Baudžiamoji byla Nr.1-1-169/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.8.1; 2.8.9; 2.8.11
(S)
MAŽEIKIU RAJONO APYLINKES TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. sausio 26 d.
Mažeikiai
Mažeikiu rajono apylinkes teismo teiseja Violeta Erlickiene,
sekretoriaujant teismo posedžiu sekretorei Vilijai Rukšenienei,
dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei,
R. S. gynejui advokatui Adomui Jonauskui,
nukentejusiajam D. J.,
nukentejusiojo D. J. atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,
viešame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje R. S., gimes (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
padares baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta l Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, perduotas teismui del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo.
Teismas, išnagrinejes byla,
n u s t a t e :
R. S. padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, t. y. del neatsargumo ateme gyvybe kitam žmogui, o butent: 2005 m. lapkricio 29 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) gatves namo Nr.3 antro aukšto koridoriuje prie mediniu, i pirma aukšta vedanciu, laiptu tarpusavio konflikto metu tycia kumšciu sudave ne mažiau viena smugi nukentejusiajam A. J. i galva, del ko nukentejusysis A. J. nugriuvo nuo laiptu i apacia ir patyre galvos sumušima, pasireiškusi odos nubrozdinimu viršugalvyje, kraujosruva dešinio užausio srityje, muštine žaizda dešines išorines klausomosios landos srityje, dešines ausies bugnelio plyšimu, atviru dešinio smilkinkaulio lužimu, kaukoles pamato priekines ir vidurines daubu lužiu, galvos smegenu sumušimo židiniais dešiniame pusrutulyje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenu dangalu dešiniame pusrutulyje, sumušimo židiniais kaireje kaktineje ir smilkinineje skiltyse su prasiveržimu i tarpa po kietuoju galvos smegenu dangalu, nuo kuriu A. J. 2006 m. rugpjucio 30 d. mire.
2007 m. kovo 28 d. - gegužes 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte Nr.38 konstatuota, jog R. S. del psichikos sveikatos busenos negali dalyvauti bylos procese teisme, todel i teisiamaji posedi jis nebuvo kviestas (1 t., b. l. 119-120).
Kad R. S. padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, negincijamai irodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinejimo metu ištirtais irodymais, o butent:
- nukentejusiojo D. J. parodymais, jog brolis jam sakes, kad S. jam trenkes kumšciu i galva, jis nuriedejes laiptais žemyn ir buvo sužalotas. Nurode, jog broliui bunant Klaipedos ligonineje jis mates odos nubrozdinimus ant brolio koju, dešines rankos bei melyne už dešines ausies. Paaiškino, jog brolis devynis menesius gydesi ligoninese, todel jis, tevai, sesuo bei tetos pasikeisdami turejo broli nuolat prižiureti, jis A. palaidojo, del brolio mirties patyre dvasinius išgyvenimus, todel praše priteisti iš R. S. 1.528,06 Lt turtines žalos ir 50.000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo;
- civilines ieškoves R. J. parodymais, jog 2005 m. lapkricio 29 d. vakare, apie vienuolikta valanda J. ir S. parveže sunu A., kuris buvo kaip be samones, visas drebejo. S. sakes, kad A. prigere bare, atejo prie jo namu ir nuvirto. Sumušimo žymiu ji nemaciusi, tik iš vienos ausies lyg buvo nubeges kraujas. P. A. eme blaškytis, draskytis, tada ji supratusi, jog reikia kviesti medikus;
- teismo medicinos ekspertes N. M. parodymais, jog stacionarines ekspertizes metu buvo nustatyta, jog R. S. serga letiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija nepertraukiamos eigos ir negali savo veiksmu suprasti bei valdyti, todel buvo rekomenduotas stacionarus stebejimas specializuotoje psichikos priežiuros istaigoje. Jo liga prasidejo seniai, pakitimai atsirado sukakus trylika metu, liga abejoniu nekele. Jis yra keleta kartu pats save sužalojes, nuolat girdi pašalinius balsus, svetimas mintis. Aiškinantis apie ivyki jis pripažino, jog buvo konfliktas su A. J., kuris pirmas jam trenkes, o po to ir jis trenkes atgal nukentejusiajam. Savo elgesio pasekmiu jis neivertina, ju nesupranta. Paaiškino, jog patvirtina ekspertizes akte duota išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo metu R. S. nesuprato savo veiksmu ir negalejo ju valdyti;
- liudytojo S. S. parodymais, jog su A. J. bei R. S. buvo klases draugai, kartu augo, todel jam žinoma, jog R. S. du kartus sirgo meningitu, šeštoje ar septintoje klaseje pasikeite jo elgesys, prasidejo psichozes, agresijos priepuoliai. R. S. budavo agresyvus, jei kas nesutikdavo su jo nuomone, nuolatos su savim nešiodavosi peili. Guledamas ligonineje A. jam sakes, kad S. spyres i galva, veliau to nebeprisimine;
- liudytojos K. J. parodymais, jog 2005 m. lapkricio 29 d. vakare S. paprašes padeti pavesti A. J., kuri, anot jo, rado gulinti prie laiptu. Kadangi A. J. buvo visiškai suglebes ir jiems nepavyko jo pavesti, užneše i viršu ir pagulde ant koridoriuje buvusios sofos. Po kurio laiko užlipusi i viršu ir pamaciusi, kad A. nukrites nuo sofos, paskambino S.. Atejusi S. nušluoste krauja nuo A. veido, jie isodino i automobili ir parveže i namus. S. jiems liepusi A. tevams pasakyti, jog žiuretu, ar nereikia kreiptis i medikus. Jie taip ir pasake, taciau nežino, ar R. J. girdejo, nes ji pyko ir šauke ant S.;
- liudytojo Z. J. parodymais, jog 2005 m. lapkricio 29 d. vakare R. S. paprašius, jis su žmona padeje užnešti A. J. i viršu, kur yra S. brolio butas, ir pagulde ji koridoriuje ant sofos. Veliau jis savo automobiliu A. J. parveže pas tevus bei jiems pasake, kad kviestu medikus;
- 2005-12-08 tyrejo S. G. tarnybiniu pranešimu su foto lentele (1 t., b. 3-5 );
- 2005-12-13 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus specialisto išvada Nr./G 2928/05(03), kurioje konstatuota, jog A. J. buvo padaryta: kraujosruva dešinio užausio srityje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, dešines ausies sumušimas su dešines išorines klausomosios landos muštine žaizda, dešines ausies bugnelio plyšimas, atviras dešinio smilkinkaulio lužimas, kaukoles pamato priekines ir vidurines daubu lužis, galvos sumušimo židiniai dešiniame pusrutulyje, intracerebrine kraujosruva kaireje kaktineje skiltyje, galvos smegenu sumušimas su kraujosruva kaireje smilkinineje skiltyje su prasiveržimu i tarpa po kietuoju galvos smegenu dangalu dešiniame pusrutulyje, galvos sumušimo židinys kaires kaktines skilties apatineje dalyje; sužalojimai gavosi paveikus dešines ausies, dešinio užausio ir viršugalvio sriti kietu buku daiktu, galimai arba sudavus ne mažiau kaip viena smugi, arba atsitrenkus griuvimo ar kritimo metu, sunkiai sutrikdes nukentejusiojo A. J. sveikata (1 t., b. l. 17-18);
- 2005-12-01 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3714/05(03), kurioje konstatuota, jog A. J. kraujyje rasta 0,83 ‰ (promiles) etilo alkoholio (1 t., b. l. 19);
- A. J. ambulatorines korteles ir medicininiu dokumentu išrašais, klinikine teismo medicinine epikrize, iš kuriu matyti, jog A. J. patyre galvos smegenu traumine liga, išsekus gyvybinems funkcijoms 2006 m. rugpjucio 30 d. mire (1 t., b. l. 29-37, 40);
- 2007 m. kovo 28 d. - gegužes 3 d. Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktu Nr.38, kuriame konstatuota, jog R. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija nepertraukiamos eigos, del kurio jis negalejo ir negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti; del psichikos sveikatos busenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, bylos procese teisme; R. S. reikalingas priverciamuju medicinos priemoniu taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebejimas specializuotoje psichikos priežiuros istaigoje bendro režimo stebejimo salygomis (1 t., b. l. 119-120).
- 2008-05-26 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizes aktu Nr. EKM 90/08(01), kuriame konstatuota, jog A. J. patyre galvos sumušima, pasireiškusi odos nubrozdinimu viršugalvyje, kraujosruva dešinio užausio srityje, muštine žaizda dešines išorines klausomosios landos srityje, dešines ausies bugnelio plyšimu, atviru dešinio smilkinkaulio lužimu, kaukoles pamato priekines ir vidurines daubu lužiu, galvos smegenu sumušimo židiniais dešiniame pusrutulyje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenu dangalu dešiniame pusrutulyje, sumušimo židiniais kaireje kaktineje ir smilkinineje skiltyse su prasiveržimu i tarpa po kietuoju galvos smegenu dangalu. Tokio pobudžio trauma yra budinga griuvimui ir atsitrenkimui galva i kietus bukus paviršius. Tarp jo 2005-11-29 patirtos galvos traumos ir jo mirties 2006-08-30 yra tiesioginis priežastinis ryšys (1 t., b. l. 193-201);
- 2008-11-05 Klaipedos apskrities viršininko administracijos viešosios istaigos Švekšnos psichiatrijos ligonines gydytoju psichiatru konsultacines komisijos išvada, kurioje konstatuota, jog R. S. serga letine psichine paranoidine šizofrenija, šiuo metu bukle stabili, psichozes reiškiniu nera, gali gydytis ambulatoriškai (2 t., b. l. 69).
Tokiu budu, ivertinus byloje surinktus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, teismui nekyla abejoniu, kad R. S., budamas nepakaltinamu, padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, t. y. del neatsargumo ateme gyvybe A. J..
Nors R. S. perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis sunkiai sužalojo žmogu, taciau byloje nesant negincijamu ir patikimu irodymu, patvirtinanciu R. S. tycia sunkiai sužaloti A. J., jo veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 1 dalies i 132 straipsnio 1 dali, nes bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. ginco su A. J. metu suduodamas jam viena smugi kumšciu i galva, nenumate, kad del tokiu jo veiksmu gali atsirasti BK 132 straipsnyje numatyti padariniai (A. J. nugrius nuo laiptu, jam bus padarytas galvos sumušimas, sukeles sunku sveikatos sutrikdyma, nuo kurio A. J. 2006 m. rugpjucio 30 d. mire), taciau galejo ir turejo pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, t. y. elgesi nusikalstamai nerupestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Pagal Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždrausta veika jis del psichikos sutrikimo negalejo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmu ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamaji kodeksa už padaryta pavojinga veika. Asmeni konkrecioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik del konkrecios baudžiamuoju istatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažista teismas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmes paskyrimo sutriko psichika ir del to jie negali suvokti savo veiksmu esmes ar ju valdyti, teismas gali taikyti priverciamasias medicinos priemones.
Mineta, jog 2007 m. kovo 28 d. - gegužes 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte Nr.38 konstatuota, jog R. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija nepertraukiamos eigos, del kurio jis negalejo ir negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, t. y. nustatyti medicininis (biologinis) ir juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijai, todel R. S. pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).
Bylos duomenimis nustacius, jog R. S. baudžiamojo istatymo uždrausta veika padare budamas nepakaltinamas, jam taikytina priverciamoji medicinos priemone (BPK 403 straipsnis).
Atsižvelgiant i tai, jog 2007 m. gegužes 11 d. nutartimi R. S. patalpintas i VšI Švekšnos psichiatrijos ligonine priverstiniam gydymui bendro stebejimo salygomis iki teismas nuspres del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo, bei i 2008 m. lapkricio 5 d. Klaipedos apskrities viršininko administracijos viešosios istaigos Švekšnos psichiatrijos ligonines gydytoju psichiatru konsultacines komisijos išvada, kurioje konstatuota, jog R. S., sergancio letine psichine paranoidine šizofrenija, šiuo metu bukle stabili, psichozes reiškiniu nera, jis gali gydytis ambulatoriškai, teismas sprendžia, jog R. S. taikytina priverciamoji medicinos priemone - ambulatorinis stebejimas pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis, nes po stacionarinio gydymo jo psichikos bukle pagerejo (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Nutarciai isiteisejus, 2007 m. gegužes 11 d. nutartimi paskirtas R. S. patalpinimas i VšI Švekšnos psichiatrijos ligonine priverstiniam gydymui bendro stebejimo salygomis bei kardomosios priemones rašytinis pasižadejimas neišvykti ir dokumentu paemimas panaikintini.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostata atlygintina tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo istatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nera nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nera visu jo sudeties požymiu. Toks asmuo nera kaltinamasis. Del to šio asmens byloje negalima spresti klausimo del jo neteisetais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatomis, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi veiksnus fizinis asmuo, padares žala tokios busenos, kai jis negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar juos valdyti, už padaryta žala neatsako. Del paminetu motyvu D. J., R. J. ir A. J. civilinis ieškinys del turtines ir neturtines žalos atlyginimo paliktinas nenagrinetas, nurodant, jog ieškovai žalos atlyginimo klausima turi spresti civilinio proceso tvarka.
Daiktinis irodymas – A. J. bliuzonas, saugomas Mažeikiu rajono PK (1 t., b. l. 46) - gražintinas nukentejusiajam D. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392-406 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
R. S., padariusi baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverciamaja medicinos priemone – ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis.
Nutarciai isiteisejus, panaikinti 2007 m. gegužes 11 d. nutartimi paskirta R. S. patalpinima i VšI Švekšnos psichiatrijos ligonine priverstiniam gydymui bendro stebejimo salygomis bei kardomasias priemones rašytini pasižadejima neišvykti ir dokumentu paemima.
Civiliniu ieškovu D. J., R. J. ir A. J. civilini ieškini palikti nenagrineta. Nurodyti, jog ieškovai žalos atlyginimo klausima turi spresti civilinio proceso tvarka.
Daiktini irodyma – A. J. bliuzona – nutarciai isiteisejus gražinti nukentejusiajam D. J..
Teismo nutarti taikyti priverciamaja medicinos priemone per dvidešimt dienu nuo jos paskelbimo dienos turi teise apskusti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinejama, jo atstovas pagal istatyma, šeimos nariai ar artimieji giminaiciai, gynejas, nukentejusieji, ju atstovai ir prokuroras apeliacini skunda paduodant Šiauliu apygardos teismui per nutarti priemusi teisma Teiseja Violeta Erlickiene