Civilinė byla Nr. 2-1239/2013

     Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5

                                             

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus S. K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mėsuva“ bankroto byloje Nr. B2-600-221/2013.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 20 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB ,,Mėsuva“. 2007 m. kovo 2 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį tarp BUAB ,,Mėsuva“, ir įmonės kreditorių – S. K. R. bei UAB ,,Viva Victoria“ ir bankroto bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė, jog abu įmonės kreditoriai iš dalies atsisako finansinių reikalavimų ir bet kokių pretenzijų atsakovui UAB ,,Mėsuva“ dėl bankroto bylos iškėlimo su sąlyga, kad BUAB ,,Mėsuva“ per 3 mėnesius po taikos sutarties pasirašymo išmokės kiekvienam iš kreditorių po 125 000 Lt ir perduos lygiomis dalimis abiem kreditoriams nuosavybės teisę į esamą 3,26 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jame esančius statinius.

 

2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Mėsuva“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 29 d.), įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Verslo administravimo centras“. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. ir 2012 m. liepos 18 d. nutartimis patvirtino kreditorinius reikalavimus BUAB „Mėsuva“ bankroto byloje.

 

Įmonės administratorius kreipėsi į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodydamas, kad egzistuoja visi teisiniai pagrindai pradėti įmonės likvidavimo procesą.

Kreditorius S. K. R. prašė atmesti administratoriaus prašymą dėl BUAB „Mėsuva“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodydamas, kad įmonės administratorius neįvykdė esminių BUAB „Mėsuva“ 2012 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo pavedimų, nepateikė kitam kreditorių susirinkimui savo veiklos ataskaitos. Pažymėjo, jog Marijampolės apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl V. J. veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas dėl didelės vertės svetimo turto arba turtinių teisių į jį pasisavinimo), todėl tik sulaukus galutinio procesinio sprendimo minėtame ikiteisminiame tyrime, teismas galėtų tinkamai įgyvendinti įmonių bankroto įstatymo ir CPK tikslus. Anot kreditoriaus, teismas 2013 m. sausio 4 d. pripažino BUAB „Mėsuva“ bankrotą tyčiniu, todėl administratorius turi vykdyti  tolimesnius įmonės veiklos patikrinimo veiksmus ir ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, jeigu tam pagrįstai prieštarauja kreditorių susirinkimas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriaus prašymą tenkino – pripažino BUAB ,,Mėsuva“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti; nurodė likviduojant bankrutavusią įmonę, tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus - BUAB „Viva Victoria“ – 800 063,37 Lt; S. K. R. – 1 369 584,50 Lt; Valstybinės mokesčių inspekcijos –  15 692,42 Lt.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditorius S. K. R. siekia nuginčyti bankrutavusios UAB „Viva Victoria“ hipoteką į BUAB „Mėsuva“ 3,26 ha ploto žemės sklypą su statiniais, negali būti pakankama atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ normose nenustatyta draudimo tikslinti kreditorių reikalavimus po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmimo (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Nurodė, jog kreditoriaus argumentas, kad teismas 2013 m. sausio 4 d. pripažino BUAB „Mėsuva“ bankrotą tyčiniu, todėl administratorius turi vykdyti tolimesnius įmonės veiklos patikrinimo veiksmus, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendė tik 2013 m. vasario 11 d. nutartimi, kuria atsisakyta pripažinti UAB „Mėsuva“ bankrotą tyčiniu.

Teismo vertinimu, kreditoriaus nurodyti argumentai dėl administratoriaus įpareigojimų neatlikimo ir kitų administratoriaus veiksmų gali būti svarstomi ir turėti įtakos nagrinėjant skundą dėl administratoriaus veiksmų, tačiau nagrinėjamam klausimui dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama įtakos neturi.

Atsižvelgęs į tai, kad kreditorių reikalavimai patvirtinti 2012 m. gegužės 15 d. ir 2012 m. liepos 18 d. nutartimis, kurios nebuvo apskųstos ir yra įsiteisėjusios, nuo šių nutarčių įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo bei negauta prašymo pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti BUAB „Mėsuva“ bankrutavusia ir likviduojama  dėl bankroto (ĮBĮ 30 str. 2 d.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu kreditorius S. K. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo apygardos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo, jų vertinimo taisykles ir materialinės teisės normas, kadangi vertino ne visas, o tik tam tikras iš daugelio byloje nustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Tokius sandorius, kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms teismas pripažįsta ex officio, o bankrutuojančios bendrovės administratorius privalo dėl jų pripažinimo negaliojančiais kreiptis į teismą. Teismas, byloje turėdamas pakankamai duomenų, rodančių, kad 2007 m. BUAB „Mėsuva“ bankroto proceso metu buvo pažeistos vieno iš šioje bankroto byloje esančių kreditorių turtinės teisės, turėjo šias aplinkybes aiškintis ir tirti.

2. Finansiniais reikalavimais yra laikytini ir reikalavimai į daiktines teises (šioje byloje į BUAB „Mėsuva“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 3,26 ha ploto žemės sklypą, įregistruotą hipotekos lakštą kreditoriaus - BUAB „Viva Victoria” vardu), kurių teismas neišsprendė, bet priėmė minėtą nutartį.

3. Teismas nevertino kad V. J., būdamas ir UAB „Viva Victoria” administracijos vadovu, ir UAB „Mėsuva“ akcininku, slapta nuo UAB „Mėsuva“ kreditoriaus S. K. R., nepasibaigus BUAB „Mėsuva“ bankroto procesui, visą minėtą UAB „Mėsuva“ žemės sklypą įkeitė jo paties vadovaujamos bendrovės „Viva Victoria” naudai, t. y. įregistravo visam minėtam žemės sklypui hipoteką ir taip pažeidė ĮBĮ nuostatas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Mėsuva“ nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti apygardos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog taikos sutarties sudarymui nėra jokių pagrindų, įmonė iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė jokios komercinės veiklos, vienintelį turtą sudaro žemės sklypas, todėl skundžiama nutartis likviduoti įmonę yra pagrįsta socialiniu ir teisiniu požiūriu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygos nurodytos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje: 1) yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nėra priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) teismas nėra pratęsęs 3 mėnesių termino. Tik konstatavus, jog bent viena iš nurodytų sąlygų pripažinti įmonę bankrutavusia neegzistuoja, būtų pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 30 str. 2 d.). Aplinkybės, jog šios sąlygos egzistuoja, neginčijo ir apeliantas.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas neturėjo teisės priimti skundžiamos nutarties, kol nėra išspręstas BUAB ,,Mėsuva“ kreditoriaus BUAB „Viva Victoria vardu įregistruotos hipotekos teisėtumo klausimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos turėtojo pasikeitimas turėtų įtakos kreditorių patvirtintų reikalavimų tenkinimo eiliškumui, tačiau šis klausimas gali būti sprendžiamas ir bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Atskirojo skundo argumentai, susiję su neteisėtais buvusio BUAB ,,Mėsuva“ administracijos vadovo ir akcininko V. J. veiksmais nėra susiję su šios bylos nagrinėjamu dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl BUAB ,,Mėsuva“ tyčinio bankroto, kurioje ir bus sprendžiamas klausimas dėl buvusio įmonės administracijos vadovo veiksmų (ne)teisėtumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios negalėtų būtų vertinamos/sprendžiamos įmonės likvidavimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai ir nustačius visas ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, nebuvo pagrindo atsisakyti įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai	Vytas Milius
	Gintaras Pečiulis
	Vigintas Višinskis