Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1214-2013].docx
Bylos nr.: 2-1214/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl viešo konkurso
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Pirkimas-pardavimas:
Viešasis pirkimas-pardavimas
Viešas konkursas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Teismo sprendimas:
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai:
Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas

                                                                                                Civilinė byla Nr. 2-1214/2013

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

                                                                                                                                                           (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-657-357/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John” ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovo sprendimų viešajame pirkime panaikinimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių plentas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“, išvadą duodanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Meyer & John” pareiškė ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1-6 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi ir civilinė byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 Ieškovas UAB „Meyer & John”, 2013-02-06 patikslinęs ieškinio atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai faktines aplinkybes, prašė panaikinti atsakovo Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų viešojo pirkimo komisijos (toliau - Komisija) 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. S-2287-11 „Dėl pretenzijos“, kuriuo Komisija nusprendė, kad nepagrįsta ieškovo pretenzija dėl Komisijos sprendimo atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą, ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą Nr. S-2083, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas; įtraukti ieškovą į atsakovo organizuoto viešojo pirkimo atviro konkurso „Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių regioniniame parke įrengimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 122404; toliau - Konkursas) pasiūlymų eilę. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parko įrengimo darbų viešojo pirkimo atviro Konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (12-20 b. l.).

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o esant pasirašytai pirkimo – pardavimo sutarčiai su konkurso laimėtoju, nutarė sustabdyti sutarties bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą; netenkino kitos prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (21-22 b. l.). Nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, todėl įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina, pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol procedūros dar nėra baigtos, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų neįmanoma. Teismo teigimu, atsakovo organizuojamame Konkurse numatytų rangos darbų pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su neatidėliotinu svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apibrėžtam laikui, būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas vertino, jog ieškovo reikalavimas yra susijęs su ankstesniais perkančiosios organizacijos sprendimais negu ieškovo nurodytais Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-557-357/2013 pagal ieškovo UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, todėl perkančioji organizacija įpareigotina nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.         

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o netenkinus atskirojo skundo – įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo 32,83 mln. Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumos atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais (23-30 b. l.):

         1) Teismas neatsižvelgė į atsakovo teisinį statusą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad savivaldybės turi savo biudžetą, todėl nepaisant to, jog dėl valstybės ekonominės krizės savivaldybių finansinė būklė yra sudėtinga, atsakovu esant savivaldybei, neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui;

         2) Laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pritaikytos nepranešus atsakovui (CPK 147 str. 1 d.), kadangi atsakovui, kaip viešajam asmeniui, nesudaryta galimybė ginti savo interesus.  Be to, teismas nutartyje nenurodė argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešus atsakovui, todėl padarė procesinį pažeidimą;

         3) Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovo pateikto ieškinio argumentai sudaro pagrindą manyti, jog yra tikimybė, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinti. Atsakovo nuomone, jis teisingai įvertino ieškovo kvalifikaciją, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, o ieškinio reikalavimo pagrįstumas vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas buvo jau įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2012-09-11 nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi palikta nepakeista. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo išnagrinėtas, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, todėl vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turi būti remiamasi tais pačiais pagrindais;

         4) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino projekto, kuris finansuojamas Europos sąjungos fondų lėšomis, vertės bei reikšmės. Pagrindinis projekto tikslas – išplėtoti Šiaulių pramoninio parko infrastruktūrą, o pagrindinės veiklos ir jų apimtis – įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skatinti ekonomikos augimą, investicijas, ūkio tendencingumą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė prarasti Europos Sąjungos lėšas, gyventojai neteks teisės gauti kitokių ar geresnės kokybės paslaugų bei nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Šiuo atveju yra svarbesnis viešasis interesas operatyviai užbaigti viešąjį pirkimą, o ne garantuoti viešųjų pirkimo procedūrų tinkamą vykdymą (VPĮ 95 str. 5 d.).      

          Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį (34-39 b. l.). Nurodo, kad teismas, pagrįstai nustatęs, jog ieškovo ieškinys gali būti patenkintas (CPK 144 str. 1 d.), pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui (CPK 147 str. 1 d.). Apeliacinis teismas 2013-01-25 nutartyje (panaikindamas apygardos teismo sprendimą ir perduodamas civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui) aiškiai nurodė, kokios aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo, todėl tikėtina, kad bus priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog projekto finansavimo ir įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas objektyviai neįmanomas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus prarastos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bei pažeistas viešasis interesas. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels esminės žalos atsakovo interesams, kadangi įstatymas numato pakankami trumpus viešųjų bylų nagrinėjimo terminus (CPK 4239 str. 1 d.).

         Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d.), o nusprendus nagrinėti – atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (41-46 b. l.). 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos įstatymuose, ir kurių nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK nustatyta tvarka, o CPK 4237 straipsnio nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose taiko šiame straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (4237 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2558/2011, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1992/2011). Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y., jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2355/2011, 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos (atsakovo) 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. S-2287-11 „Dėl pretenzijos“ ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą  Nr. S-2083), priimtus vykdant viešąjį pirkimą „Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų pirkimas“, o šių reikalavimų užtikrinimui skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pagal teismų praktiką, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-780/2012; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012; 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/201).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta iš esmės civilinė byla Nr. 2-657-357/2013 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl perkančiosios organizacijos 2012-09-04 sprendimo Nr. S-2287-11 „Dėl pretenzijos“ ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo Nr. S-2083 ir 2013 m. kovo 14 d. teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Minėtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas, kuris priimtas ir civilinė byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Taigi dėl aukščiau nurodyto, nors apygardos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, dar neįsiteisėjęs, tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindo vertinti, jog nėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Be to, ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti jį Konkurso laimėtoju, todėl net ir patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus - teismui panaikinus Komisijos 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. S-2287-11 „Dėl pretenzijos“ ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą apie pasiūlymų atmetimo priežastis Nr. S-2083, toks teismo sprendimas pats savaime sukurtų teisines pasekmes, ir nėra pagrindo teigti, jog, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas (CPK 144 str. 1 d.).      

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl pasakyto panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o jeigu pirkimo – pardavimo sutartis su konkurso laimėtoju būtų pasirašyta – sustabdyti sutarties bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, ir atmesti ieškovo prašymą dėl tokių priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 149 str., 302 str., 338 str.).

Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, netenkintinas trečiojo asmens UAB „Kamesta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirojo skundo nagrinėjimu; priteisimo, be to, nagrinėjamu atveju nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 98 str., 302 str., 338 str.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, kuria uždrausta atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o jeigu pirkimo – pardavimo sutartis su konkurso laimėtoju pasirašyta, sustabdyti sutarties bei sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, ir atmesti ieškovo UAB „Meyer & John” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

 

Teisėja                                                                                                    Audronė Jarackaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2-780/2012