Administracinė byla Nr. A-2653-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02324-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl tarnybinės nuobaudos ir įsakymo panaikinimo, grąžinimo į anksčiau eitas pareigas, pareiginio atlyginimo skirtumo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 8-608 „Dėl tarnybinės nuobaudos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui A. V.“ (toliau – ir Įsakymas dėl nuobaudos); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. P-640 „Dėl prokuroro A. V. perkėlimo į žemesnes prokuroro pareigas“ (toliau – ir Įsakymas dėl perkėlimo); 3) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas; 4) priteisti 402,34 Eur (atskaičius mokesčius) arba 665,01 (neatskaičius mokesčių) pareiginio atlyginimo skirtumą per mėnesį už laikotarpį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas, t. y. iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17,00) į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro (pareiginės algos koeficientas 13,9) pareigas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad duomenys, naudoti tarnybiniam patikrinimui atlikti, buvo gauti neteisėtu tikslu ir neteisėtais būdais, todėl negalėjo būti panaudoti pareiškėjo atliktiems veiksmams tirti ir vertinti. Be to, duomenys, naudoti tarnybiniam patikrinimui atlikti, negalėjo būti naudojami sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės, kadangi inkriminuota kaip tarnybinis pažeidimas veika neatitinka korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčio tarnybinio pažeidimo sudėties. Šie tarnybinio patikrinimo duomenys neatitinka leistinumo kriterijų. 2019 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-12057 (toliau – ir Išvada) ir 2019 m. rugsėjo 27 d. teikime Nr. 17.9.-12396 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas) pateikti apibendrinimai ir išvados neatitinka analizuotų duomenų turinio, todėl nepagrindžia, kad pareiškėjo padaryti veiksmai atitinka tarnybinio pažeidimo požymius ir sudaro privalomąją jo sudėtį. Patikrinimą atlikęs pareigūnas (toliau – ir tikrintojas) nesurinko visų tarnybiniam patikrinimui būtinų duomenų, nenurodė visų reikšmingų aplinkybių, todėl neteisingai nustatė ir konstatavo faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius duomenis. Toks neteisingas vertinimas tikrintojui galbūt sutrukdė objektyviai ir visapusiškai ištirti, įvertinti tarnybinio patikrinimo metu tiriamas aplinkybes bei padaryti teisingas, pagrįstas bei tyrimo duomenimis pagrįstas išvadas. Paskirta tarnybinė nuobauda savo griežtumu neatitinka atliktų veiksmų pavojingumo, jais sukeltų padarinių sunkumo, o dėl to teisingumo ir protingumo kriterijų. Dėl nurodytų trūkumų Išvada ir Teikimas pripažintini nepagrįstais. Įsakymas dėl nuobaudos priimtas atsižvelgus į teisiniu požiūriu ydingą Išvadą ir Teikimą, dėl to yra nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas. Todėl naikintinas ir Įsakymas dėl perkėlimo į žemesnes pareigas.

3.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) tyrimas pareiškėjo atžvilgiu vyko teisėtai. Jį taikant ir pagrįstai tęsiant buvo siekiama nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. KŽ tyrimo metu pareiškėjo atžvilgiu taikyti neviešo pobūdžio veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą, jis nebuvo provokuojamas. Pareiškėjo veiksmų faktinės aplinkybės atitinka būtinus korupcijos elementus, t. y. būdamas prokuroru pareiškėjas elgėsi priešingai turimiems įgaliojimams. Be to, pareiškėjo elgesys aiškiai pažeidė nustatytus prokurorams etikos reikalavimus, t. y. siekė naudos pažįstamiems asmenims ir tokiais veiksmais padarė žalą valstybei, pažemindamas prokuroro ir prokuratūros institucijos vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai nustatytos ir įvertintos visos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, motyvuotoje Išvadoje ir Teikime aprašyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas. Tad pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta antra pagal sunkumą tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Generalinio prokuroro Įsakymo dėl nuobaudos ir Generalinio prokuroro Įsakymo dėl perkėlimo, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas ir paskirta tarnybinė nuobauda realizuota perkeliant pareiškėją iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro pareigų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.       Teismas pažymėjo, kad Išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga įrodo, kad pareiškėjas: 1) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 25 d. sistemingai bendraudamas telefonu su S. V. konsultavo jį dominusiais teisiniais klausimais dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49111-18, kuriame D. P. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalyje, parengė ir surašė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, domėjosi šio ikiteisminio tyrimo eiga; 2) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. sausio 17 d. sistemingai bendraudamas telefonu, siųsdamas sms žinutes, susitikdamas su S. M. konsultavo jį dominusias teisiniais klausimais dėl jo vadovaujamoje įmonėje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliekamo ūkio subjekto patikrinimo. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 391 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtinto Lietuvos prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5.1.1, 5.2.1, 5.4.1, 5.9.1 papunkčių bei 9 punkto reikalavimus bei nuostatas. Teigiama, kad pareiškėjas tarnybinius pažeidimus padarė tyčia, kadangi jis galėjo ir turėjo numatyti jam galimus neigiamus padarinius. Pareiškėjas žinodamas prokurorams keliamus reikalavimus, numatytus Prokuratūros įstatyme ir Etikos kodekse, tyčia jų nepaisė ir nesirūpino, kad būtu išvengta neigiamų padarinių. Pareiškėjo tyčią įrodo jo aktyvus elgesys, domėjimasis ikiteisminio tyrimo ir atliekamo FNTT patikrinimo eiga, kvalifikuotų patarimų davimu, kokių veiksmų imtis, kad suinteresuoti asmenys patirtų minimalias arba apskritai nepatirtų teisinių pasekmių. Pats prokuroras ramino suinteresuotus asmenis, nurodė laikytis jo strategijos, iškilus neaiškumui liepė kreiptis į jį, organizavo susitikimus ir t. t. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjo atliktas tarnybinis pažeidimas yra šiurkštus, nes jis susijęs su neigiamos nuomonės apie prokurorus formavimu ir visuomenės pasitikėjimu prokuratūra bei jos autoriteto sumenkinimu, teikiant teisines konsultacijas suinteresuotiems pažįstamiems asmenims, neigiamo pavyzdžio apie prokurorus formavimu ir prokuroro vardo pažeminimu. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą patikrinimą atlikęs prokuroras siūlė pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras, atsižvelgdamas į Išvadoje konstatuotas aplinkybes, 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė Teikimą. Teikime iš esmės atkartojamos tos pačios aplinkybės kaip ir nurodytos Išvadoje, tačiau siūloma pareiškėjui skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Nagrinėjamu atveju Generalinis prokuroras, susipažinęs su Teikimo turiniu, jam pritarė ir Įsakymu dėl nuobaudos nusprendė pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Generalinio prokuroro Įsakymu dėl perkėlimo pareiškėjas buvo perkeltas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 46 punkte nustatytas terminas.

8.       Teismas nurodė, kad faktinis pagrindas pradėti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą buvo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2019 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. S8-08-68 (toliau – ir pažyma) pateikta informacija. Iš STT pažymos turinio akivaizdu, kad informacija apie galbūt pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą buvo surinkta naudojant KŽ veiksmus – vykdant pareiškėjo pokalbių bei elektroninio ryšio priemonėmis perduodamos asmeninės informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, darė išvadą, jog teismas, nagrinėdamas tarnybinį ginčą, kuriame pareigūno veiksmų neteisėtumas įrodinėjamas KŽ tyrimo metu surinktais duomenimis, kiekvieną kartą privalo įvertinti, ar KŽ priemonėmis gauti duomenys yra surinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei ar pagrįstai buvo panaudoti tiriant tarnybinį nusižengimą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu KŽ tyrimo veiksmai su pertraukomis buvo vykdomi nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Visi veiksmai buvo sankcionuoti apylinkės arba apygardos teismo pirmininko(-ų) ar jo įgalioto(-ų) asmens nutartimis. KŽ veiksmų sankcionavimo faktinis pagrindas yra pateikiamas STT teikimuose teismams bei teismų nutarčių motyvacinėse dalyse. 

9.       Teismas pabrėžė, kad Tauragės apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkai nagrinėdami STT teikimuose nurodytą informaciją konstatavo, jog yra faktinis pagrindas vykdyti pareiškėjo atžvilgiu KŽ tyrimą ir šiuos veiksmus sankcionavo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog tarnybinio patikrinimo metu naudota KŽ informacija buvo surinkta neturint teismo sankcijos arba duomenys būtų surinkti nesankcionuotomis KŽ priemonėmis. Visa informacija apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą buvo surinkta panaudojant sankcionuotas KŽ priemones, t. y. vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, pokalbių bei susirašinėjimo slaptą kontrolę ir fiksavimą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų su skundu kreipęsis į STT vadovą dėl jo atžvilgiu vykdytų neteisėtų KŽ veiksmų ir tokiu būdu realizavęs teisę skųsti KŽ subjekto veiksmus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta teise skųsti KŽ subjektų veiksmus jis nesinaudojo. Taigi byloje nėra duomenų paneigiančių, kad KŽ subjekto atliekami ir teismo sankcionuoti veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad STT pareigūnų atlikti veiksmai buvo sankcionuoti apylinkės arba apygardos teismo pirmininko (jo įgalioto asmens), pareiškėjas šių veiksmų neskundė KŽĮ nustatyta tvarka, todėl nėra jokių duomenų, leidžiančiu teigti, jog informacija buvo surinkta viršijant sankcionuotų veiksmų apimtį ir suteiktus įgaliojimus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad duomenys naudoti tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti neteisėtais būdais ir negalėjo būtu naudojami pareiškėjo atliktiems veiksmams tirti bei vertinti. 

10.       Teismas, vadovaudamasis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, darė išvadą, kad KŽ priemonėmis surinkti duomenys gali būti panaudojami tarnybinio patikrinimo metu tik nustačius, jog galbūt atliktas tarnybinis pažeidimas turi korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo požymių ir ši informacija KŽ institucijos vadovo sprendimu yra išslaptinama. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad STT vadovas 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. 3S-01-103 sutiko išslaptinti KŽ tyrimo metu surinktą medžiagą apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą ir leido šiais duomenimis remtis tarnybinio patikrinimo metu. Atsižvelgiant, kad KŽ tyrimo metu surinkta informacija buvo išslaptinta, o pareiškėjo veiksmuose nustatyti korupcinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui būdingi elementai, todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pateiktą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies išaiškinimą, akivaizdu, jog atsakovas tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai rėmėsi KŽ tyrimo metu surinktais duomenimis.

11.       Teismas nurodė, kad, analizuojant tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas dėl dviejų epizodų: 1) dėl konsultacijų S. V., kuris siekė padėti D. P. K. atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl viešoje erdvėje paskleistos melagingos informacijos apie žurnalistę išvengti baudžiamosios atsakomybės arba pasiekti pozityviausio rezultato bei rengė procesinius dokumentus; 2) dėl S. M. suteiktų teisinių konsultacijų, kurių metu buvo patarinėjama, ką S. M. daryti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už aplaidžiai tvarkomą buhalterinę apskaitą jo vadovaujamoje bendrovėje. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neneigė, jog teikė informaciją S. V. ir S. M., šios aplinkybės nustatytos ir KŽ veiksmų atlikimo metu. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 5 d. pareiškėjas reguliariai bendravo su S. V., kuris pareiškėjui nurodė, jog Klaipėdos AVPK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame D. P. K. yra kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir domėjosi, ar pareiškėjas galėtų patarti, kaip D. P. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš teismui pateiktų pokalbių tarp pareiškėjo ir S. V. turinio nustatyta, kad pareiškėjas rūpinosi D. P. K. interesais – susipažino su pateiktais ikiteisminio tyrimo procesiniais dokumentais, aptarinėjo galimus ikiteisminio tyrimo užbaigimo variantus, nurodė, kokius dokumentus reikia pateikti tyrimui, kokios pozicijos laikytis siekiant, jog D. P. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju, pats D. P. K. vardu parengė prašymą atlyginti nukentėjusiajam žalą ir su juo susitaikyti, ne kartą pas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę domėjosi, kokie procesiniai sprendimai planuojami priimti, kokia nusikaltimo įrankiu buvusio kompiuterio grąžinimo tikimybė ir t. t. Taip pat iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad S. M. vadovaujamoje bendrovėje FNTT pareigūnai atliko patikrinimą ir jis nedelsiant kreipėsi į pareiškėją siekdamas sužinoti, kaip jam dera elgtis šioje situacijoje, kad išvengtų negatyvių teisinių pasekmių ir galimos baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjas telefonu bei sms žinutėmis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. sausio 17 d. reguliariai bendravo su S. M. ir konsultavo jį dėl tyrimo metu jo strategijos ir taktikos, nurodė, kad pastarasis neteiktų paaiškinimų, jokiais veiksmais nebendradarbiautų su tyrimą atliekančiais pareigūnais. Pokalbių metu pareiškėjas su S. M. aptarinėjo FNTT atliekamo patikrinimo eigą, FNTT veikimo metodiką, patarė S. M., kuo mažiau bendrauti su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, papasakojo, kokios gynybinės pozicijos laikytis, kokių veiksmų imtis, domėjosi, ką S. M. papasakojo pareigūnams, kaip išvengti pokalbių pasiklausimo, mokė, kaip paslėpti informaciją esančią kompiuteryje ir t. t. Taigi, vertinant abiejų epizodų metu nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog tiek pokalbių su S. V., tiek su S. M. metu pareiškėjas savo patarimais bei konsultacijomis siekė, jog D. P. K. ir S. M. išvengtų negatyvių teisinių pasekmių arba jos būtu kiek įmanoma mažesnės. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo veiksmai prieštarauja Etikos kodekse prokurorams keliamiems reikalavimams. Etikos kodekso 5 punktas įpareigoja prokurorus padėti teismui vykdyti teisingumą, jis privalo ginti asmenų, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas bendraudamas su trečiaisiais asmenimis veikė ne vedamas visuomenės, teisingumo ar valstybės interesų, tačiau siekė naudos S. M. ir D. P. K., taip minėtiems asmenims sudarydamas įspūdį, jog pažeidus teisės aktų reikalavimus, jie gali kreiptis pagalbos į prokurorą, kuris pasidomėjęs jų situacija, pateiks naudingų patarimų, surašys reikalingus procesinius dokumentus ir t. t. Tokie veiksmai nėra suderinami su Etikos kodekse prokurorams nustatytu reikalavimu vadovautis teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo ir atsakomybės principais. Pareiškėjas yra profesionalus teisininkas, prokuroras, prisiekęs būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališkas, sąžiningas, saugoti gerą prokuroro vardą, todėl jam turėjo būti žinoma, kad minėti veiksmai prieštarauja Etikos kodekse nustatytoms imperatyviomis pareigomis, žemina prokuroro bei prokuratūros gerą vardą. 

12.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad norint konstatuoti, jog neteisėti veiksmai pažemino pareigūno vardą ar institucijos autoritetą visuomenės akyse, nėra būtina nustatyti, jog atlikti veiksmai buvo padaryti matant visuomenės atstovams ar kad jie sukėlė neigiamą atgarsį visuomenėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo veiksmai pažemino prokuratūros ar prokurorų gerą vardą. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad liudytojo R. U. parodymais buvo paneigtos ar patvirtintos bylai reikšmingos aplinkybės. Liudytojais apklausti S. V. ir S. M. yra asmenys, kuriems buvo teikiami patarimai ir derinami jų veiksmai dėl procesų eigos, taigi jų parodymų vertinimas šios bylos kontekste yra subjektyvus, o taip pat nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga įrodo pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, nagrinėjamu atveju jo kaltė yra įrodyta ir Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

13.       Teismas nurodė, kad analizuojant Išvados ir Teikimo turinį nustatyta, jog teikiant siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo pareiškėjui buvo įvertinta, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas, jo tarnyba tiesioginių vadovų vertinama teigiamai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Vertinant Generalinės prokuratūros 2019 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 17.9.-6157 pateiktą informaciją matyti, jog pareiškėjas už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą buvo skatintas 4 kartus ir galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Vis dėlto atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjui buvo skirtos ir 3 tarnybinės nuobaudos, kurios nėra galiojančios, tačiau taip pat charakterizuoja pareiškėją. Teismas konstatavo, kad, įvertinus pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo kaltę ir požiūrį į padarytą pažeidimą, Įsakymu dėl nuobaudos paskirta tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjo padarytų neteisėtų veiksmų sunkumą, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Paskirtos tarnybinės nuobaudos pakeitimas į švelnesnę nebūtų adekvatus padarytam pažeidimui ir neturėtų poveikio tokio pobūdžio pažeidimų prevencijai. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūroje ėjo pareigas, kuriose jis buvo atsakingas už, be kita ko, korupcinių nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą ir valstybės interesų atstovavimą tokiose bylose, todėl Teikime pagrįstai pabrėžiama, jog tokiame skyriuje dirbantiems prokurorams yra keliami ypatingi skaidrumo standartai. 

14.       Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad Generalinio prokuroro Įsakymas dėl nuobaudos yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl Įsakymo dėl nuobaudos panaikinimo, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinių reikalavimų dėl Generalinio prokuroro Įsakymo dėl perkėlimo panaikinimo, grąžinimo į anksčiau eitas pareigas, pareiginio atlyginimo skirtumo priteisimo. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pabrėžė, kad į teismo depozitinę sąskaitą pareiškėjo pervestų lėšų grąžinimo klausimas išspręstas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi.

III.

15.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti: 1) panaikinti Generalinio prokuroro Įsakymą dėl nuobaudos ir Įsakymą dėl perkėlimo; 2) nenustačius pagrindų pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, tenkinti jį iš dalies dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimo, paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeičiant švelnesne; 3) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas; 4) priteisti pareiškėjui 402,34 Eur (atskaičius mokesčius) arba 665,01 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginio atlyginimo per mėnesį skirtumą už laikotarpį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas, t. y. iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginio atlyginimo koeficientas 17,00) į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas (pareiginio atlyginimo koeficientas 13,9), iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas nurodo, kad:

15.1.                      Jis papildomai teismo prašė įvertinti ne tik aplinkybes bei argumentus, išdėstytus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bet ir aplinkybes dėl teismo išreikalautų KŽ bylos dokumentų, atsakovo nepateiktų į bylą pirminėje proceso stadijoje. Kadangi šie duomenys į bylą buvo pateikti vėliau, jiems ištirti ir įvertinti buvo būtinas papildomas laikas, poziciją dėl naujai į bylą pateiktų duomenų suponuojamų išvadų ir įrodomų aplinkybių, jų teisinio vertinimo, nesant galimybės išdėstyti ją raštu, pareiškėjas išsakė žodžiu, vykusio teismo posėdžio metu. Šie duomenys ir iš jų darytinos išvados nuosekliai papildo byloje jau buvusius duomenis bei jų suponuojamas išvadas ir įrodo, kad tiek tarnybinį patikrinimą atlikęs prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas duomenis, gautus taikant KŽ priemones, nepagrįstai pripažino įrodymais, leistinais naudoti tiriant jo galbūt padarytą teisės pažeidimą ir įrodinėjant kaltumą. Pozicija buvo grindžiama išvada, kad inicijuojant pareiškėjo atžvilgiu KŽ veiksmus, renkant duomenis, juos tiriant, jų pagrindu darant išvadas bei jomis grindžiant faktinio pagrindo pradėti taikyti ir tęsti KŽ veiksmus pareiškėjo atžvilgiu buvimą, taip pat atliekant tarnybinį patikrinimą ir teisiškai kvalifikuojant pareiškėjo padarytus veiksmus nebuvo tinkamai užtikrintas nešališkumo, objektyvumo ir sąžiningumo principų laikymasis. Nepaisant to, teismas to netyrė ir nevertino, dėl šių reikalavimų laikymosi (ne-)užtikrinimo ir (ne-)pažeidimo teismas sprendime nepasisakė.

15.2.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad KŽ priemonės pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtos taikyti iki 2018 m. gegužės 21 d., kai STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas pranešimu kreipėsi į valdybos viršininką prašydamas pradėti KŽ informacijos patikrinimo bylą. Kaip pagrindas prašymui teikti buvo nurodyta gauta informacija, kad pareiškėjas galbūt piktnaudžiauja tarnyba palaikydamas valstybinį kaltinimą teisme. Šios aplinkybės kaip faktinis pagrindas yra nurodytos ir STT Klaipėdos valdybos viršininko 2018 m. gegužės 28 d. teikime Tauragės miesto apylinkės teismui dėl informacijos iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas gavimo. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta remiantis duomenimis apie tai, kad jis pažeisdamas prokuroro etikos reikalavimus konsultavo asmenis baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo klausimais. Tai įrodo, kad taikant pareiškėjo atžvilgiu KŽ priemones siekti (ketinti, planuoti, numatyti) gauti duomenys apie jo galimą piktnaudžiavimą tarnyba palaikant valstybinį kaltinimą teisme surinkti nebuvo, todėl gautieji duomenys apie galimai padarytą kitą teisės pažeidimą yra „atsitiktinis radinys“, kadangi nėra niekaip susiję su KŽ tyrimo inicijavimu siektu tikslu.

15.3.                      Tinkamai neištyrus ir neįvertinus duomenų, leidžiančių abejoti dėl KŽ inicijavusių, KŽ priemones taikiusių, gautus duomenis vertinusių ir išvadas teikusių STT Klaipėdos valdybos pareigūnų nešališkumo, objektyvumo ir sąžiningumo, negalima tinkamai įvertinti ir jų inicijuotų bei vykdytų KŽ veiksmų bei jų rezultatų teisėtumo, iš to kylančio pagrindo juos pripažinti įrodymais buvimo ir tuo pačiu leistinumo panaudoti bet kokiame toliau po KŽ veiksmų atlikimo vykdomame teisiniame procese. Tai taip pat rodo, kad teismo išvada, jog KŽ tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas ir vykdytas esant tam faktiniams bei teisiniams pagrindams, todėl KŽ duomenys, kaip gauti teisėta tvarka ir būdais, galėjo būti panaudoti tarnybiniam nusižengimui tirti, pareiškėjo kaltei nustatyti bei įrodinėti, negali būti laikoma pagrįsta ir todėl teisinga, kadangi buvo padaryta neištyrus ir neįvertinus visų teisingai išvadai šiuo klausimu padaryti aplinkybių bei dėl jų sprendime nepasisakius. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Išvadoje ir Teikime skirti tarnybinę nuobaudą pateikti apibendrinimai ir išvados atitinka KŽ duomenų turinį, todėl pagrindžia, kad pareiškėjo padaryti veiksmai atitinka būtinuosius tarnybinio pažeidimo (nusižengimo) požymius ir sudaro privalomąją jo sudėtį. Tai taip pat reiškia, kad priešinga teismo išvada, išdėstyta skundžiamame sprendime, nėra teisinga.

15.4.                      Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismui žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad inicijuojant pareiškėjo atžvilgiu KŽ veiksmus, juos atliekant, vertinant (interpretuojant) taikant KŽ priemones surinktus duomenis, taip pat atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, buvo esmingai pažeisti nešališkumo, sąžiningumo ir objektyvumo reikalavimai (principai), todėl tiek pats KŽ tyrimas, tiek ir jo metu gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais. Šie duomenys turėjo būti pripažinti neleistinais naudoti bet kokiame tolimesniame teisiniame procese. Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog nurodyti pažeidimai buvo padaryti: 1) tiek KŽ duomenų patikrinimo bylos inicijavimo, duomenų rinkimo ir jų vertinimo stadijoje; 2) tiek KŽ bylos inicijavimo, duomenų rinkimo taikant KŽ priemones ir jų vertinimo stadijoje.

15.5.                      STT Klaipėdos valdybos pareigūnai iš principo negali būti laikomi nešališkais tiriant įstaigos procesinę veiklą kontroliuojančio prokuroro (t. y. koks ir buvo pareiškėjas), nuo kurio sprendimų ir nurodymų priklauso jų procesinė veikla bei jos vertinimas, galbūt padarytą teisės pažeidimą. Tokios pozicijos pagrįstumą patvirtina ir byloje esantys pareiškėją charakterizuojantys duomenys, kad jis yra pareigūnas, turintis savo nuomonę įvairiais darbo organizavimo klausimais, kurie ne visada sutampa su jo organizuojamus ikiteisminius tyrimus atliekančių pareigūnų nuomone. Pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jo, kaip prokuroro veikloje, sąžiningumo standartų neatitinkantis STT Klaipėdos valdybos pareigūnų elgesys nebuvo vienkartinis. Nepaisant išdėstytų abejonių, vykusio teisinio proceso metu veiksmų pašalinti galimas abejones dėl STT Klaipėdos valdybos pareigūnų šališkumo tiriant pareiškėjo galbūt padarytas neteisėtas veikas imtasi nebuvo, nors tai buvo galima padaryti perduodant tyrimą atlikti kitam teritoriniam STT padaliniui. Viso vykusio teisinio proceso metu procedūrinių saugiklių šioms abejonėms išsklaidyti ir privalomam nešališkumui užtikrinti imtasi nebuvo. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nešališkumo, objektyvumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinka ir KŽ pareigūnų veiksmai analizuojant duomenis, gautus taikant KŽ priemones, bei teikiant išvadas dėl nustatytų aplinkybių vertinimo.

15.6.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomas reikalavimas „patikrinti informaciją“ suponuoja pareigą teismui ištirti ir įvertinti, a) kokie konkretūs duomenys, b) kokio turinio, c) kokio patikimumo, d) kokiomis priemonėmis patikrinti, e) kada ir kokiu būdu bei iš kokių šaltinių gauti, leido susiformuoti pagrįsto manymo kriterijus atitinkančią nuomonę, kad yra daromi korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turintys veiksmai, kuriems ištirti KŽ priemonės gali būti taikomos. Teismas pareigos tinkamai ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes nevykdė ir todėl teisminės praktikos nesilaikė, kadangi iš esmės atliko tik procesinio pagrindo taikyti KŽ veiksmus pareiškėjo atžvilgiu patikrinimą, formaliai patikrindamas procedūrinių dokumentų (prašymų, teikimų, teismo nutarčių), suteikiančių leidimą tokias priemones taikyti, buvimą bei jų turinio atitikimą bendriems tokių procesinių dokumentų turiniui keliamiems reikalavimams.

15.7.                      Atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną faktinę aplinkybę, leidžiančią pagrįstai abejoti, kad KŽ pareigūnų, inicijavusių pareiškėjo atžvilgiu KŽ priemones, veiksmai ne tik neatitiko privalomus nagrinėjamai situacijai nešališkumo ir sąžiningumo reikalavimus, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apibrėžiamus šių priemonių taikymo proporcingumo reikalavimus, tokiu būdu esmingai pažeidžiant asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skirtingi KŽ duomenų rinkimo būdai ir priemonės pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos nuo 2018 m. gegužės 21 d., o duomenys apie pareiškėjui inkriminuotus sudarančius tarnybinio pažeidimo sudėtį veiksmus buvo gauti tik 2018 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams nuo veiksmų, varžančių asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, taikymo pradžios. Per tą laiką STT pareigūnai negavo jokių duomenų, galinčių pagrįsti pareiškėjo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Per nurodytą KŽ priemonių taikymo laikotarpį jokių domenų apie pareiškėjo galbūt prieštaraujantį teisei elgesį gauta nebuvo, o toks nepagrįstai ilgas KŽ priemonių taikymas, nesant daromas nusikalstamas veikas patvirtinančių duomenų, negali būti laikomas proporcingai varžančiu asmens privataus gyvenimo neliečiamumo reikalavimus. Faktinis pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti KŽ priemones šių veiksmų inicijavimo stadijoje neegzistavo ir buvo dirbtinai sukurtas STT pareigūnų, tendencingai manipuliuojant nepatikima informacija, sąmoningai nesiimant galimų priemonių šiai informacijai patikrinti, tikintis, kad inicijuojamų priemonių pagalba ateityje tęsiant KŽ priemonių taikymą pavyks gauti duomenis apie bet kokį galbūt neteisėtą pareiškėjo elgesį, kuris, atsižvelgiant į jo einamas pareigas, atitiks korupcinio ar tarnybinio pobūdžio teisės pažeidimo sudėties požymius. Toks elgesys, šito pagrįstai ir sąžiningai nesitikint, buvo užfiksuotas pareiškėjo pokalbiuose su S. V. ir S. M.

15.8.                      Teismo išvada, kad pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčio tarnybinio pažeidimo sudėties požymius, buvo padaryta neteisingai įvertinus aplinkybes dėl inkriminuotuose epizoduose veiksmų kryptingumo ir tikslo, tariamai siektos ir gautos dėl šių veiksmų jo ir trečiųjų asmenų naudos bei padarytos viešajam interesui žalos ir jos dydžio, todėl yra subjektyvi ir nepagrįsta byloje nustatytais duomenimis. Tai taip pat reiškia, kad nepagrįsta laikytina ir teismo išvada, jog, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, šiems pareiškėjo padarytiems veiksmams tirti ir nagrinėti buvo galima naudoti taikant KŽ priemones gautus duomenis.

15.9.                      Nepagrįstos teismo išvados, kad: 1) tirti pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti ir todėl atitinka tarnybinio nusižengimo požymius; 2) jais buvo siekiama naudos kitiems; 3) jais buvo padaryta žala; 4) jie atitinka korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčio tarnybinio nusižengimo požymius. Pareiškėjas savo veiksmais nesiekė neteisėtų tikslų, o tai reiškia, kad tokie veiksmai negalėjo sąlygoti neteisėtų pasekmių ir tuo pačiu skundžiamame sprendime deklaruojamos žalos atsiradimo. Teismas duomenų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis nesivadovavo, kadangi: 1) vykusius telefoninius pokalbius tyrė neatsižvelgdamas bei neįvertindamas pokalbius suponavusių įvykių konteksto, atskirų pokalbių turinio sąsajumo bei pokalbių tikslo; 2) išvadas dėl vykusių pokalbių turinio ir tikslo padarė iš esmės netirdamas ir nevertindamas teismo posėdžio metu apklaustų kaip liudytojų S. V. ir S. M. duotų šiais klausimais parodymų, laikydamasis bylos duomenimis nepagrįstos pozicijos, kad šių asmenų, prisiekus sakyti byloje tiesą, duoti parodymai yra subjektyvūs, todėl nereikšmingi ir negalintys paneigti teismo išvadų, kad jo padaryti veiksmai atitinka ne tik tarnybinio nusižengimo sudėtį, bet ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčiam tarnybiniam nusižengimui būtinus elementus; 3) ignoravo, t. y. netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų duomenų, paneigiančių, kad pareiškėjas turimą kompetenciją, kvalifikaciją ir įgūdžius panaudojo prieš valstybės, kuriai prisiekė tarnauti, teisingumo užtikrinimo interesus, o jo interesai buvo priešingi objektyvaus ir nešališko ikiteisminio tyrimo bei teisingumo vykdymo interesams.

15.10.                      i) teismo išvada, kad pareiškėjo padaryti epizoduose su S. V. ir S. M. veiksmai atitinka tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, yra nepagrįsta byloje esančiais duomenimis, kadangi jie nepatvirtina, jog padarytais veiksmais pareiškėjas objektyviuoju ir subjektyviuoju požiūriais galėjo siekti ir siekė neteisėtų tikslų. Nenustačius tokio tikslo, negalima ir išvada, kad pareiškėjo padaryti veiksmai atitinka tyčinio tarnybinio nusižengimo kaltės požymiui būtiną tiesioginę tyčią, kadangi pastaroji yra siejama būtent su neteisėto tikslo siekimu; ii) teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmais buvo padarytas ne tik tyčinis tarnybinis nusižengimas, bet ir nusižengimas, turintis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių, yra nepagrįsta, kadangi byloje nustatyti duomenys nepatvirtina tokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymui konstatuoti būtinų požymių – neteisėtos naudos siekimo ir žalos; iii) nenustačius pareiškėjo padarytuose veiksmuose tarnybinio nusižengimo, turinčio korupcinio pobūdžio nusikaltimų požymių, nepagrįsta yra teismo išvada, kad jo veiklai tirti ir nagrinėti panaudoti duomenys, gauti taikant KŽ metodus ir priemones, galėjo būti pripažinti įrodymais, leistinais naudoti pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį pažeidimą tiriant ir nagrinėjant.

15.11.                      Tiek Išvadoje, tiek Teikime, tiek skundžiamame teismo sprendime nėra pateiktas nei tinkamas oficialaus teisės aktų nustatyta tvarka išviešintų pareiškėjo santykių su S. M. fakto vertinimas, nei jo įtaka teisinei tirtų veikų kvalifikacijai. Tai yra svarbu, kadangi Išvadoje ir Teikime pareiškėjo ryšiai su S. M. ne kartą buvo įvardinti kaip palaikyti taikant slaptumo ir konspiracijos priemones, iš to darant išvadą, kad inkriminuotas šiame epizode tarnybinis pažeidimas buvo daromas tyčia, t. y. žinant, kad atliekami veiksmai yra neteisėti. Niekiniu laikytinas Teikime išdėstytas argumentas, kad viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje išviešintas faktas apie pareiškėjo santykius su S. M. negali turėti įtakos tirtų veiksmų teisinei kvalifikacijai, kadangi deklaracija buvo pateikta jau po to (2019 m. balandžio 30 d.), kai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (2019 m. balandžio 1 d.), kadangi šioje situacijoje teisiškai reikšminga aplinkybe turėtų būti laikomas ne terminas, kada tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, o terminas (data), kada pareiškėjas apie jį sužinojo arba galėjo sužinoti. Pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas tik 2019 m. birželio 17 d. Iki to laiko tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas laikantis slaptumo. Tad jokios objektyvios galimybės sužinoti apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą anksčiau kaip 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjas santykius su S. M. išviešino būtent siekdamas užkirsti kelią galimoms interpretacijoms, kad teikiamos konsultacijos yra: a) atlygintinės; b) susijusios su jo einamomis prokuroro pareigomis bei funkcijomis vykdant baudžiamąjį persekiojimą, kadangi konsultuojama buvo civilinės ir administracinės teisės klausimais; c) yra teikiamos tai tyčia slepiant, siekiant išvengti galimos dėl to kilti atsakomybės. Kuo remiantis padaryta išvada, kad įstatymo reikalavimus atitinkantys pareiškėjo veiksmai rodo, jog pareiškėjas savo veiksmų nevertina kritiškai, o tiesiog nori juos pateisinti kaip siekimą neatlygintinai suteikti teisinę pagalbą pažįstamiems asmenims, Išvadoje nenurodoma. Teismas šių aplinkybių taip pat nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.

15.12.                      Kaip jau buvo ne kartą nurodyta, dalis šiai bylai nagrinėti reikšmingų duomenų buvo gauta taikant KŽ priemones ir į bylą pateikiant nustatyta tvarka išslaptintus šiuos duomenis fiksuojančius dokumentus. Visi šie dokumentai yra ženkliai redaguoti, pašalinant didelę dalį jų turinio. Dalies duomenų, nesudarančių valstybės ar tarnybos paslapties, KŽ dokumentuose nuslėpimas pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti, kuo remiantis buvo priimti sprendimai inicijuoti jo atžvilgiu KŽ veiksmus bei juos vykdyti, taip pat įvertinti, ar tokie sprendimai buvo pagrįsti turėtais ir tinkamai ištirtais, įvertintais ir patikrintais duomenimis. Tuo pačiu tai užkerta pareiškėjui galimybę tinkamai gintis nuo jam pareikštų įtarimų, kadangi atimama galimybė paneigti naudotų sprendimams priimti KŽ duomenų pagrįstumą, patikimumą bei jais grįstų išvadų teisingumą. Tokia situacija pažeidžia ir proceso šalių lygiateisiškumo principą bei nekaltumo prezumpciją, kadangi byloje ir skundžiamame sprendime remiamasi išvadomis, grįstomis duomenimis, žinomais tik vienai proceso šaliai.

15.13.                      Teismo išvada, kad nustatytas tarnybinis pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus, sukėlęs didelę žalą prokuratūros ir prokuroro profesijos autoritetui, todėl paskirta tarnybinė nuobauda nėra per griežta, atitinka atliktų veiksmų pavojingumą, jais sukeltų padarinių sunkumą, o todėl teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką bylose dėl tarnybinių nuobaudų griežtumo atitikties įvertinimo, nėra pagrįsta byloje nustatytų aplinkybių objektyviu vertinimu. Paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimas inkriminuoto pažeidimo sunkumui, sukeltiems padariniams bei kitoms teisingai nuobaudai parinkti ir paskirti reikšmingoms įvertinti aplinkybėms grindžiamas deklaratyviais teiginiais bei išvadomis, nepagrįstai tarnybinio patikrinimo metu nustatytais duomenimis, todėl paskirta tarnybinė nuobauda negali būti vertinama kaip atitinkanti bendruosius ir specialiuosius (atsižvelgiant į einamas pareigas) tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pareiškėjas teismui buvo nurodęs apie prokuratūroje atliktus tyrimus dėl panašaus pobūdžio tarnybinių nusižengimų ir pirmosios instancijos teismo prašė prie nagrinėjamos bylos pridėti šių tarnybinių patikrinimų medžiagas. Turimais duomenimis, aptariamais atvejais buvo nustatytos ne tik aplinkybės, kad prokurorai teikė teisines konsultacijas suinteresuotiems asmenims bei parengė procesinius dokumentus teismams ir kitoms atsakingoms institucijoms, bet ir gavo už tai piniginį atlygį. Nepaisant to, abiem atvejais asmenims buvo paskirtos ženkliai švelnesnės tarnybinės nuobaudos. Sprendžiant pareiškėjui paskirtos už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinės nuobaudos adekvatumo klausimą, reikšminga įvertinti teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2860-1047/2020 nurodytą poziciją, kad pareiškėjo viešai išsakyti teiginiai, kuriais buvo mestas įtarimų šešėlis aukščiausiems valstybės ir prokuratūros vadovaujantiems pareigūnams ir visuomenei sudaryta nuomonė dėl galbūt jų neteisėtų veiksmų vykdant teisingumą, nors ir prieštarauja prokurorų etikos kodekso reikalavimams ir sudaro privalomąją tarnybinio nusižengimo sudėtį, tačiau nesukėlė tokių pasekmių, dėl kurių pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – galėtų būti laikoma adekvati. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat teisminės praktikos, todėl, teismui nenustačius pagrindo ją panaikinti, ji turėtų būti sušvelninta, paskiriant kitą nuobaudą, atitinkančią pripažinto padarytu tarnybinio pažeidimo sunkumą bei sukeltas pasekmes, taip pat jį padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.

16.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

16.1.                      Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas (iš teismo sprendimo yra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nusprendė atmesti pareiškėjo skundą), jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ar priimtas pažeidus teisės normas.

16.2.                      STT Klaipėdos valdybos pareigūnai, besikreipdami dėl sankcijų, fiksuodami pareiškėjo susitikimus, pokalbius ir jų turinį, iš esmės atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, tačiau šių duomenų vienasmeniškai nevertino. Teismas pagrįstai nustatė, kad STT Klaipėdos valdybos nustatytų duomenų buvo pakankama tarnybiniam patikrinimui pradėti, kadangi buvo užfiksuoti pareiškėjo veiksmai, turintys korupcinės veikos požymius, tačiau duomenų vertinimą teisės aktų požiūriu bei tarnybinio pažeidimo konstatavimui atliko ne STT pareigūnai, o tam įgalioti prokurorai bei tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo, o galiausiai ir Generalinis prokuroras. Taigi KŽ tyrimas pasireiškė kreipimuisi dėl duomenų gavimo sankcionavimo, jų fiksavimu, o gautų duomenų vertinimas buvo atliktas pradedant tarnybinį patikrinimą, jį atliekant ir priimant ginčijamus įsakymus. Vertinimo nešališkumą, pavyzdžiui, įrodo faktas, kad tarnybinės atsakomybės taikymo baigiamuosiuose dokumentuose nebuvo konstatuotas pareiškėjo tarnybinis pažeidimas, susijęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. 04-7-00009-17, nors STT Klaipėdos valdybos pareigūnai darė prielaidas dėl minėto pažeidimo padarymo. Tai įrodo atsakovo objektyvumą. Be to, byloje tikrinamas individualių administracinių teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne visų tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių dokumentų pagrįstumas. STT Klaipėdos valdybos pažyma šiuo atveju turėjo būti įvertinta pakankamumo tarnybiniam patikrinimui pradėti aspektu. Teisminio nagrinėjimo metu buvo patikrintas, o skundžiamame teismo sprendime motyvuotai aptartas atliktų KŽ veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo argumentai apie STT Klaipėdos valdybos pareigūnų sąžiningumo standartų neatitinkantį elgesį jam atliekant prokuroro pareigas nepagrįsti.

16.3.                      KŽĮ nenustato, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, ir iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Todėl skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatuotas KŽ veiksmų tikslingumas ir proporcingumas, o teisė į privatų gyvenimą negali būti svarbesnė už visuomenės interesą apginti valstybę nuo korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas tinkamai ištyrė, įvertino ir motyvavo savo sprendimą dėl KŽ veiksmų teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo.

16.4.                      Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir teismui pateikti tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys apie pareiškėjo ir jo pažįstamų asmenų bendravimo turinį, pobūdį, intensyvumą neabejotinai leido konstatuoti, kad buvo aiškiai išreikštas trečiųjų asmenų interesas pareiškėjo veiksmais ir šie veiksmai buvo nukreipti į siekį, priešingą teisingumo interesų vykdymui. Pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso nuostatas. Tai pagrįstai konstatavo ir teismas. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala prokuratūros autoritetui, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nustatyti jo veiksmai žemina prokuroro vardą ir neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų. Konstatuoti pažeidimai buvo šiurkštūs, tęstiniai, padaryti aktyviais veiksmais ir susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais neigiamais padariniais – didele žala prokuratūros institucijos autoritetui. Duomenys apie pareiškėjo pažeidimą buvo paskelbti ir žiniasklaidoje.

16.5.                      Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai motyvavo paskirtos nuobaudos adekvatumą. Pareiškėjo prašymas sušvelninti tarnybinę nuobaudą laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas. Pareiškėjui už prokuroro vardo pažeminimą bei Etikos kodekso pažeidimus galėjo būti skirta ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, t. y. atleidimas iš tarnybos, tačiau dėl jo teigiamos charakteristikos buvo nuspręsta apsiriboti švelnesne nuobauda. Tačiau prokuroras, padaręs korupcinio pobūdžio tarnybinius pažeidimus, negali tarnauti prokuratūros kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija padalinyje.

17.       Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimo: ar Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. liepos 12 d. direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/136/EB (toliau – ir Direktyva), 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad KŽ tyrimo metu KŽ subjektų prieiga prie duomenų, leidžiančių nustatyti telefoninio pranešimo iš KŽ objekto fiksuotojo ar judriojo ryšio telefono šaltinį ir adresatą, datą, laiką, trukmę ir pobūdį, naudotą ryšio įrangą, naudotos judriojo ryšio įrangos buvimo vietą bei patį pokalbių turinį, yra toks minėtose Chartijos straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas, kad tokia prieiga privalo būti suteikiama tik tais atvejais, kai kalbama apie kovą su sunkiomis ir labai sunkiomis nusikalstamomis veikomis. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad:

17.1.                      KŽĮ leidžia, o Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ir ERĮ) realiai įgalina slapta elektroninių ryšių tinklais gautus su asmens privačiu gyvenimu susijusius duomenis panaudoti tiriant tarnybinius ir (ar) drausminius nusižengimus. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisinis reguliavimas imperatyviai nustato, kad tokia intervencija į asmens teises ir laisves gali būti pateisinama (proporcinga) tik esant išimtiniams atvejams – siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą, gynybą, visuomenės saugumą bei užkardant ir tiriant baudžiamąsias veikas. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar tokią galimybę numatantis KŽĮ ir įgalinantis ERĮ teisinis reguliavimas atitinka ES teisės aktus. KŽĮ ir ERĮ normų pagrindu KŽ vykdančiam subjektui yra suteikiama teisė ir reali galimybė kontroliuoti visą asmens elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei pokalbių turinį. ERĮ 65 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenys gali būti perduodami KŽ subjektui tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti BK, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. Direktyvos 15 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės gali patvirtinti teisines priemones, ribojančias šios direktyvos 5 ir 6 straipsniuose, 8 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nustatytų teisių ir pareigų taikymą, jeigu toks ribojimas yra būtina, tinkama ir adekvati demokratinės visuomenės priemonė, skirta apsaugoti nacionalinį saugumą (t. y. valstybės saugumą), gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalyje; valstybės narės gali, be kita ko, patvirtinti teisines priemones, leidžiančias ribotą laikotarpį saugoti duomenis, remiantis šioje dalyje nustatytais motyvais; visos šioje dalyje nurodytos priemonės turi atitikti bendruosius Bendrijos teisės principus, tarp jų ir nurodytus Europos Sąjungos Sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Minėtos ERĮ 65 straipsnio 2 dalies normos turinys atitinka Direktyvos 15 straipsnio 1 dalies turinį, nes tiek aptariamose ERĮ, tiek Direktyvos normose yra įtvirtinamas proporcingumo principas naudojant elektroninių ryšių tinklais gaunamus duomenis, reikalaujantis, kad tokie duomenys gali būti naudojami užkardant, tiriant ir nustatant tik sunkias ir labai sunkias veikas. Nepaisant nurodytos nuostatos, pagal KŽĮ elektroninių ryšių tinklais gaunamų duomenų panaudojimo imtis ir galimybės neapsiriboja tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimo veikloje, kadangi pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį elektroninių ryšių tinklais gauti duomenys, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinami ir panaudoti tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčius drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste susidaro tokia situacija, kad nors ERĮ normos formaliai atitinka Direktyvos 15 straipsnio 1 dalį, dėl KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatyto teisinio reguliavimo ERĮ 65 straipsnio 2 dalis, tiesiogiai įgyvendinanti Direktyvos 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tampa realiai neveikiančia norma. ERĮ 65 straipsnio 2 dalyje numatyti elektroninių ryšių tinklais gaunami duomenys KŽĮ pagrindu Lietuvoje naudojami ne tik sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų tyrimui, bet ir korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių drausminių ir (ar) tarnybinių nusižengimų nagrinėjimui. Abejones tokio teisinio reguliavimo pagrįstumu, teisėtumu bei atitikimu ES teisei ir jos teisminiam aiškinimui pagrindžia ir aplinkybė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės panaudoti taikant KŽ priemones gautus duomenis administraciniams nusižengimams tirti, nepaisant to, kad šie savo pavojingumu neretai yra gerokai artimesni baudžiamųjų įstatymų uždraustoms veikoms nei tarnybiniai ar drausminiai nusižengimai, tačiau jų tyrimui ir pagrindimui taikant KŽ priemones gauti duomenys negali būti naudojami. Tai akivaizdžiai parodo esamo teisinio reguliavimo netolygumą (neadekvatumą).

17.2.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2021 m. kovo 2 d. sprendime (byla C-746/18) nurodė, kad tik kovos su sunkiais nusikaltimais arba didelių grėsmių visuomenės saugumui prevencijos tikslais galima pateisinti viešosios valdžios institucijų prieigą prie visų srauto ar vietos nustatymo duomenų, galinčių suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba apie jo naudojamų galinių įrenginių buvimo vietą ir leidžiančių daryti tikslias išvadas apie atitinkamų asmenų privatų gyvenimą, o kiti veiksniai, susiję su prašymo leisti susipažinti su duomenimis proporcingumu, kaip antai laikotarpio, už kurį prašoma leisti susipažinti su tokiais duomenimis, trukmė, negali lemti, kad nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas apskritai tikslas pateisintų tokią prieigą. Be to, sprendime papildomai pažymima, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas, kurį lemia viešosios valdžios institucijos prieiga prie visų srauto ar vietos nustatymo duomenų, galinčių suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba apie jo naudojamų galinių įrenginių buvimo vietą, bet kuriuo atveju yra didelis, neatsižvelgiant į laikotarpio, už kurį prašoma prieigos prie minėtų duomenų, trukmę ar turimų duomenų už tokį laikotarpį kiekį ar pobūdį, kai visi šie duomenys gali leisti padaryti tikslias išvadas apie atitinkamo asmens ar asmenų privatų gyvenimą. Cituojamame sprendime ESTT nusprendė, kad Direktyvos 15 straipsnio 1 dalis yra siejama su Chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi ir turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, leidžiančios valdžios institucijų prieigą prie visų srauto duomenų ar vietos nustatymo duomenų, galinčių suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba jo naudojamų galinių įrenginių vietą ir leisti padaryti tikslias išvadas apie jo privatų gyvenimą, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, neribojant šios prieigos taikymo vien procedūroms, kuriomis siekiama kovoti su sunkiais nusikaltimais arba užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui, neatsižvelgiant į laikotarpio, už kurį prašoma prieigos prie minėtų duomenų, trukmę ir turimų duomenų už tokį laikotarpį kiekį ar pobūdį. Taigi ESTT savo praktikoje pasisakė, kad elektroninių ryšių tinklais gaunami duomenys gali būti naudojami tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Esamoje byloje yra keliamas klausimas ne tik dėl duomenų, kuriuos kaupia ir saugo viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, perdavimo ir panaudojimo, bet ir dėl KŽ subjekto teisės kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį bei šiuos duomenis panaudoti tiriant tarnybinius ir (ar) drausminius nusižengimus, tačiau šis klausimas kol kas ESTT praktikoje nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą, be kita ko, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Generalinio prokuroro Įsakymą dėl nuobaudos bei Įsakymą dėl perkėlimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tenkinti jo skundą. Nurodo, kad, nepaisant to, jog jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikytos formaliai teisėtai, tačiau jos taikytos nesant tam faktinio pagrindo, be to, taikytos taip, kad nebuvo tinkamai užtikrintas nešališkumo, objektyvumo ir sąžiningumo principų laikymasis. Atitinkamai pareiškėjas daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinkti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, todėl taip pat negalėjo būti panaudojami atliekant tarnybinį patikrinimą. Mano, kad padaryta veika negali būti traktuojama pažeidimu (ypač korupciniu), o, padarius priešingą išvadą, vertintina, kad paskirtoji nuobauda yra neproporcinga, neadekvati, todėl turėtų būti sušvelninta.

20.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

V.

Apie įrodymų leistinumą

21.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad, nepaisant to, jog jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikytos formaliai teisėtai, tačiau jos taikytos nesant tam faktinio pagrindo, be to, taikytos taip, kad nebuvo tinkamai užtikrintas nešališkumo, objektyvumo ir sąžiningumo principų laikymasis. Atitinkamai pareiškėjas daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinkti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, todėl taip pat negalėjo būti panaudojami atliekant tarnybinį patikrinimą.

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad KŽĮ 8 straipsnio (2016 m. birželio 20 d. redakcija) 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK, be kita ko, 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 1 dalyje, 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio „Papirkimas“ 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 1 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (paminėtina, kad šis reguliavimas iš esmės galioja iki šiol). Taigi, KŽĮ minėtos nuostatos leidžia atlikti tyrimą ne tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis), bet ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus (apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis), kurie, įstatymų leidėjo vertinimu, turėtų būti ištiriami naudojant kriminalinės žvalgybos būdus ir technines priemones. Ypač pabrėžtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste tiek kyšininkavimas (BK 225 str. 2 ir 3 d.), tiek prekyba poveikiu (BK 226 str. 3 ir 4 d.), tiek papirkimas (BK 227 str. 3 d.), tiek piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.), priklausomai nuo nustatytų ir teisiškai kvalifikuotų aplinkybių, gali būti laikomi sunkiais nusikaltimais, todėl, pradedant KŽ tyrimą dėl tokių neviešo pobūdžio veikų, savaime iš anksto nėra galimybės įvertinti, ar minėtos aplinkybės bus kvalifikuotos sunkiu ar apysunkiu nusikaltimu, ar apskritai nesudarys nusikaltimo sudėties (be abejo, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Taigi, įstatymų leidėjas, vertindamas korupcinio pobūdžio veiklas, priešingas bendrajam gėriui, net priimdamas specialųjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, aiškiai išreiškė valią, jog Lietuvoje su korupcijos reiškiniu turi būti kovojama, kad kova su korupcija yra viešasis interesas, kad tokio neviešo pobūdžio veikoms tirti gali būti naudojamos techninės priemonės, kurių nenaudojimas kovoje su neviešo pobūdžio neteisėtomis veikomis darytų tą kovą menamą ir beprasmę.

23.       Antra vertus, sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad KŽ tyrimo metu surinkti duomenys gali būti pripažinti leistinais ir panaudotinais apkaltinti asmenį nusikaltimo padarymu, kai jie buvo surinkti esant teisiniam ir faktiniam pagrindui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021 pabrėžė, kad „pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pažymėtina, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas yra nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).“

24.       Pabrėžtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tauragės apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkai nagrinėdami STT teikimuose nurodytą informaciją konstatavo, jog yra faktinis pagrindas vykdyti pareiškėjo atžvilgiu KŽ tyrimą ir šiuos veiksmus sankcionavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog tarnybinio patikrinimo metu naudota KŽ informacija buvo surinkta neturint teismo sankcijos arba duomenys būtų surinkti nesankcionuotomis KŽ priemonėmis; visa informacija apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą buvo surinkta panaudojant sankcionuotas KŽ priemones, t. y. vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, pokalbių bei susirašinėjimo slaptą kontrolę ir fiksavimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. šios nutarties 23 punktą) patvirtina, kad tais atvejais, kai KŽ tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis KŽ tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai net nėra tikrinamas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo šioje byloje administraciniams teismams kvestionuoti bendrosios jurisdikcijos teismų atliktų sankcionavimo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi, nėra jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog buvo tiek teisinis (pareiškėjas to nė neginčija), tiek faktinis pagrindas atlikti KŽ tyrimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

25.       Minėta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi būti ne tik teisinis bei faktinis pagrindai atlikti KŽ tyrimo veiksmus, bet ir įvertinta, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų su skundu kreipęsis į STT vadovą dėl jo atžvilgiu vykdytų neteisėtų KŽ veiksmų ir tokiu būdu realizavęs teisę skųsti KŽ subjekto veiksmus, pažymėjo, kad KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta teise skųsti KŽ subjektų veiksmus, be kita ko, bendrosios jurisdikcijos teismams, pareiškėjas nesinaudojo. Anot pirmosios instancijos teismo, byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad KŽ subjekto atliekami ir teismo sankcionuoti veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog KŽ tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos, be kita ko, nebuvo pažeisti pareiškėjo minimi nešališkumo, objektyvumo ir sąžiningumo principai.

VI.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą

26.       Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimo: ar Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. liepos 12 d. direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad KŽ tyrimo metu KŽ subjektų prieiga prie duomenų, leidžiančių nustatyti telefoninio pranešimo iš KŽ objekto fiksuotojo ar judriojo ryšio telefono šaltinį ir adresatą, datą, laiką, trukmę ir pobūdį, naudotą ryšio įrangą, naudotos judriojo ryšio įrangos buvimo vietą bei patį pokalbių turinį, yra toks minėtose Chartijos straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas, kad tokia prieiga privalo būti suteikiama tik tais atvejais, kai kalbama apie kovą su sunkiomis ir labai sunkiomis nusikalstamomis veikomis.

27.       Pažymėtina, kad pareiškėjas mano, jog nagrinėjamos bylos kontekste prieiga prie elektroniniais ryšiais perduodamų duomenų privalo būti suteikiama tik tais atvejais, kai kalbama apie kovą su sunkiomis ir labai sunkiomis nusikalstamomis veikomis. Minėta (žr. šios nutarties 22 punktą), kad KŽĮ 8 str. (2016 m. birželio 20 d. redakcija) 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK, be kita ko, 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 1 dalyje, 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio „Papirkimas“ 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 1 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (paminėtina, kad šis reguliavimas iš esmės galioja iki šiol). Taigi, KŽĮ minėtos nuostatos leidžia atlikti tyrimą ne tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis), bet ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus (apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis), kurie, įstatymų leidėjo vertinimu, turėtų būti ištiriami naudojant kriminalinės žvalgybos būdus ir technines priemones. Ypač pabrėžtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste tiek kyšininkavimas (BK 225 str. 2 ir 3 d.), tiek prekyba poveikiu (BK 226 str. 3 ir 4 d.), tiek papirkimas (BK 227 str. 3 d.), tiek piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.), priklausomai nuo nustatytų ir teisiškai kvalifikuotų aplinkybių, gali būti laikomi sunkiais nusikaltimais, todėl, pradedant KŽ tyrimą dėl tokių neviešo pobūdžio veikų, savaime iš anksto nėra galimybės įvertinti, ar minėtos aplinkybės bus kvalifikuotos sunkiu ar apysunkiu nusikaltimu, ar apskritai nesudarys nusikaltimo sudėties (be abejo, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Taigi, įstatymų leidėjas, vertindamas korupcinio pobūdžio veiklas, priešingas bendrajam gėriui, net priimdamas specialųjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, aiškiai išreiškė valią, jog Lietuvoje su korupcijos reiškiniu turi būti kovojama, kad kova su korupcija yra viešasis interesas, kad tokio neviešo pobūdžio veikoms tirti gali būti naudojamos techninės priemonės, kurių nenaudojimas kovoje su neviešo pobūdžio neteisėtomis veikomis darytų tą kovą menamą ir beprasmę. Teisėjų kolegija neabejoja KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo konstitucingumu. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamos bylos kontekste prieiga prie elektroniniais ryšiais perduodamų duomenų privalo būti suteikiama tik tais atvejais, kai kalbama apie kovą su sunkiomis ir labai sunkiomis nusikalstamomis veikomis, pabrėžtina, kad KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos savaime nepaneigia ir naujausios ESTT praktikos, nes, kaip minėta, korupcinio pobūdžio veikos, kaip neviešos veikos, įstatymų leidėjo vertinamos kaip arba apysunkiai, arba sunkūs nusikaltimai, o pradedant KŽ tyrimą dėl tokių neviešo pobūdžio veikų gali ir turi būti naudojamos techninės priemonės, kurių nenaudojimas kovoje su neviešo pobūdžio neteisėtomis veikomis darytų tą kovą menamą ir beprasmę. Taigi, šioje byloje nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo iškeltu klausimu, ar Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. liepos 12 d. direktyvos 2002/58/EB nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad KŽ tyrimo metu KŽ subjektų prieiga prie duomenų, leidžiančių nustatyti telefoninio pranešimo iš KŽ objekto fiksuotojo ar judriojo ryšio telefono šaltinį ir adresatą, datą, laiką, trukmę ir pobūdį, naudotą ryšio įrangą, naudotos judriojo ryšio įrangos buvimo vietą bei patį pokalbių turinį, yra toks minėtose Chartijos straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas, kad tokia prieiga privalo būti suteikiama tik tais atvejais, kai kalbama apie kovą su sunkiomis ir labai sunkiomis nusikalstamomis veikomis. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT netenkinamas.

VII.

Apie duomenų, surinktų KŽ tyrimo metu, panaudojimo galimumą tarnybinio patikrinimo metu 

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino, kad KŽ tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, kad KŽ tyrimas buvo atliekamas teisėtai, atitinkamai duomenys, surinkti KŽ tyrimo metu, pripažintini leistinais. Tai patvirtinta ir šioje nutartyje (žr. šios nutarties V dalį).

29.       Pažymėtina, kad pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį KŽ informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, KŽ pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. 11/2017-5/2018 nutarė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Kartu Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, jog: „Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, siekiant Europos Sąjungoje sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis, priimtas Reglamentas (ES) 2016/679. Tai – tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos teisės aktas, kuris Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d. Reglamentas (ES) 2016/679, kaip nustatyta jo 2 straipsnio 2 dalies d punkte, netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Reglamento (ES) 2016/679 19 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis šiais tikslais ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami Direktyva (ES) 2016/680. Direktyva (ES) 2016/680 yra įgyvendinama Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (2018 m. birželio 30 d. redakcija), kuris, kaip numatyta jo 1 straipsnio 2 dalyje, taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, be to, nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visateisis Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, dalyvavimas joje yra Tautos suverenios valios pareiškimu grindžiamas konstitucinis imperatyvas, Lietuvos Respublikos visateisė narystė Europos Sąjungoje yra konstitucinė vertybė (2014 m. sausio 24 d. nutarimas, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas); konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus (2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas, 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). Taigi šios konstitucinės justicijos bylos kontekste, atsižvelgiant į minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose išdėstytus reikalavimus asmens duomenų inter alia rinkimui, naudojimui, tvarkymui, saugojimui, pažymėtina, kad įgaliotos valstybės institucijos, inter alia kriminalinės žvalgybos subjektai, tiek renkant kriminalinės žvalgybos informaciją KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka, tiek panaudojant šią informaciją pagal inter alia ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį, tiek atitinkamos valstybės institucijos, kurioms buvo perduota ši informacija, be kita ko, korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinti minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose ir (ar) juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti žmogaus teisių asmens duomenų apsaugos srityje standartai.“

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog KŽ priemonėmis surinkti duomenys gali būti panaudojami tarnybinio patikrinimo metu tik nustačius, jog galbūt atliktas tarnybinis pažeidimas turi korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo požymių ir ši informacija KŽ institucijos vadovo sprendimu yra išslaptinama. Atsižvelgiant, kad KŽ tyrimo metu surinkta informacija buvo išslaptinta, o pareiškėjo veiksmuose nustatyti korupcinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui būdingi elementai, todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pateiktą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies išaiškinimą, akivaizdu, jog atsakovas tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai rėmėsi KŽ tyrimo metu surinktais duomenimis. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad KŽĮ pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį negali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, jeigu minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas būtų negalimas, inter alia (liet. be kita ko), būtų suėjęs teisės aktuose nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas. Šiuo atveju minėtas terminas nebuvo suėjęs.

VIII.

Apie tarnybinį pažeidimą ir nuobaudą už jį

31.       Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas dėl dviejų epizodų: 1) dėl konsultacijų S. V., kuris siekė padėti D. P. K. atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl viešoje erdvėje paskleistos melagingos informacijos apie žurnalistę išvengti baudžiamosios atsakomybės arba pasiekti pozityviausio rezultato bei rengė procesinius dokumentus; 2) dėl S. M. suteiktų teisinių konsultacijų, kurių metu buvo patarinėjama, ką S. M. daryti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už aplaidžiai tvarkomą buhalterinę apskaitą jo vadovaujamoje bendrovėje. Šios faktinės aplinkybės pareiškėjo neginčijamos, tačiau, jo manymu, jos negali būti laikomos tarnybiniu pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėti pareiškėjo veiksmai prieštarauja Etikos kodekse prokurorams keliamiems reikalavimams. Etikos kodekso 5 punktas įpareigoja prokurorus padėti teismui vykdyti teisingumą, jis privalo ginti asmenų, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas bendraudamas su trečiaisiais asmenimis veikė ne vedamas visuomenės, teisingumo ar valstybės interesų, tačiau siekė naudos S. M. ir D. P. K., taip minėtiems asmenims sudarydamas įspūdį, jog pažeidus teisės aktų reikalavimus, jie gali kreiptis pagalbos į prokurorą, kuris pasidomėjęs jų situacija, pateiks naudingų patarimų, surašys reikalingus procesinius dokumentus ir t. t.; tokie veiksmai nėra suderinami su Etikos kodekse prokurorams nustatytu reikalavimu vadovautis teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo ir atsakomybės principais, nes pareiškėjas yra profesionalus teisininkas, prokuroras, prisiekęs būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališkas, sąžiningas, saugoti gerą prokuroro vardą, todėl jam turėjo būti žinoma, kad minėti veiksmai prieštarauja Etikos kodekse nustatytoms imperatyvioms pareigoms, žemina prokuroro bei prokuratūros gerą vardą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atmeta pareiškėjo argumentus, kad minėta jo veikla gali būti panaši į visuomenės švietimą, auklėjimą. 

32.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad norint konstatuoti, jog neteisėti veiksmai pažemino pareigūno vardą ar institucijos autoritetą visuomenės akyse, nėra būtina nustatyti, jog atlikti veiksmai buvo padaryti matant visuomenės atstovams ar kad jie sukėlė neigiamą atgarsį visuomenėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo veiksmai pažemino prokuratūros ar prokurorų gerą vardą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga įrodo pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, nagrinėjamu atveju jo kaltė yra įrodyta ir Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala prokuratūros autoritetui, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nustatyti jo veiksmai žemina prokuroro vardą ir neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų. Konstatuoti pažeidimai buvo šiurkštūs, tęstiniai, padaryti aktyviais veiksmais ir susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais neigiamais padariniais – didele žala prokuratūros institucijos autoritetui.

33.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas, jo tarnyba tiesioginių vadovų vertinama teigiamai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, tačiau pareiškėjui buvo skirtos ir 3 tarnybinės nuobaudos, kurios nėra galiojančios, tačiau taip pat charakterizuoja pareiškėją, taip pat įvertino, pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo kaltę ir požiūrį į padarytą pažeidimą, bei darė išvadą, kad Įsakymu dėl nuobaudos paskirta tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjo padarytų neteisėtų veiksmų sunkumą, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Paskirtos tarnybinės nuobaudos pakeitimas į švelnesnę nebūtų adekvatus padarytam pažeidimui ir neturėtų poveikio tokio pobūdžio pažeidimų prevencijai. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūroje ėjo pareigas, kuriose jis buvo atsakingas už, be kita ko, korupcinių nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą ir valstybės interesų atstovavimą tokiose bylose, todėl Teikime pagrįstai pabrėžiama, jog tokiame skyriuje dirbantiems prokurorams yra keliami ypatingi skaidrumo standartai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis išvadomis, o pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

34.       Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Kiti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

35.        Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:        

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Rytis Krasauskas

                Ernestas Spruogis

                Skirgailė Žalimienė