Civilinė byla Nr. e2-679-330/2019

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00048-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Technikonus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Technikonus“ 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. atliktus mokėjimus atsakovui G. S. už bendrą 113 458 Eur sumą ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 113 458 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Technikonus“ bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“. Administratorė nustatė, kad atsakovas yra UAB „Technikonus“ akcininkas, turintis 88,75 proc. akcijų. Neeiliniame akcininkų susirinkime 2017 m. rugsėjo 28 d. vien atsakovo balsais buvo nuspręsta parduoti bendrovės turtą – pastatą (duomenys neskelbtini). Pastatas paduotas 2017 m. lapkričio 15 d. už 169 400 Eur. Iš šios sumos atsakovui 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimais pervesta 113 458 Eur suma. Atsakovas jau 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti įmonei bankroto bylą, nes ši yra nemoki.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 113 458 Eur sumą areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.  Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo už 113 458 Eur sumą atsakovui G. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, nustatydamas, kad atsakovui leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškove.

5.       Teismas sprendė, kad ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra preliminariai pagrįstas.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma yra didelė, atsakovas gali siekti perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Taip pat konstatuota, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina dėl viešo intereso, nes bankroto byloje yra patvirtinti 208 547,79 Eur sumos dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jų interesai gali nukentėti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo sandorius nebuvo būtina sudaryti. Tai reiškia, jog  tikėtinai neįrodyta viena iš actio Pauliana sąlygų. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai.

7.2.                      Ieškovė nepagrindė realios grėsmės tikėtinai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų galimą atsakovo nesąžiningumą.

7.3.                      Vien tai, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Ieškovė BUAB „Technikonus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina visų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, o tik nustato, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas teisingai nusprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

8.2.                      Atsakovas atskirajame skunde nepateikė įrodymų dėl savo turtinės padėties, nenurodė, jog ieškinio suma jam nėra didelė bei nepaneigė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.3.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

11.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, 2018 m. gruodžio 20 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019 m. sausio 5 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.), tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018). 

14.       Ieškovė BUAB ,,Technikonus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti UAB „Technikonus“ 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. atliktus mokėjimus atsakovui G. S. už bendrą 113 458 Eur sumą negaliojančiais ir taikyti restituciją. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad neeiliniame ieškovės akcininkų susirinkime 2017 m. rugsėjo 28 d. vien atsakovo balsais buvo nuspręsta parduoti bendrovės turtą – pastatą Janonio g. 1, Panevėžyje. Pastatas paduotas 2017 m. lapkričio 15 d. už 169 400 Eur. Iš šios sumos atsakovui 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimais pervesta 113 458 Eur suma. Atsakovas jau 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė yra nemoki.

15.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovė ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą atsakovui, bet nurodė ir teisinį pagrindą. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kurie, ieškovės manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė.

16.       Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo sandorių sudaryti nebuvo būtina, o tai reiškia, jog tikėtinai neįrodyta viena iš actio Pauliana ieškinio sąlygų, neturi įtakos ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimui. Apeliantas be teisinio pagrindimo siekia išplėsti  preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ribas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, pakankamumas ir / ar jų įrodomoji reikšmė yra fakto, kuris konstatuojamas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės pagal CPK nustatytas įrodinėjimo proceso taisykles klausimas. Toks faktas nenustatomas sprendžiant vien tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui pakanka teismui tik įsitikinti, ar šis  procesinis dokumentas yra paremtas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai patvirtinami įrodymais.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

17.       Apeliantas taip pat ginčija teismo nustatytą antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovui nebūtų taikomi laikini ribojimai disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis. Savo poziciją jis grindžia tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie apelianto nesąžiningą elgesį. Šie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.

18.       Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais  remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.

19.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje prašoma iš atsakovo, fizinio asmens, priteisti 113 458 Eur suma turėtų būti vertinama kaip didelė suma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas siejamas ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantas, turėdamas galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakovui pareikšto ieškinio sumos didumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sąlygojančios aplinkybės, jokių tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.

20.       Taipogi pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien ieškinio sumos kriterijumi, bet ir byloje esančių duomenų pagrindu darė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas bendrovės veiklą, galbūt veikė nesąžiningai, todėl jis gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžytų jo teises ir teisėtus interesus. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobūdis – ieškinyje įvardintos ginčo faktinės aplinkybės (ieškovei iškelta bankroto byla, siekiama užtikrinti visų įmonės kreditorių teises, teigiama, kad atliekant ginčijamus mokėjimais atsakovas elgėsi nesąžiningai, pažeisdamas įmonės kreditorių interesus) leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovo atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta. 

22.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti apskųstą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis