Civilinė byla Nr. 2-6-496/2014
Teisminio proceso Nr.2-23-3-00591-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija
30.9.1., 99.7.; 116.4.; 118.4.
(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 13 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,
Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei, advokatei I. P.,
atsakovo atstovei, advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. R. ieškinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo be bendraturčio sutikimo kreiptis dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, dėl kadastro duomenų įregistravimo viešame registre, dėl leidimo įsirengti bešešėlinę tvorą ties bendraturčių sklypų riba ir pagal atsakovo R. V. priešieškinį A. R. su trečiuoju asmeniu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas A. R. ieškiniu (l.4-5) prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, be bendraturčio R. V. sutikimo (parašų). Taip pat ieškovas prašo leisti jam savo lėšomis įrengti bešešėlinę tvorą ties bendraturčių sklypų riba, plane pažymėta punktyrine linija, paliekant priėjimą prie gyvenamajame name esančių langų. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo R. V. bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu (l.78-79) ieškovas prašo leisti jam be bendraturčio R. V. sutikimo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, bei prašo leisti be bendraturčio sutikimo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus priimto sprendimo dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo viešame registre. Taip pat ieškovas A. R. prašo leisti jo lėšomis įrengti bešešėlinę tvorą ties bendraturčių sklypų riba, plane pažymėta punktyrine linija, paliekant priėjimą prie gyvenamajame name esančių atsakovo langų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2014-04-24 ieškovo atstovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, be bendraturčio R. V. sutikimo (parašų).
Atsakovas R. V. priešieškiniu (l. 98-100) prašo ieškinį atmesti, nustatyti ieškovui ir atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančio namų valdos 1536 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Altagis“ (licencija G-770-(541), išduota 2008-09-11), 2013m. 09 mėnesį paruoštą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi planą – pasiūlymą, M 1:500. Prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas A. R. į teismo posėdžius neatvyko, jo atstovė prašo ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Atstovė nurodė, kad atsakovas R. V. nupirko namų valdos dalį, kuri buvo nustatyta 1991-10-17 teismo sprendimu byloje 2-344-91, atsakovo įgytas plotas yra 677 kv.m., o sklypo plotis per visą sklypo ilgį buvo 10,90 m. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis yra 859 kv.m. Ieškovo atlikti kadastriniai sklypo matavimai yra padaryti valstybinėje koordinačių sistemoje, jie atitinka nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovo atstovė nurodo, kad atsakovo R. V. pateiktas planas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pateiktas senoje koordinačių sistemoje, jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka keičia nusistovėjusią naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Atsakovo siūloma linija tarp bendraturčių naudojamų sklypų netaisyklinga. Ieškovo atstovė nurodo, kad ieškovo užsakymu atlikti nauji namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai patikslina išorines sklypo ribas iš pietų pusės, o šiaurinė riba iš R. V. pusės lieka nepakitusi, todėl prašo leisti jam be bendraturčio sutikimo kreiptis į Kelmės žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, vėliau, jei kadastriniai matavimai būtų patvirtinti, prašo leisti be bendraturčio sutikimo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo viešame registre, bei leisti pastatyti bešešėlinę tvorą ties bendraturčių sklypų riba, plane pažymėta punktyrine linija, leidžiant atsakovui prieiti prie jo langų.
Atsakovas R. V. 2014-03-13 teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Jis paaiškino, kad jis sutinka su A. R. užsakymu atliktų kadastrinių matavimų nustatytomis išorinėmis sklypo ribomis, dėl jų prieštaravimų neturi, jis nesutinka tik dėl plane punktyrine linija pažymėtos vidinės sklypo ribos tarp jo ir atsakovo sklypų dalių. Jis prašo sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jo priešieškinyje pateiktą pasiūlymą, nes jis nori laisvai prieiti prie jam priklausančių namo langų, kad jo komunikacijos nepatektų į A. R. paskirtą naudotis plotą.
Atsakovo atstovė prašo atmesti ieškinį, nes atsakovas R. V. sutinka su ieškovo atliktų kadastrinių matavimų išorinių ribų nustatymu ir jis neturėjo galimybės pareikšti nuomonės vien tik dėl išorinės ribos, nes į ieškovo brėžinį yra įbrėžta vidinė riba, kuri nustatytų bendraturčių ieškovo ir atsakovo naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atstovė nurodo, kad atsakovas nesutinka su G. P. brėžinyje pažymėta vidine riba tarp A. R. ir R. V. naudojamos sklypo dalies. Atsakovui perkant gyvenamojo namo ir namų valdos dalį iš G. D. buvo sklypo gale pažymėtas R. V. nupirkto sklypo plotis 10,90m., o sklypo dalis prie gatvės plane yra pora milimetrų platesnė, tai įvertinant mastelį sklypo plotis prie gatvės turi būti apie 1 metrą platesnis. Atstovė nurodo, kad perkant sklypą ir naudojantis juo, šalių sklypų dalis skyrė kuoliukai, buvę prie namo iš gatvės pusės ir iš kiemo pusės. Kuoliukai buvo už R. V. lango ribos, bei iš vidinės kiemo pusės R. V. yra pasistatęs malkinę, kurios kraštas pagal A. R. pasiūlymą patektų į A. R. tenkančią naudotis sklypo dalį. Pagal A. R. pasiūlytą naudojimosi sklypu tvarką, R. V. vandentiekio, kanalizacijos, interneto linijos patektų į A. R. naudojamą sklypo dalį. Atstovė nurodė, kad A. R. nusipirkęs ir valstybės papildomą žemės plotą, nori nustumti atsakovą R. V. nuo jo valdomos sklypo dalies.
Trečiojo asmens atstovas atsiliepime į ieškinį (l.44-46), atsiliepime į priešieškinį (l.108-109), paaiškinimų 2014-03-13 teismo posėdžio metu matyti, kad kadastriniai matavimai gali būti tikslinimai pateikus žemės sklypo savininko, šiuo atvejų bendraturčių - ieškovo ir atsakovo prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo. Prašymas be vieno iš bendraturčių parašo nėra svarstomas. Atstovė nurodo, kad trečiasis asmuo neprieštarauja nei ieškovo, nei atsakovo prašymams ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pagrindinis šalių ginčas kyla dėl naudojimosi bendru namų valdos sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovo A. R. pateikto matininko G. P. parengto žemės valdos plane 2,9, 10, 11, 11 posūkio taškų koordinatės nesutampa su VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruoto sklypo ribomis, kirsdamas kaimyninio sklypo ribas. Atsakovo R. V. pateikto UAB „Altagis“ parengto žemės valdos paskirstymo plano išorinių ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su VĮ Registrų centro žemėlapiuose įregistruotos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) išorinėmis sklypo ribomis. Jei būtų patenkintas ieškinys, ieškovo prašymas patikslinti kadastrinius matavimus būtų priimtas be bendraturčio sutikimo, tik tada būtų sprendžiama ar patvirtinti atliktus matavimus. Vidinės bendraturčių naudojimosi tvarkos linijos gali būti nustatytos nebūtinai tiesiai, tai bendraturčių susitarimo reikalas.
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-13/2010) Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti. Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šakių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3563/2007).
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d).
Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Be to, teismas turi siekti nustatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms. Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, byloje 3K-3-416/2010).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (l.31-34) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 0,1536 ha žemės sklypas su pastatais – gyvenamuoju namu, šiltnamiu. Gyvenamasis namas priklauso šiomis dalimis: R. V. 64/100 dalys, A. R. 36/100 dalys. Žemės sklypo 677/1536 dalys nuosavybės teise priklauso R. V., 859/1536 dalys nuosavybės teise priklauso A. R.. 1991-10-17 Raseinių rajono teismo sprendimu (l.9-10) nustatyta, kad A. R. tenkanti sklypo dalis, tuo metu 677 kv. m., iš pietų pusės. 182 kv.m. žemės sklypą ieškovas A. R. nusipirko iš valstybės 2000 metais, iš pietų pusės prie turimo namų valdos sklypo, nuo to laiko ieškovui tenkanti namų valdos sklypo dalis sudaro 859 kv.m. VĮ Registrų centre yra įregistruotas 2000 metų namų valdos (duomenys neskelbtini) esantis sklypas (l.20), kuriame yra pažymėtos sklypo koordinatės ir nurodytas bendraturčiams priklausančio sklypo dydis, atstumai. Sklypo gale (toliau nuo gatvės) yra pažymėtas G. D. (šiuo metu nuosavybės teise priklauso R. V.) priklausančio sklypo plotis 10,90m., toje vietoje A. R. sklypo plotis 11,60 m. Atsakovo R. V. sklypo plotis prie gatvės nėra pažymėtas, matuojant liniuote, R. V. sklypo plotis prie (duomenys neskelbtini) gatvės brėžinyje pažymėtas 2 mm platesnis, nei toje vietoje, kur pažymėta 10,90 m. Iš to galima spręsti, kad registre įregistruotas sklypas nėra visiškai lygiomis linijomis, tai paneigia ieškovo atstovės tvirtinimą, kad R. V. sklypas per visą ilgį yra vienodo pločio.
Atsakovo pateiktose nuotraukose (l.56, l. 55 trečia nuotrauka) matyti, kad iš gatvės pusės prie namo yra betoninis stulpelis už lango rėmo pabaigos. Atsakovas paaiškino, kad šioje vietoje buvo įkastas stulpelis – žyma, rodanti žemės sklypo ribą, nuo kurios bendraturčiai naudojosi kiekvienas savo sklypo dalimi. Kitoje nuotraukoje (l.55, nuotrauka 2) matyti, kad gyvatvorę bendraturčiai kerpa skirtingame aukštyje, dalyje, kur aukštesnė gyvatvorė, matyti kanalizacijos vamzdis. Atsakovas R. V. nurodė, kad kanalizacijos dangtis priklauso jam ir yra įprastai jo prižiūrimame plote. Nuotraukose (l.121) atsakovo R. V. užfiksuotas vaizdas, iš kurio matyti, kad vienas iš bendraturčių – ieškovas A. R. augina gyvatvorę, kuri rodo jo naudojamos sklypo dalies ribą. Ieškovas ir jo atstovė nepaneigė atsakovo nurodytos šių įrodymų reikšmės. Iš šių nuotraukų matyti, kad tarp A. R. naudojamo žemės sklypo kiemo pusėje ir atsakovo malkinės, kurios stogas matyti nuotraukoje, yra tarpas.
Apklaustas liudytoju matininkas T. Ž. paaiškino, kad jis sudarė žemės sklypo planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal R. V. užsakymą (l.101). Ruošdamas šį planą jis pasinaudojo registrų centre įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini) koordinatėmis. Įregistruotame plane (nurodo l. 20) linija, skirianti R. V. ir A. R. naudojamas sklypų dalis yra įbrėžta nevisiškai tiesiai. Jo sudarytame plane dėl naudojimosi tvarkos (l.101) yra atsižvelgta į iki šiol bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis, tačiau pasiūlyme riba yra pastumta apie 15-20 cm. Liudytojas nurodė, kad įregistruotas žemės sklypo planas (l.20) ir G. P. sudarytas planas (l.21) turi skirtingas koordinates. Liudytojo nuomone, atliekant kadastrinius sklypo matavimus pirmiausia turi būti tiksliai nustatytos ir įregistruotos namų valdos sklypo išorinės ribos, o tik po to sprendžiama dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių.
Liudytojas G. P. nurodė, kad pagal ieškovo A. R. užsakymą atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Jis paaiškino, kad A. R. užsakė matavimus būtent dėl vidinės sklypo ribos nustatymo. Atlikdamas matavimus, jis matė, kad išorinės realiai naudojamo sklypo ribos nevisiškai sutampa su Registrų centre įregistruoto sklypo ribomis. R. V. nuosavybės teise priklauso 677 kv. m. plotas. Jo sklypo plotis įregistruotame plane buvo pažymėtas 10.90 m. tačiau tokiu atveju R. V. trūksta ploto, todėl jis paskaičiavo plotą ir nubrėžė kompiuterinę liniją ties 11,15 m. pločio riba. Nubrėžus tokią liniją, R. V. pastatas patenka į A. R. tenkantį plotą. Dėl T. Ž. plano jis mato trūkumą, kad naudojimosi tvarka siūloma plotais, kurių forma nėra taisyklinga.
Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad ginčas tarp šalių kyla ne dėl išorinių bendraturčiams priklausančio sklypo ribų, bet dėl vidinės ribos, t. y. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas, siekdamas patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus pirmiausia turėjo nustatyti tikslias išorines sklypo ribas ir tik po to spręsti ginčą su bendraturčiu R. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šiuo atveju ieškovas siekia ne tik pakeisti išorines sklypo ribas, bet ir nubrėždamas kompiuterinę liniją, siekia be bendraturčio sutikimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką su atsakovu. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas tiesiogiai liečia atsakovo interesus, todėl teismas mano, kad dėl vidinės sklypo ribos nustatymo, t.y. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, negali būti sprendžiama be bendraturčio R. V. sutikimo, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Nepatenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, negali būti tenkinami kiti reikalavimai dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo viešame registre ir dėl bešešėlinės tvoros pastatymo ties bendraturčių sklypų riba, nes nėra aiški tokia riba.
Ieškovo atstovė pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, be bendraturčio R. V. sutikimo (parašų). Šio ieškinio reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo yra priimamas, civilinė byla dalyje nutraukiama.
Atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra motyvuotas, jame atsižvelgiama į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, į pravestas komunikacijas, į pasiskirstymą gyvenamojo namo patalpomis ir priėjimą prie langų, tačiau atsakovas siūlo naudojimosi tvarką nustatyti pagal žemės sklypo planą, kuris nors yra įregistruotas viešame registre, tačiau realiai bendraturčių naudojamo žemės sklypo išorinės ribos skiriasi nuo įregistruotų ribų viešame registre. Dėl tos priežasties atsakovo pasiūlymas negali būti pripažįstamas teisingu, tiklsiu ir tinkamu, todėl jis yra atmestinas. Siekiant nustatyti bendraturčių naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, pirmiausia turi būti viešame registre įregistruotos sklypo ribos ir tik po to galima bus nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant abiem šalims priimtiniausio sprendimo. Atsakovo pateiktas priešieškinis atmestinas.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalims neatlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybės turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis, po 13,40 Lt (l. 1).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. teismas
n u s p r e n d ė :
Atmesti A. R. ieškinį dalyje dėl leidimo kreiptis be bendraturčio sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, dėl leidimo be bendraturčio sutikimo įregistruoti patikslintus kadastro duomenis viešame registre, dėl leidimo įsirengti bešešėlinę tvorą ties bendraturčių sklypų riba.
Nutraukti bylą dalyje pagal ieškovo A. R. ieškinį įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, be bendraturčio R. V. sutikimo (parašų).
Atmesti R. V. priešieškinį dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Priteisti iš A. R. 13,40 Lt (trylika litų 40 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš R. V. 13,40 Lt (trylika litų 40 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Valčiukienė