Civilinė byla Nr. e2S-1083-390/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05275-2018-0

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.8.4; 3.3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. L. įstatyminės atstovės J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal  pareiškėjos L. P. prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Raimonda Pauzienė, A. L., J. L., A. S..

        Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Raimonda Pauzienė, A. L., J. L., A. S..

2.                      Neišnagrinėjus bylos iš esmės, pareiškėja pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. Nurodė, kad po pareiškimo pateikimo skolininkas A. L. įvykdė prievoles kreditoriams vykdomosiose bylose Nr. 0183/20/00143 (išieškotojas – A. S., išieškoma suma – 3 200,00 Eur) ir Nr. 0183/20/00144 (išieškotojas L. P., išieškoma suma – 6 200,00 Eur). Pareiškėja prašė grąžinti 75 proc. už pareiškimą sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iš skolininko likusius 25 proc. žyminio mokesčio ir pareiškėjos turėtas išlaidas už teisines paslaugas – 700 Eur. Pareiškėja tvirtino, kad dėl nesąžiningo skolininko elgesio buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl pareiškėjai turėtų būti priteisiamos nurodytos bylinėjimosi išlaidos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjos L. P. pareiškimo atsisakymą priėmė, civilinę bylą Nr. e2VP-2296-435/2021 nutraukė. Priteisė pareiškėjai L. P. iš suinteresuoto asmens A. L., atstovaujamo globėjos J. L. 718,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino pareiškėjai 56,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

4.                      Teismas pareiškėjos prašymo atsisakymas priėmė, kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ir bylą nutraukė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), grąžino jai 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

5.                      Teismas atsižvelgęs, kad dėl skolininko ir jo globėjos nesąžiningų veiksmų ir vengimo sumokėti priteistas sumas pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o vykstant šiam procesui skolininkas visą skolą padengė, priteisė iš skolininko ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 18,75 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur išlaidas už teisines paslaugas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.                      Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens A. L. įstatyminė atstovė J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos L. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Skolininkas A. L. neturėjo finansinių galimybių sumokėti visą išieškomą skolą iš karto, išieškojimas buvo vykdomas iš skolininko gaunamų pajamų (senatvės pensijos, išmokos už netektą nedarbingumą) ir šiuo metu yra visiškai atsiskaitęs su pareiškėja. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad skolininkas bet kokiomis priemonėmis siekė nevykdyti teismo sprendimo, vilkino mokėjimus yra nepagrįsti ir prieštaraujantys vykdomosios bylos duomenims, todėl pareiškėjai nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo.

6.2.                      Pareiškėjos pareiškimas, išnagrinėjus jį iš esmės, negalėjo būti tenkinamas, todėl bylos nutraukimas pareiškėjai atsisakius pareiškimo, turi būti prilyginamas bylos išsprendimui skolininko naudai, todėl negalėjo būti tenkinamas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7.                      Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. P. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą,  priteisti iš apelianto pareiškėjai 100 Eur  bylinėjimosi išlaidas Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėjai kreipiantis į teismą su pareiškimu klausimas dėl skolininko turto teisinio statuso nustatymo iš viso nebuvo nagrinėjamas ir pareiškėja negalėjo žinoti, koks bus rezultatas. Pareiškėja privalėjo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, nes gavo įpareigojantį antstolės patvarkymą ir jokie geranoriški skolininko mokėjimai nebuvo vykdomi.

7.2.                      Faktas, kad J. L., atstovaudama tiek save tiek ir neveiksnų skolininką ne įstojo į nagrinėjamą bylą dėl turto dalies nustatymo pareikšdama savarankišką reikalavimą, o užvedė naują bylą dėl turto pripažinimo asmeniniu turtu, kurioje sudarė taikos sutartį su savo sutuoktiniu A. L., rodo didelį skolininko ir jo sutuoktinės nesąžiningumą. Be to, bylos dėl turto pripažinimo asmeniniu turtu rezultatas neturi įtakos priežasčiai, dėl ko pareiškėja kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, nustatyti.

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.                      Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bylos neišnagrinėjus iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (išieškotoja) L. P. pateikė teismui prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Raimonda Pauzienė, A. L., J. L., A. S.. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš skolininko A. L. nustatyta, jog išskaitos iš skolininko gaunamų socialinių išmokų nedidelės, todėl akivaizdu, kad skola ir vykdymo išlaidos nebus sumokėtos per CPK 663 straipsnyje nustatytą laikotarpį ir skolininkas neįvykdė antstolės pasiūlymo atidalinti turtą – skolininko sutuoktinės vardu registruotą, santuokos metu įgytą butą notarine tvarka, todėl išieškotoja, gavusi antstolės pasiūlymą, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė, iki pasibaigs procesas dėl ginčo turto pripažinimo asmenine J. L. nuosavybe (civilinė byla Nr. e2-371-1026/2021).  Pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos atnaujinimo, dėl pareiškimo atsisakymo, nes po pareiškimo padavimo teismui skolininkas įvykdė prievoles kreditoriams vykdomosiose bylose, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi  civilinė byla Nr. e2-371-1026/2021 buvo išnagrinėta 2021 m. kovo 24 d. nutartimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis (kuria ginčo butas pripažintas J. L. asmenine nuosavybe), ir nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 1 d.  Taip pat teismas skundžiama 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė bei tenkino pareiškėjos prašymą dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko.

11.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla nutraukta pareiškėjai atsisakius pareiškimo. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

12.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

13.                      Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo pareiškimo priežastis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja būdama išieškotoja vykdomojoje byloje turėjo teisę teisme reikšti reikalavimą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Tačiau pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos pareiškimą teismui lėmė skolininko ir jo globėjos nesąžiningi veiksmai. Šį pareiškėjos teiginį paneigia byloje esantis antstolės Raimondos Pauzienės  2020 m. balandžio 3 d. patvarkymas dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jame nurodoma, kad išskaitos iš skolininko A. L. socialinių išmokų yra nedidelės, todėl akivaizdu, kad skola ir vykdymo išlaidos nebus sumokėtos per laikotarpį nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje. Antstolei areštavus ½ dalį skolininko sutuoktinės vardu registruoto turto ir skolininkui nepateikus antstolei Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, pasiūlyta išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos pareiškimo pateikimą teismui nulėmė  suinteresuotų asmenų (skolininko ir jo globėjos) netinkamas elgesys, nes tai yra vykdymo procese atliktas procesinis veiksmas realizuojant išieškotojo teisę.

14.                      Vertinant pareiškėjos pareiškimo atsisakymo priežastis, pagal bylos duomenis nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad pareiškėjai pareiškus reikalavimą teisme, vykdomosiose bylose buvo vykdomas išieškojimas ir skolininkas, kol civilinė byla buvo sustabdyta, pilnai įvykdė savo prievoles išieškotojams. Pareiškėja šiuo pagrindu ir pateikė pareiškimo atsisakymą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė. Akivaizdu, jog skolininkui atsiskaičius su kreditoriais vykdomosiose bylose, pareiškėjos pareikštas reikalavimas nagrinėjamoje byloje tampa neaktualus ir perteklinis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  atsižvelgiant į pareiškėjos pareikštą reikalavimą nagrinėjamoje byloje, nelaikytina, kad skolininkas  įvykdęs prievoles vykdomosiose bylose patenkino pareiškėjos reikalavimą nagrinėjamoje byloje (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos), kas sudarytų pagrindą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) atlyginti pareiškėjai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15.                      Taip pat pareiškėjos vertinimu, tai, jog po jos pareiškimo pateikimo teismui J. L. vietoje savarankiško reikalavimo pareiškimo nagrinėjamoje byloje pateikė atskirą ieškinį dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, patvirtina skolininko ir jos globėjos (sutuoktinės) J. L. nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą laiko nepagrįstu, nes savo teisių gynybos būdo pasirinkimas nesudaro pagrindo išvadai, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

16.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, tretieji asmenys L. P., A. S. (civilinės bylos Nr. e2-371-1026/2021) įsiteisėjusia 2021 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad ginčo butas yra J. L. asmeninė nuosavybė, ir bylą nutraukus, nagrinėjant šią bylą iš esmės, pareiškėjos pareiškimas negalėjo būti tenkinamas. Taigi, pareiškėjai neatsisakius pareiškimo, tikėtina būtų priimtas skolininkui palankus sprendimas ir pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

17.                      Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos reikalavimo pareiškimą teismui nulėmė suinteresuotų asmenų (skolininko ir jo globėjos) elgesys, jog šie asmenys elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą. Todėl apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias šiuos santykius, todėl skundžiamos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18.                      Atsižvelgiant į teismų praktiką ir susidariusią faktinę bei teisinę situaciją teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-371-1026/202   bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ( CK 1. 5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas  pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš suinteresuoto asmens (skolininko) ½ dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 359,38 Eur.

19.                      Pareiškėja pateikė duomenis, kad turėjo 100 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių. Atskirąjį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), pareiškėjai iš apelianto priteisiamos  50 proc. dydžio jos turėtos bylinėjimosi išlaidos,  t. y. 50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų  pakeisti.

Priteisti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 359,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. 

             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                               Algimantas Kukalis