Administracinė byla Nr. eAS-537-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A., M. B., R. K., A. R. (pagal Gyventojų registro duomenis – A. R.) ir K. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. A., M. B., R. K., A. R. (pagal Gyventojų registro duomenis – A. R.) ir K. V. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės tarybai ir Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Trakų rajono Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla ir Trakų gimnazija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjos J. A., M. B., R. K., A. R. ir K. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S1E-68 „Dėl Trakų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria nuspręsta reorganizuoti Trakų rajono Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą (toliau – ir Sprendimas 1).

Teisme 2022 m. gegužės 30 d. gautas pareiškėjų skundo papildymas, kuriame patikslintas 2022 m. balandžio 27 d. skundo reikalavimas bei pagrindas. Pareiškėjos prašė panaikinti ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-80 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetines įstaigas“ dalį, kuria priimti sprendimai, susiję su Trakų rajono Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimu (toliau – ir Sprendimas 2).

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl Sprendimo 2. Dėl kitos skundo dalies – Sprendimo 1 – bylą nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla (toliau – ir Mokykla) 2024 m. gegužės 2 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo (toliau – ir Prašymas).

Mokykla Prašyme nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų administracinis teismas) 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4302-426/2022 pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdė Sprendimo 1 dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Mokyklą, galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Mokykla prašė išaiškinti, ar galioja teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės; ar Mokykla gali vykdyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendime Nr. S1E-48 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-80 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetines įstaigas” pakeitimo“ nurodytus veiksmus, atsižvelgiant į teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Mokykla Prašyme teigė, kad nėra gavusi teismo pranešimo, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs arba, kad pritaikytos reikalavimo priemonės yra panaikintos, pareiškėjos apskundė Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą.

Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose dėl prašymo dėl sprendimo išaiškinimo ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su Prašymu sutinka. Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja, o atsakovai bei visi tretieji suinteresuoti asmenys negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su Mokyklos reorganizavimu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės taryba šioje byloje skundė teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-500-602/2022 atsakovo atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paliko nepakeistą. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjos, papildydamos savo skundą ir skųsdamos Sprendimą 2, antrą kartą nebeprašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių (sustabdyti Sprendimo 2 galiojimą ir uždrausti atlikti veiksmus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu), nes jau pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės savo turiniu visiškai atitiko tai, ko pareiškėjos galėjo prašyti.

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdyje prašė išaiškinti teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, kad Sprendimui 2 jokios reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikomos ir Mokyklai negalioja, argumentuodamas dviem skirtingais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais: Sprendimu 1, kuriuo patvirtintas bendrasis planas, buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Sprendimu 2 – dėl sutikimo reorganizuoti, nebuvo taikytos jokios reikalavimo užtikrinimo priemonės.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Mokyklos prašymo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo išaiškinimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir, įvertinęs Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo turinį, nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y., teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, nedviprasmiška, todėl nėra teisinio pagrindo ją išaiškinti. Teismas pažymėjo, kad aiškindamas teismo sprendimą pagal trečiojo suinteresuoto asmens prašyme išdėstytus argumentus, teismas išeitų už administracinėje byloje išspręstų reikalavimų ribų.

III.

Pareiškėjos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiama nutartimi neatskleidė prašymo esmės, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išaiškinti teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir kurią proceso šalys skirtingai supranta, o atsisakė išaiškinti teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, kurio trečiasis suinteresuotas asmuo neprašė išaiškinti. Pareiškėjų vertinimu, tokia situacija objektyviai įrodo, kad kyla pavojus ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos galiojimui. Teismo atsisakymas išaiškinti nutartį (ar reikalavimo užtikrinimo priemonės tebegalioja) pažeidžia proceso šalių teisę į teisinį tikrumą ir apibrėžtumą. Šalims skirtingai interpretuojant teismo nutarties turinį ir teismui atsisakant ją išaiškinti, viena iš proceso šalių neišvengiamai pasielgs neteisėtai. Teismo atsisakymas išaiškinti 2022 m. gegužės 4 d. nutartį lems proceso šalių neteisėtus veiksmus ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjos neturi teisinio suinteresuotumo skųsti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį, nes jos neprašė išaiškinti nei teismo sprendimo, nei nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas nekonsultuoja byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais klausimais, todėl teismas pagrįstai netenkino Mokyklos prašymo pateikti teisinį aplinkybių vertinimą. Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis yra aiški ir nedviprasmiška.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens Mokyklos Prašymas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Mokykla prašo išaiškinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, sprendė, jog šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, todėl netenkino Mokyklos prašymo ją išaiškinti.

Pareiškėjos atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad teismas skundžiama nutartimi neatskleidė Prašymo esmės, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išaiškinti teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir kurią proceso šalys skirtingai supranta, o atsisakė išaiškinti teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, kurio trečiasis suinteresuotas asmuo neprašė išaiškinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas iš esmės analogišką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalį (Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio), yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-378/2017). Įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, ją aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į kasacinio teismo formuojamą teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo (CPK 278 str. 1 d.) instituto paskirtį ir tikslus, prieina prie išvados, kad bylos (proceso) šalims nesutariant dėl teismo nutarties, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, turinio ir apimties, nutarties, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, aiškinimas yra ją priėmusio teismo kompetencija. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-378/2017 35 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos J. A., M. B., R. K., A. R. ir K. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m kovo 31 d. sprendimo Nr. S1E-68 „Dėl Trakų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria nuspręsta reorganizuoti Trakų rajono Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą. Pareiškėjos taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimą 1, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Mokyklą prijungiant prie Trakų gimnazijos progimnazijos skyriaus teisėmis, ir uždrausti Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės tarybai, Trakų rajono merui, Trakų gimnazijai ir Mokyklai priimti ir / arba vykdyti bet kokius sprendimus, susijusius su Mokyklos reorganizavimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi, be kita ko, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo 1 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kitą prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-500-602/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi priimtas pareiškėjų patikslintas skundas. Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą, vertins, ar teisėti ir pagrįsti yra du sprendimai (jų dalys), t. y. Sprendimas 1, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Mokyklą, ir Sprendimas 2, kuriuo priimti sprendimai susiję su Mokyklos reorganizavimu. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2024 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl Sprendimo 2, o dėl kitos skundo dalies – Sprendimo 1 – bylą nutraukė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su Prašymu, kuriuo prašė išaiškinti, ar galioja teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės; ar Mokykla gali vykdyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendime Nr. S1E-48 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-80 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetines įstaigas” pakeitimo“ nurodytus veiksmus, atsižvelgiant į teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino Mokyklos prašymo išaiškinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą.

Įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens Prašymo turinį, byloje nustatytas aplinkybes, išklausiusi 2024 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio dėl Mokyklos Prašymo garso įrašą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo ir atsikirtimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė Prašymo esmės ir jo neišnagrinėjo, o skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė išaiškinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, kurį išaiškinti nebuvo prašoma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1598-552/2024 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo ir paliko Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą. Taigi Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimas įsiteisėjo.

ABTĮ 70 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, įsiteisėjus Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S1E-68 „Dėl Trakų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą, galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos – nustojo galioti. Susiklosčius tokiai situacijai, nebėra teisinio pagrindo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. A., M. B., R. K., A. R. (pagal Gyventojų registro duomenis – A. R.) ir K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė