Civilinė byla Nr. 2-334-280/2010.
Procesinio sprendimo kategorija: 126.8; 116.1;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 18 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant bankrutavusios B. S. įmonės atstovui V. K., Panevėžio apskrities VMI atstovei J. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios B. S. įmonės (įmonės kodas 147395530) skundą dėl 2009-07-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, dėl 2009-04-14 Panevėžio apskrities VMI sprendimo ir
n u s t a t ė :
Panevėžio apygardos teismas 2009-02-09 nutartimi B. S. įmonę pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą, 2009-04-24 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. 2009-06-09 priimta nutartis likviduoti B. S. įmonę.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 23 dienos nutartimi patvirtino Panevėžio apskrities VMI 449 569 Lt reikalavimą.
Bankrutavusios B. S. įmonės administratorius UAB „Restrus“ (įgaliotas asmuo G. T.) skundu prašo panaikinti VMI prie LR Finansų ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-189 ir Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SAT-32.
Nurodo, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 156 str. 1 d. numato, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įgaliotos įstaigos ar institucijos. Pareiškėjas nurodo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM, Panevėžio apskrities skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą dėl B. S. įmonės galimai neteisėtos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Pareiškėjas tvirtina, kad nebaigus šio tyrimo, negalima padaryti galutinių išvadų dėl to, ar buvo teisingai mokami mokesčiai. Dėl šios priežasties skundžia Panevėžio apskrities VMI sprendimą, tvirtindamas, kad Panevėžio apskrities VMI pareigūnai, atlikdami įmonės patikrinimą, rėmėsi dokumentais, kurie neturi teisinės galios Lietuvos Respublikos teritorijoje, tų dokumentų nepateikė įmonės atstovui. Skaitant patikrinimo aktą ir sprendimus susidaro nuomonė ,,kad su įmone elgiamasi kaip su pavaldiniu, neturinčiu galimybės žinoti kuo įtariamas ir kaltinamas“. Nurodo, kad įvykdys Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d., t. y. pateiks įrodymus, paneigiančius mokesčių administratoriaus atlikto paskaičiavimo teisingumą, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.
Skundas atmestinas (LR Įmonių bankroto įstatymo 26 str.).
Nustatytos faktinės aplinkybės.
Nuo 2007 m. spalio 10 d. iki 2009 m. vasario 27 dienos Panevėžio apskrities VMI atliko pelno mokesčio (toliau – PM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bei laikinojo socialinio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą B. S. įmonėje už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31, patikrinimo pagrindu surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-36, kuriuo papildomai B. S. įmonei priskaičiavo 248 399 Lt PVM, 14 510 Lt PVM delspinigių, 32 948 Lt PM, 3 215 Lt PM delspinigių, 7 354 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 734 Lt šio mokesčio delspinigių. Be to, dar papildomai priskaičiuota 16 673 Lt PVM ir 3 446 Lt PVM delspinigių. Panevėžio apskrities VMI 2009-04-14 sprendimu patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotas sumas, paskyrė B. S. įmonei 106 069 Lt PVM, 13 179 Lt PM ir 2 942 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudas. B. S. įmonės administratorius UAB „Bankrotera” (įgaliotas asmuo G. T.) šiuo metu UAB „Bankrotera” pakeitė pavadinimą į UAB „Restrus”) apskundė Panevėžio apskrities VMI 2009-04-14 sprendimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, kuri 2009-07-14 sprendimu patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2009-04-14 sprendimą. B. S. įmonės administratorius iš esmės nesutinka kad būtų patvirtintas Panevėžio apskrities VMI reikalavimas dėl to, kad finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriuje atlieka ikiteisminį tyrimą dėl B. S. įmonės neteisėtos veikos (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas). Tvirtina, kad šio tyrimo metu galutinai paaiškės, ar yra padaryti mokesčių inspekcijos patikrinimo akte konstatuoti netinkamo mokesčių skaičiavimo ir sumokėjimo faktai.
Iš Panevėžio apskrities VMI pateiktų įrodymų: 2009-02-27 patikrinimo akto, 2009-04-14 sprendimo, valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-14 dienos sprendimo, matyti faktinės aplinkybės, kurių pagrindu konstatuoti pažeidimai ir priskaičiuotos papildomos mokesčių sumos. Administratorius jų nepripažįsta, reikalauja papildomų procesinių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti teismas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Panevėžio apskrities VMI, atlikdama patikrinimą, nustatė, kad B. S. įmonė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė prekybą naudotais automobiliais, kuriuos įsigydavo Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Pareiškėja naudotus automobilius įsiveždavo nuosavu ir samdytu transportu, ką pati nurodė mokesčių administratoriui. Automobilius Lietuvoje pardavinėjo fiziniams asmenims, išrašydama pažymas sąskaitas. Iš Europos Sąjungos išvežamiems automobiliams į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ir kt. buvo įforminamos eksporto deklaracijos. Byloje nustatyta, kad valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama įvertinti parduotų automobilių kainos pagrįstumą, atrankos būdu apklausė 37 fizinius asmenis, kurie 2006–2007 metais Lietuvoje iš B. S. įmonės pirko autotransporto priemones, iš jų 14 asmenų nurodė didesnes pirkimo kainas, nei jos nurodytos B. S. įmonės išrašytose pažymose sąskaitose. Pagal šių fizinių asmenų paaiškinimus nustatyta, kad B. S. įmonė tikrinamuoju laikotarpiu pajamas sumažino 57 599 litais.
Be to, pagal B. S. įmonės deklaruotų pirkimų iš Europos Sąjungos valstybių ir pagal iš užsienio mokesčių administratorių gautą informaciją nustatė, kad 2006–2007 metais B. S. įmonė neapskaitė 45 automobilių pirkimo už 1 157 354 Lt sumą, nerodė tų automobilių kaip parduotų, todėl neapskaitė ir gautų už juos pajamų. VMI padarė išvadą, kad jie buvo parduoti ne Lietuvos Respublikoje, nes B. S. įmonės buhalterinėje apskaitoje tarp neparduotų 31 vnt. automobilių likučio nėra apskaityto nė vieno iš 45 automobilių, taip pat nėra informacijos, kada ir kam tie automobiliai parduoti, 10 iš 45 automobilių užsienio mokesčių administratorius pateikė dokumentus, patvirtinančius automobilių išgabenimą už ES ribų.
Todėl nustatytomis aplinkybėmis inspekcijai buvo pagrindas išvadai, kad B. S. įmonė pažymose sąskaitose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas, kitų pajamų iš viso neapskaitė, į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir neteisingai vykdė mokestinę prievolę.
Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad B. S., įmonės savininkas, mokesčių administratoriui nurodė, kad 1998 metais įnešė 2 500 000 Lt į įmonės sąskaitą, todėl 2002-01-01 įmonėje buvo apskaitomas 2 500 000 Lt. 2003-01-01 įmonės savininko 2 500 000 Lt likutis jau nebebuvo apskaitomas, bet 2003-12-31 kasos išlaidų orderiu B. S. išmokėta 1 581 200,45 Lt, 2006-04 – 19 B. S. kasos išlaidų orderiu grąžinta 200 000 Lt įnašo. Iki 2007 -12-31 kasos išlaidų orderiais B. S. išmokėta 1 787 320,45 Lt. Panevėžio apskrities VMI paneigė paskolos gavimo iš B. S. faktą, todėl sumažino leidžiamus atskaitymus B. S. įmonės B. S. priskaitytomis 6 procentų palūkanomis už įneštus 2 500 000 Lt kaip paskolą iki 2008-12-31. 6 procentų dydžio palūkanų nustatymas kritiškai vertintinas ir dėl to, kad tokio dydžio palūkanos numatytos CK 6.210 str., kuris įsigaliojo nuo 2001-07-01, tokio dydžio palūkanos laikytinos minimaliais nuostoliais.
Teisiniai argumentai
Kaip matyti iš pareiškėjo bankrutavusios B. S. administratoriaus patikslinto skundo turinio, skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai iš esmės dėl to, kad bankrutavusios B. S. įmonės savininkas B. S. nesutinka su mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, tvirtina, kad visi bendrovės sandoriai, kuriuos sudarė bankrutavusi įmonė tikrinamuoju laikotarpiu, atsispindi bendrovės išrašytuose ir mokesčių administratoriui pateiktuose dokumentuose, kurie negali kelti jokių abejonių. Duomenys, kuriais remiasi mokesčių administratorius, pasak pareiškėjo, yra vienašališki, nes nė viename iš 2006–2007 metais B. S. įmonėje neapskaitytų 45 automobilių pirkimo už 1 157 354 Lt sumą, dokumente nėra įmonės direktoriaus ar įmonės darbuotojo parašo. Taip atsitiko tik dėl kitų asmenų sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tačiau B. S. įmonės direktorius T. S. 2008-12-02 paaiškinime Panevėžio apskrities VMI nurodė, kad automobilių pirkimo–pardavimo sutartį ir sąskaitą faktūrą „mūsų įmonės žmogui išrašo parduodančios aikštelės darbuotojas, iš kurio perkamas automobilis”. Grynuosius pinigus sumoka įmonės darbuotojas, nupirkęs automobilį. Nenurodė, kad perimant automobilį surašomi kokie nors kitokie dokumentai, nei yra gavusi VMI, atlikdama patikrinimą. Nurodė, kad „kažkokių pastovių ar užsakymo sutarčių nėra daroma”, nurodė, kad įmonė yra sudariusi sutartis su keletu įmonių, kurios „teikia dokumentų, eksporto procedūrų pildymo ir įforminimo paslaugas, atstovauja įmonę muitiniame prekių tikrinime, pildo kitus reikalingus dokumentus”. Tvirtina, kad mokesčių administratorius nepagrindė savo išvadų kitais įrodymais: duomenimis iš muitinės departamento apie automobilių eksportą iš Europos bendrijos teritorijos ir pan. Savo tvirtinimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors nurodo, kai kuriuos turįs. Duomenų iš kitų įstaigų nepateikė ir dėl to, kad už juos reikėtų mokėti. Pareiškėjo manymu, visus įrodymus turi pateikti mokesčių administratorius, kartu nesutinka su mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis.
Fiziniai asmenys, pirkę automobilius iš B. S. įmonės Lietuvoje, įmonės savininko tvirtinimu, buvo priversti nurodyti aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas reikalavo į teismo posėdį iškviesti asmenis, kuriuos apklausinėjo Panevėžio apskrities VMI darbuotojai, atlikdami patikrinimą, ir juos apklausti kaip liudytojus, išreikalauti dokumentus iš Muitinės departamento, kt. įstaigų, t. y. iš esmės prašė teismo atlikti patikrinimą iš naujo.
Mokesčių administravimo įstatymo 9 str. nustato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Tikrinimo metu gavus informaciją iš kitų valstybių mokesčių administratorių, buvo pagrindas abejoti mokesčių mokėtojo pateiktų duomenų teisingumu. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi, t. y. bet kokie faktiniai duomenys. Įstatyme nėra sukonkretinta, kokie turi būti faktai, aplinkybės ar informacija, kurie būtų pakankami ir leistini, įrodinėjant negalimumą mokesčio bazę nustatyti tiesiogiai. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, teismas šalių pateiktais įrodymais nėra ribojamas, turi galimybę bylai reikšmingus įrodymus išreikalauti savo iniciatyva. Tai priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Beatodairiškas įrodymų rinkimas gali privesti prie absurdo. Per visą mokestinio tikrinimo laikotarpį pareiškėjas tvirtino kreipęsis į atitinkamas įstaigas, tačiau jokių įrodymų nepateikė, galiausiai tik siekdamas užvilkinti ginčo nagrinėjimą, kai sprendimo priėmimas ir bylos nagrinėjimas teisme nebuvo sustabdytas, pareiškė teismo posėdžio metu prašymus teismui rinkti įrodymus apie faktus, kurie nėra tiesiogiai ūkinės operacijos sudedamoji dalis.
Todėl, nustatytomis aplinkybėmis ir įstatymų nustatyta tvarka konstatavus, jog bent dalis mokesčio mokėtojo atliktų ūkinių operacijų neatspindi tikrojo jų turinio, įrodymų pakankamumo prasme sudaryta prielaida bei pagrindas mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir likusių analogiškų ūkinių operacijų atžvilgiu. Neatitikimai B. S. įmonės ūkinių operacijų dokumentuose ne epizodiniai, ne vienkartiniai (atrankos būdu iš 37 apklaustų 14 asmenų nurodė, kad pažymose sąskaitose automobilių pardavimo kaina mažesnė, nei jie sumokėjo, o užsienyje B. S. įmonės vardu buvo nupirkti net 45 automobiliai), jie visi yra B. S. įmonės, o ne kitų asmenų naudai, neapskaityti gali būti tik siekiant išvengti didesnių mokesčių mokėjimo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kažkas buvo suinteresuotas pasipelnyti B. S. įmonės sąskaita, kaip nurodo pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ikiteisminį tyrimą pradėjo tik po valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo ir jos surinktų duomenų pagrindu. (t., b. l. 187).
Dėl to, kas pasakyta, bankrutavusios B. S. įmonės skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str.
n u s p r e n d ž i a :
Bankrutavusios B. S. įmonės administratorius UAB „Restrus“ (įgaliotas asmuo G. T.) skundą , kuriuo prašoma panaikinti VMI prie LR Finansų ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-189 ir Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SAT-32 atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Laimutė Sankauskaitė