Civilinė byla Nr. 2S-1544-643/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21130-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. pareiškimą dėl leidimo patekti į patalpas bei žemės sklypą, suinteresuoti asmenys J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, NEO Finance, B. D.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė B. P. prašo teismo išduoti leidimą antstolei ar jos įgaliotam padėjėjui ir antstolės paskirtam turto vertintojui UAB „APUS TURTAS“ patekti į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir minėto sklypo priklausinį – pastatą – individualų gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas tinkamai įvertinti skolininkui priklausančią 1/3 dalį minėto turto.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolė B. P. skolininkui J. D. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0171/17/03656, 0171/17/03671, 0171/17/03669 ir 0171/19/01587 dėl 35 550 Eur bendros likusios neišieškotos skolos, vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų palūkanų ir 2 369,24 Eur antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdymo procese 2017 m. spalio 24 d. turto arešto aktu Nr. 0171/17/03656 ir kt./TA2 buvo areštuotos skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. 0171/17/03656 ir kt./EKSP2 paskirta ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti.
3. Tuo pačiu patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas paskirtam turto vertintojui sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą bei apie konkretų apžiūros laiką informuoti antstolę. Minėtas patvarkymas 2019 m. vasario 22 d. įteiktas skolininko sutuoktinei B. D.. 2019 m. kovo 28 d. pranešimu antstolės paskirtas turto vertintojas informavo, kad skolininkas įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 1 d. sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, tačiau 2019 m. balandžio 10 d. pakartotiniu pranešimu informavo, kad skolininkas minėto įsipareigojimo neįvykdė. 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu skolininkas pakartotinai įpareigotas sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti areštuotą turtą. Minėtas patvarkymas 2019 m. birželio 1 d. įteiktas skolininko sutuoktinei B. D.. 2019 m. liepos 10 d. gautas turto vertintojo UAB „APUS TURTAS“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad skolininkas vengia bendradarbiauti ir atsisako turo vertintojui sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą. Siekiant tinkamai ir teisingai įvertinti vykdomosiose bylose areštuotą turtą prašoma teismo duoti leidimą pareiškime nurodytiems asmenims patekti į žemės sklypą ir individualų gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir nutarė leisti antstolei B. P. ar jos įgaliotam padėjėjui ir UAB „APUS TURTAS“ turto vertintojui be skolininko sutikimo įeiti į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas įvertinti skolininkui priklausančią 1/3 minėto turto dalį. Nutartimi taip pat išaiškinta, kad teismo leidimas patekti į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)nereikalingas.
5. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad antstolė, pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, todėl toks leidimas antstolei priverstinai be skolininko sutikimo patekti į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suteiktinas (CPK 615 straipsnio 1-2 dalys), o prašymas išduoti leidimą įeiti į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas, kadangi tam teismo leidimas nėra reikalingas (CPK 615 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo J. D. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutarties panaikinimo.
7. Atskirajame skunde vadovaujasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi bei nurodo, kad leidimas patekti į gyvenamąjį namą išduotas nepagrįstai, nes suinteresuoto asmens turto dalis yra tik 1/3, taigi būtų pažeisti B. D. interesai.
8. Be to, šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl skolos grąžinimo išieškotojui UAB „Lemora“, didžioji skolos dalis yra grąžinta, taigi nėra tikslinga didinti išlaidas.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė B. P. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde pateikiama neteisinga CPK 667 straipsnio interpretacija, o be to, notariškai patvirtinta sutartimi apeliantas su sutuoktine pasidalijo bendrąją jungtinę nuosavybę bei nustatė naudojimosi turtu tvarką.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Byloje nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2017 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-4019 dėl 26 851,65 Eur, 6 proc. metinių palūkanų priteisimo solidariai iš UAB „Užupio statyba“ ir laiduotojų L. L., J. D. išieškotojo UAB „Lemora“ naudai; Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2017 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-4015 dėl 25 000 Eur, 6 proc. metinių palūkanų priteisimo solidariai iš UAB „Užupio statyba“ ir laiduotojų L. L., J. D. išieškotojo UAB „Lemora“ naudai; Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2017 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-4017 dėl 25 000 Eur, 6 proc. metinių palūkanų priteisimo solidariai iš UAB „Užupio statyba“ ir laiduotojų L. L., J. D. išieškotojo UAB „Lemora“ naudai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 366,48 Eur negrąžinto kredito, 78,50 Eur palūkanų, 76,26 Eur tarpininkavimo mokesčio, 475,58 Eur administravimo mokesčio, 13,16 proc. mokėjimo palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir 291,01 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko J. D. išieškotojo UAB „NEO Finance“ naudai. Vykdymo procese 2017 m. spalio 24 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. S-137960 buvo areštuotas skolininkui J. D. priklausantis turtas, be kita ko, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 18 d. priimtas patvarkymas Nr. S-265144 dėl ekspertizės ginčo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui / turto vertintojui UAB „APUS TURTAS“.
13. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį - jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai antstolei išduotas leidimas be skolininko sutikimo įeiti į pastatą - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas įvertinti skolininkui priklausančią 1/3 minėto turto dalį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio patekimą į gyvenamąsias patalpas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
15. CPK
315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais, arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. 16. Vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatyta tvarka – teisėjo rezoliucija (CPK 612 straipsnis). Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. CPK 593 straipsnis numato, jog CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ir antstolių pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis). Teismas išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą priima nutartį (CPK 593 straipsnio 4 dalis). CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1171-796/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-368-253/2018).
17. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, daroma išvada, kad teismo nutartis, kuria leista antstolei B. P. įeiti į skolininkui 1/3 nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turint tikslą apžiūrėti patalpas ir jas įvertinti, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis dėl leidimo antstoliui įeiti į suinteresuoto asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad visa teismo nutartis gali būti skundžiama, tačiau tai neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Pažymėtina ir tai, kad antstolė, siekdama patekti į J. D. priklausančias gyvenamąsias patalpas turto vertei nustatyti ir buto savininkui neleidžiant buto apžiūrėti, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu būdu yra užtikrinamas teismo sprendimo vykdymo teisėtumas ir nepažeidžiamos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 24 straipsnyje, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolio prašymą patikrina šio antstolio atliekamo veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 5 d., 336–339 straipsniais
n u t a r i a:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė