Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-15][nuasmenintas sprendimas byloje][I-114-554-2019].docx
Bylos nr.: I-114-554/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 302560890 atsakovas
Kategorijos:
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Žala
Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Žodinis bylų nagrinėjimas
Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
Kiti su pasiruošimu nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimu teisme susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-114-554/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00696-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2;

20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1

(S)

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. sausio 10 d.

Kaunas

 

 

          Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

nedalyvaujant pareiškėjui – A.D.,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

          rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

          Teismas 

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio.

 

Pareiškėjas skunde (b. l. 3)  nurodė, kad nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, jam būnant Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK), nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas pasidarė irzlus, sunkiai valdantis emocijas. Teigė, kad neturtinę žalą kildina iš netinkamo pareigūnų elgesio bei nuolatinių provokacijų. Nurodė, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą nėra išversti į lietuvių kalbą. Autentiška Konvencijos versija yra tik anglų ir prancūzų kalbomis, iki šiol pareiškėjas su ja susipažinęs tik dalinai. Kadangi minėtų kalbų nemokėjo, o nutarimai nebuvo išversti, ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės buvo pažeistos.

Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7-11) nurodė, kad prašo taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš pataisos įstaigos administracijos. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisų pažeidimą nuo pat jo patalpinimo pataisos namuose, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos.

Nurodė, kad negali pateikti duomenų, kokiose patalpose atlikinėjo bausmę pareiškėjas ar kokios gyvenimo sąlygos jose buvo skunde minimu laikotarpiu. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu dėl blogų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas visiškai nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

  Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Pravieniškių  PN-AK laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. spalio 9 d. (b. l. 12). Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. 

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su per mažu gyvenamuoju plotu ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją taip pat į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. 

Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2018 m. balandžio 5 d. (b. l. 4), t. y. praėjus beveik 9 metams nuo skundžiamo laikotarpio pabaigos. Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą nėra išversti į lietuvių kalbą. Autentiška Konvencijos versija yra tik anglų ir prancūzų kalbomis, iki šiol pareiškėjas su ja susipažinęs tik dalinai. Kadangi minėtų kalbų nemokėjo, o nutarimai nebuvo išversti, ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės buvo pažeistos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš pataisos įstaigos administracijos. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN – AK prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. spalio 9 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje                 Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo A.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                        Algis Markevičius

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • A-594-662/2017
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės