Administracinė byla Nr. A2.6-266-1006/2016

Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00235-2016-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.; 2.14.2.; 2.14.3.

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. gegužės 31 d.

Anykščiai

             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., dalyvaujant transporto priemonės savininkui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė:

2016 m. gegužės 14 d. J. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. J. 2016 m. gegužės 14 d., 21.20 val., Anykščių raj. sav., kelias Radiškis – Anykščiai, Rokiškis, 40,00 km., vairavo transporto priemonę VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai  nustatytas lengvas (1.29 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

J. J. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, byla išnagrinėtina jam nedalyvaujant.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, J. J. nurodė, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 21.20 val., Anykščių r., kelyje vairavo mamos draugui R. K. priklausantį automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas (1,29 prom.) girtumas, alkoholio vartojo nuo 14 val. iki 17 val. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Nurodė, kad automobilį davė vairuoti mamos draugas, žinodamas, kad jis yra neblaivus ir nepilnametis. Su pažeidimu sutinka ir gailisi.

Automobilio VW Vento savininkas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo, kad J. J. yra neblaivus, tačiau vairuoti automobilį davė savo noru. Paaiškino, kad kartu su J. J. važiavo ir jis pats, būdamas taip pat neblaivus, bei J. J. mama, jo draugė, A. M..

Pažeidėjas baustinas

ATPK 129 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Pagal ATPK 129 straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Be pažeidėjo prisipažinimo, J. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta medžiaga: 2016 m. gegužės 14 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio duomenys, kuris užfiksavo 1,29 promilių girtumą, policijos pareigūno Tarnybinis pranešimas, 2016 m. gegužės 14 d. A. M. paaiškinimas, Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. K..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai J. J. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, kad jis įvykdė ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis). J. J. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.575-1980/2011); turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir bylą išnagrinėjus nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2012).

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 129 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Taigi, nubaudus asmenį pagal ATPK 129 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Nors minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau kartu konstatavo, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Kaip minėta ankščiau, nubaudus asmenį pagal ATPK 129 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. ne tik, kad pats davė vairuoti savo transporto priemonę J. J., bet ir į tai, kad jis žinojo, jog J. J. yra nepilnametis, neturi teisės vairuoti transporto priemones, kad J. J. buvo neblaivus, kad jis pats važiavo tuo automobiliu, vairuojant J. J., kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje byloje yra išskirtinės situacijos, leidžiančios netaikyti turto konfiskavimo, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą. Teismas sprendžia, kad R. K. teiginys, kad jis nežinojo, jog J. J. yra neblaivus yra nepagrįstas, ir vertintinas, kaip siekis išvengti atsakomybės, nes byloje esantis J. J. paaiškinimas, A. M. paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, patvirtina priešingas aplinkybes. 

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jis nuoširdžiai gailisi, o pažeidėjo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Turi galiojančių nuobaudų.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad J. J. dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl to labai gailisi, į tai, sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus baudą neviršijančią ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyto baudos vidurkio su transporto priemonės konfiskavimu (ATPK 302 straipsnio 1 dalis).

Kadangi J. J. yra nepilnametis, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 4 dalimi, jam skirtina ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šio straipsnio sankcijoje.   

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, 30 straipsniu, 129 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straispnio1 punktu, teismas

n u t a r i a:

J. J. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje ir paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su automobilio konfiskavimu.

Konfiskuoti transporto priemonę VW VENTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. K., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutarimo dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdymą pavesti antstoliui (ATPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudą sumokėti per 40 dienų  nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16057924538.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                         Justė Kliučinskienė