Civilinė byla Nr. 3K-3-216/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02834-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 32.5.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Kretingos grūdai“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pasibaigimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja V. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Atsakovas AB „Kretingos grūdai“ ir Rusijos Federacijos akcinė bendrovė „Als-Maijer“ 2001 m. liepos 25 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 2000 tonų baltymų vitaminų priedų, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti nurodytą prekę, o pirkėjas Rusijos Federacijos akcinė bendrovė „Als-Maijer“ – apmokėti už prekę. Sutarties suma – 360 000 JAV dolerių. Vėliau buvo pasirašyti papildomi susitarimai.
Byloje nustatyta, kad 2002 m. balandžio 29 d. AB „Kretingos grūdai“ ir V. B. sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas V. B. įsipareigojo atsakyti kreditoriui AB „Kretingos grūdai“ kaip solidarusis skolininkas įkeistu bei visu savo turtu, jeigu bendrovė „Als-Maijer“ nevykdys sutartinių prievolių ar jų dalies pagal 2001 m. liepos 25 d. sutartį su vėlesniais jo papildymais ir pakeitimais, taip pat įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą, kuriuo vertė negali būti mažesnė kaip 300 000 Lt. 2002 m. balandžio 30 d. buvo surašytas pareikštinis hipotekos lakštas, kuriuo V. B. buvusi žmona V. B. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Hipoteka buvo įregistruota 2002 m. gegužės 2 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje. 2009 m. balandžio 28 d. AB „Kretingos grūdai“ prašymu pareikštinis hipotekos lakštas Nr. 01120020004244 buvo pakeistas į vardinį, jame nurodant, kad kreditorius yra AB „Kretingos grūdai“, ir įregistruojant hipotekos lakšto pakeitimus Nr. 01120060009307.
AB ,,Kretingos grūdai“ 2009 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius byloje Nr. 540/2009 2009 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria nutarė areštuoti V. B. priklausantį hipoteka suvaržytą butą bei įspėjo skolininką V. B. ir nekilnojamojo turto savininkę V. B. apie tai, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
V. B. 2009 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu baigti hipoteką įkeistam V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui dėl hipoteka užtikrintos prievolės – laidavimo sutarties pasibaigimo ir išregistruoti hipoteką iš Hipotekos registro, tačiau Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2009 m. rugsėjo 28 d. V. B. prašymus dėl hipotekos baigimo ir išregistravimo atmetė konstatavęs, kad ginčai, susiję su hipotekos užtikrinta prievole, yra nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka.
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškinio teisenos tvarka su prašymu pripažinti skolininko V. B. laidavimo prievolę, kuri buvo užtikrinta hipoteka, pasibaigusia ir baigti hipoteką įkeistam ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Ieškovė nurodė, kad, suėjus naikinamajam terminui, laidavimo prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka, pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.124 straipsnis). Laidavimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad laidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius (AB „Kretingos grūdai) per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui (V. B.) ieškinio. Atsakovo AB „Kretingos grūdai“ 2009 m. gegužės 6 d. pareiškime Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui teigiama, kad bendrovės „Als-Maijer“ skola AB „Kretingos grūdai“ pagal 2001 m. liepos 25 d. kontraktą yra 78 435 JAV doleriai už parduotą produkciją ir 14 118,30 JAV dolerio netesybų (iš viso – 92 553,30 JAV dolerio). Atsakovas AB „Kretingos grūdai“ bendrovės „Als-Maijer“ skolos sumą apskaičiavo remdamasis trimis PVM sąskaitomis–faktūromis: 2002 m. sausio 24 d. PVM sąskaita–faktūra GBD Nr. 0064083, 2002 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita–faktūra GBD Nr. 0065454 ir 2002 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita–faktūra GBD Nr. 0065832. Remiantis 2001 m. liepos 25 d. kontrakto 3.3.1 punktu, apmokėjimas už prekes turi būti įvykdytas per penkiasdešimt kalendorinių dienų. Taigi, ieškovės nuomone, laidavimo sutarties 8 punkte nustatytas naikinamasis šešių mėnesių terminas, per kurį kreditorius galėjo pareikšti reikalavimus laiduotojui V. B., yra pasibaigęs. Atitinkamai yra pasibaigusi ir V. B. laidavimo prievolė pagal laidavimo sutartį.
Ieškovės teigimu, pasibaigus V. B. laidavimo prievolei pagal laidavimo sutartį, turi pasibaigti ir ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Remiantis hipotekos lakšto 7 punktu, skolininko V. B. prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka, turėjo būti įvykdyta 2003 m. balandžio 28 d., tačiau per šešis mėnesius nuo 2003 m. balandžio 28 d. atsakovas ieškinio V. B. nepareiškė.
Ieškovė prašė: 1) pripažinti pasibaigusia V. B. laidavimo prievolę pagal 2002 m. balandžio 29 d. AB „Kretingos grūdai“ ir V. B. sudarytą laidavimo sutartį; 2) baigti hipoteką 2002 m. balandžio 30 d. hipotekos lakštu Nr. 01120020004244 (Nr. 01120060009307) įkeistam V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui (duomenys neskelbtini); 3) iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 4000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei – 38,85 Lt pašto išlaidų.
Teismas iš Hipotekos registro duomenų nustatė, kad buto įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 800 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2003 m. balandžio 28 d., kreditorius – AB „Kretingos grūdai“; konstatavo, kad kreditoriaus (atsakovo) AB „Kretingos grūdai“ reikalavimas pagal 2001 m. liepos 25 d. sutartį su bendrove „Als-Maijer“ užtikrintas sutartine hipoteka, t. y. ieškovės buto įkeitimu.
Teismas pripažino visiškai nepagrįstu ieškovės teiginį, kad ji įkeitė butą laiduotojo V. B. laidavimo prievolei užtikrinti, nes CK 4.174 straipsnyje nustatyta, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas. Teismas konstatavo, kad dėl to ieškovės teiginiai, jog hipoteka pasibaigė, nes pasibaigė laidavimo prievolė, neturi teisinės reikšmės, kaip ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo žinoma apie hipotekos lakšto pakeitimą vardiniu, nes Hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Be to, pareikštinis hipotekos lakštas jo turėtojo (kreditoriaus) pageidavimu bet kuriuo momentu gali būti įformintas vardiniu hipotekos lakštu (CK 4.186 straipsnio 3 dalis).
Teismas sprendė, kad, nustačius, jog ieškovės butas buvo įkeistas pagrindinei prievolei įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti hipoteka baigta, nes tarp šalių nėra ginčo, kad skolininko prievolė neįvykdyta. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas pripažinti laiduotojo prievolę pasibaigusia, nes ieškovė nėra laidavimo sutarties šalis, be to, laidavimo sutartimi šalys susitarė dėl prievolės pabaigos, todėl nustatinėti šalių sutartą aplinkybę teismo sprendimu nereikalinga.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovui 1000 Lt turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tiek laidavimu, tiek įkeitimu buvo užtikrinama Rusijos Federacijos akcinės bendrovės „Als-Maijer“ prievolė kreditoriui UAB „Kretingos grūdai“ pagal 2001 m. liepos 25 d. sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad hipoteka yra daiktinė teisė, kuri pagal savo paskirtį tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl hipoteka gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje įvardytais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 straipsnio nuostatos dėl hipotekos pasibaigimo pagrindų taikomos sistemiškai su CK šeštosios knygos IX skriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos. Hipoteka buvo užtikrinamas bendrovės „Als-Maijer“ prievolių vykdymas, todėl hipotekos pasibaigimui gali būti aktualus būtent šios bendrovės prievolių AB „Kretingos grūdai“ pasibaigimas, o ne V. B. laidavimo prievolės pabaiga, kurią byloje įrodinėjo ieškovė.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Dėl CK 6.70 straipsnio, 6.76 straipsnio 2 dalies, 4.170 straipsnio 1 dalies, 4.174 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismai netinkamai aiškino dviejų pagal teisinę prigimtį akcesoriškų prievolių užtikrinimo būdų – laidavimo ir hipotekos – tarpusavio vertikalų santykį, neatsižvelgę į aplinkybes, kad šiais prievolių užtikrinimo būdais buvo užtikrintas skirtingų prievolių vykdymas. CK 4.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas hipotekos, kaip daiktinės teisės, subsidiarus pobūdis, nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo ir iš jo kylančių šalutinių reikalavimų įvykdymas. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas laidavimo prievolės šalutinis pobūdis pagrindinės prievolės atžvilgiu, nustatytas šių prievolių priežastingumo ryšis: pagrindinės prievolės pabaiga ir jos pripažinimas lemia laidavimo pabaigą. CK 6.70 straipsnyje išvardyti prievolių užtikrinimo būdai, inter alia hipoteka. Taigi laidavimas yra prievolė ir jos įvykdymas gali būti užtikrinamas bet kokiu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu: laidavimu, garantija, hipoteka ir kt.
Nagrinėjamoje byloje laidavimas vertintinas kaip pagrindinė prievolė jo įvykdymą užtikrinančio būdo – hipotekos – atžvilgiu.
2. Dėl CK 4.186 straipsnio 3 dalies, 4.181, 6.50, 4.186, 1.2, 6.1, 6.156 straipsnių, CPK 176–185 straipsnių, 197 straipsnio 2 dalies, 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 360 straipsnio pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismai CK 4.186 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškino pažodžiui, formaliai. Aiškinant šią teisės normą, svarbu atsižvelgti į tai, kad pareikštiniu hipotekos lakštu įforminamas savarankiškas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, jame nenurodant konkretaus kreditoriaus ir dažniausiai įkeitimo metu dar nesant galiojančios ir vykdytinos skolininko prievolės. Dėl to vardinės hipotekos įregistravimo ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju būtina įvertinti ir nustatyti hipotekos lakšto turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo skolininkui galiojimą. Būtina nustatyti, kad pareikštiniame hipotekos lakšte nurodyto skolininko prievolė pareikštinio hipotekos lakšto turėtojui (kreditoriui) yra reali ir galiojanti. Tokios pozicijos laikomasi ir teisės doktrinoje. Nesant pareikštiniame hipotekos lakšte nurodyto skolininko galiojančios prievolės hipotekos lakšto turėtojo atžvilgiu, išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto negalimas, nes reikštų hipotekos davėjo pareigą atsakyti bet kuriam subjektui, turinčiam pareikštinį hipotekos lakštą, už bet kurio jo skolininko, su kuriuo hipotekos davėjo nesieja nei prievoliniai, nei daiktiniai teisiniai santykiai, prievoles.
Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens V. B. laidavimo sutartimi prisiimta prievolė atsakovui, kurios įvykdymas užtikrintas kasatorės nekilnojamojo turto hipoteka, yra pasibaigusi. Tuo atveju, kai hipotekos lakšte kreditorius nenurodytas, pagal CK 4.185 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad hipotekos atsiradimo pagrindas yra vienašalis hipotekos daikto savininko sandoris, kuriuo hipotekos davėjas įsipareigoja atsakyti už hipotekos lakšte nurodyto skolininko galiojančias, vykdytinas ir tinkamai neįvykdytas prievoles. Pareikštinė hipoteka pagal CK 4.175 straipsnį priskirtina ir vertintina kaip sutartinė hipoteka. Kilus ginčui dėl hipotekos sutarties sąlygų turinio, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles.
Nagrinėjamoje byloje kasatorė buvusio vyro V. B. prašymu įformino pareikštinį hipotekos lakštą, kuriuo įsipareigojo užtikrinti skolininko V. B. būsimas prievoles apibrėžtu laikotarpiu – iki 2003 m. balandžio 28 d. Pareikštiniame hipotekos lakšte aiškiai nurodytas skolininkas – V. B. Pasibaigus V. B. 2002 m. balandžio 29 d. laidavimo sutartimi prisiimtai prievolei ir nesant jokios kitos galiojančios ir vykdytinos V. B. prievolės atsakovui, atsakovas hipotekos lakštą 2009 m. balandžio 29 d. įregistravo vardiniu ir, neturėdamas teisinio pagrindo, kreipėsi dėl išieškojimo iš kasatorei nuosavybės teise priklausančio turto. Teismai padarė neatitinkančią tikrovės išvadą, kad kasatorė užtikrino Rusijos Federacijos akcinės bendrovės „Als-Maijer“ prievolių įvykdymą. Kasatorės ir šios įmonės niekada nesiejo ir nesieja prievoliniai ir daiktiniai teisiniai santykiai. Kasatorė niekada neprisiėmė ir neužtikrino šios įmonės įsipareigojimų įvykdymo. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas. Jis pripažįsta, kad V. B. prievolės yra pasibaigusios ir dėl to nėra ginčo. Teismai šių aplinkybių nepagrįstai nevertino.
Iš 2002 m. balandžio 29 d. laidavimo sutarties nuostatų akivaizdu, kad V. B. įsipareigojo atsakyti su skolininku solidariai visu įkeistu ir kitu turtu sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau paaiškėjus, kad laidavimo sutartyje nurodytos vertės įkeistino turto V. B. neturi ir įsipareigojimo įkeisti turtą įvykdyti negali, jo laidavimo prievolės įvykdymas buvo papildomai užtikrintas svetimo turto hipoteka. Šalys šiuos abu prievolių užtikrinimo būdus vertino neatsietai, visą sutartį pavadino laidavimo sutartimi. Kasatorė niekada nevykdė ir neketino vykdyti V. B. prievolės įkeisti turtą kreditoriaus – atsakovo – naudai, užtikrindama Rusijos Federacijos bendrovės įsipareigojimų įvykdymą. Priešingu atveju neabejotinai būtų buvęs įformintas sutartinės hipotekos lakštas, kuriame būtų nurodytas kreditorius – atsakovas – ir skolininkas – Rusijos Federacijos bendrovė.
Pažymėtina, kad kreditorius – atsakovas – praleido naikinamuosius 2002 m. balandžio 29 d. laidavimo sutartyje nustatytus terminus ieškiniui laiduotojui pareikšti sutarties nustatytais terminais.
3. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 320 straipsnio esminio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylą Rusijos Federacijos akcinės bendrovės „Als-Maijer“ materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas sprendė, kad ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – butu – užtikrino bendrovės „Als-Maijer“ prievolių įvykdymą kreditoriui – atsakovui. Sprendimo priėmimas neabejotinai turės įtakos bendrovės „Als-Maijer“ teisinei padėčiai kasatorei pareiškus atgręžtinį reikalavimą bendrovei „Als-Maijer“. Kasatorė dėl atgręžtinio reikalavimo bendrovei „Als-Maijer“ turėtų praktinio ir teisinio pobūdžio problemų. Pirma, bendrovės „Als-Maijer“ su kasatore nesieja jokie prievoliniai ir daiktiniai teisiniai santykiai; antra, teismo sprendimas byloje, kurioje bendrovė „Als-Maijer“ neįtraukta į bylą joje dalyvaujančiu asmeniu, neturi šiai bendrovei prejudicinės galios.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai nepadarė CK 6.70 straipsnio, 6.76 straipsnio 2 dalies, 4.170 straipsnio 1 dalies, 4.174 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Šioje byloje hipoteka užtikrinamas tik pagrindinio – kreditoriaus (atsakovo) reikalavimo bendrovei „Als-Maijer“ pagal 2001 m. liepos 25 d. sutartį – įvykdymas.
2. Teismai nepažeidė CK 4.186 straipsnio 3 dalies, 4.181, 6.50, 4.186, 1.2, 6.1, 6.156 straipsnių, CPK 176–185 straipsnių, 197 straipsnio 2 dalies, 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 360 straipsnio nuostatų. 2002 m. balandžio 30 d. pareikštiniame hipotekos lakšte nurodyta, kad turtu apsaugota skolos suma – 800 000 Lt. Ši suma yra bendrovės „Als-Maijer“ skolos suma, kuri užtikrinama kasatorės įkeičiamu turtu. Kasatorė hipotekos lakštą surašė, kad įvykdytų V. B. įsipareigojimą įkeisti atitinkamos vertės nekilnojamąjį turtą pagal laidavimo sutartimi vadinamą 2002 m. balandžio 29 d. sutartį (sutarties 6.1 punktas), o ne kad užtikrintų laidavimo prievolę pagal tą pačią sutartį (sutarties 1 punktas). 2002 m. balandžio 29 d. sutarties 6.1 punkte nustatytą nekilnojamojo turto įkeitimo prievolę už V. B. įvykdė kasatorė, todėl kitą dieną – 2002 m. balandžio 30 d. – surašytame pareikštiniame hipotekos lakšte nurodyta, kad V. B. yra skolininkas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o apeliacinės instancijos teismas – CPK 320 straipsnio 2 dalies. Pirmosios instancijos teismas iš viso nenusprendė dėl jokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šioje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas nesusijęs su Rusijos įmonės teisėmis, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo ex officio įtraukti šią įmonę į bylą trečiuoju asmeniu. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl Rusijos įmonės teisių ir pareigų. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl šios bendrovės įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, siejantį tą asmenį su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės hipotekos ir įkeisto turto
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).
Iš šios bylos medžiagos matyti, kad šalių ginčas kilo dėl hipotekos teisinių santykių pabaigos tuo pagrindu, kad trečiojo asmens V. B. 2002 m. balandžio 29 d. laidavimo sutartimi prisiimta prievolė atsakovui AB ,,Kretingos grūdai“ buvo užtikrinta kasatorės nekilnojamojo turto hipoteka.
Šioje byloje kasatorė V. B. prašymu užtikrinti jo laidavimo prievolę apibrėžtu terminu ir remdamasi CK 4.185 straipsnio 1 dalimi, vienašaliu sandoriu 2002 m. balandžio 30 d. įstatymų nustatyta notarine tvarka įformino pareikštinį hipotekos lakštą, kuriuo įsipareigojo užtikrinti skolininko V. B. prievoles apibrėžtu laikotarpiu – iki 2003 m. balandžio 28 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – 2002 m. balandžio 30 d. pareikštinis hipotekos lakštas, kuriame aiškiai apibrėžtas skolininkas – asmuo, kurio prievolių įvykdymas užtikrinimas hipoteka – V. B. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad hipoteka buvo užtikrinamas Rusijos Federacijos bendrovės „Als-Maijer“ prievolių vykdymas, todėl hipotekos pasibaigimui aktualus būtent šios bendrovės prievolių AB ,,Kretingos grūdai“ pasibaigimas, o ne V. B. laidavimo prievolės pabaiga.
Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka, nes teismas tokią išvadą padarė nesant byloje tokių įrodymų, t. y. kad kasatorė užtikrino Rusijos Federacijos bendrovės „Als-Maijer“ prievolių įvykdymą (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, sukūrė naujus kasatorės ir bendrovės „Als-Maijer“ teisinius santykius, kai kasatorės su šia bendrove nesieja jokie teisiniai santykiai. Kadangi kasatorė užtikrino V. B. prievolę, tai teismas turėjo aiškintis, ar yra pasibaigusi V. B. laidavimo sutartis. Ši aplinkybė, kurios teismas tinkamai nevertino, lemia išvadą dėl kasatorės hipotekos pasibaigimo ar nepasibaigimo. Darytina išvada, kad esminės teisinės ir faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti, materialiosios teisės normų taikymui ir aiškinimui, nebuvo išnagrinėtos, todėl, esant tokioms aplinkybėms, byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 47,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Juozas Šerkšnas