Civilinė byla Nr. e3K-3-155-781/2024

                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11969-2022-1 

   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JORE Invest“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė 2002 m. gegužės 30 d. teisme priimtu pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 12 386,86 Eur nuostoliams atlyginti (10 737,77 Eur buto defektams ištaisyti, 1649,09 Eur išlaidų už papildomos technikos, reikalingos perteklinei drėgmei pašalinti, įsigijimą ar nuomą atlyginimą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad nuostoliai susidarė dėl atsakovės parduotame bute (duomenys neskelbtini), atsiradusių defektų. Ieškovės pasitelktas specialistas, teismo eksperto kvalifikaciją turintis atestuotas statybos specialistas dr. Darius Kalibatas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė vertinimo aktą (toliau – Vertinimo aktas), kuriame nurodė, kad ieškovės iš atsakovės įsigytame bute ir jo išorėje buvo nustatyti defektai, šių ištaisymo kaina yra 10 737,77 Eur.

4.       Ieškovė 2022 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti buto ir kitus susijusius defektus, jų atsiradimo priežastis ir defektų pašalinimo kainą. Atsakovė neprieštaravo dėl ekspertizės skyrimo.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi paskyrė statybos defektų nustatymo ekspertizę, ją atlikti pavedė teismo ekspertui Sergejui Šutovui.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ekspertizės išvadą, 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.

7.       Ieškovė, remdamasi ekspertizės akto išvadomis, 2023 m. kovo 22 d. sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 4495,24 Eur su PVM buto defektų pašalinimo išlaidų atlyginimą, 1649,09 Eur išlaidų už papildomos technikos, reikalingos perteklinei drėgmei pašalinti, įsigijimą ar nuomą atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 6144,33 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6144,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4965,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Teismo vertinimu, įrodymų visuma patvirtino, kad atsakovė buvo atsakinga už susidariusią ieškovei žalą (nuostolius) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247, 6.248 straipsnius.

10.       Teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad ieškovei priteistinas 279 Eur žyminis mokestis, 2420 Eur advokato pagalbos išlaidų (907,50 Eur už ieškinio parengimą, 605 Eur už dubliko parengimą, 302,50 Eur už 2022 m. spalio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. paaiškinimų ir prašymo parengimą, 121 Eur už 2022 m. lapkričio 30 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 242 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 121 Eur už pakeisto ieškinio parengimą, 121 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje) atlyginimas, 1800 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, 200 Eur už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 145,20 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 121 Eur už UAB „Laumeta“ vykdytus konstrukcijų atidengimo darbus, iš viso 4965,20 Eur.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo tenkinti visi ieškovės sumažinto ieškinio reikalavimai, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visų pirmiau nurodytų ieškovės patirtų išlaidų atlyginimą priteisė iš atsakovės, motyvuodamas tuo, kad pradiniame ieškinyje ieškovė 10 737,77 Eur nuostolių dydį nurodė ne savo nuožiūra, o remdamasi specialisto pateiktu Vertinimo aktu, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti ieškovės veiksmų nesąžiningais. Atlikus teismo ekspertizę, ieškovė pagrįstai sumažino ieškinio reikalavimus.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „JORE invest“ apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi dėl ginčo esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą, o dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 328,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

13.       Atsakovė apeliaciniame nurodė, kad, ieškovei iš esmės atsisakius pusės savo reikalavimų, proporcingai turėjo būti priteistas ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes ieškovė savo veiksmais pripažino, jog jos reikalavimai bent jau iš dalies buvo nepagrįsti, todėl atsakovė įgavo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ne tik nebuvo priteistas atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai ieškovės atsisakytų reikalavimų apimčiai, pirmosios instancijos teismas net nesprendė tokio klausimo pagrįstumo.

14.       Kolegija nustatė, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12 386,86 Eur sumą, kurią sudaro 10 737,77 Eur nuostoliams atlyginti, 1649,09 Eur išlaidos už papildomos technikos, reikalingos perteklinei drėgmei pašalinti, įsigijimą ar nuomą, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už reikalaujamą priteisti sumą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. 2023 m. kovo 22 d. pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo ieškovė, atsižvelgdama į ekspertizės akto išvadas, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti 4495,24 Eur su PVM buto defektų pašalinimo išlaidų ir 1649,09 Eur išlaidų už papildomos technikos, reikalingos perteklinei drėgmei pašalinti, įsigijimą ar nuomą atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.       Kolegijos vertinimu, kadangi ieškovė, atsižvelgdama į gautos ekspertizės akto išvadas, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, tai ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas buvo pripažintas sprendimu, priimtu atsakovės naudai.

16.       Kolegija, įvertinusi ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į pradinę (12 386,86 Eur), o ne sumažintą (6144,33 Eur) ieškinio sumą. Kolegija, nusprendusi, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 49,60 proc., perskaičiavo ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

17.       Kolegija nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš viso patyrė 4965,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 4235 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (atsiliepimo į ieškinį rengimas, derinimas bei pateikimas – 1210 Eur; tripliko rengimas, derinimas ir pateikimas – 968 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje – 363 Eur; atsiliepimo rengimas dėl pasiūlyto taikaus sprendimo, įskaitant susijusių dokumentų analizę, teisines konsultacijas, rašto rengimą, derinimą bei pateikimą atstovui, – 484 Eur; atsiliepimo ir nuomonės dėl ieškinio pakeitimo rengimas, prašymų dėl procesinio termino pratęsimo, nuomonės dėl pakeisto ieškinio teikimas, patikslintos nuomonės dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo teikimas, atstovavimas derybose dėl taikos sutarties, pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje – 1210 Eur).

18.       Proporcingai ieškovės tenkintų ieškinio reikalavimų daliai kolegija priteisė ieškovei 2462,74 Eur (49,60 proc.), o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 2134,44 Eur (50,40 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius minėtas sumas, ieškovei iš atsakovės buvo nuspręsta priteisti 328,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei iš atsakovės priteisimo, sumažinant ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 328,30 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą bylose, kuriose sumažinamas ieškinio reikalavimas pagal vartotojo (silpnesnės sandorio šalies) pareikštą reikalavimą dėl netinkamos daikto kokybės trūkumų pašalinimo išlaidų (nuostolių) atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad nors ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas, tačiau vien dėl to, kad ieškovė, atsižvelgdama į teismo eksperto byloje pateiktą naują išvadą, sumažino ieškinio reikalavimo sumą (neatsisakydama paties reikalavimo), jai nebuvo pagrindo atlyginti 4636,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymo, nevertino šalių procesinio elgesio bei priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, netaikė bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio), neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, reikšdama pradinį ieškinį ir vėliau sumažindama jo sumą, elgėsi sąžiningai, nes ieškinio dalyką formulavo pagal specialisto pateiktą išvadą, o vėliau – pagal teismo eksperto išvadą, atsakovė dėl to nepatyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymėta, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18, par. 46; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 76).

19.3.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio atsisakymo taisyklę ir jos procesines pasekmes bei teisę sumažinti ieškinio sumą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, sumažindama savo ieškinio reikalavimo sumą, atsisakė dalies ieškinio, o tai yra pagrindas skirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo taisyklę. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio. Ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas bylos dėl to nenutraukė, t. y. ieškovė tik pasinaudojo savarankiška teise sumažinti ieškinio reikalavimo sumą pagal byloje pateiktą eksperto išvadą. Ieškinio sumos sumažinimas nėra tapatus ieškinio (jo dalies) atsisakymui atsakovo naudai.

20.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertino bylos šalių elgesį, sąžiningumą bei bendruosius teisingumo principus. Būtent pati ieškovė elgėsi nesąžiningai, pradėjo teismo procesą, žinodama, kad jos reikalavimai yra nepagrįsti. Tuo tarpu atsakovė dėl tokių ieškovės veiksmų turėjo papildomai rengti ir teismui teikti procesinius dokumentus. Ieškovė, atsisakydama nemažos dalies savo turtinių reikalavimų, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad jos reikalavimai buvo pareikšti nepagrįstai ir siekiant nepagrįstai praturtėti, o ne apginti pažeistas teises.

20.2.                      Ieškovės reikalavimų sumažinimas pagrįstai pripažintas ieškinio reikalavimų dalies atsisakymu. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tam yra teismui pateikiamas rašytinis pareiškimas, o vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas, nes ji nuo pat pradžių turėjo tinkamai suformuluoti savo reikalavimus, nes kitu atveju yra ribojama atsakovės teisė gintis nuo jai pareikštų reikalavimų. Ieškovė privalėjo teikti pakeistą ieškinį, o pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovė pateikė teismui tik pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Taigi akivaizdu, kad tikrasis ieškovės ketinimas buvo ne pakeisti ieškinį, o atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, kai gavus teismo ekspertizės išvadą paaiškėjo, jog ieškovės pradiniai reikalavimai atsakovei buvo nepagrįsti. Vien tai, kad ieškovė yra vartotoja, jos neatleidžia nuo pareigos tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir prisiimti riziką dėl nepagrįstai reiškiamų reikalavimų. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos atlyginti iš ieškovės, patyrė būtent dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo nagrinėjamoje byloje 

21.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

22.       Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

23.       Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

24.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2002 m. gegužės 30 d. teisme priimtu pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 12 386,86 Eur nuostoliams atlyginti (10 737,77 Eur buto defektams ištaisyti, 1649,09 Eur išlaidų už papildomos technikos, reikalingos perteklinei drėgmei pašalinti, įsigijimą ar nuomą atlyginimą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir nesutikus su ieškovės reikalavimais, ieškovė 2022 m. spalio 17 d. pareiškė prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti buto ir kitus defektus, jų atsiradimo priežastis ir defektų pašalinimo kainą. Atsakovė neprieštaravo dėl ekspertizės skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi paskyrė statybos defektų nustatymo ekspertizę. Ieškovė, remdamasi ekspertizės akto išvadomis, 2023 m. kovo 22 d. sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 6144,33 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo tenkinti visi sumažinto ieškinio reikalavimai, nusprendė buvus pagrindą priteisti ieškovei visų jos patirtų 4965,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašomų iš atsakovės atlyginti nuostolių dydį nurodė ne savo nuožiūra, o remdamasi specialisto pateiktu Vertinimo aktu. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti ieškovės procesinių veiksmų, sumažinant ieškinį,  nesąžiningais.

26.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai ir nurodė, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, todėl buvo pripažinta, jog teismo sprendimo dalis buvo priimta atsakovės naudai ir atsakovė taip pat įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Ieškovė kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliacinės instancijos teismas sumažino jai iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovę pripažino atsakinga už ieškinio reikalavimų sumažinimą. Ieškovė teigia, kad ji, reikšdama pradinį ieškinį ir vėliau sumažindama jo sumą, elgėsi sąžiningai, nes ieškinio dalyką formulavo pagal specialisto pateiktą Vertinimo aktą, o vėliau – pagal teismo eksperto išvadą.

28.       Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kuris leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą). Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo pradinį ieškinio reikalavimą, vėliau, naudodamasi jai CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama teismo priteisti jai iš atsakovės nuostolių, susidariusių dėl atsakovės parduoto buto ir kitų su tuo susijusių, vėliau atsiradusių, defektų, atlyginimą.

29.       Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje išskirtos savarankiškos ieškovo procesinės teisės ir nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio ir kt.; 5 dalyje pažymėta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

30.       Taigi, ieškinio reikalavimų sumažinimas ir padidinimas yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. CPK 93 straipsnyje įtvirtintose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėse nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar pakeistą reikalavimą, kuriuo ieškinio reikalavimas yra sumažinamas.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui nebuvo pateikusi ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 328,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, nusprendė, jog ieškovė, atsižvelgdama į gautos ekspertizės akto išvadas, atsisakė ieškinio reikalavimų dalies. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). O sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai įvertino pradinio ieškinio pareiškimo ir jo vėlesnio pakeitimo, sumažinant ieškinio sumą, procesines aplinkybes, todėl nepagrįstai ieškovės ieškinio sumos sumažinimą vertino kaip ieškinio dalies atsisakymą ir, atitinkamai, kaip bylos dalies išsprendimą atsakovės naudai.

32.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) ir dėl tos sumažintos reikalavimų dalies laimėjus ginčą, vertintina, ar ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kokia buvo ieškinio reikalavimų sumažinimo priežastis, taip pat ar kitos šalies (atsakovės) išlaidos procese nepadidėjo dėl to, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti didesnę pinigų sumą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012). 

33.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

34.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė 2002 m. gegužės 30 d. teikė teismui ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad, siekdama pagrįsti buto ir kitų defektų ištaisymo kainą, kreipėsi į atestuotą statybos specialistą, turintį teismo eksperto kvalifikaciją, dr. D. Kalibatą, šis, 2022 m. kovo 4 d. apžiūrėjęs butą, 2022 m. balandžio 11 d. pateikė ieškovei Vertinimo aktą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniame ieškinyje nuostolių dydį nurodė ne savo nuožiūra, o rėmėsi būtent specialisto pateiktais duomenimis ir, tik atsakovei pateikus atsiliepimą, buvo priimtas sprendimas skirti ekspertizę, šią gavusi, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Dėl to šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus nesąžiningais, nes ieškovei poreikį sumažinti reikalaujamą priteisti ieškinio sumą iš esmės lėmė skirtingų specialistų (ekspertų) pateiktos išvados dėl defektų ištaisymo kainos.  

35.       Net tais atvejais, kai ieškovas teise sumažinti reikalavimus pasinaudoja sąžiningai, atsakovas iki ieškinio sumažinimo gali patirti išlaidų, kurių būtų nepatyręs, jei tokio dydžio reikalavimo ieškovas nebūtų pareiškęs. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Byloje reikšmingo ieškovės nesąžiningo elgesio nebuvo pagrindo pripažinti, be to, dėl ieškinio sumos sumažinimo atsakovė nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų, atsakovės materialusis teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi bei ginantis nuo pareikšto ieškinio viso bylos nagrinėjimo metu išliko toks pat – įrodyti defektų nebuvimą, o tai bet kuriuo atveju nulėmė atsakovės poreikį ginti savo teises pasitelkiant kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiantį atstovą. Dėl to byloje nėra pagrindo spręsti, kad, teismui tenkinus visus ieškovės sumažintus ieškinio reikalavimus, atsakovė galėjo tikėtis savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

36.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą, bylos išnagrinėjimo rezultatas sietinas su sumažinto ieškinio reikalavimo suma ir nuo jos skaičiuotina patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcija.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ieškovės ieškinio reikalavimų sumažinimas yra ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas ir sprendimas, priimtas atsakovės naudai, netinkamai aiškino ir taikė CPK 42, 140 ir 141 straipsnius, neįvertino ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo pakeitimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės nesąžiningo elgesio šiai bylos procese sumažinant ieškinio reikalavimus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė, pareikšdama pradinį ieškinį ir vėliau sumažindama jo sumą, elgėsi sąžiningai, atsakovė dėl to nepatyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to nurodytas pažeidimas sudaro pagrindą ieškovės kasacinį skundą tenkinti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme.

39.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 847 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo, tai jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

40.       Ieškovė kasaciniame teisme patyrė 968 Eur išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus pripažinus nepagrįstais, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11, 8.13 punktuose nustatytų dydžių.

42.       Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimas.

43.       Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės atlyginimo priteisimo, sumažinant ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 328,30 Eur, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JORE invest“ (j. a. k. 305364427) 4965,20 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas; kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JORE invest“ (j. a. k. 305364427) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Artūras Driukas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė