Civilinė byla Nr. 2A-1760-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova;
procesinio
dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.9.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos
Blaževič,
kolegijos teisėjų Virginijos
Gudynienės, Nijolios Indreikienės,
sekretoriaujant
Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant ieškovėms
R. D. D. ir K. K. L., jų atstovui
advokatui D. M., atsakovams J. A. R. ir
V. R., atstovui advokatui V. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių
K. K. L. ir R. D. D. bei atsakovo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-741-249/2009 pagal
ieškovių K. K. L. ir R. D. D. ieškinį
atsakovams V. R. ir J. A. R. dėl
bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dalių pakeitimo, gyvenamojo namo
naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovo V. R. priešieškinį
ieškovėms K. K. L. ir R. D. D. dėl
bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dalių pakeitimo, gyvenamojo namo
naudojimosi tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė :
Ieškovės R. D. D. ir K. K. L. patikslintu
ieškiniu (1 t., b. l. 80-83) prašė: 1) pakeisti namo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), pažymėto plane indeksu 1A1p, esančio (duomenys
neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal VĮ Registrų centro
Kauno fil. atliktą pastatų dalių apskaičiavimo projektą, nustatant, kad
ieškovei K. K. L. priklauso 0,13 dalys, ieškovei R. D. D. – 0,18 dalys, atsakovui V. R. –
0,43 dalys, o atsakovui J. A. R. – 0,26 dalys; 2) nustatyti
tokią naudojimosi namu tvarką: ieškovė K. K. L. naudojasi
patalpomis, pažymėtomis namo plane 2-3/18,90 m2, 2-8/4,75 m2; ieškovė R. D. D. naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane indeksais:
2-2/22,21 m2, 2-11/21,14 m2; atsakovas V. R. naudojasi
patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: 2-4/17,31 m2, 3-1/13,04 m2,
3-2/20,69 m2, 3-3/21,31 m2, 3-4/35,40 m2, 3-5/8,46 m2, 3-6/10,27 m2, 3-7/6,07m2,
3-8/1,21 m2; atsakovas J. A. R. naudojasi patalpomis,
pažymėtomis namo plane indeksais: 1-1/18,75 m2,1-2/18,00 m2,1-3/2,06 m2, 1-4/8,99
m2, 1-5/6,29 m2,1-6/1,40 m2, 1-7/7,97 m2, 1-8/9,16 m2,1-9/3,96 m2,1-10/3,36 m2;
ieškovės K. K. L. ir R. D. D., ir
atsakovai V. R. ir J. A. R. bendrai, po ¼, naudojasi
patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: R-l/6,10 m2, R-2/5,59 m2, R-3/11,59
m2, R-4/9,36 m2, R-5/8,31m2, 2-12/2,82 m2, 2-13/3,62 m2; ieškovės K. K. L. ir R. D. D., ir atsakovas V. R. bendrai, po 1/3, naudojasi patalpomis, pažymėtomis
namo plane indeksais: 2-1/10,38 m2, 2-5/5,63 m2, 2-6/1,53 m2, 2-7/1,82 m2,
2-9/3,45 m2, 2-10/9,65 m2; 3) nustatyti, kad ieškovės K. K.
L. ir R. D. D., ir atsakovai V. R. ir
J. A. R. bendrai, po ¼, naudojasi palėpės patalpa, pažymėta M/98,05 m2, pagal 2008 m. liepos 1 d. VĮ Registrų cento projektą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklauso gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys
neskelbtini) . Atsakovas V. R. atliko dalies namo
rekonstrukciją, dėl ko faktiškai pasikeitė visų bendraturčių dalys statinyje.
Atsakovas V. R. iki šiol nesutinka įregistruoti ir
nenurodo priežasčių, dėl kurių jis nesutinka, kad būtų įteisinta pasikeitusi
visų namo bendraturčių dalis. Tokios pat pozicijos laikosi ir atsakovas J. A. R.. Ieškovės su priešieškiniu nesutiko.
Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1994 m. tuometiniai ginčo namo savininkai jam davė rašytinius sutikimus pastatyti antrąjį aukštą.
Bendrosios nuosavybės dalių perskaičiavimo negalimas dėl ieškovės K. K. L. kaltės. Ieškovių pateikti dalių perskaičiavimai nesutampa
su jo pateiktais paskaičiavimais. Ieškovės nepagrįstai prašo pripažinti joms
teisę naudotis palėpe, kurią jis pastatė savo lėšomis, turėdamas kitų
bendrasavininkių sutikimą. Nustačius naudojimosi tvarką rūsio patalpomis taip,
kaip reikalauja ieškovės, būtų pažeista per daugelį metų nusistovėjusi realiai
egzistuojanti tvarka, o ieškovės įgytų daugiau teisių, nei paveldėjo po motinos
mirties. Tiek duodant sutikimus, tiek visą statybų laikotarpį šalims buvo
žinoma, jog po rekonstrukcijos palėpėje jis sau įsirengs gyvenamąsias patalpas,
jos priklausys tik jam, o ne visiems bendraturčiams. Atsakovo V.
R. nuomone, turi būti padidintos jo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje,
todėl priešieškiniu (1 t., b. l. 106-109) prašė: 1) pakeisti namo, esančio (duomenys
neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalis, paskiriant R. D. D. – 18/100 dalių, K. K. L. –
12/100 dalių, J. A. R. – 26/100 dalis, V.
R. – 44/100 dalis; 2) nustatyti tokią naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu:
R. D. D. nustatant teisę naudotis patalpomis, kadastrinių
matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 2-2/22,21m2, 2-11/21,14m2, 1/3 (2-1/10,38m2,
2-5/5,63m2, 2-6/1,53m2; 2-7/1,82m2; 2-9/3,45 m2; 2-10/9,65 m2); ¼ (R-1/6,10 m2;
R-4/9,36 m2; R-5/8,31 m2); l/6 (R-2/5,59m; R-3/11,59m), ¼ (2-12/2,82 m2;
2-13/3,62 m2); K. K. L. nustatant teisę naudotis
patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 2-3/18,90
m2, 2-8/4,75m2, l/3 (2-l/10,38m2, 2-5/5,63m2, 2-6/1,53m2; 2-7/1,82m2; 2-9/3,45
m; 2-10/9,65 m2); ¼ (R-1/6,10 m2; R-4/9,36 m2; R-5/8,31 m2); l/6 (R-2/5,59m2;
R-3/11,59m2), ¼ (2-12/2,82 m2; 2-13/3,62 m2); J. A. R. nustatant
teisę naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais
indeksais: 1-1/18,75m2; 1-2/18,00m; l-3/2,06m2; 1-4/8,99 m2; 1-5/6,29 m2;
1-6/1,40 m2; 1-7/7,97 m2; 1-8/9,16 m2; 1-9/3,96 m2; 1-10/3,36 m2;1/4 (R-1/6,10
m2; R-4/9,36 m2; R-5/8,31 m2); l/3 (R-2/5,59m2; R-3/11,59m2), ¼ (2-12/2,82 m2;
2-13/3,62 m2); V. R. nustatant teisę naudotis patalpomis,
kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 2-4/17,31 m2,
3-1/13,04m2, 3-2/20,69 m2; 3-3/21,31 m2; 3-4/35,40 m2; 3-5/8,46 m2; 3-6/10,27
m2; 3-7/6,07 m2; 3-8/1,21 m2; 1/3 (2-l/10,38 m2, 2-5/5,63 m2, 2-6/1,53 m2;
2-7/1,82 m2; 2-9/3,45 m2; 2-10/9,65 m2); 1/4 (R-l/6,10 m2; R-4/9,36 m2; R-5/8,31
m2); l/3 (R-2/5,59 m2; R-3/11,59 m2), ¼ (2-12/2,82 m2; 2-13/3,62 m2); 4) pripažinti
teisę atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus gyvenamojo namo palėpėje be
ieškovių R. D. D. ir K. K. L. sutikimo
pagal ieškovėms ir teismui pateiktus priešprojektinius pasiūlymus TP-AS-BD,
TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04, paruoštus UAB „Vilobis“.
Atsakovas J. A. R. su ieškovų ieškiniu nesutiko ir
palaikė atsakovo V. R. priešieškinį.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė bendrosios dalinės nuosavybės teisių
dalyvių dalis ir nustatė, kad ieškovei K. K. L. priklauso
12/100 dalių, ieškovei R.D. D. – 18/100 dalių, atsakovui V. R. – 44/100 dalys, atsakovui J. A. R. –
26/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ),
esančio (duomenys neskelbtini) . Nustatė tarp bendraturčių jiems
priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis gyvenamojo namo
naudojimosi tvarką taip: 1) ieškovei K. K. L. skyrė
naudotis patalpomis, pažymėtomis namo plane 2-3/18,90 kv. m. ploto, 2-8/4,75
kv. m ploto; 1/6 d. R-3/11, 59 kv. m; 2) ieškovei R. D. D. skyrė
naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: 2-2/22,21 kv. m, 2-11/21,14
kv. m 1/6 d. R-3/11,59 kv. m ploto; 3) atsakovui V. R. skyrė
naudotis patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: 2-4/17,31 kv. m, 3-1/13,04
kv. m, 3-2/20,69 kv. m, 3-3/21,31 kv. m, 3-4/35,40 kv. m, 3-5/8,46 kv. m,
3-6/10,27 kv. m, 3-7/6,07 kv. m, 3-8/1,21 kv. m, R-2/5,59 kv. m, ploto; 4)
atsakovui J. A. R. skyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis
namo plane indeksais: 1-1/18,75 kv. m, 1-2/18,00 kv. m, 1-3/2,06 kv. m, 1-4/8,99
kv. m, 1-5/6,29 kv. m, 1-6/1,40 kv. m, l-7/7,97 kv. m, 1-8/9.16 kv. m, 1-9/3,96
kv. m, 1-10/3,36 kv. m 1/3 d. R-3/11,59 kv. m ploto; 5) ieškovei K. K. L., R. D. D., atsakovui V. R., atsakovui J. A. R. skyrė
naudotis bendrai lygiomis dalimis patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais:
R-1/6,10 kv. m, R-4/9,36 kv. m, R-5/8,31 kv. m, 2-12/2,82 kv. m, 2-13/3,62 kv.
m ploto; 5) ieškovei K. K. L., ieškovei R. D. D. ir atsakovui V. R. skyrė
kiekvienam naudotis patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: 1/3 d. 2-1/10,38
kv. m, 1/3 d. 2-5/5,63 kv. m, 1/3 d. 2-6/1,53 kv. m, 1/3 d. 2-7/1,82 kv. m, 1/3
d. 2-9/3,45 kv. m, 1/3 d. 2-10/9,65 kv. m ploto; 6) ieškovei K. K. L. skyrė naudotis 12/100 dalių, ieškovei R. D. D. 18/100 dalių, atsakovui V. R. 70/100
dalių palėpės patalpa, pažymėta M/98,05 m2. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį
atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini) (toliau – ginčo namas) bendraturčiai ir valdo namą bendrosios
dalinės nuosavybės teise. Pagal 2005-06-09 paveldėjimo teisės liudijimus
ieškovei R. D. D. priklauso 0,30 dalys, ieškovei K. K. L. – 0,19 dalys ginčo namo, kurias ieškovės paveldėjo po
motinos O. R. mirties, atsakovui V. R. priklauso
0,16 dalys ginčo namo pagal 1980-06-27 dovanojimo sutartį, atsakovui J. A. R. priklauso 0, 35 dalys ginčo namo pagal 1958-11-25
dovanojimo sutartį. Ginčo namas yra 242,53 kv. m bendro ploto. 1987 m. atsakovas V. R. gavo bendraturčių K. R. ir J. A. R. sutikimus ir leidimą virš jam priklausančios
gyvenamojo namo dalies pasistatyti mansardą (palėpę) ir įsirengti joje
papildomą gyvenamąjį plotą. 1994 m. gegužės mėnesį bendraturčiai O. R. ir J. A. R. neprieštaravo, kad
atsakovas V. R. pasistatytų antrą aukštą. 2007-01-04 aktu
rekonstruotas ginčo namas, užstatant antrą aukštą pripažintas tinkamas
naudoti. Ginčo namo bendras naudingas plotas padidėjo 116, 45 kv. m. Šiuo metu
ginčo name yra 360,55 kv. m bendro naudingo ploto be pastogės patalpos.
Teismas
nurodė, kad bendraturčių ginčas kilo dėl rūsio patalpų ir gyvenamojo namo
palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas bendraturčių dalių apskaičiavimus
atliko pagal faktiškai naudojamą plotą. Kadangi buvusiai gyvenamojo namo
bendraturtei O. R. priklausė teisė naudotis 1/3 dalimi
rūsio patalpų R-2 ir R-3, kurias ji paveldėjo po sutuoktinio K.
R. mirties, tai ieškovėms, paveldėjusioms O. R. priklausiusią
turto dalį, priklausė teisė naudotis kiekvienai 1/6 dalimi rūsio patalpų R-2 ir
R-3. Teismas, remdamasis atsakovo J. A. R. paaiškinimais,
kad pagal žodinį susitarimą atsakovas V. R. vienas
naudojosi rūsio patalpa R-2, o jis su motina O. R. naudojosi
patalpa R-3/11,59 kv. m, skyrė rūsio patalpą R-2 naudotis atsakovui V. R. vienam, o patalpą R-3 – ieškovėms ir atsakovui J. A. R. pagal jiems priklausančias dalis bendrojoje dalinėje
nuosavybėje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl gyvenamojo namo palėpės
naudojimosi tvarkos, nustatė, kad 1987 m. atsakovas V. R. gavo bendraturčių K. R. ir J. A. R. sutikimus ir leidimą virš jam priklausančios
gyvenamojo namo dalies pasistatyti mansardą (palėpę) ir įsirengti joje
papildomą gyvenamąjį plotą; 1994 m. gegužės mėnesį bendraturčiai O. R. ir J. A. R. neprieštaravo, kad
atsakovas pasistatytų antrą aukštą. Nepaisant to, teismas pažymėjo, kad nors
prieš gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovas V. R. gavo
iš bendraturčių sutikimus pastatyti gyvenamojo namo antrą aukštą, tačiau iš šių
sutikimų neaišku, ar tuo metu bendraturčiai matė rekonstrukcijos projektą ir
žinojo apie palėpės dydį bei išreiškė savo valią atsisakyti palėpės
bendraturčio V. R. naudai. Dėl to teismas konstatavo, kad
atsakovas V. R. neturėjo bendraturčių sutikimo atsisakyti
palėpės patalpos ir sutikimo statyti gyvenamojo namo palėpę gyvenamosioms
patalpoms įrengti, todėl, elgdamasis nesąžiningai ir pažeisdamas kitų
bendraturčių teises, pastatė palėpę turėdamas tikslą įrengti jose gyvenamąsias
patalpas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo V. R. įrengta
palėpe priklausė naudotis visiems bendraturčiams pagal jiems priklausančias
dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Apeliaciniu skundu ieškovės K. K. L. ir R. D. D. prašė pakeisti Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą iš dalies, patenkinti
ieškovių pareikštą ieškinį visiškai ir atmesti atsakovo V. R.
priešieškinį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės su
teismo sprendimu nesutiko dėl šių motyvų:
1) teismas pažeidė CPK 265 str. 2
d. ir 270 str. 5 d. l p. nuostatas. Dalis reikalavimų, pareikštų tiek
ieškinyje, tiek priešieškinėje, liko neišspręstų, nes pirmosios instancijos
teismas nustatė naudojimosi tvarką rūsio patalpa R-3 tik iš dalies. Ieškovėms
teismas paskyrė naudotis tik po 1/6 rūsio patalpos R-3, o atsakovui J. A. R. priskyrė naudotis 1/3 rūsio patalpos R-3. Tai reiškia,
kad 1/3 rūsio patalpos R-3 dalimi niekas negalės naudotis, nes ji niekam nėra paskirta
naudotis;
2) teismas pažeidė CK 4.81 str.
nuostatas, nes visiškai neįvertino, kad tarp atsakovų V. R.,
J. A. R. ir ieškovių bei atsakovų tėvo K.
R. 1984 m. liepos 25 d. buvo sutaryta sutartis dėl dalių ir naudojimosi
tvarkos nustatymo. Apeliantės mano, kad teismas, pasisakydamas tiek dėl
priešieškinio, tiek dėl ieškinio reikalavimų, buvo saistomas minėtos sutarties,
tačiau teismas nelaikė šios sutarties reikšmingu įrodymu dėl namo dalių
perskaičiavimo ir naudojimosi namu tvarkos nustatymo. 1984 m. liepos 25 d. sutarties 2 d. punktu d visos sutarties šalys sutarė, kad namo patalpomis,
pažymėtomis namo plane 2-12/2,82 kv. m, 2-13/3,62 kv. m, pusrūsio patalpomis
R-16,10 kv. m, R-2/5,59 kv. m, R-3/11,59 kv. m, R-4/9,36 kv. m, R-5/8,31 kv. m
naudosis visi bendrai;
3) dėl
naudojimosi namo palėpės patalpa tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad jokio bendraturčių ir jų teisių perėmėjų atsisakymo į
palėpės patalpas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visiškai
tenkinti ieškinio dalį, kuria ieškovės prašė nustatyti, kad ginčo šalys
naudojasi po ¼ palėpės
patalpos dalimi. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino ieškovių teises
naudotis palėpės dalimis;
4) pirmosios instancijos teismas,
pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas, neįvertino ieškovių nurodytų
aplinkybių, kad namo palėpei pakelti virš įrengto antro aukšto buvo panaudotos
senosios medžiagos, iš kurių buvo padaryta ankstesnė palėpė bei stogas. Be to,
ieškovių šeimos nariai savo jėgomis prisidėjo prie antro aukšto ir palėpės
perstatymo, atsakovas V. R. pripažino, kad iš ieškovių
gautas lėšas panaudojo atliekant statybos darbus, todėl darytina išvada, kad
namo palėpė pertvarkyta panaudojant visų bendraturčių lėšas ir jėgas.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašė
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą iš dalies panaikinti ir
priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai.
Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl šių priežasčių:
1) šalių tėvas K. R. po
bendraturčių gyvenamojo ploto pasidalinimo, įvykusio 1984 m., 1987 m. davė sutikimą pasistatyti mansardą (palėpę) ir įsirengti joje gyvenamąjį
plotą, tokiu būdu aiškiai atsisakydamas teisės naudotis bet kokia vėliau
atsirasiančia namo pastoge. O. R., ieškovių ir atsakovų
motina, po tėvo K. R. mirties paveldėjo jo turtą be
teisės naudotis pastoge. K. R. turto paveldėtoja O. R., kurios turtą paveldėjo ieškovės, davė sutikimą
statyboms pagal naują projektą, bet nereiškė
jokių išlygų dėl palėpės. Palėpės patalpų O. R. nemini ir
testamente. Be to, bendraturčių valią
atsisakyti teisės į palėpę patvirtina ir atsakovas J. A. R. 2008-08-25
atsiliepime į patikslintą ieškinį. Apie O. R. planus, kad jos sūnus įsirengs ne tik naują aukštą,
bet ir palėpę, kurioje galės įsirengti gyvenamąsias patalpas savo vaikams,
papasakojo ir O. R. pažinoję liudytojai: L.
Ž., S. V., K. S.. Liudytojas S. B. (buvęs kaimynas) patvirtino, kad pati O.
R. atėjo prašyti kaimynų sutikimo dėl pastato rekonstrukcijos;
2) byloje nėra duomenų ir ieškovės neįrodinėjo, kad
pagal pakeistą projektą statydamas namo naują aukštą kartu su nauja pastoge,
apeliantas būtų susitaręs su tuometiniais namo bendraturčiais sukurti naują
daiktą ne asmeninės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise;
3) sprendime teismas nurodė, kad atsakovas palėpę įrengė
turėdamas tikslą įrengti joje gyvenamąsias patalpas, todėl teismas darė išvadą,
kad įrengta palėpė priklauso naudotis visiems bendraturčiams. Tiek teiginys,
tiek iš jo išeinanti išvada yra neteisingi, nes įsirengti palėpėje gyvenamąsias
patalpas apeliantas gali tik parengęs projektą ir gavęs statybos leidimą.
Reikalavimą dėl teisės įsirengti palėpėje gyvenamąsias patalpas apeliantas
pareiškė priešieškinyje, tačiau jis nepagrįstai buvo atmestas. Palėpė M/95,05 kv.
m nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jai nėra
suteiktas unikalus numeris, todėl nustačius naudojimosi tvarką objektu, kuris
nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, teismo sprendimas prieštarauja
Nekilnojamojo turto registro įstatymui, o šio sprendimo pagrindu šalys negalės
įregistruoti viešame registre joms nustatytų teisių.
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis,
kaip vienas iš trijų bendraturčių, iki ieškovėms paveldint dalį bendrojoje
nuosavybėje, visą laiką naudojosi ir naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu
R-2, o atsakovas J. A. R. naudojosi dvigubai didesne
patalpa R-3 kartu su O. R., kurios turto dalį paveldėjo
ieškovės. Taigi kiekvienas bendraturtis naudojosi 1/3 dalimi rūsio patalpų. Kadangi
ieškovės po motinos mirties paveldėjo tiek pat teisių, kiek turėjo O. R., jos paveldėjo teisę naudotis šių abiejų rūsio patalpų
1/3 dalimi, t. y. po 1/6 dalį kiekvienai. Ieškovės, reikalaudamos paskirstyti
visiems keturiems esamiems bendraturčiams rūsio patalpas lygiomis dalimis
kiekvienam, paneigia savo apeliacinio skundo argumentą, kad 1984-07-25 dalių ir
naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nebuvo susitarta turtu naudotis
lygiomis dalimis. Tėvas K. R., po bendraturčių gyvenamojo
ploto pasidalijimo, įvykusio 1984 m., 1987 m. davė sutikimą pasistatyti mansardą (palėpę) ir įsirengti joje gyvenamąjį plotą. Tokiu įstatymo nustatytą formą
atitinkančiu vienašaliu sandoriu tėvas aiškiai atsisakė teisės naudotis
bet kokia vėliau atsirasiančia namo pastoge. O. R. po K. R. mirties perėjo jo teisės bei pareigos jau be teisės
naudotis pastoge, todėl tokios teisės nepaveldėjo ir ieškovės. Ieškovių
argumentai dėl palėpės pertvarkymui neva panaudotų visų bendraturčių lėšų bei
jėgų yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atmestinas ir ieškovių
teiginys, kad atsakovas pripažino, jog iš ieškovių gautus pinigus panaudojo
statyboms ir todėl jos tariamai turi teisę į palėpę. Šis teiginys yra
klaidingas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. liudytojų A. K. T., A. A. R. parodymams bei
1989-04-18 sutartims, kuriomis ieškovės sumokėjo V. R. po
3000 rublių, nes šis sutiko atsisakyti tėvų palikimo. Ieškovės, reikšdamos
reikalavimus nustatyti joms tokias pat teises į naują daiktą, kaip ir neva
buvusias teises į seną daiktą, elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį
skundą atsakovas J. A. R. prašė skundą atmesti. Nurodė,
kad su ieškovių apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, t. y. dėl to, jog
2009-02-02 teismo sprendimu buvo padalytos ne visos rūsio R-3 patalpos. Su
kitais ieškovių reikalavimais bei argumentais nesutinka dėl šių priežasčių:
1) dėl rūsio patalpų. Teismas paskyrė
ieškovėms po 1/6 dalį patalpos R-3, todėl 1/3 dalis liko niekam nepriskirta.
Rūsio patalpos pagal nusistovėjusią tvarką paskirstytinos kaip nurodyta
priešieškinyje. Ieškovės reikalauja paskirstyti visiems keturiems esamiems
bendraturčiams rūsio patalpas po 1/4 dalį, nes neva taip buvo susitarta
1984-07-25 dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, tuo pačiu teigia,
kad šia sutartimi nebuvo susitarta naudotis lygiomis dalimis. Tokie ieškovių
argumentai, kad rūsio patalpas reikia dalinti visiems esamiems bendraturčiams
bendrai, prieštarauja tiek savo pačių teiginiams, tiek sveikai logikai bei
sutartį sudariusių bendraturčių teisėms;
2) dėl teisių į pastogę. 1994 m. duodant sutikimą V. R. pasistatyti namo antrąjį aukštą, apeliantui ir
šalių motinai O. R. buvo aišku, jog tuo pačiu atsisakyta
savo teisių naudotis bet kokia vėliau būsiančia namo pastoge. Apie tai buvo
žinoma ir ieškovėms dar nuo tų laikų, kai savo teisių į pastogę atsisakė šalių
tėvas K. R., 1987 m. duodamas sūnui sutikimą pasistatyti mansardą (palėpę) ir įsirengti joje gyvenamąjį plotą. Tokį savo sutikimą
broliui V. R. davė ir apeliantas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių ir atsakovo V. R. apeliacinius skundus, 2010 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovių apeliacinį skundą tenkino iš dalies, atsakovo skundą atmetė,
pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta gyvenamojo
namo rūsio patalpos R-3 naudojimosi tvarka, ir paskyrė ieškovėms ir atsakovui
J. A. R. naudotis po 1/3 dalį rūsio patalpos
R-3/11,59 kv. m; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija
nustatė, kad pagal atsakovo V. R. pateiktą 1988 m. namo rekonstrukcijos projektą jis ketino atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją užstatant ne
visą antrą aukštą, buvo gavęs bendraturčio K. R. 1987 m.
balandžio 1 d. sutikimą, jog V. R. virš jam
priklausančios namo dalies pasistatytų mansardą ir įsirengtų joje papildomą
gyvenamąjį plotą, tačiau 1988 m. rekonstrukcijos projektas nebuvo įgyvendintas,
todėl K. R. sutikime išreikšta valia liko įgyvendinta,
nes 1994 m. balandžio 19 d. buvo leista pataisyti projektą, numatant visiškai
užstatyti antrąjį namo aukštą, įrengti penkių kambarių butą su visais
patogumais, stogą. Iš O. R. ir J. A.
R. 1994 m. gegužės 2 d. sutikimų Kauno miesto centro architektui
matyti, kad abu sutiko, jog atsakovas V. R. pasistatytų
gyvenamojo namo antrąjį aukštą. Kolegija, remdamasi VĮ Registrų centro 2009 m. rugsėjo 23 d. raštu, nustatė, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre buvo
įregistruotas ne atskirais nekilnojamojo turto objektais, o bendrosios dalinės
nuosavybės teise, todėl konstatavo, jog palėpė negalėjo būti pripažinta kaip
atskiras nekilnojamojo turto objektas. Kolegija nustatė, kad šalis neginčijo
palėpės pastatymo teisėtumo, tačiau gyvenamojo namo 1994 m. rekonstrukcijos projekte mansarda nebuvo numatyta, gyvenamasis namas iki rekonstrukcijos buvo
su stogu ir pastogės patalpomis, kuriomis naudojosi bendrai tiek šalių tėvas K. R., tiek atsakovai, tiek po jo mirties jo turto
paveldėtoja O. R., tiek O. R. turto
paveldėtojos ieškovės. Kolegija konstatavo, kad bendraturčiams neatsisakius
savo nuosavybės teisių į palėpės patalpas, atsakovas V. R.,
neturėdamas jų sutikimo statyti gyvenamojo namo palėpę gyvenamosioms patalpoms
įrengti, pažeidė kitų bendraturčių teises, todėl sutiko su pirmosios
instancijos teismo išvadomis, jog visi bendraturčiai turėjo teisę naudotis
palėpe M/98,05 kv. m atsižvelgiant į jiems priklausančias dalis bendrojoje
dalinėje nuosavybėje.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2010-07-09 nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 3 d. nutartį panaikino ir
perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinės
instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, formaliai
sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutikimai buvo duoti
nemačius rekonstrukcijos projektą, nevertino projektų ir statybos proceso
dokumentų, iš kurių brėžinių aiškiai matyti rekonstruojamo gyvenamojo namo
planas, stogo rekonstrukcija ir panašiai. Kasatorius V. R. savo
kaip statytojo teisę įgyvendino pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio
reikalavimus. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta
tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 punktus, 11 straipsnio 1 dalies 3, 4
punktus statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos
leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas
privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies
2, 3 punktai). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose
nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas
iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y.
projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti
atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio
galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir
kt.). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos
projektas buvo atliktas 1988 m., bendraturtė O. R.,
sutuoktinio K. R. teisių perėmėja, kartu su kitu
bendraturčiu A. J. R. sutikimą davė 1994 m., šį sutikimą davė du bendraturčiai, atsakovas J. A. R. 2008 m.
sutikimu dar kartą patvirtino ankstesnių bendraturčių duotų sutikimų
pagrįstumą, todėl šios aplinkybės liko taip pat neįvertintos. Be to, teisėjų
kolegija pažymi, kad ieškovės, kurios ginčija jų teisę į palėpę, turtines
teises į gyvenamojo namo dalis paveldėjo mirus jų motinai, taigi paveldėjo ir
jų motinos išreikštą valią (CK 5.1 straipsnio 1 dalis), nes paveldėjimas yra
universalus mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių
asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir)
įpėdiniams pagal testamentą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė įrodymų
įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 str.) ir aukščiau
nurodytų aplinkybių nesiaiškino.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
CPK 320 str.
nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti
priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio
skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329
str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek
faktine prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB
„Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Dėl teisės
naudotis palėpės patalpa.
CK 4.77 str. pasakyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų
bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo
lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu
jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka
turi būti atitinkamai pakeičiamos.
Byloje
nustatyta, kad pagal 1984 m. liepos 25 d. sutartį, notaro registro Nr. I-1344
(1 t. b. l. 43), sudarytą tarp šalių tėvo K. R. ir
atsakovų, buvo susitarta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis mūrinis su
rūsiu gyvenamasis namas, 202, 38 kv. m naudingo ploto, iš jų 133,71 kv. m
gyvenamojo ploto (1A1/p), esantis (duomenys neskelbtini) , priklausys
tokiomis dalimis: šalių tėvui K. R. – 49/100 dalys, J. A. R. – 35/100 dalys, V. R. – 16/100 dalių,
bei nustatyta patalpų naudojimosi tvarka. Pagal Sutarties 2 p. d papunktį
bendraturčiai patalpomis pažymėtomis II-12/4,02 kv. m, II-13/4, 3 kv. m,
pusrūsio patalpomis R-1/6, 10 kv. m, R-2/5, 59 kv. m R-3/11, 59 kv. m, R-4/8,
56 kv. m, R-5/8, 31 kv. m, laiptinėmis, pastogės patalpomis, išėjimais-įėjimais
ir kiemo įrengimais naudosis visi bendrai.
Buvęs bendraturtis K.
R., K., 1986-08-12 testamentu paliko jam priklausančią gyvenamojo namo dalį
ieškovėms R. D. D. ir K. K. L. ir
nurodė, kaip ieškovės naudosis patalpomis, kurios atiteks joms pagal minėta
testamentą, taip pat nurodė, jog ieškovės be kitų patalpų bendrai naudosis aukšto
patalpomis. Po šalių tėvo K. R. mirties 1986-08-12
testamentas nebuvo vykdomas, todėl K. R. priklausiusią
gyvenamojo namo dalį 49/100 paveldėjo šalių motina O. R..
Tačiau įvertinus tai, jog bendraturčiai K. R. ir J. A. R. davė 1987-04-01 sutikimą (1 t., b. l. 152) bendraturčiui V. R. įrengti namo (duomenys
neskelbtini) antrąjį aukštą, po to kai buvo surašyti bendraturčių patalpų
naudojimosi 1984-07-25 sutartis ir bendraturčio K. R., K.,
1986-08-12 testamentas. Teisėjų kolegija vadovaujasi byloje vėlesniu dokumentu
ir konstatuoja, kad šalių santykiai modifikavosi dėl objektyvių aplinkybių,
pasikeitusios bendraturčių valios, kuri susiformavo naudojant ginčo turtą.
Taigi nustačius, jog bendraturčiai K. R. ir J. A. R. leido atsakovui V. R. įrengti palėpės patalpoje gyvenamąsias patalpas,
sprendžiama, jog atsakovas naudoja (įrenginėja) šias patalpas teisėtai. Bylos
duomenimis, iki 1987-06-19 namo bendraturčiais buvo atsakovų tėvas K. R. ir atsakovai V. R. ir A. J. R., taigi atsakovui V. R. buvo
perleista teisė disponuoti visa gyvenamojo namo palėpe. Šiam bendraturčių
sprendimui taip pat neprieštaravo O. R., kuri paveldėjimo
būdu (po K. R. mirties) valdė nuosavybės teise iki
2005-01-03 gyvenamojo namo 49/100 dalį.
Nors atsakovo V. R. 1988
m. rekonstrukcijos projektas, pagal kurį atsakovas V. R. (
1 t., b. l. 123-124) ketino atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją užstatant nevisą
antrą aukštą nebuvo įgyvendintas, vėliau pagal 1994-04-19 pakoreguotą projektą,
numatantį atsakovui V. R. teisę visiškai užstatyti 2-ąjį
namo aukštą, įrengiant 5 kambarių butą su visais patogumais, medinį keturšlaitį
stogą, dengtą čerpėmis (1 t., b. l.125-139), atsakovas vėl iš O.
R. ir J. A. R.
gavo 1994-05-02 sutikimą Kauno miesto centro architektui (1 t., b. l.
128-129), kuriuo bendraturčiai leido V. R. pasistatyti
namo (duomenys neskelbtini) antrąjį aukštą. Taigi sprendžiama, jog leidimas
atsakovui V. R. įrengti gyvenamąsias patalpas faktiškai
panaikino anksčiau buvusios patalpos paskirtį, ji tapo gyvenamąją patalpą, todėl
kiti bendraturčiai neteko teisių į šią patalpą. Todėl ieškovės, paveldėjusios
po O. R. mirties gyvenamojo namo 49/100 dalis, neįgijo daugiau
teisių, negu ieškovėms paliko O. R. (CK 5.1 str. 1 d.),
kuri leido atsakovui vietoje buvusios negyvenamosios patalpos įrengti palėpėje
butą dėl to teisė naudotis palėpe ieškovėms neišliko. Taigi ieškovių
reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarka nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovės
tvirtina, kad materialiai prisidėjo prie palėpės statybų, tačiau šioms
aplinkybėms patvirtinti byloje įrodymų nepateikta. Esančios byloje 1989-04-18 sutartys
(1 t., b. l. 145,146) patvirtina, kad ieškovės davė po 3000 rublių atsakovui
buto statybai (duomenys neskelbtini) , nes jis sutiko atsisakyti tėvų
palikimo. Šios sutartys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesukūrė ieškovėms
nuosavybės teisių į ginčo palėpę, nes ieškovės perdavė atsakovui V. R. pinigus jo buto statybai už atsakovo V.
R. atsisakymą nuo teisės į palikimą. Remiantis paveldėjimo teisės
liudijimais ( 2 t., b. l. 83-84, 98), po O. R. mirties 2005-01-03
19/100 dalių gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,
su atitinkama dalimi kiemo statinių, garažą, paveldėjo ieškovė K. K. L., o kitas 30/100 dalių – R. D. D..
2007-01-18 VĮ Registrų centro pažymėjime ( 2 t., b. l. 100-101) patvirtina,
kad gyvenamasis namas (buvęs 1A1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,
kurio bendras plotas – 360, 55 kv. m, nuosavybės teisėmis įregistruotas taip: 30/100
dalių R. D. D., 19/100 dalių K. K. L.,
35/100 dalių J. A. R. ir 16/100 dalių V.
R. vardu, pastatas padidintas 118, 02 kv. m rekonstruojant 2007-01-04
statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Įvertinus pateiktus byloje
projektus, atliktus VĮ Registrų centro įrašus apie pasikeitusias po
rekonstrukcijos patalpas, kur nurodyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys
neskelbtini) , (buvęs 1A1p) po rekonstrukcijos – dabar 1A2p – užstatytas
antrasis aukštas (3 butas), gyvenamojo namo bendras plotas – 360, 55 kv. m,
116, 45 kv. m naudingo ir 96,10 kv. m gyvenamojo ploto, be palėpės (1 t., b. l.
87), teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki rekonstrukcijos buvusios palėpės
patalpos neišliko, o byloje esantys bendraturčių sutikimai, šalių paaiškinimai
patvirtina, kad atsakovas atliko rekonstrukciją turėdamas tikslą sukurti
patalpas (butą), kurias atsakovas V. R. naudos asmeninės
nuosavybės teise savo šeimos poreikiams tenkinti, o ne namo bendraturčių
bendram naudojimui. Todėl nėra pagrindo ieškovėms nustatyti palėpės naudojimosi
tvarką, nes tai yra atsakovo V. R. asmenine nuosavybės
teise valdomas turtas.
Neįrodytas ir
nepagrįstas ieškovių motyvas, kad teisė naudotis palėpe ieškovėms išliko, nes namo
palėpės rekonstrukcijai atsakovas V. R. panaudojo dalį senos
palėpės statybinių medžiagų, o naujų medžiagų pirkta mažai (1 t., b. l. 152-155).
Atsakovas V. R., turėdamas leidimą atlikti namo palėpės
rekonstrukciją, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat įgijo teisę disponuoti
palėpės statybinėmis medžiagomis, kurios buvo panaudotos atsakovo nuožiūra,
buvę bendraturčiai (K. R. ir A. J. R.)
turtinių pretenzijų dėl palėpės statybinių medžiagų nereiškia, todėl tokios
teisės neturi ir ieškovės. Be to, atsakovas V. R. tvirtina,
jog statybinės medžiagos, panaudotos buvusios palėpės ir stogo statybai, buvo
pasenusios ir netinkamos naudoti statybai, todėl faktiškai jų nenaudojo, šis
atsakovo paaiškinimas byloje nėra paneigtas jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų
kolegijos vertinimu, nustačius, kad atsakovas V. R. vietoje
anksčiau buvusių palėpės patalpų pastatė tiek konstrukcija, tiek plotu visiškai
naujas patalpas (ankstesnis namo plotas buvo 202,38 kv. m, po rekonstrukcijos –
360,55 kv. m be palėpės), laikytina, kad senų
medžiagų panaudojimas ginčo patalpos statyboms yra mažai tikėtinas, taigi ir
šis ieškovių motyvas atmestinas.
Teisėjų
kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino
pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir
tai sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330
str.), priimti naują sprendimą – ieškovių reikalavimą dėl palėpės naudojimosi
nustatymo atmesti.
Konstatavus,
jog ieškovės teisių į gyvenamojo namo palėpę neturi, ieškovių atsisakymas duoti
atsakovui V. R. sutikimą palėpės rekonstrukcijai
pripažintinas nepagrįstu, todėl atsakovo V. R. priešieškinio
reikalavimo prašymas dėl teisės atlikti statybos darbus gyvenamojo namo, un.
Nr. 1993-7039-3014, palėpėje be ieškovių sutikimo pagal priešprojektinius
pasiūlymus TP-AS-BD,TP-SA-02, TP-SA-03,TP-SA-04, paruoštus „Vilobis“ (1 t., b. l.
112-115) tenkinamas.
Dėl rūsio patalpos R-3/11, 59 kv.
m ploto.
Apklaustos
apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys iš esmės neginčijo to fakto, kad
buvusiai namo bendraturtei O.
R. priklausė teisė naudotis 1/3 dalimi rūsio patalpų R-2 ir R-3, kurią ji
paveldėjo po sutuoktinio K. R. mirties (1 t., b. 1. 43).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių apeliacinio
skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareikštų
reikalavimų ir taip pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. ir 270 str. 5 d. l p.
nuostatas, dėl to liko nenustatyta 1/3
dalies R-3 patalpos naudojimosi tvarka. Kadangi byloje yra surinkta pakankamai
įrodymų neišspręstam reikalavimui išnagrinėti, teisėjų kolegija civilinės bylos
negrąžina pirmosios instancijos teismui ir išsprendžia klausimą iš esmės (CPK
327 str. 2 d.).
Kaip nustatyta anksčiau, apeliantės (ieškovės) po motinos O. R. mirties paveldėjo tiek pat
teisių, kiek turėjo O. R.,
todėl paveldėjo teisę naudotis 1/3 dalimi abiejų rūsio R-2 ir R-3 patalpų. Ginčo tarp šalių dėl rūsio patalpos R-2/5,
59 kv. m ploto, kuri paskirta vienam atsakovui V. R.,
nėra, todėl nepaskirta rūsio R-3 patalpos 1/3 dalis
skirtina naudotis ieškovėms (CK 4. 75 str.).
Šalys ir valstybė turėjo byloje bylinėjimosi išlaidų,
kurios priteistinos atsižvelgiant į dalį patenkintų reikalavimų tiek
apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismo posėdžiuose. Kadangi apeliacinės
instancijos teisme iš dalies buvo patenkinti tiek ieškovių, tiek atsakovo
apeliaciniai skundai, todėl šalims atitinkamai priteistinos bylinėjimosi
išlaidos (CPK 93 str.). Apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme atsakovo V. R. interesams atstovavo
advokatai, kurie atsakovą atstovavo teismo posėdžiuose, surašė atsakovo vardu
procesinius dokumentus, taip pat ir skundus. Atsakovas V.
R. sumokėjo advokatams (2 t., b. l. 86a,132, ir
pinigų priėmimo kvitas Nr. 559052) 4285 Lt už teisines paslaugas, todėl dalis
šių išlaidų atsakovui priteistina iš kiekvienos ieškovės lygiomis dalimis (CPK
98 str.). Taip pat atsakovas V. R. sumokėjo žyminį mokestį: už kasacinį skundą – 262 Lt, už
apeliacinį skundą – 128 Lt (2 t., b. l. 57, 63). Atsižvelgiant į tai, kad
byloje surinkta nemažai rašytinių įrodymų, apeliacinės ir kasacinės instancijos
teisme byla buvo nagrinėjama nuo 2009-03-27, taip pat į tai, kad atsakovo
skundas kasacinės instancijos teisme visiškai patenkintas, teisinga, būtina ir
protinga bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina atsakovui V. R., yra: už advokatų paslaugas –
3 000 Lt ir žyminio mokesčio išlaidos – 362 Lt. Už apeliacinį skundą, kurį
pasirašė abi ieškovės, ieškovė K. K. L. sumokėjo 127 Lt žyminį mokestį (2 t., b. l. 51). Taigi
dalis šių išlaidų ieškovei priteistina iš atsakovo V.
R..
Valstybė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų persiuntimu (2 t., b. l. 165, 168) – 109,85 Lt, šios išlaidos
lygiomis dalimis priteistinos iš apeliantų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovių reikalavimas dėl bendro naudojimosi
palėpės patalpa M/98,05 kv. m ploto ir atmestas atsakovo priešieškinis, pripažinti
teisę atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus gyvenamojo namo palėpėje be
ieškovių Reginos D. D. ir Kristinos K.
L. sutikimo pagal ieškovėms ir teismui pateiktus priešprojektinius
pasiūlymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04, paruoštus UAB „Vilobis“,
priimti naują sprendimą – ieškovių reikalavimo dalį bendrai naudotis palėpės
patalpa M/98,05 kv. m ploto atmesti.
Atsakovo V. R. priešieškinio dalį dėl pripažinimo
teisės atsakovui V. R. atlikti gyvenamųjų patalpų
įrengimo darbus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini) ), palėpėje be ieškovių R. D.
D. ir K. K. L. sutikimo pagal ieškovėms ir teismui
pateiktus priešprojektinius pasiūlymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04,
paruoštus UAB „Vilobis“ patenkinti.
Sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos R-3 naudojimosi
tvarkos nustatymo panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, paskirti naudotis
ieškovėms R. D. D. ir K. K. L. ir
atsakovui J. A. R. po 1/3 dalį rūsio patalpos R-3/11,59 kv.
m.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių R. D. D. (a.
k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) )
ir K. K. L. (a. k. (duomenys
neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:
262 Lt už žyminį mokestį, 100 Lt už kasacinį skundą. 3000 Lt už
apeliacinį skundą, iš viso 3 362 Lt atsakovui V. R. (a. k.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ) –
iš kiekvienos ieškovės po 1 681 Lt;
73,22 Lt valstybei –iš kiekvienos ieškovės po 36,61 Lt.
Priteisti iš atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ) 100
Lt žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą ieškovei K. K.
L. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys
neskelbtini)) ir 36,61 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei
Kolegijos
pirmininkė Galina
Blaževič