Civilinė byla Nr. e2-189-1028/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04458-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.39.1.; 2.6.10.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,

trečiajam asmeniui I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Paskirtis“ dėl žalos atlyginimo, 

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 169,14 Eur turtinės žalos atlyginimo; 6,60 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2019-02-03 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB “Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos kambario (duomenys neskelbtini) lubos ir siena. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2015-09-29 redakcija, galioja nuo 2015-10-01). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 209,14 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 169,14 Eur dydžio draudimo išmoką (209,14 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (atitvarines konstrukcijas), organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. papunktis). Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis). Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis). Pagal LR Aplinkos ministro patvirtinto STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau – Sąrašas) 1 punkte numatyta, jog subjektas, atliekantis daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus privalo nuolat stebėti namo bendrojo naudojimo objektų būklę. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6,60 Eur (169,14 Eur[skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 285 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-03-10) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas atsakovas. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, turi būti vertinama, ar atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius jam priskirtus objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų, o darbai jų pagrindu atliekami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Tinkamas administratoriaus pareigu vykdymas šioje srityje pasireiškia nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Nei apžiūros akte nurodyto įvykio metu, nei pildant aktą apie situaciją UAB „Paskirtis“ nebuvo informuota, UAB „Paskirtis“ atstovai nebuvo kviesti į apžiūrą, nebuvo paprašyta pateikti jokių dokumentų, kurie būtų aktualūs vertinant situaciją, todėl UAB „Paskirtis“ nebuvo sudaryta galimybė anksčiau pateikti informaciją apie savo kaip administratoriaus veiklą daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip gyvenamojo namo administratorius, nuolat pildo namo techninės priežiūros žurnalą ir stebi namo techninę būklę. Tas buvo daroma ir anksčiau, nuo pat administratoriaus paskyrimo, t. y. administratorius nuolat domėjosi namo technine būkle, atliko tikrinimus, teikė informaciją apie planuojamus darbus ir pan. Statinio apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių esminių stogo pažeidimų, defektų, dėl kurių būtų reikalinga atlikti stogo remontą, stogas nebuvo pripažintas avariniu ir pan. Tiek 2018-09-19 Statinio apžiūros akte Nr. 18-09-19/6, tiek 2019-05-08 Statinio apžiūros akte Nr. 19-05-08/05 ties eilute Nr. 1 „Stogas“ nurodyta „Defektų ir deformacijų nepastebėta“. Taigi jokių bendrųjų konstrukcijų trūkumų, dėl kurio galėjo patekti vanduo, specialistai nei iki įvykio, nei po jo nenustatė. Be kasmetinių apžiūrų, siekdamas kad statinio būklė visuomet būtų tinkama, administratorius bent kas du mėnesius, o, manydamas esant poreikį, ir dažniau, vykdė ir vykdo nuolatinius statinio būklės stebėjimus, reguliarias apžiūras, o jų metu pastebėti smulkūs gedimai, defektai ir kt. nedelsiant šalinami. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad jokių defektų, susijusių su stogo konstrukcija nei įvykio metu, nei iki ar po jo nebuvo užfiksuota. Asmuo, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, pagal UAB „Paskirtis“ gaunamų raštų registracijos žurnalą, ginčui aktualiu laikotarpiu nėra kreipęsis į administratorių dėl vandens patekimo per stogą į jos butą. Teismų praktikoje nurodoma, kad disponuodami informacija, susijusia su galimai stogo konstrukcijų defektais, butų savininkai turi būti aktyvūs, patys kreiptis į namo administratorių, priimi reikalingus sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nes tokią pareigą jiems numato CK 4.75 str. 1 d., 4.76 str., 4.83 str. 3 d. Atsakovas vykdė visas jam kaip administratoriui numatytas pareigas, sąžiningai ir laiku atliko statinio būklės stebėjimus, priežiūrą, defektų šalinimą, jei tokie būdavo nustatyti, todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovas neprižiūrėjo daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų, neorganizavo jų remonto, laikytini visiškai nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės. Žala buvo padaryta ne apdraustam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o prie jame esančio kambario prijungtam balkonui. Balkonas yra sujungtas su kambariu (duomenys neskelbtini), pašalinus kambarį (duomenys neskelbtini) ir balkoną skiriančią sieną bei balkoną įstiklinus. Pagal STR 1.05.01:2017 balkonų įstiklinimas yra laikomas pastato išvaizdos keitimu, todėl tam reikalingas statybos leidimas. Pagal apibrėžimą, balkonas yra iš namo sienos išorinėje pusėje išsikišusi aikštelė su turėklais. Daugiabučių namų, įskaitant ir ginčui aktualiojo, balkonai yra suprojektuoti kaip atviro tipo erdvės, į kurias gali patekti sniegas, vanduo ir kt. Atitinkamai, balkono dalis, kuri, kaip matyti iš fotonuotraukų, buvo apgadinta, pagal namo projektą turėtų būti atvira, taigi toje vietoje galėtų būti drėgmės ir atsakovas nebūtų laikomas netinkamai atliekančiu savo pareigas. Šiuo atveju atvira erdvė buvo pakeista be projekto ir kitų statybą/remontą leidžiančių dokumentų, ją įstiklinant. Gyventojai savavališkai atlikus minėtus darbus, pareiga prisiimti visas su tuo susijusias rizikas tenka pačiai gyventojai, nes administratorius yra paskirtas prižiūrėti tokį pastatą, koks jis yra suprojektuotas. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo reikalavimų, nes administratorius negali būti laikomas atsakingu už kito asmens neteisėtus veiksmus. Dėl nurodyto teigtina, kad žala apdraustam turtui apskritai nebuvo padaryta, nes buvo apdraustas butas, kurio plotas, išplanavimas yra aiškiai užfiksuoti, o apgadinta dalis, kuri pagal esamus dokumentus turėtų būti atvira vandeniui, drėgmei. Iš nuotraukų akivaizdu, kad vanduo pateko ties balkono įstiklinimo vieta (balkono stogelio pakraščiu), kas leidžia teigti, jog nebuvo tinkamai, kokybiškai atlikti balkono įstiklinimo, apskardinimo darbai, galimai nepasirūpinta tinkama hidroizoliacija. Kadangi šiais darbais rūpinosi gyventoja/jos samdyti subjektai, o ne administratorius, darytina išvada, kad būtent dėl ne tik neteisėtai, bet ir nekokybiškai atliktų darbų ir atsirado žala. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad iš apgadinimų pobūdžio matyti vandens prasiskverbimas, o ne drėgmės kondensatas. Atsakovė neturėjo laukti, kol gyventojai kreipsis dėl stogo remonto. Administratorius turi nuolat tikrinti. Turėtų lipti ant stogo kas du mėnesius, pagal STR, 1 kartą per metus apžiūrėti rimtai. Turi vertinti ar stogo danga gali turėti trūkumų, net jei vizualiai ir nesimato. Langai buvo ne mėnesį ar du iki įvykio sumontuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad administratorius pateikė apžiūros aktus, funkcijas atlieka sąžiningai, duomenų apie ilgalaikes problemas nėra užfiksuota. Išėmus vidinius langus padidėjo buto plotas, gal buvo reikalinga papildoma radiatorių sekcija, gal dėl to atsiranda kondensatas. Nėra administratoriaus neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio. Galimai negerai atliktas balkono apšiltinimas. Žala galimai kilo dėl netinkamai įdėtų langų, gal dėl kaimyninio buto veiksmų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovei dar dėl mamos buto rašė 4-5 kartus, skambino, bet buvo mažai kreipta dėmesio. Atvažiuodavo vyrai, pavaikščiodavo ant stogo, sakydavo sutvarkė. Bet per didesnę liūtį ir esant tos pusės vėjui bėgdavo vanduo. Prašymų ant mažo lapelio parašytų niekas neregistravo. Bėga iš abiejų sienų pusių. Langai įdėti maždaug prieš 10 metų. Kada vėjas iš tos pusės, per pačius kampus bėgdavo. 2020 m. rugpjūtį nuplėšė lubas. Prieš tai administratorius buvo ir tvarkė stogą, uždėjo lataką ar vamzdį, kad nebėgtų vanduo. Ji tik po to darė remontą, dabar sausa. Vyrai sakė, kad turi būti latakas, o jo nebėra, turbūt vėjas nuplėšė. 14 bute buvo problema, irgi bėgo vanduo. Kol ten bėgo, jos bute nebėgo. Kai langų rėmai buvo mediniai, niekas nebėgo. Dėl latako montavimo jai sąskaita nebuvo išrašyta. Ji iš vidaus pūtė medžiagą, kad patalpa būtų atspari drėgmei. Rašė administratoriui 2018 m. birželio mėn., dar gal prieš 5 metus, 2020 m. liepos mėn. Jos skambutis dėl lemputės atskiras atvejis. Kai dėjo langus, tais metais nereikėjo projekto. Po langų įdėjimo pradėjo bėgti po kokių trejų metų.

Ieškinys netenkintinas 

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė byloje pateikė su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir nuotraukas (b. l. 6-23, 29, 31-39). Atsakovė pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą (b. l. 49-60, informaciją dėl gautų skundų (b. l. 68-69, 75-77), gautų dokumentų registro išrašą. Trečiasis asmuo pateikė nuotraukas.

Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų matyti, kad trečiajam asmeniui priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė ginčo būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2018-09-06 iki 2019-09-05 (b. l. 31-33). Iš 2019-02-07 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad trečiasis asmuo I. D. kreipėsi į ieškovę dėl apdrausto buto apliejimo, įvykio data nurodyta 2019-02-03, apgadinimai: kambario (duomenys neskelbtini) tęsinys balkono viršuje, jo lubos ir sienos (b. l. 22-23). Pagal turto remonto sąmatą padaryta žala yra 209,14 Eur (b. l. 36-39), trečiajam asmeniui po išskaitos išmokėta suma – 169,14 Eur (b. l. 34, 29).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 3 d.).

LR Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) be kita ko reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimą (Reglamento 1.2 p.). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 p.). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 p.); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (Reglamento 91 p.). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 p.).

Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 p. (patv. LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, redakcija nuo 2015-08-13).

Taigi, pagal įstatymą bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir daugiabučio namo stogą ar išorines sienas priklauso ne bendrojo naudojimo objektų administratoriui, bet patiems gyventojams. Sprendimai tiek dėl bendrų visiems gyventojams, tiek dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 str. 1d., 3 d.). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas tik patalpų savininkų sprendimu. Tai reiškia, kad jiems priklausančiu turtu daugiabučio namo gyventojai savininkai visų pirma turi rūpintis patys, taip pat ir informuodami bendrojo naudojimo objektų administratorių apie atsiradusius gedimus, pastato trūkumus. Kaip jau nurodyta, bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų kas dieną nestebi, kadangi tam jis neįpareigotas teisės aktais, tai būtų ir netikslinga bei neįmanoma fiziškai. Administratorius tik privalo atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 p.) bei periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras du kartus per metus (Reglamento 87.2 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas (b. l. 49-60), iš kurio matyti, kad atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus nuo 2017-03-01 iki 2020-01-17 ir periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras 2018-09-19 bei 2019-05-08 nebuvo nustatyta kokių nors stogo, sienų defektų, kurie būtų susiję su vandens patekimo į ginčo butą galimybe. Iš atsakovės pateikto gyventojų skambučio registro (b. l. 75-77) matyti, kad apie ginčo buto užliejimą 2019-02-05 telefonu atsakovei nebuvo pranešta, kaip kad nurodyta turto sunaikinimo, sugadinimo akte (b. l. 22). Iš atsakovės pateikto gaunamų dokumentų registro matyti, kad atsakovė nuo 2018-01-01 iki 2019-02-27 nėra gavusi dokumentų, susijusių su ginčo buto užliejimu vandeniu. Trečiasis asmuo posėdžio metu nurodė, kad į atsakovę dėl vandens prasisunkimo buvo kreiptasi ne kartą. Tačiau per ilgą laiko tarpą iki ginčo įvykio tokių duomenų neužfiksuota. Vanduo trečiojo asmens teigimu prasisunkdavo per didesnę liūtį ir esant tos pusės vėjui, todėl tikėtina, kad buvo kilusi gana specifinė vandens prasisunkimo problema, kurios priežastys nėra visiškai aiškios. Vertinant atsakovės pateiktus įrodymus matyti, kad atsakovė savo kaip administratoriaus funkcijas vykdant nuolatinius stebėjimus ir periodines namo apžiūras vykdė tinkamai, pranešimų iš ginčo buto dėl vandens prasisunkimo, dėl ko atsakovė būtų turėjusi sureaguoti individualiai, ilgą laiko tarpą iki ginčo įvykio nėra fiksuota, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo pareigas atliko netinkamai ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus žalos kilimo prasme. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad ginčo įvykio metu buvo kviestas atsakovės atstovas, avarinė tarnyba, atlikti kokie nors pastato trūkumų likvidavimo darbai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovei skambino ir anksčiau, atvažiuodavo vyrai, pavaikščiodavo ant stogo, sakydavo sutvarkė, bet per didesnę liūtį ir esant tos pusės vėjui vanduo vis tiek bėgdavo. Objektyvesnių duomenų apie ankstesnius atvejus byloje nėra, tačiau tai parodo, kad atsakovė į trečiojo asmens pranešimus reaguodavo. Tikėtina, kad nebuvo aiški vandens prasisunkimo priežastis, ji galėjo būti neakivaizdi, todėl nebuvo išsprendžiama.

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad gerokai vėliau administratorius buvo ir tvarkė stogą, uždėjo lataką ar vamzdį, kad nebėgtų vanduo. Trečiasis asmuo tik po to darė remontą, ir dabar sausa. Vyrai sakė, kad turi būti latakas, o jo nebėra, turbūt vėjas nuplėšė. Nors trečiojo asmens teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės skambėjo tikroviškai, byloje nėra įrodymų apie tai, kad kokie nors stogo remonto darbai po ginčo įvykio buvo atlikti. Trečiasis asmuo yra draudimo išmoką gavęs asmuo, todėl nurodytų aplinkybių laikyti neutralia informacija nėra galimybės. Iš pateiktų paaiškinimų neaišku, kokie darbai buvo atlikti, jei jie vyko. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų nematyti, kad ginčo namas prie stogo krašto turėtų kokią nors lietaus nuvedimo sistemą. Namo stogui esant plokščiam lietaus nuotekos tokiu atveju paprastai šalinamos per vidinius nuotekų stovus (vamzdžius).

Nagrinėjamu atveju labai svarbu yra tai, kad ginčo namo statybos pabaigos metai yra 1984 m. (b. l. 18). Tais laikais nebuvo būdinga projektuoti namus su įstiklintais balkonais. Pagal ginčo namo  projektą ginčo bute balkonas taip pat buvo suprojektuotas kaip atviro tipo. Trečiasis asmuo nurodė, kad vėliau jame buvo įdėti mediniai langai, o po jų dabartiniai plastikiniai. Kadangi pagal projektą balkonas turėjo būti atviro tipo, savaime suprantama, kad lietaus ir kitokių kritulių patekimas į balkoną buvo įmanomas. Todėl namo stogas ir sienos virš balkono galėjo būti suprojektuoti nenumatant būtinybės kažkaip specifiškai apsaugoti žemiau esantį balkoną nuo kritulių, kurie ir taip galėjo į jį patekti, taip pat greičiausiai nebuvo planuojama, kad ginčo balkonas gali būti įstiklintas. Atsižvelgiant į tai, balkono įstiklinimas ir tokios patalpos stogo, sienų apsauga nuo kritulių yra individualios statybos (rekonstrukcijos) klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami paties savininko iniciatyva ir galbūt netgi jo lėšomis, galbūt įrengiant kažkokias papildomas, namo projekte nenumatytas priemones vandens nutekėjimui. Todėl tokių darbų tinkamai neatlikus, kilus žalai dėl vandens prasisunkimo, atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, negali būti laikoma atsakinga už tokią žalą, kurios nebūtų apskritai, jei balkonas nebūtų įstiklinamas. Taipogi tai reiškia, kad jei atsakovės darbuotojai atliko kažkokius latako (trečiasis asmuo tiksliai neapibūdino, galbūt apskardinimo ar pan.) montavimo darbus siekdami išspręsti ginčo balkono problemą, tai nebūtinai reiškia, kad tokie darbai buvo išimtinai atsakovės pareiga. Galbūt kažkas buvo atlikta siekiant tiesiog išspręsti ginčą.

Taip pat neaiški ir vandens prasisunkimo priežastis. Bylos dalyviai akivaizdžių priežasties įrodymų nepateikė. Kondensato galimybė nagrinėjamu atveju nėra tikėtina, kadangi iš nuotraukų matyti, jog drėgmės kiekis buvo didelis. Iš nuotraukų taip pat galima daryti išvadą, kad tai nebuvo vienkartinis vandens prasisunkimas, tokią aplinkybę nurodė ir trečiasis asmuo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad balkonas yra prijungtas prie buto ir pro toje vietoje esantį stogą į vidų ėmė sunktis vanduo. Akte ar kokiame nors kitame dokumente nėra nurodyta, kodėl buvo padaryta išvada, kad vanduo sunkėsi pro stogą. Iš nuotraukų matyti, kad vandens prasisunkimas vyko išimtinai pagal lango kontūrus, prie pat lango vyko ir vandens tekėjimas sienų daililentėmis (ypač kairėje pusėje). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad vanduo bėgdavo tik per didesnę liūtį ir esant tos pusės vėjui, bėgo iš abiejų sienų pusių, kada vėjas būdavo iš tos pusės, bėgdavo per pačius kampus. Tokios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad vandens prasisunkimas vyko ne per stogo perdangos plokštę, o toje vietoje, kur langai jungiasi su stogo perdangos pakraščiu, stogo ir sienų kampais. Dėl to kyla klausimas, ar vanduo prasisunkdavo dėl stogo trūkumų, ar dėl to, kad balkone buvo sumontuoti plastikiniai langai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad kai langų rėmai buvo mediniai, niekas nebėgo, po plastikinių langų įdėjimo pradėjo bėgti po kokių trejų metų. Esant tokioms aplinkybėms yra įmanoma, kad vandens prasisunkimas galėjo vykti ir dėl to, kaip buvo įdėti patys langai, kokios kokybės sandarinimo medžiagos buvo panaudotos. Galbūt praėjus tam tikram laiko tarpui suprastėjo tokių medžiagų sandarumas, dėl ko ėmė prasisunkti vanduo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad gretimame 14 bute ir buvo problema, irgi bėgo vanduo, kol ten bėgo, jos bute nebėgo. Trečiasis asmuo taipogi nurodė, kad po ginčo įvykio remontuodama balkoną iš vidaus naudojo medžiagą, kad patalpa būtų atspari drėgmei. Tai yra dar dvi priežastys, galėjusios turėti įtakos tam, kad vanduo bėgo į ginčo butą, o vėliau to neliko.

Iš ginčo buto plano, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ginčo balkonas yra ne išsikišęs nuo pastato, o nišinio tipo. Dėl to balkono išorinė riba sutampa su bendra sienos riba. Kadangi balkonas yra viršutiniame aukšte, jį įstiklinus sienos funkciją atlieka plastikiniai langai. Atitinkamai langų jungimosi su stogo perdanga vietoje, o galbūt ir giliau stogo kryptimi, turėjo būti atlikti tam tikri statybos darbai, kad vanduo toje vietoje neprasiskverbtų, neužsistovėtų, pavyzdžiui, atliekant palangės tipo apskardinimą, lietaus nuvedimo lataką ar panašiai. Balkonui buvus atviro tipo savaime suprantama, kad tokių priemonių projektuota nebuvo arba jos nebuvo skirtos būti tiek sandariomis (pvz. ruberoidinė danga) , kad drėgmė ant balkono perdangos plokštės iš apačios visiškai neprasiskverbtų. Balkoną įstiklinus tokiomis priemonėmis turėjo rūpintis įstiklinimą inicijavęs asmuo. Esant atviram balkonui, net drėgmei jo stogo perdangos vidinėje pusėje ir prasiskverbus, pasekmės būtų visai kitokios ir nebūtinai būtų galima kalbėti, kad balkonui dėl drėgmės kilo nepagrįsta žala, kai drėgmės patekimas į balkoną buvo neapribotas apskritai. Taip pat galimi ir įvairūs nišinio tipo balkono įstiklinimo būdai. Balkoną įstiklinus lygiagrečiai stogo ir sienos briaunoms, savaime suprantama, kad krituliai gali įtakoti visą langų jungimosi su lubomis ir sienomis paviršių. Todėl yra įmanoma įstiklinimą atlikti taip, kad langai būtų įtraukti šiek tiek giliau, tokiu būdu sumažinant galimybę nuolatiniam kritulių tekėjimui namo sienomis, taigi, ir balkono langais. Į bylą nėra pateikta nuotraukų nuo stogo viršaus pusės, paties balkono įrengimo nuotraukų iš išorės, taip pat įvykio metu darytų stogo virš ginčo balkono nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vanduo į ginčo balkoną prasisunkė neabejotinai pro stogo perdangą, pro tokią stogo vietą, už kurios priežiūrą atsako išimtinai atsakovė.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad teisės aktų nustatytus įpareigojimus atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdė pakankamai atsakingai, vandens prasisunkimo priežastis nėra aiški ir vienareikšmiškai nurodanti atsakovės neveikimą ar netinkamą veikimą, todėl negalima pripažinti atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Kadangi nėra aiški žalos priežastis, nėra galima konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp kokių nors atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 str. – 6.249 str., dėl ko pareiga atlyginti žalą atsakovei nagrinėjamu atveju nekyla. Pažymėtina, kad tokios teismo išvados nereiškia, jog nebuvo draudiminio įvykio, ar kad dėl kilusios žalos kaltas pats trečiasis asmuo. Tai tik reiškia, kad nėra pakankamai įrodytos aplinkybės, jog už žalą atsakinga atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, atitinkamai ir išvestinius reikalavimus dėl palūkanų.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė patyrė 420,00 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškinys netenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 420,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Byloje susidarė 3,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, kurios neviršija nustatyto dydžio, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovei UAB „Paskirtis“, į. k. 144971960, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt Eur) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis