Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-22][nuasmenintas nutarimas byloje][A6.-611-1128-2022].docx
Bylos nr.: A6.-611-1128/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjas
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

?

 Administracinio nusižengimo byla

 Nr. A6.-611-1128/2022

 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00940-2022-0

 Procesinio sprendimo kategorija 7.11

 (S)

 

img1 


VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,

sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.

Taip A. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. nurodė, kad iki pandemijos skolų niekam neturėjo, o prasidėjus pandemijai tos skolos ir pradėjo kauptis. Turtas tai įmonės automobiliai, suktukai, perforatoriai, turto vertė apie 7-8 tūkst. eurų. Kai pandemija prasidėjo, kito ir vertė, nes buvo automobilių nesidėvėjimas ir visa kita. Skolos nebuvo didesnės už turtą iki pandemijos pradžios. Sunkumai prasidėjo, kai prasidėjo pandemija, nes užsakovai turėjo jiems tiekti detales, pradėjo strigti, vėlavo terminai, pradėjo sirgti darbuotojai, buvo tikrai blogai, viskas sustojo. Tuo metu dėl nemokumo nesikreipė, nes stengėsi kiek įmanoma išsilaikyti, tai jo pirmoji įmonė ir nesinorėjo prarasti ir kiek galėjo tiek stengėsi. Dėl bankroto nesikreipė, nes dar vylėsi, kad pandemija praeis ir viskas atsistos į savo vėžias, bet ji ilgai užtruko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už vėlesnius nei 2020 m. turėjo pateikti buhalterė, bet kodėl nepateikė, jis negali paaiškinti. Jis žinoma buvau atsakingas už tai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal JANĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2022 m. liepos 20 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 45452,86 Eur, iš jų 9412 Eur avansinis pelno mokestis, 15216,78 Eur pelno mokestis, 20631,72 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 192,36 Eur delspinigiai. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: bendrovė nuo 2020 m. balandžio 15 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto bendrovė neturi; VĮ Regitra duomenimis, bendrovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės, kurioms uždėti apribojimai; antstolių duomenų bazės duomenimis, užvestos 2 vykdomosios bylos, kuriomis antstoliai išieško UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą kreditorių naudai; bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2020 metus. VMI pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir 2022 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2339-855/2022 priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 19 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki pandemijos skolų niekam neturėjo, o prasidėjus pandemijai tos skolos ir pradėjo kauptis, dėl bankroto nesikreipė, nes dar vylėsi, kad pandemija praeis ir viskas atsistos į savo vėžias, bet ji ilgai užtruko. Visgi, tokios A. D. nurodytos aplinkybės nepašalina jo kaltės ir nepaneigia objektyvios tiesos faktų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir jos vadovo pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo ir nepanaikina jo, kaip vadovo pareigos, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo VMI. 

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą A. D., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nustatyta A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Taip pat teismas įvertina įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes – įmonės finansinę situaciją lėmė prasidėjusi pandemija, A. D. dėjo pastangas siekdamas atgaivinti įmonės veiklą: Ukrainoje ieškojo naujų tiekėjų, ieškojo naujų darbuotojų, sudarinėjo sutartis su užsakovais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. D. paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskirti 800 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-611-1128/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                    Linas Pukinskas


Paminėta tekste:
  • 2AT-26-719/2020
  • eB2-182-855/2025