Baudžiamoji byla Nr. 1-47-1143/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35263-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.8; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 1.2.14.12.1; 2.1.15.3.3.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui, 

kaltinamiesiems P. V., E. C., R. Z., D. K.,

kaltinamojo P. V. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

kaltinamųjų R. Z., E. C. gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

kaltinamojo D. K. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies nuotoliniu būdu (naudojantis ZOOM programa), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį;

P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį;

E. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini);

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį;

R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini).

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

D. K., įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės turtą ir sugadino svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su P. V., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02 14.10 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su P. V. atvažiavo į nukentėjusiajam V. B. priklausančią sodybą, (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą patekti į namo vidų bendrais veiksmais laužtuvu išlaužė šio namo duris, 920 Eur vertės, taip įsibrovė į vidų, iš kur per ne mažiau kaip tris kartus paėmė: granulinį šildymo katilą su granulių bunkeriu, 3 500 Eur vertės, pakabinamą, dviejų durų virtuvinę spintelę, 44 Eur vertės, hidroforą „Wilo“ su siurbliu, 349 Eur vertės, du metalinius vielinius lubinius šviestuvus, bendros 300 Eur vertės, užuolaidų karnizų metalinius tvirtinimus, bendros 20,82 Eur vertės, rausvo stiklo vazą, 160 Eur vertės, sudaužė vonios patalpoje esančią kriauklę, 300 Eur vertės, paėmė dviejų durų spintelę su kriaukle ir čiaupu, bendros 71,40 Eur vertės, elektrinį nerūdijančio plieno baltos spalvos rankšluosčių džiovintuvą, 73 Eur vertės, nerūdijančio plieno nikeliuotą pastatomą rūbų kabyklą, 20 Eur vertės, 30 rulonų apšiltinimo vatos „Rockwool“, bendros 420 Eur vertės, du rulonus difuzinės plėvelės, bendros 50 Eur vertės, sulankstomas kopėčias, 60 Eur vertės, du vidaus patalpų šviestuvus, bendros 37,98 Eur vertės, nuo namo iš lauko pusės du lauko šviestuvus, bendros 37 Eur vertės, dvejas vidaus patalpų duris su staktomis, bendros 239,98 Eur vertės, spynos komplektą „Inovo“ bei durų rankenų komplektą „Berg“, bendros 13,78 Eur vertės, elektros instaliacijos detales ir jų priedus (rozečių dalis, jungiklius), bendros 50 Eur vertės, santechnikos jungtis ir detales, bendros 50 Eur vertės, gulsčiuką, 14 Eur vertės, vandens maišytuvą, 25 Eur vertės, prailgintuvą, 14 Eur vertės, kartoninę dėžutę su vinimis, 10 Eur vertės.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. V. atstūmus ir tokiu būdu sugadinus šioje sodyboje esančios pirties pastato langą, 250 Eur vertės, pro kurį P. V. įsibrovė į vidų ir iš vidaus duryse paliktu raktu atrakino duris, pro kurias užėjo jis (D. K.), taip bendrai veikdami įsibrovė į vidų, iš kur paėmė tautodailininko rankų darbo rato formos, ąžuolinį šviestuvą, 100 Eur vertės, stalą, 60 Eur vertės, lauko prožektorių, 10 Eur vertės, kilimą, 250 Eur vertės, miegamojo spintelę, 28 Eur vertės, skaidraus krištolo imitacijos naktinį šviestuvą, 120 Eur vertės, lovatiesę su trimis pagalvėmis bei patalynės komplektą, bendros 500 Eur vertės, stalo ir keturių kėdžių komplektą, 320 Eur vertės, du reguliuojamo aukščio staliukus, bendros 124 Eur vertės, šaldytuvą, 109 Eur vertės, penkis kilimus, bendros 600,98 Eur vertės, bei su šiais daiktais pasišalino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (D. K.) veikdamas bendrininkų grupe su E. C., R. Z. ir P. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02 14.10 val., aukščiau nurodytu būdu iš anksto atstūmus pirties, (duomenys neskelbtini), langą ir atrakinus duris, veikdami bendrai pakartotinai įsibrovė į šio pastato vidų, iš kur paėmė baltai – juodos spalvos su gėlių ornamentais minkštą kampą, 340 Eur vertės, bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 8 421,94 Eur vertės turtą, bei sugadino 1 470 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

P. V., įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės turtą ir sugadino svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su D. K., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02 14.10 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su D. K. atvažiavo į nukentėjusiajam V. B. priklausančią sodybą, (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą patekti į namo vidų bendrais veiksmais laužtuvu išlaužė šio namo duris, 920 Eur vertės, taip įsibrovė į vidų, iš kur ne mažiau kaip per tris kartus paėmė: granulinį šildymo katilą su granulių bunkeriu, 3 500 Eur vertės, pakabinamą, dviejų durų virtuvinę spintelę, 44 Eur vertės, hidroforą „Wilo“ su siurbliu, 349 Eur vertės, du metalinius vielinius lubinius šviestuvus, bendros 300 Eur vertės, užuolaidų karnizų metalinius tvirtinimus, bendros 20,82 Eur vertės, rausvo stiklo vazą, 160 Eur vertės, sudaužė vonios patalpoje esančią kriauklę, 300 Eur vertės, paėmė dviejų durų spintelę su kriaukle ir čiaupu, bendros 71,40 Eur vertės, elektrinį nerūdijančio plieno baltos spalvos rankšluosčių džiovintuvą, 73 Eur vertės, nerūdijančio plieno nikeliuotą pastatomą rūbų kabyklą, 20 Eur vertės, 30 rulonų apšiltinimo vatos „Rockwool“, bendros 420 Eur vertės, du rulonus difuzinės plėvelės, bendros 50 Eur vertės, sulankstomas kopėčias, 60 Eur vertės, du vidaus patalpų šviestuvus, bendros 37,98 Eur vertės, nuo namo iš lauko pusės du lauko šviestuvus, bendros 37 Eur vertės, dvejas vidaus patalpų duris su staktomis, bendros 239,98 Eur vertės, spynos komplektą „Inovo“ bei durų rankenų komplektą „Berg“, bendros 13,78 Eur vertės, elektros instaliacijos detales ir jų priedus (rozečių dalis, jungiklius), bendros 50 Eur vertės, santechnikos jungtis ir detales, bendros 50 Eur vertės, gulsčiuką, 14 Eur vertės, vandens maišytuvą, 25 Eur vertės, prailgintuvą, 14 Eur vertės, kartoninę dėžutę su vinimis, 10 Eur vertės.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. V. atstūmus ir tokiu būdu sugadinus šioje sodyboje esančios pirties pastato langą, 250 Eur vertės, pro kurį jis (P. V.) įsibrovė į vidų ir iš vidaus duryse paliktu raktu atrakino duris, pro kurias užėjo D. K., taip bendrai veikdami įsibrovė į vidų, iš kur paėmė tautodailininko rankų darbo rato formos, ąžuolinį šviestuvą, 100 Eur vertės, stalą, 60 Eur vertės, lauko prožektorių, 10 Eur vertės, kilimą, 250 Eur vertės, miegamojo spintelę, 28 Eur vertės, skaidraus krištolo imitacijos naktinį šviestuvą, 120 Eur vertės, lovatiesę su trimis pagalvėmis bei patalynės komplektą, bendros 500 Eur vertės, stalo ir keturių kėdžių komplektą, 320 Eur vertės, du reguliuojamo aukščio staliukus, bendros 124 Eur vertės, šaldytuvą, 109 Eur vertės, penkis kilimus, bendros 600,98 Eur vertės, bei su šiais daiktais pasišalino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (P. V.) veikdamas bendrininkų grupe su E. C., R. Z. ir D. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02 14.10 val., aukščiau nurodytu būdu iš anksto atstūmus pirties, (duomenys neskelbtini), langą ir atrakinus duris, veikdami bendrai pakartotinai įsibrovė į šio pastato vidų, iš kur paėmė baltai – juodos spalvos su gėlių ornamentais minkštą kampą, 340 Eur vertės, bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 8 421,94 Eur vertės turtą, bei sugadino 1 470 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

E. C., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su D. K., P. V. ir R. Z., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02 14.10 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, P. V. ir D. K. iš anksto atstūmus pirties, (duomenys neskelbtini), pastato langą, įsibrovus į vidų ir iš vidaus duryse paliktu raktu atrakinus duris, veikdami bendrai įsibrovė į šio pastato vidų, iš kur paėmė baltai – juodos spalvos su gėlių ornamentais minkštą kampą, 340 Eur vertės, bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 340 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. iš P. V. ir D. K., tarpininkaujant R. Z., įgijo daiktus, kurie buvo pavogti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020-09-02 iš sodybos, (duomenys neskelbtini), o būtent: tiksliau nenustatytu laiku, šalia parduotuvės Moki Veži, adresu Ateities g. 15, Vilniuje, nupirko du rulonus difuzinės plėvelės, 50 Eur vertės, stalą, 60 Eur vertės, stalą, 62 Eur vertės, miegamojo spintelę, 28 Eur vertės,

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliau nenustatytu laiku, šalia prekybos centro „Link Molėtų“, adresu Molėtų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus r., nupirko 8 rulonus apšiltinimo vatos „Rockwool“, kurios bendra vertė 112 Eur, gulsčiuką, 14 Eur vertės, prailgintuvą, 14 Eur vertės, kartoninę dėžutę su vinimis, 10 Eur vertės, vidaus patalpų šviestuvą, 18,99 Eur vertės, rozečių rėmelius, įleistinius kištukinius lizdus, jungiklius, įleistines instaliacines dėžutes, kaištinius laikiklius, kabes Topex, vandens pajungimo žarneles, santechnikos alkūnes, santechninius trišakius, kurių bendra vertė 100 Eur, dvejas vidaus duris, kurių bendra vertė 239,98 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliau nenustatytu laiku, prie degalinės „Kvistija“, adresu Molėtų pl. 31 km, Kalnuotės k., Vilniaus r., nupirko granulinį šildymo katilą su granulių bunkeriu, 3500 Eur vertės, kurį būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad visi šie daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu. Tokiais veiksmais E. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

R. Z., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su D. K., P. V. ir E. C., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02 14.10 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, P. V. ir D. K. iš anksto atstūmus pirties, (duomenys neskelbtini), langą, įsibrovus į vidų ir iš vidaus duryse paliktu raktu atrakinus duris, veikdami bendrai įsibrovė į šio pastato vidų, iš kur paėmė baltai – juodos spalvos su gėlių ornamentais minkštą kampą, 340 Eur vertės, bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 340 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. iš P. V. ir D. K., E. C. prašymu įgijo daiktus, kurie buvo pavogti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020-09-02 iš sodybos, (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, E. C. prašymu iš P. V. ir D. K. nupirko du rulonus difuzinės plėvelės, 50 Eur vertės, stalą, 60 Eur vertės, stalą, 62 Eur vertės, ir miegamojo spintelę, 28 Eur vertės, kuriuos tiksliau nenustatytu laiku šalia parduotuvės Moki Veži, adresu Ateities g. 15, Vilniuje, pardavė E. C., žinodamas, kad šie daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu. Tokiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis E. C., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, bet pažymėjo, kad yra keletas neatitikimų. Per jokį pirties langą nelipo, jie įėjo pro duris, P. V. ir D. K. turėjo raktus nuo durų. Nurodė, kad jam paskambino R. Z. ir paprašė padėti atvežti sofos kampą, nes pas jį (E. C.) didesnis automobilis (važinėja su Audi A4 universalu). Atvažiavo pas R. Z., pamatavo su rulete bagažinę, nurodė, kad netilps. Tą sofą važiavo ne vogti, o pirkti (kiek jis žinojo). Pats nepažįsta nei D. K., nei P. V.. Pažįsta R. Z., abu yra iš vieno kaimo, kartu užaugo, tik R. Z. persikėlė gyventi į Vilnių, ryšį palaiko. Pamatę, kad į jo automobilį ta sofa netilps, R. Z. paėmė savo uošvio automobilį. Jie atvažiavo prie kažkokio namo, lipo ne per langą, įėjo pro duris, pasiėmė tą sofą, pasikrovė ir išvažiavo. Pinigus sumokėjo R. Z. D. K. ir P. V., kai jie jau nunešė sofą pas jį į butą. Atsiskaitė kieme, prie daugiabučio, Vilniuje. Manė, kad galimai kažkuris iš jų yra tos sofos šeimininkas, nes turėjo raktą. Šviesos nedegė, nes viskas puikiai matėsi. Skubėjo. Suprato, kad vyksta vagystė, bet jei būtų žinojęs, tikrai nebūtų važiavęs. Pripažino, kad suprato aplinkybes, dalyvavo. Pats tą patį vakarą išvažiavo namo. Žino, kad R. Z. buvo siūloma dar daugiau daiktų. Berods D. K. siūlė R. Z. visokius daiktus ir R. Z. pasiūlydavo jam (E. C.). Už gerą kainą susidomėjo, nes gyvena kaime, yra seni baldai, todėl norėjo kažkiek atsinaujinti. Viską, ką nupirko, iš jo paėmė policija, apart granulinį pečių. Pigumas aptemdė protą. Gailisi. Galėjo numanyti, kad daiktai vogti, bet nemanė, nes tą akimirką džiaugėsi. Anksčiau į tokią situaciją nėra patekęs, anksčiau R. Z. nėra siūlęs pigių daiktų. Po to D. K. jam asmeniškai parašė, žinojo, kad jis (E. C.) susidomėjęs daiktais. Nurodė, kad pirko smulkių ūkio daiktų, įrankių, bendroje sumoje, su granuliniu pečiumi sumokėjo apie 800 Eur (tikslios sumos nurodyti negali). Bendraujant su D. K. negalvojo, iš kur pas jį daiktai, tarp jų nebuvo jokio bendravimo, jam pasiūlius, nurodydavo tas daiktas reikalingas ar ne. Pažymėjo, kad sulaikymo metu patyrė iš pareigūnų didelį psichologinį smurtą, spaudimą. Suprato, kad daiktai gali būti vogti, bet apie tai daug negalvojo. Daiktai buvo skirti savo reikmėm. Pečių, padavęs skelbimą, pardavė, nes nusprendė, kad jis jam netinkamas. Pečių įsigijo iš D. K.. Susirašinėjo su R. Z., jis siūlė daiktų, nurodė, kad P. V. ir D. K. turi daiktų parduoti. Pečių pirko už 400 Eur (tuo metu, kai jie jam siuntė pečiaus nuotraukas, toks pečius parduotuvėje „Moki-Veži“ kainavo apie 1 900 ar 1 700 Eur), pats pardavė už 500 Eur. Pats įsigijo hidroforą „Vila“ žalią, stalą su kėdėmis, spintelę, 8 pakus vatos „Rockwool“, vinių dėžutę, prailgintuvą, gulsčiuką, elektros dėžučių, vieną lauko šviestuvą, visiškai naują, berods dvejas duris, difuzinės plėvelės, klinkerį. Daiktus pirko gerokai pigiau, nei rinkos kaina. Nurodė, kampą išnešė per duris, vieną dalį atrodo iškėlė per langą. Jokios pirties nežino, jokiame ūkiniame pastate nebuvo. Nežino, ar ten buvo ūkinis pastatas, ten viskas buvo gražu. Negali tiksliai nurodyti, kada jam kitų daiktų pasiūlė, atrodo sekančią dieną ir dar po kažkurio laiko. Visus daiktus grąžino, išskyrus pečių. Jie patys atsiuntė kainą. Mano, kad pečius nebuvo naudotas, jam atvežė jį išardytą, nebuvo pas save pajungęs, pardavęs gavo 500 Eur. Pusę sumos galėtų atlyginti, pečiaus nevogė, o pirko. Nežino, kam pardavė pečių, nepažįstamiems. Pečių jam atvežė D. K. su P. V.. Pats jį pardavė taip pat išardytą, nežino, ar visos detalės buvo. Kampo nepirko, kaina nesidomėjo.

E. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, vakare, po darbo, bet tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino jo draugas R. Z., jo telefono numerio neprisimena, jis išsaugotas jo telefone. R. Z. paprašė padėti jam atsivežti sofą. Jis (E. C.) pats ne vilnietis, neprisimena kokiu adresu Vilniuje atvažiavo pas R. Pasakė jam, kad sofa į jo mašiną Audi A4 universalas valst. (duomenys neskelbtini) skaičių neprisimena, tikrai netilps. Tada R. pasiėmė savo uošvio mašiną Sharan. R. kažkam paskambino ir tas žmogus paaiškino kur R. reikia atvažiuoti. Jis kartu su R. važiavo galvodamas, kad sofą reikės išnešinėti iš kažkokio namo. Vairavo R., jie atvažiavo prie kažkokios sodybos, vietos tikrai neparodys, nesiorientavo važiuodamas. Ten pat atvažiavo du vyrai, vieno iš jų vardas D. (vėliau jis su juo bendravo per Facebook). Jie atvažiavo su Honda Civic. Iki to momento jis tų vyrų nebuvo matęs ir su jais nebendravo. Kažkuris iš minėtų vyrų pasakė, kad reikia išnešti sofą iš namo. R. supykęs pasakė, kad ji jau turėjo būti išnešta, o tie pasakė, kad eitų visi išnešti. Neprisimena kuris ar D., ar kitas jo draugas atrakino raktu duris, D. ar tai D. draugas, neprisimena kuris, girdėjo, kaip ragino jog paskubėtų išardyti sofą kampą ir ją išneštų, tuo metu jau buvo apie 23 val., buvo tamsu, niekur nedegė šviesos, todėl suprato, kad vyksta vagystė. Jie visi trise pradėjo ardyti sofą-kampą. Jis nieko nelietė. Kai jie išardė sofą, jis tada padėjo iškelti tas dalis per langą. Dvi dalis pasikrovė į R. S., o vidurinį kampelį pasikrovė D. su draugu į Civiką. Visi nuvažiavo į Vilnių iki R. namų, kaip minėjo adreso nežino, nes yra ne vilnietis. Visi užnešė sofos dalis jei gerai atsimena į patį viršutinį aukštą (5-tą ar 6-tą). Matė, kad R. D. sumokėjo berods 150 eurų. Sekančią dieną R. D. pasiūlė daugiau daiktų, atsiuntė jam per „Mesenger“ programėlę tų daiktų nuotraukas. R. persiuntė jam tas nuotraukas, pasakė, kad „tie patys bičai gali padaryti“, suprato, kad tie daiktai yra pavogti, tik nežinojo iš kur. Jis paprašė, kad R. jam nupirktų du rulonus plėvelės ir miegamojo spintelę. Tada R. jam tuos daiktus nupirko, jie su R. tą pačią dieną susitiko prie parduotuvės „Moki Veži“ Baltupiuose. Kitų žmonių nebuvo, jis R. sumokėjo apie 30 eurų. Dar kelios dienos iki šio įvykio, bet datos neprisimena, jis iš R. nupirko hidroforą už 70 eurų. Vėlė sužinojo, kad jis tą hidroforą gavo iš D. Kai pirko nežinojo kad jis vogtas, dar D. nepažinojo. Dar po kelių dienų jam per „Mesenger“ programėlę jam parašė pats D., jis jam atsiuntė tų pačių daiktų nuotraukas, jis (E. C.) pasakė, kad domina stalas, bet D. pasakė, kad jis jau parduotas, bet gali atvežti kitą stalą ir keturias kėdes. Dar po kurio laiko jis jam pasiūlė stiklo vatos rulonų. Jis sakė, kad turi nemažai. Jie susitiko Vilniaus pradžioje prie parduotuvės „Link Molėtų“, adreso nežino. D. buvo su tuo pačiu draugu, kuris nešė sofą. Jis iš D. nupirko 6-7 rulonus stiklo vatos, prailgintuvą oranžinės spalvos, gulsčiuką sidabrinės spalvos, dėžutę vinių, maišelį su santechnikos alkūnėmis ir laikikliais, maišelį su rozetėmis, jungikliais ir rozečių vidine dalimi, rankinį pjūklą - fuksą, vieną lauko šviestuvą rudos spalvos senovinio stiliaus, diskinio pjūklo diską, trys vienetus rudos spalvos vidaus durų. Už viską jis D. sumokėjo 70 eurų, D. pasakė, kad jis jam dar lieka skolingas 20 eurų. Žinojo, kad šie daiktai yra vogti, nes D. su savo draugu pasakė, kad gali daugiau „padaryti“, t. y. pavogti. Nežinojo iš kur konkrečiai jie vogti. Dar po kelių dienų, datos neprisimena, D. per „Mesenger“ programėlę jam pasiūlė naują granulinį pečių raudonos spalvos „Stauber“ jei gerai atsimena firmos pavadinimą. D. jam atsiuntė, kad parduotuvėje su akcija tas pečius kainuoja 1 999 eurai su akcija. Paklausė ar jis duos bent 1 000 eurų. Pasakė, kad gali sumokėti 400, D. sutiko. Paprašė, kad pečių atvežtų prie degalinės „Kvistija“ Molėtų pl. Jie (D. su tuo pačiu savo draugu) tą pečių dviese atvežė su savo Honda Civic. Trise pečių perkrovė į jo (E. C.) mašiną Audi A4. Jie turėjo bagažinėje lentą ir tą pečių jiems reikėjo tik perstūmti į jo mašinos bagažinę. Jis sumokėjo suderėtus 400 eurų ir dar 20 eurų skolą ir dar buvo susitarę, kad už atvežimą iki „Kvistijos“, jis jiems sumoka 10 eurų. Suprato, kad pečius yra vogtas, tik nežinojo, iš kur. Dar šią žiemą D. jam pardavė dviejų rūšių apie 24 kv. metrus klinkerio plytelių tamsiai raudonos spalvos. Klinkerį D. su visiškai jam nematytu žmogumi atvežė prie Golfo aikštyno, netoli minėtos „Kvistijos“ degalinės Molėtų plente. Jis D. sumokėjo 240 eurų. Įtarė, kad klinkeris vogtas. Visi šie daiktai, išskyrus granulinį pečių, šiuo metu yra jo namuose. Granulinį pečių jis pardavė rudenį už 500 iš karto po įsigijimo, paskelbė apie jo pardavimą kažkurioje namų statybų grupėje, pavadinimo neprisimena. Pečiaus į jo namus atvažiavo vyras iki 30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, kalbėjo lietuviškai, bet jautėsi kažkokia tarmė, sakė, kad jam važiuoti kelis šimtus kilometrų. Su juo bendravo tik per feisbuką. Jis jam siuntė pečiaus nuotraukas. Jo jokių duomenų nežino, kontaktų neišsaugojo. Jis atvažiavo Volvo sedanu su priekaba. Jam nesakė, kad pečius vogtas. Nors iš anksto ir nesitarė bei neplanavo, bet suprato, kad dalyvavo vagiant sofą kampą, kitų daiktų nevogė. Suprato, kad iš D. pirko vogtus daiktus, bet tiksliai nežinojo iš kur jie buvo pavogti. Dėl savo veiksmų labai nuoširdžiai gailisi. Visus turimus daiktus gali grąžinti, išskyrus granulinį pečių (t. 7, b. l. 143-145).

E. C. ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-02 papildomoje apklausoje parodė, kad davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina ir jų laikosi. Savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai. Nori patikslinti, kad iš anksto sofos vagystės neplanavo. Suprato, kad tai vagystė tik įėjęs į pastato vidų ir ardant, ir nešant iš šio pastato sofą. Tai suprato iš to, kad viskas vyko labai vėlai vakare, nejungiant name šviesos, visi labai skubėjo išnešti tą sofą. Mano, kad R. taip pat turėjo suprasti, kad jie sofą vagia. Dėl vogtų daiktų įsigijimo prisipažįsta pilnai, viskas buvo taip kaip parašyta pranešime apie įtarimą, apie tai jau yra davęs parodymus. Dėl nusikaltimų labai gailisi (t. 7, b. l. 150).

Kaltinamasis R. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino. Parodė, kad D. K. pažinojo iš anksčiau, žino, kad jis dirbo statybose, pats taip pat dirbo statybose. D. K. kelis kartus jam buvo pasiūlęs nusipirkti statybinių medžiagų, bet jam jų nelabai reikėjo, po to pasiūlė kampą, buvo kalbėję, kad su mergina kraustosi gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį butą, darė remontą, atsinaujiną baldus, planuoja pirkti lovą. D. K. pasiūlė kampą, atsiuntė nuotraukas, siūlė kainas, jie derėjosi. Grįžęs namo parodė tą kampą merginai, jai patiko. Tikslios sutartos kainos negali nurodyti. D. K. jam turėjo tą kampą atvežti, užnešti į viršų, tačiau jam neišėjo tą dieną suderinti transporto. Tuomet jis (R. Z.) paskambino E. C., pamatavo jo automobilį, netiko, todėl paėmė uošvio automobilį. Nuvažiavus į vietą, neatrodė, kad važiuoja vogti. Jie nesikalbėjo, kad važiuoja vogti, važiavo pirkti daiktų; nepagalvosi, kad vogti, kai žmonės patys atsirakina buto duris. Dalį kampo išnešinėjo pro langą, nes jis buvo per platus, durų stakta siaura, dalį išnešė per duris. Greičiau krovė, nes buvo vėlus vakaras, visi norėjo grįžti namo. Nebuvo minties, kad jie važiuoja vogti. Grįžus į Vilnių, visi užnešė tuos daiktus, jis sumokėjo pinigus, 150 ar 250 Eur. D. K. buvo siūlęs klijų, stogo dangos, bet jam nereikėjo. Žino, kad dirbant statybose atiduodami likučiai, žmonės atiduoda ir daiktus, baldus. Manė, kad D. K. reikia pinigų gėrimui ir jis jam pigiai pasiūlė nupirkti kampą. Neturėjo minčių, kad eis vogti; nelogiška būtų eiti vogti ir pačiam pinigus mokėti. Buvo supykęs, kad pats turėjo važiuoti iki Širvintų, nes tarėsi, kad jie atveš ir užneš. Neatrodė, kad daro kažką blogo. Pats nieko neėmė, tik kampą pasikrovė; kampas trijų dalių, dvi dalis pakrovė į jo uošvio automobilį, vieną dalį jie pasikrovė į savo automobilį. Pats nekreipė dėmesio, ar toje patalpoje buvo kitų daiktų. Atrodo, kad D. K. sumokėjo 150 Eur. Buvo vakaras, nepamena, ar degė šviesą. Nesuprato, kad vyksta vagystė; jei būtų supratę, nebūtų sumokėjęs pinigų. Patyrė spaudimą iš pareigūnų, sakė tyrėjai, kad parodymai surašyti neteisingai. Su D. K. pastovių santykių nepalaikė, jis yra mėginęs skolintis pinigų, siūlė statybinių medžiagų. Įtarė, kad sofa vogta, kai kalbėjo policininkai. Kampą pasiėmė policija. Kitų daiktų neturi. Nurodė, kad yra nevedęs, gyvena su mergina, turi dukrą. Dar nurodė, kad jam buvo pasiūlę plėvelės difuzinės, ji ne tokios geros kokybės, pats tiesiog pasiūlė E. C., kuris kalbėjo apie savo garažo statybą. Kiek pamena, pats nuvažiavo ir nupirko jam tuos daiktus, nes E. C. buvo Molėtuose ir vakare perdavė jam tuos daiktus. Ką daugiau siūlė, jam nieko nereikėjo, davė D. K. E. C. kontaktus. Tą plėvelę nupirko už 3 ar 5 Eur, perdavė E. C., draugiškai padėjo, kad jam nevažiuoti iš Molėtų. E. C. perdavė hidroforą žalią, plėvelę ir staliuką, mažutę spintelę su dviem stalčiukais. Neklausė, iš kur pas D. K. tie daiktai. Jam D. K. paskambino, pasiūlė ir jis iš karto paskambino E. C., nes žinojo, kad jis užsiima statybomis; paskambino D. K., susitarė susitikti prie Maximos, kur netoliese dirbo. Atvažiavęs prie Maximos, nieko neklausė, atsidarė bagažinę, kažką susimetė, nuėjo į Maximą, išsikeitė pinigų, sumokėjo 20 ar 40 ar 80 Eur, nepamena. Buvo jam pasiūlę klijų, klijuojamos ant stogo dangos, bet jam nereikėjo. Kampas nebuvo naujas, apdulkėjęs, reikėjo pavalyti, tokie nauji kainuoja 1 500 Eur.

R. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-02 papildomoje apklausoje parodė, kad davė išsamius parodymus pirmos apklausos metu, juos prisimena ir jų laikosi. Gali patikslinti, kad jis nesuprato, kad dalyvauja sofos kampo vagystėje, nes D. ir jo draugas turėjo raktą, kuriuo atrakino pastato duris, jie niekur nesibrovė. Jis tik įtarė, kad sofa yra vogta, nes D. jam nuolat siūlydavo įvairius daiktus. Jis jam siūlė stalus, lempas, difuzinę plėvelę, siuntė jam tų daiktų nuotraukas, žinojo, kad D. vagis. Kai jis (R. Z.) pasakė, kad jam reikalinga sofa, D. su savo draugu P. pasakė, kad sofą laikys pas kažkokį savo draugą, po to sakė, kad negali atvežti sofos, nes neturi tinkamo transporto. Tada D. jam paaiškino kur atvažiuoti. D. ir P. labai miglotai kalbėjo, jis suprato, kad jie tame name dirbo, jis nežinojo kas to namo šeimininkai. D. jam daug nuotraukų su daiktais siūlė iš to paties namo. D. ir P. jam sakė, kad viskas bus gerai, negalvojo, kad dalyvauja vagystėje. Jei būtų vogęs, tai nebūtų D. ir P. pinigų už sofą mokėjęs. Už sofą tą patį vakarą sumokėjo D. 150 eurų, visos sumos neturėjo, dalį pinigų – apie 100 eurų jam davė jo sugyventinė V. L.. Dėl vogtų daiktų įsigijimo gali paaiškinti, dar iki šios sofos įsigijimo, jam D. siuntė įvairių daiktų nuotraukas, kurias jis persiuntė E. C.. E. C. jo paprašė nupirkti difūzinę plėvelę ir kažkokią mažą spintelę su stalčiukais. Jis susisiekė su D. K. , tikslios datos ir vietos neprisimena, prie kažkokios „Maximos“, D. su P. jam atvežė minėtus daiktus, jis jiems sumokėjo kažkokią labai mažą pinigų sumą gal apie 20 eurų, po to neužilgo, tikslios datos neprisimena, jis šiuos daiktus perdavė E. C. kažkur prie parduotuvės „Moki Veži“ Baltupiuose. Neklausė iš kur D. su P. paėmė šiuos daiktus, galvojo, kad D. juos paėmė iš savo darbo, nes jis dirbo statybose prie fasadų. Paskutinį kartą su D. bendravo 2020 m. žiemos pradžioje, D. jam siūlė prilydomos dangos, jam nereikėjo, daugiau su juo nebendravo. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 7, b. l. 94-95).

Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino. Parodė, kad nukentėjusiojo sodyba jam nebuvo žinoma, anksčiau ten nėra dirbęs, pateko atsitiktinai, nukentėjusiojo nepažinojo. Raktas buvo paliktas duryse iš vidinės pusės, durys nebuvo užrakintos. Į patį pastatą pateko per langą, mažą, esantį aukščiau, atrodo reikėjo pasilipėti. Patekus į vidų, viską apžiūrėjo. Buvo su P. V., užrakino duris ir išvažiavo, raktą pasiėmė. Nepamena, ką su P. V. kalbėjo. Grįžo antrą kartą, gal po keturių dienų, tikėjosi, kad nieko nebus; nežino, koks buvo mėnuo, buvo šilta. Grįžo dėl daiktų, ketino juos imti. Buvo atvažiavę su automobiliu. Nepamena, kiek paėmė daiktų. Statybinių medžiagų ten nesimatė; daiktai buvo naudoti, bet neblogos būklės. Nepamena, gal ir buvo pirties langą atstūmę. Vertingiausias buvo šildymo katilas. Buvo minkštas kampas, matėsi naudojimo žymės. Daiktus ketino parduoti, atsitiktinai kam pasiūlyti. Atrodo rašė M. T., siūlė R. Z., klausė, ar reikia to daikto, nesakė, kad daiktai vogti. Nežino, ar P. V. kam nors siūlė. R. Z. pasiūlė kampą, kitų daiktų, atrodo, jam nesiūlė. Sutarė su R. Z., kad jis pirks kampą, kad jis (D. K.) jam atveš, tačiau atvežti nepavyko, tada atsivežė su juo. Pasiūlė jam atvažiuoti į vietą ir padėti pakrauti. Buvo pavakarys, vakaras, į pastatą pateko pro užrakintas duris, jis (D. K.) jas atsirakino. Nepamena, ar degė šviesą. Buvo dar E. C.. Jie pasikrovė tą kampą ir išvažiavo. Išnešė kampą pro langą, tris dalis; per duris, abejoja, ar pralįstų. Buvo užėjęs į kitą pastatą, pro duris, jos buvo atidarytos. Ėmė granulinį katilą su bunkeriu. Gal buvo ir pakabinama dviejų durų spintelė. Hidroforo „Villa“ su siurbliu nepamena. Gal buvo ir metaliniai vieliniai lubų šviestuvai, 2 vienetai. Užuolaidų karnizų metalinių tvirtinimų jam nereikia, pardavimui neėmė. Rausvo stiklo vazos nepamena. Nurodė, kad kriauklės vonios patalpoje nedaužė, nieko nedaužė. Pamena, kad matė spintelę su kriaukle, bet po tiek laiko sunku prisiminti. Elektrinis rankšluosčių džiovintuvas gal ir buvo, rūbų kabykla – gal ne. Teigė, kad vatos buvo, bet tikrai ne 40 vnt., net 20 vnt. nebuvo. Ėmė du rulonus difuzinės plėvelės. Gal sulankstomas kopėčias. Buvo vidaus šviestuvai, gal ir lauko šviestuvai, dvejos durys su staktomis. Spynos komplekto ir durų rankenų neprisimena. Buvo elektros instaliacijos detalės, jungikliai. Vandens maišytuvo nepamena. Gal buvo prailgintuvas, dėžutė su vinimis. Pirties lango negadino, atstūmė, nežino. Buvo ąžuolinis šviestuvas. Gal ėmė stalą iš pirties. Lauko prožektoriaus neatsimena. Gal 2-3 kilimus ėmė. Miegamojo spintelė lyg tai buvo. Krištolo šviestuvo, lovatiesės su trimis pagalvėmis ir patalynės komplektu nepamena. Buvo stalas ir 4 kėdžių komplektas. Staliukų reguliuojamo aukščio nepamena. Šaldytuvo nebuvo. Ėmė tai, kas buvo. Minkštas kampas buvo tik vienas, jį paėmė. Iš antro aukšto minkšto kampo neėmė. Daiktus pardavė. Minkštą kampą pardavė R. Z.. E. C. pardavė pečių, dar smulkmenų, rozečių, gulsčiuką. Pardavinėjo labai nebrangiai, kainų tiksliai nurodyti negali. Nebuvo artimai pažįstami su R. Z. ir E. C.. R. Z. žino iš seniau. Nežino, ar jie suprato, kad daiktai vogti, jie neklausė. Buvo susitarę, kad jis (D. K.) atveš į vietą tą kampą, bet neišėjo, reikėjo prašyti pagalbos, kad padėtų išnešti ir išvežti. Atvažiavo į sodybą, neklausė, kieno sodyba, jiems nesakė, kad vagia. R. Z. truputį supyko, kad pačiam reikia vežtis. Neaiškino, kad tas daiktas vogtas. Su jais ten buvo tik vieną kartą. Sodyboje buvo su P. V., jie sodybą rado atsitiktinai, važinėdami. Abu, atrodo, pro langą įlipo. Nurodyta daiktų vertė neatitinka tikros vertės, tikrino pečiaus, kampo kainas. Pečius nebuvo supakuotas, buvo naudotas, matėsi apibraižymai. Kampas buvo šviesios spalvos, nesupakuotas, matėsi, kad patrintas. Mano, kad civilinio ieškinio suma per didelė, ieškinį pripažįsta iš dalies. Atrodo, kad už kampą prašė 200 Eur, o gavo 150 Eur, nes reikėjo jam pačiam atsivežti. Pinigus už kampą gavo, kai jis buvo suneštas į butą. Pinigus jam sumokėjo R. Z.. Sudaužytos kriauklės nepastebėjo. Durų nelaužė, jos buvo atidarytos; rankenos buvo, dėl spynų, neatkreipė dėmesio; durys neužrakintos. Katilas buvo prisuktas, jie jį atsuko, gavosi dvi dalys. Internete tikslinosi katilo kainą, pagal pavadinimą, kaina buvo, atrodo, 1 200-1 300 Eur. Žiūrėjo ir minkštos dalies kainą, atrodo, apie 900 Eur. Katilas buvo pajungtas, naudotas, gamybos metų nesiaiškino. Katilą atjungė dviese, išnešė pro langą, per duris nebūtų tilpęs. Durų nelaužė, laužtuvo neturėjo. Katilą pardavė E. C..

Kaltinamasis P. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino, tik nesutiko su padarytos žalos dydžiu. Parodė, kad aptariamą sodybą rado atsitiktinai, su D. K.. Priėjo prie sodybos, pateko pro langą, pats atstūmė mažą langą, viduje buvo paliktas raktas, atrakino duris ir įėjo į vidų. Patikslino, kad pirmiausia jie įsibrovė į pirtį, per tą langelį įlipo jis, o viduje radęs raktą atrakino duris. Paskui tą raktą jie turėjo, kai atvažiuodavo, ir kai kampą vežė. Kiti du kaltinamieji matė, kad jie nesibrovė, nieko jie neaiškino, atvažiavo, priėjo prie namo, atsirakino duris kaip savo, jiems gal taip pasirodė, ir jie įėjo į vidų, ne per langą lipo. Šviesos nedegė, nes ten nebuvo elektros, gal buvo pagrindinis saugiklis išjungtas. Jie nieko neaiškino, o anie nieko jų neklausė. Paaiškino, kad šalia rado blokelį, atsistojo, atstūmė mažą langelį ir ten pateko. Negali nurodyti, kuris pirmas pasiūlė įsibrauti, viskas gavosi spontaniškai. Lankėsi ten ne vieną dieną. Pirmą dieną įsibrovė į pirtį, kažką ėmė. Ten buvo senas šaldytuvas, supakuotas dėžėje, nenaudotas, bet seno modelio, dokumentai lenkiški, lyg jį tą dieną ir paėmė. Ten važinėjo savaitę, gal daugiau, duris atsirakindavo kaip savo ir įeidavo į vidų. Jie įsibrovė per duris į kitą pastatą, namą, jie išlaužė duris ar stipriau patraukė. Žino, kad sugadino tas duris. Negali nurodyti, ar D. K., ar jis laužtuvą naudojo. Žino tiksliai, kad vienas duris išlaužė pats, tas, per kurias pečių iškėlė. Katilą išvežinėjo ne iš kiemo pusės, o nuo pavėsinės pusės. Paėmė iš namo kelis pakus vatos, jos tikrai nebuvo daug; tos vatos buvo tiek, kad tilpo vienu metu į lengvąjį automobilį (vėliau patikslino – Hondą Civic), ne pilnai uždarytas automobilis buvo, bet virvių pagalba surišo ir išvežė. Jos nebuvo tiek daug, kiek anksčiau sakė. Nuotraukose yra užfiksuota, kad apie 10 pokų vatos buvo. Kita vata visa sudėta, jie jos neišėmė iš lubų. Vežė vatą per vieną kartą, paliko du pakelius, nes ji buvo senesnė, o visa kita vata realiai matėsi nuotraukose, kad lubose sudėta, apšiltinta pusę stogo ar daugiau. Ėmė šviestuvus. Jie buvo susukti lubose, išsuko. Šviestuvai paprasti, pakabinami, vienas šviestuvas iš to rato senovinio padarytas, kur buvo ūkiniame pastate, o ten prie namo buvo du lauko šviestuvai, paprasti ir viduje buvo kažkokios lempos, bet kokios, tiksliai nepamena. Buvo elektrinis gyvatukas, naudotas, prisuktas prie sienos, tikrai ne naujas. Paėmė drabužių kabyklą, ji naudota, darbiniai rūbai ant jos sukabinti. Dėl apvalaus šviestuvo, jam jis pasirodė paprastas ratas, prie kurio išvedžioti laidai ir lemputėm įsukti padaryta. Mano, kad jis nevertas 600 Eur. Dar iš pirties ėmė stalą, kėdes, lovos kampą. Kitą dieną D. K. susirašė su draugais, nurodė, kad reikia jo draugui. Jis jiems nesakė, kad jie važiuoja vogti. Jiems nurodė, kad į savo automobilį patalpinti negali ir nerado, su kuo išvežti; jie atvažiavo su transportu, D. K. sakė, kad jis dabar tiek pinigų negaus, nes reikia pačiam atsivežti. Vieną dalį kampo jie paėmė pas save į automobilį, o visas kitas sudėjo pas juos į automobilį ir dviem automobiliais išvežė į Vilnių tą kampą, padėjo užnešti į viršų, nepamena į kelintą aukštą. Su D. K. atsiskaitė ir parvažiavo. Čia ne jo draugai, D. K., kuris ir pasiūlė draugui, R. Z. kampą. Jau buvo vakaras, kai atvažiavo, gal būtų ir greičiau viskas buvę, bet jie visą dieną ieškojo, su kuo tą kampą nuvežti iki Vilniaus, nerado. Buvo apie 22.30 val.-23.00 val. Jie su D. K., žinodami visą situaciją, kad į svetimus namus laužiasi ir negerai būtų uždegti šviesą, nes kaimynai pamatytų, jie nieko neaiškino, o anie jų neklausė. Atsirakino, įėjo į vidų, parodė tą kampą, pasižiūrėjo dar kartą, nes nuotraukos jau buvo siųstos. Nežino, ką suprato R. Z. ir E. C.. Nebuvo visiškai tamsu, buvo prietema. Kažką siūlė ir kitiems, bet labai daug kas atsisakė. Siūlė smulkių varžtų, siūlė daiktus. Žmogus įsirenginėjo sodybą, jam pasiūlė, pardavė tokius daiktus, kurie reikalingi statybose, naujai įsirenginėjant butą. E. C. pardavė pečių, rozetę, smulkmenas. E. C. pečių pardavė už 400 Eur, atrodo. Domėjosi, kiek toks pečius kainuoja, kainos nepamena, bet tikrai ne 4 000 Eur. Buvo dar pakabinama dviejų durų virtuvinė spintelė. Hidroforo „Vila“ su siurbliu nepamena. Buvo du metaliniai pakabinami šviestuvai. Karnizo nepamena, karnizų tvirtinimai buvo. Rausvo stiklo vazos nepamena. Buvo dviejų durų spintelė su kriaukle ir čiaupu, gyvatukas. Akcentavo, kad ten nebuvo 40 pakų vatos, lubos jau buvo apšildytos, ten buvo apie 10 pakų vatos. Difuzinės plėvelės buvo vienas rulonas, ne du, kiek pamena, lubos irgi buvo apkaltos. Buvo sulankstomos kopėčios, lauko šviestuvai. Lauko durų su staktomis neėmė, į automobilį netilptų. Buvo kažkokia spyna, dėžutės, dangteliai, smulkmenos, gulsčiukas, vandens maišytuvas, laidas, ne prailgintuvas, kabelis padarytas kaip prailgintuvas. Buvo kartoninė dėžė su vinimis, stalas, kėdės. Jie ėmė stalą ir kėdes, nežino, ar iš to paties komplekto, dar vieno stalo atskirai nebuvo. Lauko prožektoriaus nepamena. Buvo keli kilimai, gal buvo miegamojo spintelė iš pirties. Skaidraus krištolo naktinio šviestuvo iš pirties nepamena. Lovatiesės su trimis pagalvėmis ir patalynės komplektu, nebuvo. Buvo vienas stalas, iš to pastato, vienas minkštas kampas, kitas kampas nesugadintas, kaip teigia, jis buvo gražiai išrinktas ir padėtas išnešimui, bet jo išnešti nespėjo. Jis baltais šonais ir buvo išlankstomas, išsilenkia viena dalis ir pasidaro kaip miegamasis fotelis. Jį išrinko dalimis ir jo išnešti nespėjo, jis buvo antrame aukšte, jame ir liko, „Magrės“ baldų kampas. Su nurodyta kampo suma, 1 800 Eur, nesutinka. Kriauklės nesudaužė. Pripažįsta, kad sugadino pirties langą, nes pats jį išstūmė. Kampo komplektą išnešė per langą, nes per duris netilpo. Viršutinio kampo į apačią nenešė. Šviestuvus paėmė. Katilas nebuvo pajungtas, jis tik buvo prisuktas prie grindų, ten kur ir stovėjo. Jie padą atsuko nuo žemės, kažkokie vamzdžiai nebuvo pajungti, tik prisukta prie grindų. Nesutinka su nurodyta minkšto kampo kaina, 2 800 Eur. Domėjosi tas kampas apie 1 000-1 200 Eur kainuoja. Kampas buvo ne naujas, dėvėtas, po apačia patalynės komplektai sudėti, matėsi, kad ant jo buvo miegota. Mano, kad katilo kaina nesiekia 2 000 Eur. Katilo kainas žiūrėjo „Senukuose“ ir „Depo“. Nesutinka su nurodyta šviestuvo kaina, kurią anksčiau nukentėjusysis nurodė 600 Eur, o dabar jau 1 500 Eur. Iš antro aukšto komplekto nevogė, jie jį tik išardė. Norėjo išvežti, parduoti, nespėjo ir jeigu būtų jį sulaužę, niekas nebūtų pirkęs, jis pats asmeniškai išsukinėjo varžtus, kad gražiai išsiimtų. Negali nurodyti, kiek kilimų paėmė, ne vieną, dėl jų kainų nesutinka, kilimai dėvėti, visi kilimai buvo patiesti ant grindų. Dėl patalynės nesutinka, nežino, kokia patalynė turėtų būti, kad jos vertė būtų 500 Eur; patalynės neėmė. Pripažįsta, kad išlaužė duris, bet nesutinka su nurodyta kaina. Pažymėjo, kad ten paprastos durys, tik šarvo imitacija; „Senukuose“ jų kaina 30 Eur, su įdėjimu apie 100 Eur. Nurodė, kad gyvena su sugyventine, 3 vaikais, mažiausiam (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metai, kiti vaikai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų. Kartu gyvena 10 metų. Socialiniame būste gyvena apie 8 metus. Dar nurodė, kad iš ūkinio pastato paėmė vieną stalą ir kėdes; ten tokių durų su staktom nematė. Buvo paprastas laidas, iš kurio padarytas prailgintuvas. Nurodė, kad su D. K. leisdavo pinigus kartu, bendravo, visur kartu važinėjo, yra draugai. Naudodavo tą patį automobilį ir visada važiuodavo kartu. Nemano, kad jis vienas važiavo, be jo. Nematė, kad D. K. būtų ėmęs lovatieses. Pinigus nešdavo šeimai. D. K. kurį laiką pas jį gyveno, važiuodavo apsipirkti valgyti, o kas likdavo, pramogaudavo. Vogė daugiau dėl šeimos, kad turėtų vaikai ką valgyti. Nuo narkotinių medžiagų nėra priklausomas; pradėjo gydymosi kursą, vyko nuotoliniu būdu. Pats dar ir dirbo, bet pinigų buvo mažai, vogė, galvojo, kad čia „lengvi“ pinigai. Dabar registruojasi darbo biržoje, ieško darbo, sugyventinė dirba, jis prižiūri mažą vaiką, laukia vietos į darželį. Gydymosi kursą baigė, po to narkotikų nevartoja.

P. V. ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-03 papildomoje apklausoje parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė papildomos apklausos metu, juos patvirtina ir jų laikosi. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir žalos dydžiu. Gali patikslinti, kad kai jie su D. K. ir kitais dviem asmenimis, kurių tikslūs duomenys įrašyti pranešime apie įtarimą – E. C. ir R. Z., vogė sofą kampą, buvo tamsus paros metas t. y. apie vidurnaktį. Tiksliai neprisimena, kuris ar jis, ar D. atrakino pastato duris raktu. Visi keturiese įėjo į namo vidų, nejungė name šviesos, kad nepastebėtų kaimynai. Visi labai skubėjo ardyti tą kampą, o kai išardė matė, kad ilgai užtruks, kol išneš jo dalis per duris, todėl iškėlė per langą. Nors tiesiogiai niekas nekalbėjo, kad tą kampą vagia, bet tai buvo ir taip visiems akivaizdu, tuo labiau, kad R. seniai pažįsta D. ir žino, kad jis niekur nedirba, o tik vagia. Vėliau po šios sofos vagystės, D. R. ir kitiems žmonėms siuntė kitų iš tos pačios sodybos vogtų daiktų nuotraukas, siūlė tuos daiktus nusipirkti. Dalį daiktų pardavė R. ir E. Jis nuotraukų niekam negalėjo išsiųsti, nes neturi telefono su kamera. Šiuo metu dirba oficialiai pagal patentą statybose, turi pastovų darbą ir gauna atlyginimą, narkotikų nevartoja. Dėl nusikaltimų labai gailisi, atsiradus galimybei žalą atlygins (t. 6, b. l. 149-150).

Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2005 m. nupirko sodybą su ūkiniais pastatais. Yra visas kompleksas, iš karto buvo galvojama skirti kaimo turizmui; yra vienas namo pastatas ir penki ūkiniai pastatai, ūkiniai pastatai yra su kilimais, baldais, šaldytuvais, yra pirtis, pritaikyta kaimo turizmui. Viename pastate yra įrengta pirtis su miegamomis patalpomis, su minkštais baldais, kampais, o to kampo ilgis yra 4 m, reikia didelės patalpos, kad jį pastatyti, sumontuoti. (duomenys neskelbtini) tie baldai buvo sunešti ir sumesti, kai jis važiavo atpažinti. 2020 m. dažnai važinėjo į Klaipėdą, sirgo sesuo. Kaimo turizmo sodybos įrengimas ėjo į pabaigą. (duomenys neskelbtini) buvo sesers laidotuvės. Praėjus savaitei gal, 2020-09-02 jam paskambino kaimynas ir nurodė, kad atdaros durys. Atvažiavo po pietų, pamatė, kad ten įvykdyta didelė vagystė, iš karto paskambino numeriu 112, buvo nurodyta nieko neliesti. Atvažiavo policija, iškvietė ekspertus. Tada pradėjo vaikščioti, pamatė, kad išneštas katilas, išplėšos durys, pradėjo rinkti įrodymus. Žala dar didesnė, nes nupirkus katilą, reikėjo jį atvežti iki (duomenys neskelbtini), kviestis specialistus katilo montavimui, sumos didelės. Dvejos durys šarvinės į namą išlaužtos, sudirbtos. Dėl katilo paaiškino, kad tai lenkiški katilai, kompiuteriai stovi du. Tokie katilai naudojami ten, kur patalpose grindys apšildomos. Toks katilas kainuoja kažkur 3 000 Eur, kaina su įranga prie katilo, pajungti dūmtraukiai, siurbliai, jie yra likę, kito katilo ten nepastatysi, nes yra aukštis, dydis, galingumas, tik „Stauber“ 19 kw. Čia vienas iš paskutinių katilų, kuris yra gamyboje. Kad tokį katilą pajungti, reikia ir įrangos, išsiplėtimo indo, įeina 2 vnt. cirkuliarinių siurblių, kurie po 200 Eur su trupučiu kainuoja, pamaišymo vožtuvai po 170 Eur, ventiliai 8 po 18 Eur, termostatinis apsaugos gaubtas, susidaro didelė suma, virš 3 000 Eur viską sudėjus, be darbų. Hidroforas „Villa“ grąžintas, lubinių šviestuvų buvo daug, pats važinėjo daug po užsienį darbo klausimais, gali būti iš Čekijos, Italijos, Prancūzijos. Ne visi šviestuvai buvo sukabinti, buvo ir laisvų. Nemano, kad čia esminis dalykas, iš kur jie atvežti. Katilą įsigijo pats, 2017 m. arba 2018 m., iš „Moki-Veži“ ar „Senukų“, konkrečiai nurodyti negali. Įsigijo kaimo turizmo sodybą, ją įrenginėjo ir pirko įvairius daiktus, kvitų nesaugo. Katilas buvo pajungtas vagystės metu, bet neeksploatuojamas, nes ruošėsi atidarymui, nespėjo. Pirtis pilnai įrengta, galima eksploatuoti. Virš namo buvo sudėta vata, dar reikėjo lubas pašildyti antrame aukšte, vata iš antro aukšto paimta. Pirtis eina iš dviejų dalių, pirmame aukšte pirtis, ūkinis pastatas, yra pirtis, priepirtis, tualetas, dušas, šaldytuvas, kur stovi patalpoje, kampas, kur poilsinė zona ir ten, vadinamam priepirty kabojo rato formos šviestuvas medinis, galingas. Grąžintas, tautodailininko darbas. Prie Gariūnų turgaus rinkosi dailininkai, kur išsirinkus daiktą, nurodo kainą, kad per mėnesį padarys. Rekvizitų, (vizitinių) kortelių tų tautodailininkų neturi. Už šito rato pagaminimą sumokėjo 1 300 Eur. Kitam mokėjo už apkaustymą, trečiam, elektrikui, mokėjo už elektros šviestuvų sumontavimą ir jis jam gavosi 1 500 Eur. Šviestuvas jam grąžintas, tik buvo sudaužytas bevežiojant. Pirmame aukšte priepirtinėje patalpoje, kur kabojo ratas apšvietimui, buvo didžiulis kampas 4 m iš trijų dalių. Antrame aukšte yra miegamos patalpos, ten yra keturios patalpos, ten buvo vienas kampas odiniais galais, odinė apačia, pirmame aukšte buvo balta oda, o antrame aukšte buvo gobelenas, baltas su juodu. Dėl kampų, vieną sulaužė, numetė, o apatinį pavogė, parsivežė iš (duomenys neskelbtini). Norėjo kampą išnešti, bet kadangi iš antro aukšto nėra paprasta nuleisti, tai kampas vietoje buvo sulaužytas, sugadintas. Nurodė, kad grąžinti daiktai stovi kaimo turizmo sodyboje. Tas kampas stovi antrame aukšte, sumontuotas iš naujo, kvietė meistrus. Kampas iš antro aukšto buvo dalimis išmėtytas, stalas sulaužytas, dalimis išmėtytas. Tas iš antro aukšto dalinai galėjo būti paimtas. Dalis numesta pirmame aukšte, dalis antrame, dalis, matomai, buvo paimta. Dalis buvo išnešta, padarė trūkstamas dalis. Patikslino, kad iš antro aukšto kampas buvo ir sugadintas, ir pavogtas dalinai. Nurodė, kad bankiniais pavedimais nemokėjo, moka grynais. Per jo teritoriją teka upė, yra tiltas, ant tilto nėra apribojimų, kitoje upės pusėje yra šlagbaumas, numestas (jį buvo palikęs nenumestą), tuo momentu galėjo būti ir neužrakintas, kai dažnai važinėji, nespėji rakinti. Nemato reikalo tikslinti ieškinį. Jei jam katilą grąžintų, ieškinio atsisakytų. Nurodė, kad kampas grąžintas iš (duomenys neskelbtini), grąžinta spintelė, šviestuvai keli, nors jie sugadinti, kvietė meistrus, taisė, kaip ir kampą. Visus daiktus įsigijo pats. Dėl katilo dar nurodė, kad jis ne 16-os, o 19-os kilovatų, pirktas už 3 000 Eur, o 500 Eur už papildomą įrangą, be kurios negalimas katilo eksploatavimas; dabar kainos mažėja, o 2017 m. daugiau kainavo. Sodyba nėra užregistruota kaip kaimo turizmo sodyba, pastatai, daiktai nuosavybės teise priklauso jam. Dėl kampo nurodė, kad jis naujas, jį įsigijo gal 2018 m., galimai iš Vilniaus Gariūnų. Minkšta dalis nebuvo naudota, visa sodyba buvo ruošiama atidarymui 2019 m. Daiktai buvo ne suversti, jie buvo pastatyti. Papildomai paaiškino, kad antrame aukšte, kur buvo patalynė miegojimui, paklodės ir užtiesalai, dekoratyviniai užtiesalai, jie brangūs, pasiėmė visą patalynę nuo lovos; užtiesalų papuošimai brangūs, dvigulės lovos lovatiesė, dviguba patalynė ir išnešta su viskuo, o gretimai stovėjo šviestuvas krištolinis iš Čekijos, ne tikro krištolo, už lovos, šviestuvą ir spintelę paėmė.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-01 papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti, kad iš jo sodybos buvo pavogta ir daugiau daiktų, tačiau dėl streso jis ne viską  tuo metu nurodė pareigūnams. Vėliau jis apžiūrėjęs savo sodybą atidžiai pastebėjo, kad iš statomo namo antro aukšto buvo pavogta 40 vienetų pokų stiklo vatos ,,Ursa“. Vata buvo susukta,  5 cm storio. Stiklo vatą vertina 1 100 eurų. Taip pat iš antro aukšto pavogti du rulonai difuzinės plėvelės. Rulono aukštis 1,5 m, jame yra 50 metrų ilgio plėvelės. Plėvelės vertė 250 eurų. Namo pirmame aukšte koridoriuje pasigedo sudedamų aliuminių kopėčių apie 2 m aukščio. Kopėčias vertina 150 eurų. Namo pirmame aukšte, vonios patalpoje gulėjo du dar neišpakuoti šviestuvai, vienas skirtas vonios kambariui kitas koridoriui. Apibūdinti jų negali. Šviestuvus vertina 200 eurų. Taip pat iš ūkinio pastato – pirties pavogtas pirmame aukšte kabėjęs rankų darbo šviestuvas. Šviestuvas buvo rato formos, ąžuolo spalvos, su penkiomis lemputėmis, kabėjo ant keturių grandinių. Šviestuvas buvo apie vieną metrą pločio. Šviestuvą vertina 1 500 eurų. Šalia pirmame aukšte esančio židinio buvo turistinis sudedamas stalas, apie 0,8 x 1,00 dydžio. Stalo vertė 120 eurų. Ant  minėtos stalo stovėjo įkraunamas lauko prožektorius su rankena viršuje. Prožektoriaus vertė 40 eurų. Taip pat buvo pavogtas ir apie 3x4 metrų dydžio kilimas. Kilimas margos spalvos. Kilimą vertina 500 eurų. Antrame aukšte esančiame miegamajame pavogta spintelė, kuri stovėjo šalia miegamojo lovos. Spintelė buvo apie 0,40x0,40 dydžio apie vieno metro aukščio. Šviesios medžio spalvos. Vertina 150 eurų. Ant spintelės stovėjo krištolo imitacijos naktinis šviestuvas. Šviestuvą vertina 120 eurų. Taip pat nuo lovos pavogtas raudonos – vyšninės spalvos lovos užvalkalas, su trejomis pagalvėmis, bei visu patalynės komplektu, pagalvėmis, paklodėmis, užklotais. Patalynės komplektą vertina 500 eurų. Taip pat pavogtas dar vienas ovalus, margos spalvos kilimas 3x1,5 m. dydžio. Ant grindų matosi buvusių kilimų žymės. Taip pat pavogtas juodos spalvos stalas. Stalo dydis 1x2 m. Stalas buvo su keturiomis kėdėmis. Stalą su kėdėmis vertina 450 eurų. Taip pat išlaužtas ir pirties plastikinis lango rėmas. Lango dydis 0,40 x 1,00 m. Sulaužytą langą vertina 250 eurų. Pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų neturi, taip pat neturi jų užfiksavęs ir nuotraukose (t. 1, b. l. 82-85). 

Liudytojas M. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad sunku prisiminti, bet jam skambino ar parašė P. V. ar D. K., siūlė daiktų, nurodė, kad statybų likučiai; tai vyko tarp pavasario ir vasaros. Patikslino, kad turbūt skambino P. V.. Jam buvo siūlyta vata, gyvatukas, kriauklė, viską atidavė policijai. Pats statosi sodybą, manė, kad pravers, bet neprireikė. Daiktai pas jį daugiau kaip pusę metų pragulėjo. Jam daiktai buvo pasiūlyti, pats neprašė. Kainų nepamena, jos mažos, statybų likučiai būna pigūs. Nurodė, kad P. V. pažinojo nuo vaikystės, augo viename kaime, D. K. pažinojo iš matymo. Susikrovė daiktus į automobilį ir atsivežė namo. Susitiko prie autostrados, pinigus sumokėjo iš karto. Buvo akmens vata, gyvatukas, kriauklė, jam nurodė, kad tie daiktai klientui netiko. Tik atvažiavus policijai sužinojo, kad daiktai vogti. Sumokėjo virš 50 Eur. Gyvatukas apibraižytas, kriauklė, spintelė tokia parduotuvėje kainuoja 12 Eur; daiktai ne nauji.

Liudytoja V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. Z. kraustėsi kartu gyventi. Vieną dieną D. K. R. Z. atsiuntė kampo nuotrauką, šis jai, ir ji nurodė, kad jie gali pirkti; kaina iš pradžių buvo 500 Eur, paskui svyravo iki 300 Eur, 200 Eur; jie sumokėjo 150 Eur. Kampas sunkus, R. Z. paprašė jį atvežti. Ji žinojo, kad tas kampas randasi kažkur už 50 km nuo Vilniaus. Žinojo, kad kažkada R. Z. ir D. K. buvo draugai, pati niekada D. K. nebuvo mačiusi. Ji neklausė apie daiktą, manė, kad gal kokie draugai pardavinėja. Buvo, kad D. K. R. Z. siūlė kažką iš daiktų, bet ką, negali nurodyti. Kampas patiko, jie nusprendė nusipirkti. Kaina buvo nereali, bet jie norėjo kuo greičiau nusipirkti. Kampą su vienu automobiliu atvežė R. Z. su E. C., o kitu automobiliu D. K. su P. V.. Visi keturi į butą ir atnešė kampą. Kai kampas buvo bute, nuėjo į apačią ir, kiek suprato, R. Z. sumokėjo D. K.. Kampas matėsi, kad truputį naudotas, bet būklė buvo labai gera, jie džiaugėsi. Buvo keli įbrėžimai ant odos, kampas pusiau odinis. Jie kampu naudojosi, sėdėjo ant jo, miegojo. Kampą gavo rugpjūčio mėn., o kada išsivežė, nepamena. Mano, kad toks kampas kainuotų apie 2 000 Eur.

Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas juos į kiemą atvažiavo D. K. ir P. V. bei pasiūlė įsigyti kilimą ir šviestuvą. Nepagalvojo, kad daiktai vogti ir įsigijo. Pažinojo tuos asmenis, gyvena kaimynystėje, bendrauja. Anksčiau iš jų nėra pirkusi daiktų. Žinojo, kad jie kai kada dirba, kai kada nedirba. Kilimas šiek tiek dėvėtas, apvalus, patiko ir atrodė vertas įsigyti. Šviestuvas tokios formos, kaip ratų vežimų, lemputės įsukamos, tvirtinimas metalinis, atrodė kaip senovinis daiktas, toks galėtų būti antikvarinių prekių parduotuvėse. Sumokėjo 10 Eur. P. V. ir D. K. nesakė, iš kur gavo tuos daiktus. Jie rodė nuotraukas, jiems sakė, kad nežiūrės, nes jai tokių daiktų nereikia. Šviestuvas atrodė kaip imitacija vežimo rato, medinis.

Liudytojas J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam paskambino D. K. ir pasiūlė pirkti du kilimus, už 30 Eur, kuriuos jis ir nupirko. Seniau pats gyveno (duomenys neskelbtini), D. K. yra iš to krašto, seniai jį pažįsta, buvo kaimynai, turėjo vienas kito telefono numerius. Nepagalvojo, iš kur jam pasiūlė tuos kilimus. Pirko sau, namo. Papildė, kad jis jam buvo siūlęs ir daugiau daiktų, bet jų jam nereikėjo; konkrečių daiktų įvardinti negali. Kilimus atvežė D. K. ir P. V.. Už kilimus sumokėjo, kai atvežė, 30 Eur. Kilimai pusapvaliai, gal 2-3 m ilgio, vienodi.

Liudytoja G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Atliko daiktų vertės nustatymo tyrimą. Pasikvietė nukentėjusįjį, pasitikslino apie pagrobtų daiktų vertę, jų būklę vagystės dienai, jų būklę įsigijimo metu, kur jie buvo įsigyti. Nukentėjusiojo nebuvo labai tiksliai nurodyta daiktų įsigijimo vieta, dokumentų neišsaugojo, daug daiktų buvo įsigyta turgavietėse Rudaminos, Kalvarijų, Gariūnų. Ji suvedė daikto identifikacinius požymius, ar abstrakčius daikto požymius, arba naudojosi „Google“ vaizdų paieška, turėjo surastų daiktų nuotraukas, žiūrėjo panašių, analogiškų daiktų vertę. Buvo nustatoma vertė paieškos dienai, ne vagystės dienai; mažiausia kaina ir didžiausia kaina daikto, pagal susiaurintą paiešką. „Pigu.lt“ plataus asortimento elektroninė prekių parduotuvė, bet tai nereiškia, kad „Pigu.lt“ prekės pigiausios. Buvo žiūrima ir iš el. prekybos vietų „Senukai.lt“, „Ermitažas.lt“, „Moki-veži“, „Kilimai.lt“, „Dubingiai“ ir „Baldai1“. Kainos labai orientacinės, parinktos iš požymių. Nurodė, kad dalis daiktų, kurie buvo surasti ikiteisminio tyrimo metu, pagal pakvitavimą perduoti saugoti nukentėjusiajam. Pavedimo atlikimo metu daiktų neapžiūrinėjo, jie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu ir nufotografuoti. Pavedimas buvo atliekamas 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje, kainų kitimu per pusantrų metų nesidomėjo, neturėjo tokios metodikos. Byloje yra apžiūros protokolai su nuotraukomis.

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2021-04-14, parodė, kad pažįsta P. V. ir D. K.. Susipažino su jais praeitais metais, pavasarį, jie apie tris mėnesius dirbo tame pačiame statybų objekte Pilaitėje, adreso nepamena. Po to su jais nebendravo. Šių metų sausio mėn., tikslios datos nepamena, prie PC „Panorama“, susitiko D. K., kuris jam nurodė, kad neturi kur gyventi. Jam (J. M.) jo pagailo, priėmė jį gyventi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). D. K. nesiruošė ilgai pas jį gyventi, bet neturėjo darbo, neturėjo kur išeiti. Už nuomą ir maistą D. K. nemokėjo. Jo bute jis gyveno iki pat to momento, kai 2021-04-06 buvo atlikta krata. Žino, kad jis yra sulaikytas. D. K. jam jokių daiktų niekada nesiūlė ir jis iš jo jokių daiktų nėra įgijęs. Iš P. V. praeitų metų pavasarį, tikslios datos nepamena, jis nusipirko akumuliatorinį suktuką „Makita“, už 20 Eur, kuris buvo paimtas kratos metu. Dokumentų neturi, jis paklausė jo ar ne vogtas, P. V. paaiškino, kad jis atsivežė iš Ukmergės iš savo kažkokios draugės. Suktukas „Makita“ buvo juodos spalvos rankinėje, kartu su pakrovėju. Jis bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šeima apsigyveno praeitų metų pabaigoje. Buvusių buto gyventojų nepažįsta. 2021-04-06 jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), be akumuliatorinio suktuko buvo paimti kiti daiktai. Kambaryje sekcijoje buvo rasti Lietuvos Respublikos pasas ir Ukrainos pasas, asmenų duomenų, kurių šie pasai, jis nežino, jų nepažįsta. Šie pasai dar pasilikę nuo buvusių buto gyventojų, nežino kokiomis aplinkybėmis jie bute atsirado. Jis tik padėjo juos ant sekcijos, nes su buvusiais gyventojais buvo susitarimas, kad jei ras kokių nors jų daiktų, jie vėliau pasiims. Visi SIM kortelių dėklai, paimti kratos metu yra nuo SIM kortelių, kurias jis perka savo vaikams dėl interneto. Kratos metu jokių D. K. priklausančių daiktų nebuvo paimta, nes šis nieko ir neturėjo. Apie D. K. ir P. V. neteisėtą veiklą nieko nežino, pažinojo juos tik iš statybų (t. 1, b. l. 132-133).

2021-04-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas atliktas parodymų patikrinimas vietoje su P. V.(t. 6, b. l. 151-166).

2020-09-02 įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota šiuo adresu esančio įrenginėjamo namo ir pirties pastatai. Apžiūros metu nustatyti namo durų sugadinimai, rastas ir paimtas kaltas, nustatyti pirties pastato lango sugadinimai, pirties pastato viduje rastos ir paimtos cigarečių nuorūkos (t. 1, b. l. 42-71).

2020-09-15 LPKTC specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2427714-20 nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų cigarečių nuorūkų, paimtų 2020-09-02 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta dviejų vyrų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2, Nr. 3), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 150-154).

2020-10-14 LPKTC pranešimas Nr. 140-S-2365(8.31E), kuriame nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2020-09-02 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: P. V., vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2020-09-02 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. K. (t. 1, b. l. 155-156).

2020-05-12 LPKTC specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1066271-21 nustatyta, kad ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2020-09-02 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2) genotipas sutampa su P. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 3×10-21; 2) ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2020-09-02 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3) genotipas sutampa su D. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 2×10-20 (t. 1, b. l. 161-164).

2021-03-17 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. V. palaiko ryšį su M. T., kuriam siūlo įvairius daiktus, įsigytus galimai nusikalstamu būdu. Taip pat M. T. dėl tokių reikalingų daiktų įsigijimo kreipiasi pas P. V., galimai žinodamas, kad pastarasis jam reikalingus daiktus pavogs (t. 4, b. l. 1-3).

2021-04-04 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu M. T. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikta 12 pokų akmens vatos „Rockwool“, du šviestuvai, du lauko žibintai (t. 4, b. l. 28-45).

2021-06-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2021-04-07 kratos metu iš M. T., adresu (duomenys neskelbtini), paimtų 12 rulonų akmens vatos „Rockwool“, apžiūra (t. 4, b. l. 46-51).

2021-04-13 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2021-04-07 kratos metu iš M. T., adresu (duomenys neskelbtini), paimtų dviejų šviestuvų ir dviejų lauko žibintų, apžiūra (t. 4, b. l. 52-58).

2021-05-05 daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino jam priklausančius šviestuvus (t. 4, b. l. 59-69, 70-92).

2021-04-08 patalpų apžiūros protokole užfiksuota M. T. garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 4, b. l. 93-97).

2021-04-08 reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas M. T. pateikė reikalaujamus vonios spintelę su kriaukle, santechnikos kraną – čiaupą, gyvatuką (t. 4, b. l. 98-99).

2021-05-26 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota spintelės su kriaukle, santechnikos krano – čiaupo, gyvatuko, kuriuos pateikė liudytojas M. T., apžiūra (t. 4, b. l. 100-104).

2021-05-05 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino jam priklausančius spintelę su kriaukle ir gyvatuką (t. 4, b. l. 105-111, 112-118).

2021-04-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas M. T. savanoriškai pateikė durų rankenų komplektą BERG ir durų spyną Inovo (t. 4, b. l. 119).

2021-04-30 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota durų rankenų komplekto BERG ir durų spynos Inovo, kuriuos pateikė liudytojas M. T., apžiūra (t. 4, b. l. 120-125).

2021-03-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi leista atlikti kratą P. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų nerasta (t. 5, b. l. 130-132, 133-134).

2021-04-08 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-04-07 papildomos apklausos metu P. V. parodė, kad kartu su juo sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo D. K., ir kiti du asmenys, kurių pavardžių nežino, tačiau vieno iš jų vardas E., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), bei vairavo tuo metu sidabrinės spalvos automobilį Audi A4, bei su juo atvažiavęs kitas asmuo vardu R. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėti asmenys yra E. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei R. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Peržiūrint D. K. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, jo draugų rate buvo pastebėti abu aukščiau minėti asmenys, kas leidžia pagrįstai manyti, jog P. V. duodamas parodymus turėjo omenyje būtent E. C. ir R. Z., nurodydamas juos kaip asmenis, kurie yra prisidėję prie vagystės iš minėtos sodybos (t. 5, b. l. 1-3).

2021-04-08 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą  E. C. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: rudos spalvos spintelė su stalčiais, rudos spalvos stalas, ūkiniame pastate buvo rasti ir paimti du baltos spalvos rulonai difuzinės plėvelės, pilkos spalvos gulsčiukas, dvejos rudos spalvos durys, kartu su durų apvadais, aštuoni rulonai vatos „Rockwool“, rudos spalvos stalas su ratukais. Sandėliuke rasta ir paimta žalios spalvos hidroforas ,,Wilo“, tamsiai rudos spalvos lauko šviestuvas, baltos spalvos dėžutė su vinimis, raudonos spalvos prailgintuvas ir baltos spalvos maišelis, kurio viduje buvo 6 vnt. baltos spalvos rozečių rėmeliai, 2 vnt. vandens pajungimo žarnelės, 3 vnt. įleistinių kištukinių lizdų, be rėmelių, 2 vnt. jungiklių, be rėmelių, 2 vnt. įleistinių instaliacinių dėžučių, 2 vnt. santechninių presuojamų trišakių, viena dėžutė kaištinių laikiklių, viena dėžute kabių „Topex“ (t. 5, b. l. 22-47).

2021-04-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra daiktų, kurie buvo paimti kratos metu iš E. C. namų, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 48-71).

2021-05-05 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino jam priklausantį hidroforą (t. 5, b. l. 72-78).

2021-06-02 daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino jam priklausančius du stalus (t. 5, b. l. 79-90, 91-95).

2021-04-07 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas J. S. pateikė du kilimus (t. 5, b. l. 97-100).

2021-04-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota dviejų kilimų, kuriuos 2021-04-07 pateikė liudytojas J. S., apžiūra (t. 5, b. l. 101-107).

2021-05-05 daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino jam priklausančius du kilimus (t. 5, b. l. 108-115).

2021-04-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja L. K. pateikė kilimą ir medinės konstrukcijos šviestuvą (t. 5, b. l. 116-118).

2021-04-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kilimo ir medinės konstrukcijos šviestuvo, kuriuos 2021-04-07 pateikė liudytoja L. K., apžiūra (t. 5, b. l. 119-125).

2021-05-05 daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino jam priklausančius kilimą ir medinės konstrukcijos šviestuvą (t. 5, b. l. 126-134, 135-142).

2021-04-13 patalpų apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančio minkšto kampo juodai baltos spalvos, apžiūra (t. 5, b. l. 143-147).

2021-04-13 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. L. pateikė reikalaujamą minkštą kampą (t. 5, b. l. 148-149).

2021-04-06 asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš įtariamojo D. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas LG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 153-155).

2021-05-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono LG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-04-06 asmens kratos metu paimto iš įtariamojo D. K., apžiūra. Nustatyti telefone esantys kontaktai (t. 5, b. l. 156-161).

2021-04-08 asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš E. C. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 7“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 162-164).

2021-05-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2021-04-08 asmens kratos metu iš įtariamojo E. C. paimto telefono „iPhone 7“ IMEI (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos išmanusis mobiliojo ryšio telefonas liečiamu ekranu „iPhone 7“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). Telefonas yra naudotas, ant ekrano matomi ekrano įskilimai, ant galinės telefono dalies uždėtas guminis juodos spalvos dėklas su atvira priekine dalimi. Nuėmus nuo telefono galo apsauginį dėklą telefono apačioje matome telefono modelio Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra įjungtas ir užrakintas slaptažodžiu ,,(duomenys neskelbtini)“, atrakinus telefoną matomas pagrindinis ekrano vaizdas, kurioje yra įdiegtos įvairios programinės aplikacijos. Atidarius programinę aplikacija ,,Telefonas“ ir paspaudžius ant užrašo „Adresatai“ matoma, kad tarp kontaktų yra adresatas „R.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Z.. Išėjus iš programinės aplikacijos „Telefonas“ į pagrindinį ekrano vaizdą ir užėjus į programinę aplikaciją  ,,Messenger“, kur matomi susirašinėjimai su mobiliosios aplikacijos ,,Messenger“ vartotojais, tarp kurių, yra susirašinėjimas su paskyra „D. K.“ ir ,,R. Z.“, kurių susirašinėjimai yra pridėti prie foto lentelės. Apžiūrėjus telefone esančias mobilias aplikacijas, iš telefono šoninės dalies ištraukiamas SIM kortelių dėklas, kuriame yra matoma SIM kortelė ,,Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas dalinimasis įvairių daiktų nuotraukomis (t. 5, b. l. 166-186).

2021-04-09 Asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš įtariamojo R. Z. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8+“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 187-191).

2021-05-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2021-04-09 asmens kratos metu iš įtariamojo R. Z. paimto telefono „Samsung Galaxy S8+“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas yra naudotas, ant telefono matomi nusidėvėjimo žymės, suskilęs priekinis stiklas. Ant galinės telefono dalies matomas juodos spalvos apsauginis dėklas, nuėmus apsauginį dėklą matomi suskilimai ant galinės telefono dalies. Telefonas yra išjungtas. Įjungus telefoną matyti, kad yra uždėto slaptažodis (rega) atidarius telefoną matomas pagrindinis ekrano vaizdas. Atidarius programinę aplikacija pavadinimų ,,Messenger“ matyti, kad tarp kontaktų yra susirašinėjimas su paskyra D. K., kurio turinys yra pridėtas fotolentelėmis. Apžiūrėjus programinę aplikaciją ,,Messenger“ programinėje aplikacijoje ,,Viber“ matomas susirašinėjimas su paskyra ,,K. K.“, kurio paskyra yra prijungta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), matoma, kad yra siustos nuotraukos iš vagystės įvykio vietos, nuotraukų turinys pridėtas prie fotolentelės. Į telefoną yra įstatyta ,,Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas dalinimasis įvairių daiktų nuotraukomis (t. 5, b. l. 193-208).

2021-05-24 surašytame Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) (veikė laikotarpiu nuo 2020-09-04 17:34:07 val. iki 2021-01-19 14:00:36 val.), kuriuo naudojosi D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. K. dažnai apsistodavo pas P. V., adresu (duomenys neskelbtini), kurie dažnai važiuodavo į Vilnių maršrutu, į kurio veikimo zoną patenka įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 132-133).

2021-04-13 patalpų apžiūros protokole užfiksuota minkštos sofos-kampo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 5, b. l. 143-145).

2020-09-02 V. B. protokolas-pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės (t. 1, b. l. 15-16).

2021-05-05 V. B. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo (t. 1, b. l. 25-26).

2021-05-27 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 28-32, 33-35).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl P. V. ir D. K. padarytų nusikalstamų veikų

P. V. ir D. K. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį didelės vertės svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpas ir svetimo turto sugadinimu.

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą numatyta BK 178 straipsnyje. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai – atviras svetimo turto pagrobimas arba svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba pagrobimas svetimo turto viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilio, arba  strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies pagrobimas. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai – didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimas, arba pagrobimas svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. V. ir D. K. kaltinime nurodytu laiku pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į nukentėjusiojo V. B. sodybos pastatus (namą ir pirtį). Patys kaltinamieji P. V. ir D. K., apklausiami teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2020 m. vasarą kartu įsibrovę į, kaip vėliau paaiškėjo – V. B. priklausančios, sodybos namo vidų bei pirties pastatą, per kelis kartus iš šių pastatų pagrobė įvairius ten buvusius daiktus, turėdami tikslą juos parduoti. Tai, kad kaltinamieji neteisėtai įsibrovę į V. B. sodybos pastatus pagrobė svetimą turtą, patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti: kitų kaltinamųjų E. C. ir R. Z. parodymai apie tai, kad 2020 m. vasarą D. K. siūlė parduoti už gerą kainą įvairius daiktus, siuntė daiktų nuotraukas, reikalingus daiktus įsigijo iš D. K. ir P. V., R. Z. reikalingą minkštą kampą važiavo kartu paimti iš sodybos; nukentėjusiojo V. B. parodymai apie tai, jog 2020-09-02 jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad atdaros jam priklausančios sodybos durys, o nuvykęs pamatė, kad įvykdyta didelė vagystė, pagrobta ir/ar sugadinta daug daiktų; liudytojų J. S., L. K., M. T. parodymai apie tai, kad 2020 m. vasarą-rudenį iš P. V. ir D. K. įsigijo įvairių daiktų. Aptarti parodymai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie įsibrovimą į sodybos pastatus; specialistų išvadų dėl rastų dviejų vyrų biologinių pėdsakų ir DNR nustatymo duomenimis apie tai, kad sodyboje rasti biologiniai pėdsakai sutampa su P. V. ir D. K. genotipais; parodymų patikrinimo vietoje su kaltinamuoju P. V. protokole užfiksuotais duomenimis apie tai, kad P. V. parodė, kaip kartus su D. K. įsibrovė į sodybos pastatus; kaltinamojo E. C., liudytojų M. T. ir J. S. gyvenamosiose vietose atliktų kratų bei patalpų apžiūrų protokolų duomenimis apie pas juos rastus iš sodybos pavogtus daiktus; taip pat savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų duomenimis apie savanoriškai M. T. pateiktus iš sodybos pavogtus daiktus; reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūrų protokolų duomenimis apie tai, kad J. S. ir L. K., V. L. pateikė daiktus, kuriuos, kaip užfiksuota daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose V. B. atpažino, kaip jam priklausančius; iš kaltinamųjų D. K., R. Z. ir E. C. kratų metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų – daiktų apžiūrų protokolų duomenimis apie tai, kad užfiksuotą susirašinėjimą bei nuotraukų siuntimą programinėse aplikacijose „Viber“, „Messenger“ tarp D. K. ir R. Z. bei E. C. dėl iš sodybos pagrobtų daiktų pardavimo. Remiantis visais šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, byloje nustatyta, kad P. V. ir D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020-09-02, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, bendrais veiksmais, laužtuvu išlaužę V. B. priklausančios sodybos duris, įsibrovė į vidų, iš kur ne mažiau kaip per tris kartus paėmė kaltinime nurodytus V. B. priklausančius daiktus; tęsdami nusikalstamą veiką, P. V. atstūmus sodyboje esančios pirties pastato langą, P. V. įsibrovė į vidų ir iš vidaus duryse paliktu raktu atrakino duris, pro kurias įėjo D. K., taip bendrais veiksmais įsibrovė į vidų, iš kur paėmė kitus kaltinime nurodytus daiktus V. B. priklausančius daiktus; taip pat, tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrai su E. C. ir R. Z., pakartotinai įsibrovę į pirties pastatą, iš jo vidaus pagrobė baltai-juodos spalvos minkštą baldų kampą. Atsižvelgiant į pačių kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamieji P. V. ir D. K. suprato, jog neteisėtai įsibrauna į svetimas patalpas turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamiesiems P. V. ir D. K. inkriminuotas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – didelė pagrobto svetimo turto vertė. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Teismų praktikoje pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016).

Teismų praktikoje paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, sąlygoto pagrobto turto vertės, teismas negali remtis vien tik nukentėjusiojo subjektyviu vertinimu, nesant pateiktų jokių objektyvių pagrobto turto vertės įrodymų, o ypač, kiek tai susiję ne su kasdienio naudojimo daiktais.  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinime nurodyto pagrobto turto vertė yra grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir civiliniame ieškinyje nurodytais teiginiais apie pagrobto turto – daiktų vertę. Byloje nepateikta ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių bent jau stambiausių daiktų įsigijimo laiką bei kainas – kvitų, sąskaitų, bankinių mokėjimų nurodymų ar kt. Pats nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis neteikė byloje jokių daiktų vertę patvirtinančių dokumentų, kadangi tokių neturi. Kaip matyti iš V. B. parodymų teisiamajame posėdyje, įrenginėdamas įsigytą kaimo turizmo sodybą, pirko įvairius daiktus, mokėjo grynaisiais pinigais, o kvitų nesaugojo. Dalį daiktų įsigijo 2017 m.-2018 m. iš „Moki-Veži“ ar „Senukų“, kitus daiktus pirko Gariūnų ir kitose turgavietėse, dalį daiktų galėjo būti atsivežęs iš užsienio. Rato formos šviestuvą pirko iš tautodailininko, tačiau jokių jo rekvizitų, (vizitinių) kortelių neturi.

Pažymėtina, kad nagrinėjimu atveju turto vertės nustatymas, visų pirma, aktualus ne byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimo išsprendimo aspektu, o kaltinamųjų P. V. ir D. K. padarytos nusikalstamos teisingo teisinio vertinimo – kvalifikavimo, nuo kurio priklauso ir nusikalstamos veikos sunkumas bei sankcija, aspektu. Dėl šios priežasties teismas privalo itin atidžiai vertinti byloje esančius nusikaltimo dalyko – pagrobtų daiktų vertę galinčius patvirtinti įrodymus.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie jam žinomas vagystės iš jo sodybos pastatų aplinkybes, vertina juos kaip patikimus. Tačiau dalyje dėl nukentėjusiojo nurodytų pagrobtų daiktų, ypač – dėl ne kasdienio naudojimo daiktų, vertės, nesant pateiktų jokių pagrobto turto vertės įsigijimo įrodymų (sąskaitų, kvitų, mokėjimo pavedimų išrašų ir pan.), teismas negali remtis vien tik nukentėjusiojo pateiktu vertinimu. Nesant byloje jokių pagrobtų daiktų pirkimo-pardavimo sandorius patvirtinančių įrodymų, ir esant nukentėjusiojo parodymams apie tai, kad daiktai buvo pirkti įvairiais laikotarpiais, dalis jų – turgavietėse, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m., galimai ir dar anksčiau – užsienyje, teismas šioje byloje, apskritai, neturi galimybės nustatyti pagrobtų daiktų vertės jų įsigijimo metu. Todėl šiuo atveju pagrobtų daiktų vertė, pagal teismų praktiką, nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

Byloje nesant pateikto nei vieno iš pagrobtų daiktų įsigijimo ar jo vertę patvirtinančio dokumento ir ikiteisminio tyrimo metu neatlikus jokių vertės nustatymo veiksmų, teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 287 straipsniu, prokurorui buvo pavesta surinkti ir teismui pateikti duomenis apie P. V. ir D. K. kaltinime pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nurodytų daiktų vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą bei įvertinus tai, kad daiktai buvo naudoti (t. 8, b. l. 163-166). Taip pat teismas savo iniciatyva prie baudžiamosios bylos pridėjo internetinių šaltinių duomenis apie granulinio šildymo katilo su granulių bunkeriu duomenis (t. 9, b. l. 65-70). Vykdant teismo pavedimą, taip pat buvo gautas nukentėjusiojo paaiškinimas, kuriame nukentėjusysis pakartotinai nurodė, kad jokių daiktų vertę ar jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi, daiktus pirko naujus, nenaudotus, daugelį daiktų pirko ne vienu metu 2016-2019 metais Vilniaus arba Rudaminos turgavietėse už sutartinę kainą iš skirtingų prekeivių, o jei daiktai buvo įsigyti parduotuvėse, mokėjimo kvitų neišsaugojo (t. 8, b. l. 34-39).

Kaip matyti iš teismo nutartį vykdžiusios (duomenys neskelbtini) G. V. pateikto atsakymo dėl daiktų vertės, kadangi nukentėjusysis nenurodė tikslių daiktų įsigijimo vietos ir laiko, įsigijimo dokumentų nepateikė, ikiteisminio tyrimo metu dalies daiktų surasti nepavyko, jų tikslios vertės nėra galimybės nustatyti; tačiau tikslinant daiktų vertę, ji buvo nustatyta pasitelkus Google vaizdų paieška pagal turimas rastų daiktų nuotraukas bei atliekant paiešką elektroninėse parduotuvėse: „geras katilas.lt“, „MokiVeži“, „senukai.lt“, „ermitazas.lt“, „pigu.lt“, „ekilimai.lt“, „lentvariokilimai.lt“, „kaina24.lt“, „baldai1.lt“, „berrybaldai.lt“ pagal ikiteisminio tyrimo metu rastų ir nerastų daiktų žinomus identiško ar tos pačios kategorijos daikto analogo požymius. Daiktų, kurie buvo akivaizdžiai naudoti arba rankų darbo gaminiai, vidutinės rinkos vertę buvo siekiama nustatyti remiantis skelbimų portale „skelbiu.lt“ rastais duomenimis (t. 9, b. l. 26-33). Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta G. V. parodė, kad, atlikdama daiktų vertės nustatymo tyrimą, ji suvedė daikto identifikacinius požymius ar abstrakčius daikto požymius, arba naudojosi „Google“ vaizdų paieška, turėjo surastų daiktų nuotraukas, žiūrėjo panašių, analogiškų daiktų vertę. Daiktų vertė buvo nustatoma paieškos dienai, ne vagystės dienai, nurodant mažiausią ir didžiausią daikto kainą pagal susiaurintą paiešką įvairiose elektroninėse parduotuvėse. „Pigu.lt“ elektroninės parduotuvės duomenimis naudojosi ne dėl to, kad „Pigu.lt“ prekės pigiausios, o dėl to, kad tai yra plataus asortimento elektroninė prekių parduotuvė. Kainos – orientacinės, parinktos iš požymių daiktų, kurie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu ir nufotografuoti. Kainų kitimas nuo nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nustatomas, nes neturėjo tokios metodikos.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje atvirai prieinami internetiniai duomenys gali būti šaltinis byloje reikalingiems duomenims gauti, o daiktų vertės nustatytinos pasiremiant panašių daiktų kainomis internete, vertę nustatant pagal vidutinę tokių daiktų vertę. Taip pat teismas pažymi, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (in dubio pro reo principas; BPK 44 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas, atsižvelgdamas į paties nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad daiktai buvo pirkti 2016-2019 metais, dalis jų – už sutartinę kainą turgavietėse, dalis iš jų galimai dar anksčiau – jo darbinių išvykų į užsienį metu, daugiau ar mažiau naudoti (išskyrus daiktus, buvusius jų originaliose pakuotėse), vadovaudamasis in dubio pro reo principu, nustatydamas pagrobtų daiktų vertę remiasi atliktame tyrime dėl daiktų vertės nustatyta kaltinamiesiems palankesne mažiausia daiktų verte. Taip pat ir dėl pagrobto minkšto sofos-kampo vertės, sprendžiant iš byloje esančių nuotraukų, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, jog baldas buvo kokybiškas, geras, tačiau nesant jo vertę įsigijimo metu patvirtinančių įrodymų, esant kaltinamųjų P. V. ir R. Z. bei liudytojos V. L. parodymais, kad kampas buvo ne naujas, dėvėtas, po apačia sudėti patalynės komplektai, matėsi, kad ant jo buvo miegota, teismas vėl gi vadovaujasi atliktame tyrime dėl daiktų vertės nustatyta kaltinamiesiems palankesne mažiausia šio daikto verte. Tuo tarpu dalyje dėl daiktų, kurių vidutinės rinkos vertės nustatyti nepavyko, nepaisant to, kad nukentėjusysis nepateikė jokių daiktų įsigijimą ir jų vertę patvirtinančių dokumentų, jų vertę teismas nustato pagal nukentėjusiojo parodymus, darant išvadą, kad nurodytų daiktų vertė nėra nepagrįstai didelė.

Nustatant pagrobto granulinio šildymo katilo su granulių bunkeriu vertę, teismas remiasi surinktais duomenimis apie šildymo katilą „Stauber“ 16 kw, o ne 19 kw galingumo, kadangi toks modelis nurodomas pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose nukentėjusiojo parodymuose (t. 1, b. l. 74-76) bei sutampa su užfiksuotame kaltinamųjų D. K. ir E. C. susirašinėjime nurodomais siūlomo pirkti katilo duomenimis. Įvertinus byloje gautus internetinių šaltinių duomenis, kad tokio naujo šildymo katilo kaina yra nuo 2790 Eur iki 3 034 Eur be akcijos, bei atsižvelgiant į išlaidas šildymo katilui sumontuoti bei pajungti reikalingą papildomą įrangą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodyta katilo su įranga suma nėra nepagrįstai didelė, juo labiau, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad katilas buvo tik pajungtas, bet nenaudotas.

Nustatydamas iš V. B. sodybos pastatų pagrobtos apšiltinimo vatos rulonų kiekį, vadovaujasi rašytiniais bylos įrodymais nustatytu rastu ir paimtu rulonų kiekiu – 30 rulonų (t. 4, b. l.46-51, t. 5, 22-47).

Nors dėl dalies daiktų (lovos užtiesalo ir patalynės komplekto, krištolo imitacijos šviestuvo, hidroforo) kaltinamieji tvirtina, kad jų neėmė ar neprisimena ėmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis šių daiktų pasigedo būtent po jų įvykdytos nusikalstamos veikos, kaltinamieji pripažintini kaltais ir dėl šių daiktų pagrobimo.

Kaltinamasis P. V. neigė, kad jis kartu su D. K. pagrobė ir duris su stakta, tačiau kitas kaltinamasis D. K. patvirtino šių daiktų pagrobimą, o iš byloje esančio D. K. susirašinėjimo su R. Z. matyti, kad buvo siūlomos parduoti durys su stakta, be to, dvejos naujos durys su staktomis buvo rastos kratos pas E. C. kratos metu, todėl, teismo vertinimu, šių daiktų pagrobimas inkriminuotas pagrįstai.

Kaltinamiesiems P. V. ir D. K. buvo inkriminuotas ir minkšto baldų kampo, 1 800 Eur vertės pagrobimas, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų teisiamajame posėdyje, šis antrame pirties pastato aukšte buvęs kampas buvo tik išrinktas, apgadintas, tačiau ne pagrobtas, tą patį patvirtino ir kaltinamieji P. V. ir D. K., todėl, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Vadovaujantis prieš tai aprašyta daiktų vertės nustatymo metodika, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų P. V. ir D. K. pagrobtų daiktų bendra vertė yra 8 421,94 Eur.

Atsižvelgiant į teismo išvadą dėl pagrobtų daiktų bendros vertės, P. V. ir D. K. nusikalstami veiksmai, įsibrovus į V. B. sodybos pastatus ir pagrobus iš jų kaltinime nurodytus daiktus, pripažintini kaip neatitinkantys BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties, nes pagrobtų daiktų vertė neatitinka šios nusikaltimo sudėties kvalifikuojančio požymio – didelės pagrobto turto vertės. Atitinkamai, šis kvalifikuojantis požymis – pagrobto turto didelė vertė – šalintinas iš kaltinimo, o P. V. ir D. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamiesiems P. V. ir D. K. kartu su svetimo turto pagrobimu idealiąja sutaptimi buvo inkriminuotas ir svetimo turto sugadinimas, už ką atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. V. ir D. K. turėdami tikslą patekti į V. B. sodybos namo vidų bendrais veiksmais laužtuvu išlaužė šio namo duris, sudaužė vonios patalpoje esančią kriauklę bei įsibrovimo į sodyboje esančios pirties pastatą tikslu atstūmus langą, šį sugadino, viso sugadino turto už 1 470 Eur. Kaltinamasis P. V. neneigia, kad buvo išlaužto namo duris bei atstumtas pirties langas, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, tačiau tiek jis, tiek D. K. tvirtina, kad vonios kriauklės nedaužė. Teismo vertinimu, kaltinamųjų parodymai, kad jie nieko nedaužė, stengėsi viską paimti taip, kad daiktai tiktų pardavimui, nepaneigia to, kad būtent po jų įsibrovimo į pastatą svetimo turto pagrobimo tikslais vonios kriauklė buvo rasta sudaužyta, atlupta nuo sienos ir praustuvo spintelės (t. 1, b. l. 42-71). Teismas daro išvadą, kad svetimo turto pagrobimo tikslais kaltinamieji P. V. ir D. K. išlauždami namo duris be atstumdami langą suprato, jog savo neteisėtais veiksmais sugadina svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu kaltinamųjų veiksmai sudaužius vonios kriauklę vertintini kaip padaryti veikiant netiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamajame akte aprašant (reziumuojant) D. K. padarytas nusikalstamas veikas, tekstas nutrūksta ties žodžiu „nukentėjusia“ ir tęsiamas žodžiu „kaltinimas“. Teismas tai vertina kaip techninę rašymo apsirikimo klaidą. Atsižvelgiant į tai, kad abiem kaltinamiesiems pareikštas analogiškas kaltinimas dėl jų bendrais veiksmais padarytų veiksmų, teismas daro išvadą, kad ir trūkstama kaltinimo teksto dalis yra analogiška P. V. pareikštam kaltinimui, todėl padaryta klaida nevertintina kaip iš esmės sutrukdžiusi gynybai ar kitaip pažeidusi kaltinamojo D. K. teises ar rodanti kaltinamojo akto neatitikimą baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, todėl ištaisytina pagal teismo nustatytas aplinkybes byloje.

Dėl E. C. ir R. Z. padarytų nusikalstamų veikų

E. C. ir R. Z. byloje kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpas ir įgijimu bei realizavimu turto, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, be kita ko, įsibrovus į patalpą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. C. ir R. Z. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpas.

Kaltinamasis E. C. teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2020 m. vasarą draugo R. Z. prašymu vyko padėti jam atsivežti sofą, važiavo galvodamas, kad sofą reikės išnešinėti iš kažkokio namo. Atvykus į vietą, ten pat atvažiavo du vyrai, vieno iš jų vardas D., kažkuris iš minėtų vyrų pasakė, kad reikia išnešti sofą iš namo. R. supykęs pasakė, kad ji jau turėjo būti išnešta, o tie pasakė, kad eitų visi išnešti. Neprisimena kuris ar D., ar kitas jo draugas atrakino raktu duris, D. ar tai D. draugas, neprisimena kuris, girdėjo, kaip ragino jog paskubėtų išardyti sofą kampą ir ją išneštų, tuo metu jau buvo apie 23 val., buvo tamsu, niekur nedegė šviesos, todėl suprato, kad vyksta vagystė. Jie visi trise pradėjo ardyti sofą-kampą. Jis nieko nelietė. Kai jie išardė sofą, jis tada padėjo iškelti tas dalis per langą. Iš E. C. teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-02 papildomoje apklausoje duotų parodymų taip pat matyti kad iš anksto sofos vagystės neplanavo, o kad vyksta vagystė suprato, kad tik įėjęs į pastato vidų ir ardant, ir nešant iš šio pastato sofą. Tai suprato iš to, kad viskas vyko labai vėlai vakare, nejungiant name šviesos, visi labai skubėjo išnešti tą sofą. Mano, kad R. taip pat turėjo suprasti, kad jie sofą vagia (t. 7, b. l. 150). Taigi, kaltinamasis E. C. pripažino ne tik patį sofos-kampo paėmimą iš nukentėjusiojo sodybos faktą, bet ir tai, kad suprato, jog vyksta vagystė, pats prisidėjo tuo, kad padėjo iškelti išardyto baldo dalis per langą.

Tuo tarpu kaltinamasis R. Z. teisiamajame posėdyje nors ir neginčijo, kad dalyvavo sofos-kampo paėmime iš nukentėjusiojo sodybos fakto, tačiau nepripažino savo kaltės dėl šio baldo vagystės, nurodė, kad D. K. pažinojo iš anksčiau, žino, kad jis dirbo statybose, anksčiau kelis kartus jam buvo pasiūlęs nusipirkti statybinių medžiagų, po to pasiūlė kampą, atsiuntė nuotraukas, siūlė kainas, jie derėjosi. D. K. jam turėjo tą kampą atvežti, užnešti į viršų, tačiau nepavykus jis (R. Z.) paskambino E. C. ir kartu nuvažiavo į vietą, neatrodė, kad važiuoja vogti. Jie nesikalbėjo, kad važiuoja vogti, važiavo pirkti daiktų; negalėjo pagalvoti, kad vyksta vogti, kai D. K. ir P. V. patys atsirakino duris. Dalį kampo išnešinėjo pro langą, nes jis buvo per platus, durų stakta siaura, dalį išnešė per duris. Greičiau krovė, nes buvo vėlus vakaras, visi norėjo grįžti namo. Grįžus į Vilnių, visi užnešė tuos daiktus, jis sumokėjo pinigus, 150 ar 250 Eur. Buvo supykęs, kad pats turėjo važiuoti iki Širvintų, nes tarėsi, kad jie atveš ir užneš. Neatrodė, kad daro kažką blogo. Buvo vakaras, nepamena, ar degė šviesą. Nesuprato, kad vyksta vagystė; jei būtų supratęs, nebūtų sumokėjęs pinigų. Įtarė, kad sofa vogta, kai kalbėjo policininkai. Vėliau D. K. jam siūlė daugiau daiktų. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje pagarsintų R. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-02 papildomoje apklausoje duotų parodymų, jis nesuprato, kad dalyvauja sofos kampo vagystėje, nes D. ir jo draugas turėjo raktą, kuriuo atrakino pastato duris, jie niekur nesibrovė. Jis tik įtarė, kad sofa yra vogta, nes D. jam nuolat siūlydavo įvairius daiktus. Jis jam vėliau siūlė iš to paties namo stalus, lempas, difuzinę plėvelę, siuntė jam tų daiktų nuotraukas, žinojo, kad D. vagis. D. ir P. jam sakė, kad viskas bus gerai, negalvojo, kad dalyvauja vagystėje. Jei būtų vogęs, tai nebūtų D. ir P. pinigų už sofą mokėjęs. Už sofą tą patį vakarą sumokėjo D. 150 eurų, visos sumos neturėjo, dalį pinigų – apie 100 eurų jam davė jo sugyventinė V. L..

Iš kito kaltinamojo P. V. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie su D. K., žinodami, kad į svetimus namus laužiasi nedegė šviesos, kad kaimynai nepamatytų, E. C. ir R. Z. nieko neaiškino, o šie ir neklausė. Atsirakino, įėjo į vidų, parodė tą kampą, pasižiūrėjo dar kartą, nes nuotraukos jau buvo siųstos. Nežino, ką suprato R. Z. ir E. C.. Tuo tarpu iš P. V. teisiamajame posėdyje pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad, kai jie su D. K. ir kitais dviem asmenimis (E. C. ir R. Z.) vogė sofą-kampą, buvo tamsus paros metas t. y. apie vidurnaktį. Tiksliai neprisimena, kuris ar jis, ar D. atrakino pastato duris raktu. Visi keturiese įėjo į namo vidų, nejungė name šviesos, kad nepastebėtų kaimynai. Visi labai skubėjo ardyti tą kampą, o kai išardė matė, kad ilgai užtruks, kol išneš jo dalis per duris, todėl iškėlė per langą. Nors tiesiogiai niekas nekalbėjo, kad tą kampą vagia, bet tai buvo ir taip visiems akivaizdu, tuo labiau, kad R. seniai pažįsta D. ir žino, kad jis niekur nedirba, o tik vagia. Vėliau po šios sofos vagystės, D. R. ir kitiems žmonėms siuntė kitų iš tos pačios sodybos vogtų daiktų nuotraukas, siūlė tuos daiktus nusipirkti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo P. V. parodymai apie sofos-kampo vagystės eigą ir aplinkybes sutampa su kaltinamojo E. C. parodymais ir paneigia kaltinamojo R. Z. parodymus apie tai, kad jis nesuprato, jog vyksta vagystė iš svetimų patalpų. Juo labiau, kad kaip matyti iš paties R. Z. teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis įtarė, kad sofa yra vogta, nes žinojo, kad D. K. vagis, pastarasis jam nuolat siūlydavo įvairius daiktus, vėliau siūlė kitus daiktus iš to paties namo, siuntė jų nuotraukas.

Nors teisiamojo posėdžio metu E. C. ir R. Z. teigė, kad sulaikymo metu patyrė iš pareigūnų didelį psichologinį smurtą, spaudimą, tačiau teismas neturi jokio pagrindo spręsti apie tai, kad jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu turėtų būtų vertinami kaip neleistini įrodymai ir jais nesivadovauti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek E. C., tiek R. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne vieną kartą, ne tik po sulaikymo, taip pat ir dalyvaujant gynėjui (t. 7, b. l. 94-95, 150).

Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu pradžioje, kaip tvirtina E. C. ir R. Z., jie neturėjo tyčios įvykdyti vagystę, o vyko atsivežti minkštą kampą, tačiau pagal teismų praktiką, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat būtina nustatyti tiek objektyviųjų veikos požymių, tiek ir subjektyviųjų veikos požymių visumą, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, 2K-126-495/2021).

Teismo vertinimu, tiek E. C., tiek R. Z. suvokė, kad bendrai su P. V. ir D. K. dalyvauja vykdant sofos-kampo vagystę iš pirties pastato, t. y., darydami jiems inkriminuotą nusikaltimą. Net jeigu jie iš anksto nežinojo apie vagystę ir neplanavo jos vykdyti, tačiau savo veiksmais – patekimu į svetimas patalpas, baldo išrinkimu (R. Z.), iškėlimu per langą (E. C. ir R. Z.) prisidėjo prie vykdomos vagystės, t. y. tiesiogiai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, kas reiškia, kad savo veika įgyvendino dalį šio nusikaltimo objektyviųjų požymių, t. y. bendrais veiksmais su P. V. ir D. K. užvaldė svetimą – nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą, bendrais veiksmais išgabendami jį iš svetimų patalpų. Tai, kad tiek E. C., tiek R. Z. suvokė, jog svetimose patalpose jie yra neteisėtai, t. y. įsibrovę į jas, nors kiti kaltinamieji jas ir atrakino turimu raktu, teismo vertinimu, patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymais nustatytos aplinkybės, kad patekę į jas nedegė šviesos, baldą išrinkinėjo neapšviestoje patalpoje, skubėjo. Nors, kaip tvirtina tiek E. C., tiek R. Z., jie neketino dalyvauti vagystėje, tačiau šioje situacijoje, matydami nedegamą šviesą patalpoje, skubėjimą, suprato ir pritarė vagystei, ko pakanka ir subjektyviesiems bendrininkavimo padarant nusikaltimą (vagystę įsibrovus į patalpas) požymiams konstatuoti. Be to, abiejų kaltinamųjų amžius, subrendimas, protinis išsivystymas bei gyvenimiška patirtis leido suprasti apie vykdomą vagystę ir priimti sprendimą dėl (ne)dalyvavimo joje. R. Z. atsakomybės už prisidėjimą prie vykdomos vagystės nešalina ta aplinkybė, kad jis sumokėjo D. K. sutartus pinigus už pastarojo pasiūlytą sofą-kampą, kadangi jis galėjo ir turėjo suprasti, kad be prisidėjimo prie vykdomos vagystės, jis neturėtų galimybės įsigyti D. K. pasiūlyto norimo baldo. Taigi E. C. ir R. Z. veiksmai bendrininkų grupe su D. K. ir P. V. bendrai įsibrovus į pirties pastato vidų ir paėmus iš jo baltai – juodos spalvos minkštą kampą, atitinka jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Baudžiamoji atsakomybė BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. C. ir R. Z. įgijo ir realizavo turtą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Tai įrodo pačių kaltinamųjų E. C. ir R. Z. parodymai, kitų kaltinamųjų P. V. ir D. K. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai: kaltinamojo E. C. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos bei patalpų apžiūros protokolų duomenys apie pas jį rastus iš nukentėjusiojo V. B. sodybos pavogtus daiktus; taip pat daiktų apžiūrų protokoluose, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad apžiūrėtus ir pateiktus atpažinti daiktus V. B. atpažino, kaip jam priklausančius; kaltinamųjų E. C. ir R. Z. kratų metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų – daiktų apžiūrų protokolų duomenys apie užfiksuotą jų susirašinėjimą bei nuotraukų siuntimą programinėse aplikacijose „Viber“, „Messenger“ su D. K. dėl iš sodybos pagrobtų daiktų įsigijimo. Remiantis visais šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, byloje nustatyta, kad: E. C. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. iš P. V. ir D. K., tarpininkaujant R. Z., tęstiniais veiksmais įgijo kaltinime nurodytus daiktus, kurie buvo pavogti iš nukentėjusiojo V. B. sodybos pastatų, bei įgytą granulinį šildymo katilą su granulių bunkeriu, pardavė, t. y. realizavo, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad visi šie daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu; R. Z. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. iš P. V. ir D. K., E. C. prašymu įgijo daiktus, kurie buvo pavogti iš nukentėjusiojo V. B. sodybos pastatų, kuriuos pardavė, t. y., realizavo E. C., žinodamas, kad šie daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu. Nustatytų faktinių bylos aplinkybių apie daiktų įsigijimą ir realizavimą neneigia ir patys kaltinamieji E. C. bei R. Z..

Iš kaltinamojo E. C. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis neneigė supratęs, kad daiktai gali būti vogti, bet apie tai daug negalvojo, žinojo, kad R. Z. buvo siūloma dar daugiau daiktų. D. K. siūlė R. Z. visokius daiktus ir R. Z. pasiūlydavo jam (E. C.), kadangi kaina buvo gera daiktus įgijo savo reikmėms, jų pigumas „aptemdė protą“. Granulinį katilą, padavęs skelbimą, pardavė, nes nusprendė, kad jis jam netinkamas. Tuo tarpu kaltinamasis R. Z. neigė, jog suprato, kad jam siūlomi parduoti daiktai yra vogti, tvirtino manęs, jog tai statybų, kuriose dirbdavo D. K., likučiai ar kitiems žmonėms nereikalingi daiktai. Pasiūlė daiktų ir E. C., kuris kalbėjo apie savo garažo statybą, pats nuvažiavo ir nupirko iš D. K. jam tuos daiktus ir jam perdavė, neklausė D. K., iš kur pas jį tie daiktai. Teismas neturi pagrindo remtis R. Z. versija, jog nežinojo, kad jam siūlomi pirkti daiktai yra vogti. Kaip jau pasisakyta šiame nuosprendyje anksčiau, iš R. Z. teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad jis įtarė, kad sofa yra vogta, nes žinojo, kad D. K. vagis, pastarasis jam nuolat siūlydavo įvairius daiktus, vėliau siūlė kitus daiktus iš to paties namo, siuntė jų nuotraukas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad jiems buvo siūloma pirkti ne tik statybinių medžiagų, siūlomi daiktai buvo mažai naudoti, gero stovio, už juos prašomos kainos, kaip parodė ir patys kaltinamieji E. C. bei R. Z., buvo labai mažos, nerealios, kas sudarė visas galimybes suprasti, kad daiktai yra vogti. Be to, kaip parodė pats R. Z., jis nedėjo pastangų išsiaiškinti, ar įgijami ir realizuojami daiktai nėra vogti, nors jo amžius, protinis išsivystymas bei gyvenimiška patirtis kleidžia teismui daryti išvadą, kad jis suprato, jog D. K. siūlomi daiktai gauti nusikalstamu būdu. Tokiu būdu, kaltinamieji E. C. bei R. Z. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad įgyja ir realizuoja nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir to norėjo. Jų įgytų ir realizuotų iš nukentėjusiojo V. B. sodybos pagrobtų daiktų vertė nustatytina analogiškai kaip ir buvo pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl kaltinamiesiems P. V. ir D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taigi, kaltinamųjų E. C. bei R. Z. tęstiniai nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

IV.        Bausmių skyrimo motyvai         

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę D. K. teismas atsižvelgia į tai, kad, jis anksčiau buvo teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau, matyti, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės (bausmės ir administracinės nuobaudos) nepadarė pakankamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nepaskatino rinktis visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Tai, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, patvirtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-29 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 2020-10-31 įvykdyto kito turtinio pobūdžio nusikaltimo. Be to, jis baustas administracine tvarka, neturi deklaruotos ir pastovios gyvenamosios vietos. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. D. K. nuo 2020-11-12 registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 6, b. l. 123), registruojasi kaip vykdantis individualią veiklą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padaryta reali žala nukentėjusiajam. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Be kitų nustatytų aplinkybių, nustatydamas D. K. skirtinų bausmių dydžius ir skirdamas subendrintą bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, iš jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymą lėmė finansinis nepriteklius, sąlygotas pastovaus darbo ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimo. Iš kaltinamojo D. K. pozicijos teisiamajame posėdyje teismas taip pat daro išvadą, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, norėtų turėti pastovų darbą ir teisėtais būdais užsidirbti pragyvenimui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, nepasižymi ciniškumu, padarytos kartu su ženkliai vyresniu ir didelę vagysčių iš patalpų patirtį turinčiu P. V.. Teismo vertinimu, D. K. nėra toks pavojingas visuomenei, kad ilgai būtų izoliuotas nuo jos, o bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnes, nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Tokių dydžių laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bus pasiekta pusiausvyra tarp teisingo kalto asmens nubaudimo, bet tuo pačiu suteikimo jam galimybės taisytis ir pakeisti gyvenimo būdą, dirbti bei atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. K. skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant prilygstančią griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-29 nuosprendis įsiteisėjo 2022-01-19, juo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad net esant formaliems BK 75 straipsnyje numatytiems bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams, teismas neturi pagrindo svarstyti dėl šio instituto taikymo D. K., kadangi jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, o tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 1, 5 dalies nuostatas, atidėdamas paskirtos (likusios neatliktos) bausmės vykdymą, teismas privalo skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką.

Skiriant bausmę P. V., teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. V. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padaryta reali žala nukentėjusiajam, kurio P. V. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė. Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad bylos duomenimis, jis jau buvo teistas aštuoniolika kartų, daugiausiai – už analogiškus nusikaltimus, jam anksčiau taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas P. V. padarė jau būdamas kaltinamuoju kitoje byloje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-20 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, 24 parų arešto bausme.

Įvertinęs šias bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydžius, nustatant artimus sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Teismo vertinimu, tokių dydžių laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad P. V. turi šeimą, augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, finansinė šeimos padėtis – sunki, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, P. V. skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant prilygstančią griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Teismo vertinimu nėra pagrindo taikyti kaltinamajam P. V. BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam skirtiną laisvės atėmimo bausmę, kadangi, atsižvelgiant į ankstesnius P. V. teistumus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skirdamas bausmę E. C. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. C. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną tęstinę tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad, E. C. anksčiau nebuvo teistas, teismo vertinimu, šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, jis dirba (t. 8, b. l. 135-138), turi pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau du kartus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 7, b. l. 166-167). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Kaltinamojo E. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. C. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą padarytą nusikalstamą veiką – baudą. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į, kaip minėta, labiau atsitiktinį nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytini mažesni už numatytus bausmių vidurkius. Teismo vertinimu, tokių dydžių bausmės, jas subendrinus visiško sudėjimo būdu bei kartu su laisvės apribojimu paskyrus įpareigojimą, bet netaikant kaltinamajam intensyvios priežiūros, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Skiriant bausmę R. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad, jis anksčiau buvo teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaisyti įstatymais nustatytų elgesio normų. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-02 baudžiamuoju įsakymu R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 108-129). Byloje yra ir duomenys apie jo gydymąsi psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo (t. 7, b. l. 130). Pateiktais į bylą duomenimis R. Z. registruojasi kaip vykdantis individualią veiklą, paskutinėje darbovietėje charakterizuotas teigiamai (t. 8, b. l. 132-134), turi mažametį vaiką. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Z. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną tęstinę tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo R. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatyta. 

Įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Z. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o už BK 189 straipsnio 1 dalį numatytą padarytą nusikalstamą veiką – baudą. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytini artimi bausmių vidurkiams. Teismo vertinimu, tokių dydžių bausmių ir subendrintos visiško sudėjimo būdu galutinės bausmės paskyrimas, kartu su taikytinu įpareigojimu, ir intensyvios priežiūros netaikymu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

V.        Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės 12 760 Eur vertės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 39-40).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad,  kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys ne tik pareikšto civilinio ieškinio pagrindą, bet ir dydį. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusysis šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas civilinį ieškinį nepateikė jokių pagrobtų daiktų įsigijimo ar jų vertės įrodymų (sąskaitų, kvitų, mokėjimo pavedimų išrašų ir pan.). Ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, taip pat nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys civilinio ieškinio dydį. Kadangi nuo pagrobtų daiktų vertės nustatymo šioje baudžiamojoje priklauso ne tik civilinio ieškinio išsprendimo klausimas, bet ir teisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, byloje buvo pavesta atlikti veiksmus, siekiant patikslinti daiktų vertę pagal vidutinę rinkos kainą.

Sprendžiant dėl civilinio ieškinio pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusysis (civilinis ieškovas) nurodo, kad dalis pagrobtų daiktų jam buvo grąžinta. Tą patvirtina ir byloje esantis 2021-06-02 pakvitavimas, iš kurio turinio matyti, kad V. B. buvo grąžinti šie daiktai: kilimas (1 vnt.), šviestuvas (1 vnt.), kilimai (2 vnt.), akmens vatos supakuoti pokai (12 vnt.), šviestuvai (2 vnt.), lauko žibintai (2 vnt.), vonios spintelė su kriaukle (1 vnt.), santechnikos kranas – čiaupas (1 vnt.), gyvatukas- džiovintuvas (1 vnt.), spintelė (1 vnt.), stalas (1 vnt.), difuzinė plėvelė (2 vnt.), gulsčiukas (1 vnt.), durys su durų apvadais (2 vnt.), stiklo vata (8 vnt.), stalas su ratukais (1 vnt.), hidroforas (1 vnt.), lauko šviestuvas (1 vnt.), prailgintuvas (1 vnt.), rozečių rėmeliai (6 vnt.), vandens pajungimo žarnelės (2 vnt.), įleistiniai kištukiniai lizdai (3 vnt.), jungikliai (2 vnt.), įleistinės instaliacinės dėžutės (2 vnt.), santechniniai presuojami trišakiai (2 vnt.), kaištiniai laikikliai (1 vnt.), kabės (1 vnt.), durų rankenų komplektas BERG (1 vnt.), durų spyna Inovo (1 vnt.) (t. 5, b. l. 151-152). Taigi, nukentėjusiajam V. B. liko negrąžinti šie pagrobtais pripažinti daiktai: granulinis šildymo katilas su granulių bunkeriu, pakabinama dviejų durų virtuvinė spintelė, vienas metalinis vielinis lubinis šviestuvas, užuolaidų karnizų metaliniai tvirtinimai, rausvo stiklo vaza, nerūdijančio plieno nikeliuota pastatoma rūbų kabykla, sulankstomos kopėčios, prožektorius, krištolo imitacijos šviestuvas, lovatiesė su trimis pagalvėmis bei patalynės komplektas, stalo ir keturių kėdžių komplektas, reguliuojamo aukščio staliukas, šaldytuvas, du kilimai, kartoninė dėžutė su vinimis, lauko šviestuvas. Negrąžintų daiktų vertę teismas nustato vadovaudamasis pagrobtų daiktų vertės nustatymo būdais, aptartais šio nuosprendžio dalyje dėl P. V. ir D. K. padarytų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu teismas nustato, kad nukentėjusiajam V. B. priklausančių pagrobtų ir negrąžintų daiktų bendra vertė yra 5 574,32 Eur. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl kaltinamųjų P. V. ir D. K. nusikalstamų veiksmų, sugadinant jam priklausančius daiktus: lauko duris, langą, praustuvą, kurių bendra vertė – 1 470 Eur. 

Taigi, ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad dėl kaltinamųjų P. V. ir D. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. B. patyrė turtinę žalą, tačiau nustatyta, kad dalis daiktų grąžinta, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamųjų P. V. ir D. K. solidariai 7 044,32 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra būtinybė klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi nėra prielaidų manyti, kad tokiu būdu bus gauta papildoma medžiaga ir tiksliau apskaičiuotas civilinis ieškinys, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje.

VI. Kiti klausimai

D. K. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai buvo sulaikytas 2021-04-06 16.40 val. (t. 6, b. l. 37-39). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo laikino sulaikymo dienos iki 2021-05-06 (t. 6, b. l. 60-65). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-04 nutartimi D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, nuo 2021-05-06 iki 2021-07-06 (t. 6, b. l. 81-84). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-01 nutartimi D. K. taikomas suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, laikantis nustatytos dienotvarkės; įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų – paso ir/ar asmens tapatybės kortelės paėmimu. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-20 nutartimi, kuria buvo patikslinta 2021-09-17 nutarties rezoliucinė dalis, D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta jo paieška. Vykdant paiešką, kaltinamasis D. K. buvo sulaikytas 2021-09-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-24 nutartimi palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-20 nutartis, kuria kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą nustatant 2 mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

P. V. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai buvo sulaikytas nuo 2021-04-06 10.00 val. iki 2021-04-07 16.15 val. (t. 6, b. l. 128, 167). Šis P. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). 2021-04-07 Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu P. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 169-172) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

E. C. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-04-07 23.10 val. iki 2021-04-09 08.15 val. (t. 7, b. l. 134-137, 151-152). Šis E. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies b) punktas, 66 straipsnis). 2021-04-09 Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu E. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b. l. 154-155) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. Z. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-04-08 21.30 val. iki 2021-04-09 16.22 val. (t. 7, b. l. 79-81, 96-97). Šis R. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies b) punktas, 66 straipsnis). 2021-04-09 Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b. l. 98-101) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl 888,15 Eur sumos priteisimo iš D. K. ir 999,12 Eur sumos priteisimo iš P. V. dėl jiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Gynėjas kaltinamajam D. K. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nagrinėjamoje byloje D. K. buvo suimtas. Gynėjas kaltinamajam P. V. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, galimai esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimams. Abiem atvejais baudžiamojo proceso įstatymas nenumato išlygų neišieškoti  iš kaltinamųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vis tik, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjas D. K. būnant suimtam byloje buvo būtinas, valstybės garantuojama teisinė pagalba D. K. buvo užtikrinta teismo, o ne paties kaltinamojo iniciatyva, teismo vertinimu išlaidos, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos priteisti sumos iš P. V. teismas sprendžia, kad nors gynėjas šiam kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vis tik teisiamojo posėdžio metu P. V. neprieštaravo gynėjo paskyrimui, o supažindintas su BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl išlaidų gynėjui išieškojimo tam neprieštaravo, tik nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties galėsiantis šias išlaidas atlyginti dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo P. V. turtinę padėtį, į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, sprendžia, kad iš jo išieškotina pusė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl kaltinamajame akte nurodytų proceso išlaidų, susijusių su objektų tyrimais (2020-10-12 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2427714 ir 2021-05-12 specialisto išvada Nr. IBPS-V-1066271), kurių kainos 602,74 Eur ir 347,03 Eur (t. 1, b. l. 150-154). BPK 103 straipsnyje įtvirtinta, kad proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi įstatymų leidėjas nepriskiria išlaidų objektų tyrimams atlikti proceso išlaidoms, šį darbą specialistai atliko kaip tarnybinę užduotį, todėl nėra jokio pagrindo išlaidų, susijusių su byloje atliktais objektų tyrimais pripažinti proceso išlaidomis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini iš kaltinamųjų D. K., E. C. ir R. Z. paimtus mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kaltą, apgadintų namo durų dažų nuoskutas, nuoplovą, keramikines šukes, elektros laidus, dvi cigarečių nuorūkas, seilių ėminius, saugomus Vilniaus aps. VPK daiktų saugykloje, kvito serija BBB Nr. LS005940 (t. 1, b. l. 165-166).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę D. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-29 nuosprendžiu paskirta arešto 50 parų bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021-04-06 iki 2021-07-01 ir nuo 2021-09-23 iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę P. V. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021-04-06 iki 2021-04-07 (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

P. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

E. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. C. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, įpareigoti E. C. neatlygintinai išdirbti 60 valandų per teismo nustatytą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b) punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. C. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021-04-07 23.10 val. iki 2021-04-09 08.15 val. (2 dienas), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams) ir 6 (šešiems) mėnesiams.

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. Z. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, įpareigoti R. Z. neatlygintinai išdirbti 80 valandų per teismo nustatytą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b) punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Z. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021-04-08 21.30 val. iki 2021-04-09 16.22 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. Z.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir V. B. iš P. V. bei D. K. solidariai priteisti 7 044,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. V. 499,56 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui grąžinti: D. K. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „LG“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; E. C. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; R. Z. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8+“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kaltą, apgadintų namo durų dažų nuoskutas, nuoplovą, keramikines šukes, elektros laidus, dvi cigarečių nuorūkas, seilių ėminius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, kvito serija BBB Nr. LS005940.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                        Augustė Juozapavičienė