Civilinė byla Nr. 2-418-471/2020

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01027-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.2.1; 2.1.5.2; 2.1.2.4.3; 2.6.15; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 30 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,

dalyvaujant ieškovei T. B.,

ieškovės atstovei advokatei Lionei Užubalienei,

atsakovui V. B.,

atsakovo atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui V. B. ir tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notarėms K. Š. bei A. S. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė T. B. pareiškė 2019-10-25 ieškinį ( 2-4 l. ), prašydama panaikinti 2014 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarės K. Š. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji padovanojo V. B. du žemės sklypus - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( patikslinta – 1505 – 164-165 l. ), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti Registrų centre žemės sklypų įregistravimą V. B. nuosavybe; įregistruoti Registrų centre žemės sklypus T. B. nuosavybe ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2020-01-21 patikslintą ieškinį ( 150-152 l. ), kuriuo papildomai prašė panaikinti 2001 m. lapkričio 29 d. notarės A. S. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji padovanojo V. B. 0,30 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžiuose ieškovė T. B. paaiškino, kad atsakovas V. B. yra jos su sutuoktiniu A. B. sūnus. Ji su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) turėjo ūkininko ūkį, kurį nusprendė perleisti sūnui V.. Todėl 2001m. notarės A. S. patvirtinta sutartimi atsakovui dovanojo 0,30 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai. Pagal 2012 m. atsakovo užsakymu atliktus matavimus šio sklypo ribos buvo pakeistos taip, kad jame atsidūrė jai nuosavybės teise priklausantis 2000 m. statytas gyvenamasis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyvena. Vėliau atsakovui dalį savo ūkio dovanojo, o kitą dalį pardavė. 2013 m. dovanojo 14 žemės sklypų bendro apie 74 ha. ploto. 2014 m. dovanojo 3,26 ha. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau atsakovas padalino į du atskirus sklypus ( Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini)  ). Todėl susidarė situacija, kad jos gyvenamasis namas su aplink naudojama sodybos reikmėms žeme yra atsakovui priklausančiame 0,30 ha. žemės sklype, kuriame taip pat yra atsakovo garažai. Šalia esanti paveldėta jos tėvų sodyba, kaip paaiškėjo, yra laisvame valstybinės žemės sklype ( jį proceso metu įteisina savo vardu ). Vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės vyksta teisminiai ginčai tarp A., ir V. B., bei jos sodas yra atsakovo 1,4 ha. žemės sklype, kuriame yra atsakovo fermos. Ieškinyje nurodomas trečias 1,82 ha. žemės sklypas yra be statinių ( dirbama žemė ), kitoje kelio pusėje.

Po sklypų padovanojimo jos ir atsakovo šeimų santykiai iš pradžių buvo geri. Tačiau 2016 m., pradėjus fermose trūkti darbininkų, vedėju dirbęs A. B. išėjo iš darbo ir prasidėjo konfliktai. Atsakovas ją ne kartą iškeikė, grasino pašauti tėvą, nebeleido bendrauti su anūkais, atsisakė iš jų imti dovanas ir pan. 2016 m. jis apskundė tėvą policijai dėl tariamos a/m vagystės; 2016-09-01 apgadino jų namų daiktus, prikrovė šiaudų ritinių prie pat gyvenamojo namo sienų, užstodamas šviesos patekimą per langus, nedavė traktoriaus parsivežti nukastas bulves; 2017 m. 05 mėn. perkeldamas sugadino jų šiltnamį, užarė pasodintas braškes, statė žemės ūkio techniką prie pat gyvenamojo namo, trukdydamas juo ir žeme naudotis. 2018 m. po pokalbio su atsakovu A. B. ištiko infarktas, po kurio jis ilgą laiką gydėsi, tačiau atsakovas nei tėvo, nei ieškovės nelankė, jais nesirūpino. 2018 m. 05 mėn. atsakovas kasinėjo trasą, kuria iš gręžinio vanduo tiekiamas jos namui, užsukinėdavo vandenį, o 2018-08-01 vandenį išvis atjungė ir vėl pajungė tik po ilgo laiko 2019-04-01, kai teismas antstolio prašymu pakartotinai paskyrė baudas, dėl ko jos šeima turėjo vandenį vežtis iš kaimynų ir iš upelio. Tačiau naudotis vandeniu iš gręžinio trukdoma iki šiol ( dažnai vanduo atjungiamas ). Taip pat atsakovas 2019 m. 05 mėn. užarė prie namo jos pasisodintas bulves, grasina išrauti jos vaismedžius, neleidžia naudotis A. B. iškastu, vėliau sūnui dovanotu tvenkiniu, kažkada anksčiau užkasė jos šulinį  ir pan. Jos šeimą terorizuoja ir atsakovo fermos vedėjas.

Ji nuo 2008 m. yra neįgali ( dėl sąnarių ligos darbingumas 40 proc. ), sutuoktinis taip pat yra ligotas, todėl toks atsakovo elgesys juos ne tik skaudina, bet ir nuolat sudaro didelių sunkumų naudotis savo turtu. Nori, kad ieškinyje nurodytų žemės sklypų dovanojimo sutartys būtų panaikintos, kad netrukdomai galėtų naudotis savo namu, prie jo esančia žeme, sodu, daržu ir vandens gręžiniu. 1,8 ha. sklypą, esantį kitoje kelio pusėje, nori susigrąžinti, kad jame galėtų pasisodinti daržovių ir kt. Kitų atsakovui dovanotų sklypų atsiimti nenori, nes jie yra toliau nuo namų ir jai nereikalingi. Už naudojimąsi vandens gręžiniu atsakovui nėra mokėjusi, nes jis to nereikalavo. Prašo ieškinį tenkinti. 

Ieškovės T. B. atstovė advokatė nurodė, kad visos faktinės aplinkybės yra išdėstytos ieškinyje. Nustatyta, kad ieškovė neapsižiūrėjusi padovanojo atsakovui ne tik kitus žemės sklypus, bet ir sklypą, kuriame šiuo metu ( po naujų matavimų ) stovi jos gyvenamasis namas. Atlikusi tyrimą NŽT konstatavo, kad yra pažeista sklypų formavimo tvarka. Dėl vandens gręžinio nuosavybės vyksta ginčai teisme. Tačiau net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas ilgą laiką netiekė vandens į ieškovės sodybą ir tai padarė tik paskyrus baudas. Be to, atsakovas ir toliau trukdo vandens tiekimą, neleidžia naudotis tvenkiniu, grasino A. B. peršauti kojas ( ką pats pripažino ), sugadino aikštelę, pavėsinę, prie pat gyvenamojo namo sukrovė šiaudų ritinius ( taip keldamas pavojų namo saugumui ), pastatė vaikščioti draudžiančius ženklus; 2018 m. sugadino šiltnamį, užarė braškes ir pan. Šie atsakovo veiksmai yra įvairūs, pasikartojantys, tęsiasi ilgą laiką prieš senyvo amžiaus neįgalią motiną, pažeidžia Konstitucijoje ir Lietuvos CK 3.162 str. nustatytas vaikų pareigas tėvų atžvilgiu, todėl pripažintini veiksmais, pagal Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, dėl ko patikslintame ieškinyje nurodytos dovanojimo sutartys panaikintinos. Kadangi tokie atsakovo veiksmai tęsiasi faktiškai iki šiol, Lietuvos CK 6.472 str. 4 d. nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.  

Atsakovas V. B. 2019-11-29 atsiliepime ( 31-38 l. ) ir 2020-02-10 atsiliepime į patikslintą ieškinį ( 168-177 l. ) prašė taikyti Lietuvos CK 6.472 str. 4 d. nurodytą senaties terminą aplinkybėms, kurios nurodytos ieškinyje; ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžiuose atsakovas V. B. paaiškino, kad jis 2011 m. įkūrė atskirą ūkininko ūkį. Tada jam tėvai A., ir T. B. padovanojo 30 a. žemės sklypą, kuriame yra ne tik tėvų gyvenamasis namas, bet ir jo ūkio garažas. 2012-2013 m. pati ieškovė atliko žemės matavimus, nes visi statiniai buvo neteisingai įregistruoti viename sklype. 2013 m. tėvai jam dovanojo daug žemės sklypų. Taip pat 2014 m. dovanojo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o jame esančią fermą pardavė. Abu sandoriai tikrai buvo tokie, kaip juose nurodyta ( pirkimo ir dovanojimo ). Kodėl buvo taip padaryta ( dalis turto dovanota, o dalis parduota ), nežino. Vėliau sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo padalintas į du atskirus sklypus. Viename iš jų ( 1,4 ha. ploto ) yra jo ferma, vandens gręžinys ir tėvų sodas. 1,82 ha. ploto dirbamos žemės sklypas be statinių yra kitoje kelio pusėje.

2016 m. jis nebeleido tėvui dirbti fermoje, nes šis nuolat girtaudavo su darbininkais ir trukdė darbui. Nuo tada prasidėjo konfliktai su tėvais – išgalvoti kaltinimai, nepagrįsti skundai, grasinimai ir pan. Pripažįsta, kad tėvui pasakė peršausiąs kojas, tačiau tik po to, kai šis pasakė, jog išsprogdins fermą. Taip pat pripažįsta, kad pats perkėlė tėvų šiltnamį, tačiau jo nesugadino, nes šiltnamis stovėjo jo žemėje, trukdė veiklai, o paprašius tėvai patys jo nepersikėlė. Šiaudų rulonai prie tėvų namo buvo sudėti tik savaitę laikinai. Ž. ū. techniką prie tėvų namo laiko, nes prie pat namo yra garažo kiemas ir ten technika buvo laikoma visą laiką. Vandenį iš gręžinio užsuka tik įvykus gedimams, nes iš to paties gręžinio vanduo tiekiamas fermai, tėvų namui ir jo garažui. Dėl gręžinio nuosavybės iki šiol vyksta teisminiai ginčai su tėvu, nors gręžinį iš jo nupirko pagal sąskaitą. Tėvai vandeniu iš gręžinio naudojasi, tačiau niekada už jį nėra nei mokėję, nei prisidėję prie gręžinio priežiūros išlaidų. Ištyrus paaiškėdavo, kad visi tėvų kaltinimai yra nepagrįsti, jie ( atsakovas ) nei karto nebuvo baustas. Tik vieną kartą nubaustas dėl vandens netiekimo, bet to negalėjo daryti dėl gedimo, metų laiko ( žiemą negalėjo suremontuoti trasą ) ir A. B. elgesio ( apsiėmė pats sutaisyti gedimą, bet to nepadarė, o apkaltintas buvo atsakovas ). Specialiai vandens trasos negadino ( kaip teigia ieškovė ), o tik jo samdyti darbininkai didino fermą ir įrengė dyzelino talpyklą, todėl žemė buvo kasama. Nurodomą kaip jo užkastą šulinį užkasė pats A. B. dar 2008-2009 m. Susitarti su tėvais nėra galimybių, nes jie nuolat kelia įvairius reikalavimus, patys nežinodami, ko nori. Jiems siūlė nusistatyti naudojimosi žeme tvarką, bet jie atsisakė. Šiuo metu taip pat sutinka sudaryti su tėvais žemės sklypų naudojimo sutartį, bet nuosavybės teisių į 30 a. sklypą perleisti nesutinka, nes šiame sklype stovi jo garažas, yra įvažiavimas į garažą ir tolyn į fermą. Patikslina, kad sutiktų ieškovei perleisti nuosavybę į tą 30 a. sklypo dalį, kuria ji faktiškai naudojasi ( t. y. kur stovi jos namas, yra aplink jos naudojama žemė ). Ieškovės tėvų namas yra ne 30 a. sklype, o laisvame valstybinės žemės sklype, su kuriuo jis niekaip nesusijęs. Prašo ieškinį atmesti. 

Atsakovo V. B. atstovas advokatas nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą teisme reikalauja panaikinti ieškinyje nurodytus sandorius. Byloje Nr. e2-343 reikalavimas buvo grindžiamas dėl apsimestinių sandorių panaikinimo, tačiau teismo atmestas. Po to šioje byloje atsirado reikalavimas Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Pažymi, kad patys B., gyvenamąjį namą pasistatė ( parinkdami jo vietą ) prie pat garažo. Todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sklypą padovanojus atsakovui gali kilti nepatogumų, kaip ir atsitiko prasidėjus konfliktams. Todėl, atstovo nuomone, tokioje situacijoje ieškovė galėjo reikšti reikalavimą dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, tačiau pati pasirinko savo teisių gynimo būdą, neprisidedantį prie socialinės taikos atkūrimo. Nors ieškovės reikalavimas suformuluotas Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. pagrindu, tačiau faktiškai grindžiamas ne atsakovo netinkamu elgesiu, o naudojimosi tvarkos trukdymu. Pats reikalavimas turi būti vertinamas visų šalių ūkių objektų kontekste. Įvertintina, kad patenkinus ieškinį ieškovei grąžintuose žemės sklypuose atsirastų ne tik jos namas su sodu, bet ir atsakovo ūkiui priklausantys garažas, ferma ir vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės sprendžiamas ginčas teisme. Esant tokiems konfliktiniams šalių santykiams, atsakovo veikla minėtuose statiniuose vargu ar išvis būtų įmanoma ir tai galėtų privesti prie jo ūkio žlugimo. Be to, ieškovė reikalauja panaikinti ir 1,8 ha. žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje, kuriuo ji faktiškai nesinaudoja, perleidimo sutartį. Todėl reikalavimas yra net teisiškai ydingas ir tam tikra prasme nelogiškas – dėl neva prieštaraujančio moralės normoms elgesio reikalaujama panaikinti tik dalį vienodų dovanojimo sandorių ( o sklypų iš viso yra dovanota apie 15 ).

Ieškinys visų pirma atmestinas taikant Lietuvos CK 6.472 str. 4 d. nustatytą senaties terminą, nes visi ieškovės skundai policijai ( jie nurodyti policijos pažymoje ) yra pateikti daugiau kaip prieš metus laiko. Visi reikalavimo argumentai, išskyrus vandens tiekimo aplinkybes, yra nepagrįsti įrodymais. Dėl ginčų, susijusių su vandens tiekimu, pripažintina, kad atsakovas nesiekė tyčia sąmoningai kenkti ieškovei dėl sekančių argumentų : 1) ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį teisme nėra pasibaigęs; 2) ieškovės šeima ilgą laiką naudojasi vandeniu, tačiau visiškai už jį nemoka; 3) problemos kyla ne dėl tyčinio vandens netiekimo, o dėl gedimų, kurių pasėkoje atsiranda trikdžiai. Pažymi, kad ieškinio pateikimo teismui metu gedimai buvo pašalinti r vanduo ieškovei tiekiamas.

Tiek Konstitucijos 38 str., tiek Lietuvos CK yra nustatytos ne tik vaikų pareigos tėvams, bet ir tėvų pareigos vaikams, kurių privaloma laikytis. Net proceso eigoje atsakovas sutiko taikytis ( nustatyti naudojimosi žeme tvarką ar net dalį sklypo, kuriuo ieškovė faktiškai naudojasi, perleisti jos nuosavybėn ), kas patvirtina nesant jo siekio kenkti tėvams, bet tai padaryti sutrukdė į derybas pertraukos teismo posėdyje metu įsikišęs A. B.. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.   

Tretieji asmenys VĮ Registrų centro atstovas, (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. ir A. S. į teismo posėdžius neatvyko ir jokių įrodymų nepateikė. 2020-03-04 atsiliepimuose notarės K. Š. ( 220 l. ) ir A. S. ( 219 l. ) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra joms nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas A. B. parodė, kad su žmona T. B. turėjo ūkininko ūkį, bet vėliau nusprendė jį perleisti sūnui V.. Todėl jam padovanojo apie 75 ha. ploto daug žemės sklypų ir kitokio turto už keletą milijonų EUR. 2016 m. jis atsisakė dirbti sūnaus fermoje, tada „prasidėjo terorizmas“ ( cituojama ) – V., jam grasino peršausiąs kojas, uždraudė naudotis jo paties iškastu tvenkiniu, išvertė jų šiltnamį, užarė pasodintas braškes, specialiai ties namo langais stato ž. ū. techniką ir t. t. Po pokalbio su V., jį ištiko infarktas, ilgą laiką sirgo, tačiau visą tą laiką V., nei jo, nei namuose likusios vienos motinos nelankė ir jais nesirūpino. Taip pat V., atkasė vandens trasą, užsuko vandenį ir jis su žmona be vandens išbuvo 8 mėn. Vandenį V., atsuko tik po to, kai pirmą kartą teisme gavo 150 EUR baudą, o po to antstoliui paprašius teismas skyrė po 50 EUR/d. baudas.  

Liudytoja J. K. parodė, kad yra ieškovų kaimynė. Matė, kaip 2016 m. atsakovas prie pat jų namo sudėjo daug šieno ritinių, išarė pasodintas braškes, nudraskė ir nuvežė šiltnamį, užarė bulves, prie pat namo stato techniką. Tėvui po operacijos grįžus iš ligoninės V., atjungė vandenį 9 mėn. moko darbininkus terorizuoti tėvus ir pan. Ji pati iki 2017 m. dirbo V. B. ūkyje, bet buvo atleista, kai teisme liudijo jam nepalankiai.

Liudytojas D. Z. parodė, kad dirba V. B. ūkyje nuo 2016 m. Žino ir matė, kad A. B. terorizuoja – anksčiau atėjęs į fermą trukdydavo dirbti, grasindavo viską sugadinti, gerdavo su darbininkais ir pan. Technika prie B., namo yra laikoma daug metų taip pat, kaip ir anksčiau.

Liudytoja I. B. parodė, kad yra V. B. žmona nuo 2008 m. Problemų su A. B. buvo visą laiką, nes ji nuolat girtaudavo fermoje su darbininkais. Todėl kilus konfliktams jis išėjo iš darbo, bet ir vėliau atėjęs trukdydavo dirbti. Tėvai V., nuolat kaltina dėl visko. Ji iš pradžių bandė juos sutaikyti, iš pradžių lyg ir pavyko, bet vis tiek niekas nepasikeitė ir konfliktai tęsiasi. 

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2001 m. lapkričio 29 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 153 l. ) ieškovė T. B. atsakovui V. B. dovanojo 0,3 ha. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taip pat 2014 m. sausio 22 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini)  ( 8-10 l. ) ieškovė T. B. atsakovui V. B. dovanojo 1,8204 ha. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,4353 ha. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 11A, bendros 9000 lt. ( 2606,58 EUR ) vertės. Duomenyse nurodyta, kad abu sklypai yra žemės ūkio paskirties, gauti padalijus daiktą ir nuo 2011 m. pagal panaudos sutartį naudojami V. B. ( 8, 9 l. ).   

NTR išrašai patvirtina, kad 2000 m. pastatytas gyvenamasis namas, su kanalizacijos šuliniu, po 1 / 2 dalį priklausantys T. ir A. B. ( 11 l. ), ir 1922 m. statytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir šuliniu, priklausantys T. B. pagal paveldėjimo teisės liudijimą ( 12 l. ), įregistruoti (duomenys neskelbtini), tik ūkinis pastatas – sklype (duomenys neskelbtini). 0,3122 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2001-01-29 dovanojimo sutartį priklauso V. B. ( 159 l. ). 1,4353 ha. ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruoti du ūkiniai pastatai, priklausantys V. ir I. B., bei gręžtinis šulinys vandeniui, priklausantis A. B. ( 13-14 l. ).

VĮ Registrų centro 2020-01-16 pažymoje nurodyta, kad A. ir T. B. priklausantis gyvenamasis namas su šuliniu ( 11 l. ) įregistruoti kaip esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); T. B. priklausantys gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ( 12 l. ) yra nesuformuotame ir NTR neįregistruotame žemės sklype, duomenų apie šulinio buvimo vietą nėra ( 155 l. ). Faktinė situacija užfiksuota schemoje ( 156 l., ) kadastro žemėlapio ištraukoje ( 160 l. ) ir plane ( 179 l. ), kurio duomenų šalys neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ).

Lietuvos CK 6.472 str. nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai ... atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ( 1 d. ). Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją ( 3 d. ). Šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą ( 4 d. ).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovo atstovas visų pirma prašo ieškinį atmesti taikant Lietuvos CK 6.472 str. 4 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, nes visi atsakovo neva netinkami veiksmai, tame tarpe – ir nurodyti policijos rašte ( 17 l. ), atlikti daugiau kaip prieš metus laiko iki ieškinio teismui pateikimo ir apie tai ieškovei buvo žinoma. Ieškovės atstovė nurodo, kad atsakovo veiksmai, kurių pagrindu pareikštas reikalavimas, tęsiasi nuo 2016 metų iki šiol. Ieškovė ilgą laiką tikėjosi, kad atsakovo elgesys pasikeis, tačiau to neįvyko, todėl galiausiai apsisprendė reikšti ieškinį teisme, dėl ko taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo. Reikalavimas grindžiamas atsakovo veiksmais ( ar jie realiai buvo ir ar prieštaravo moralės normoms, sprendžiant ieškinio senaties klausimą nevertinama ) nuo 2016 m. iki šiol ( pvz., teismo posėdyje 2020-03-09 ieškovė nurodė, kad vandens tiekimą iš gręžinio atsakovas buvo užsukęs prieš keletą dienų ). Be to, nors šalys įrodymų nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ), tačiau pripažįsta ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad vandens tiekimas iš gręžinio po ilgų ginčų buvo atnaujintas 2019 m. 04 mėn.

Reikalavimas grindžiamas ne konkrečiu veiksmu ( kaip pvz., pasikėsinimo į gyvybę ar sunkaus sužalojimo atveju, kai galima tiksliai nustatyti ieškinio senaties termino pradžios dieną ), o atlikimu tam tikrų veiksmų, kuriuos pats asmuo laiko smerktinais geros moralės požiūriu. Akivaizdu, kad nuo šių veiksmų ( pvz., nuo jau minėto vandens tiekimo atnaujinimo 2019 m. 04 mėn. ) iki ieškinio teismui pateikimo 2019-10-25 ( 2 l. ) vieneri metai nėra praėję, todėl taikyti Lietuvos CK 1.131 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Visi aukščiau aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ( ir dėl to ginčo faktiškai nėra – Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad ieškovės šeimai 2001-2014 m. atsakovui perleidus įvairų turtą ( nurodytą šiame ieškinyje, Šiaulių apygardos teismo 2017-05-10 sprendime – 134 l. ) kilus konfliktams ne vėliau kaip 2016 m. prasidėjo teisminiai ginčai. Ieškovė Šiaulių apygardos teismui 2016-09-08 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o 2016-09-26 – ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, prašydama pripažinti negaliojančiais dviem skirtingais pagrindais ( 128-129 l., kt. ) - dėl apsimestinumo ir dėl apgaulės - tris dovanojimo sandorius, tame tarpe – 2014-01-22 sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)  ( LITEKO duomenys apie nurodomą bylą, 132-138 l. ); ieškinys galutinai atmestas Apeliacinio teismo 2018-03-23 nutartimi ( 125-131 l. ).

Kaip minėta, šioje byloje analogiškas reikalavimas pareikštas jau trečiu pagrindu – dėl apdovanotojo veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu pagal Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad pagrindinis jos siekis yra netrukdomai naudotis žeme ( aplink gyvenamąjį namą esančia sklypo dalimi, sodu, šiltnamiu, 1,8 ha. sklype pasisodinti daržovių ir pan.; pradiniame ieškinyje motyvuota noru turėti sklypą aplink paveldėtą sodybą ir tik proceso metu paaiškėjus, kad namas yra ne atsakovo, o valstybinėje žemėje, šio argumento ieškovė atsisakė ). Todėl teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu ( 170 l., teismo posėdyje ), kad ieškinio pagrindas faktiškai neatitinka jo reikalavimo – siekiant naudotis žemės sklypais, bet nepavykus jų susigrąžinti nuosavybėn vienais pagrindais, tas pats reikalavimas reiškiamas kitu pagrindu ( Lietuvos CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p. ). Taip pat atkreiptinas dėmesys į reikalavimo prieštaringumą – argumentuojant netinkamu apdovanotojo elgesiu prašoma panaikinti dovanojimą, tačiau kažkodėl tik dalies ( 134 l. ) dovanoto turto atžvilgiu. Ieškovės nurodymas, kad „kitas dovanotas turtas yra toliau, jai netrukdo ir nereikalingas“ ( cituojama ) tik patvirtina, kad ji siekia susigrąžinti nuosavybėn tą dovanoto turto dalį, kuria pageidauja pati naudotis. Teismo nuomone, į tokį neatitikimą tarp ieškinio pagrindo ir dalyko būtina atsižvelgti, vertinant reikalavimo pagrįstumą.   

Reikalavimas grindžiamas įvairiais, per ilgą laikotarpį nuo 2016 m. iki dabar atliktais atsakovo veiksmais, kuriuos galima suskirstyti į atskiras grupes: 1) asmeniniais santykiais - atsisakymu priimti dovanas, draudimu bendrauti su anūkais, nepagarbiu elgesiu ( keikimu, nesirūpinimu ieškove ir jos sutuoktiniu šiam sergant ir pan. ), darbuotojų skatinimu terorizuoti ieškovės šeimą; 2) turto gadinimu – šiltnamio sugadinimu perkeliant, braškių ir bulvių užarimu, šulinio užkasimu, grasinimais išrauti vaismedžius, kt.; 3) kitaip trukdymu normaliai gyventi – atsisakymu duoti traktorių parsivežti bulves, šieno ritinių sukrovimu ir technikos statymu prie pat namo, vandens iš gręžinio tiekimo trikdžiais; 4) galimai nusikalstamais ir kitais įstatymų draudžiamais veiksmais ( nors jie tiksliai įvardinti ne visi, matyti iš surinktų įrodymų ) - grasinimais A. B. peršauti kojas, turto ir pinigų sąskaitose pasisavinimu, vandens gręžinio neteisėtu užvaldymu, neteisėtais veiksmais formuojant žemės sklypus ir pan.

Visus šiuos veiksmus nurodė ieškovė ir iš esmės patvirtino liudytojai A. B. bei J. K.. Atsakovas V. B. juos neigia, jo poziciją patvirtino liudytojai I. B. ir D. Z.. Tiek šalys, tiek minėti liudytojai ( ieškovės ir atsakovo sutuoktiniai, atsakovo darbuotojas ir buvusi darbuotoja, jo atleista iš darbo, t. y. esanti su juo konfliktiniuose santykiuose ) laikytini maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymai vertinami kaip lygiaverčiai, vieni kitų nenusveriantys ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ) ir detaliau neaptariami ( dėl kiekvieno iš juose aukščiau nurodytų veiksmų teismas atskirai nepasisako ). Tik papildomai dėl ieškovės argumentų teismas pažymi, kad dalis jų šiame ginče yra teisiškai nereikšmingi ( dėl dovanų nepriėmimo, neleidimo bendrauti su anūkais ), dalis - neįrodyti ( dėl to, kad atsakovas užkasė šulinį, skatina darbuotojus terorizuoti ieškovės šeimą ir kt. ), dalis – akivaizdžiai nepagrįsti ( kad atsakovas privalo netrukdyti A. B. naudotis tvenkiniu, kuris priklauso atsakovui ir yra jo žemėje ). Be to, kaip aukščiau minėta, reikalavimą susigrąžinti dovanotus sklypus savo nuosavybėn ieškovė teisme pirmą kartą pareiškė dar 2016 m. 09 mėn. civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, o pirmas ieškovės šeimos skundas dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų policijoje gautas 2016-09-02 ( 17 l. ), t. y. visi dovanotojos skundai dėl netinkamo apdovanotojo elgesio pareikšti jau esant reikalavimui panaikinti dovanojimą ( o ne atvirkščiai, kaip turėtų būti reiškiant ieškinį pagal Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. ). Tai duoda pagrindą ieškovės ir jos versiją patvirtinančių liudytojų parodymus vertinti kritiškai ( Lietuvos CPK 185 str. ).

(duomenys neskelbtini) r. PK raštas ( 17 l. ) patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policiją nuo 2016 m. iki 2019-10-17 kreipėsi 11 kartų, bet nei karto V. B. kaltė nekonstatuota ir jis nebaustas. Dėl V. B. grasinimo A. B. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos ( 43, 44-46 l. ). Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi ginčai ( tame tarpe – teisminiai ) dėl žemės sklypų formavimo ( 18-21, 229-231 l., ), dėl vandens gręžinio ( 95-96, 100-104, 183-187, 207-213, 227-228 l. ), dėl tarpusavio atsiskaitymų ( 97-98, 106-114 l. ), sandorių panaikinimo ( 125-131, 132-138 l. ) iš esmės buvo inicijuoti T. ir A. B. ir juose, teismo vertinimu, iki šiol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, nekonstatuota.

Pateiktoje laikraščio nuotraukoje galimai užfiksuotas šiaudų ritinių statymo prie gyvenamojo namo faktas ( 16 l. ), tačiau kitos aplinkybės ( kodėl jie ten buvo sudėti, kiek laiko tai truko ir pan. ) nėra aiškios. Analogiškai teismas vertina ir ieškovės pateiktas nuotraukas ( 7 l. ) – jose užfiksuota žemės ūkio technika prie namo, ženklai „privati valda, pašaliniams vaikščioti draudžiama“, tačiau negalima nustatyti objektų išsidėstymo bendro vaizdo, t. y. kurioje vietoje tiksliai yra technika ( namo, kiemo ir garažo atžvilgiu ), ar jos buvimas ten sąlygotas siekio galimai tyčia sukelti nepatogumus ieškovei ( kaip ji teigia ), ar ji ten laikoma kaip buvo įprasta daugelį metų ( kaip teigia atsakovas ). Dalies nuotraukų ( pvz., su užfiksuotais vaismedžiais, pavėsine, namo dalimi ) įrodomoji reikšmė neaiški.

Šiuo duomenis teismas vertina patvirtinančiais, kad atsakovas šalia ieškovės gyvenamojo namo vykdo veiklą, kuri gali trukdyti ieškovės šeimai naudotis turtu. Tačiau kartu būtina atsižvelgti, kad visas žemės sklypas, kuriame stovi ir ieškovės gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šiame sklype taip pat yra atsakovo garažas. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas nuotraukose užfiksuotus veiksmus atlieka, tyčia siekdamas pakenkti ieškovės šeimai, o ne vykdydamas su ūkiu susijusią veiklą.

Analogiškai vertinamas ir atsakovo reikalavimas raginimas pašalinti daiktus ( 42 l. ).

Ieškovės gyvenamasis namas su priklausiniais buvo pastatytas 2000 m. ( 11 l. ), jai pačiai pasirinkus statybos vietą ( 52-53 l. ), jau esant suformuotiems žemės sklypams ( nors vėliau ir koreguojant jų ribas - 13-14, 159 l. ), šalia ūkinei veiklai skirto garažo ( jų bendras įvažiavimas nuo kelio ir kiemas ). Todėl  teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad pati ieškovė, vėliau perleisdama sklypą ir garažą atsakovo nuosavybėn ( be to, neišsiaiškindama sklypų ribų, nesudarydama naudojimosi žeme sutarčių ir pan. ), sudarė konfliktams palankią ir teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai jos sodyba atsidūrė kitam asmeniui priklausančiame sklype, kuriame jis pats vykdo aktyvią veiklą. Pažymėtina, kad tokia pat situacija susiklostė ir ginče dėl kito turto naudojimo – ieškovės sodas ir vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės tęsiasi ginčai, yra atsakovui priklausančiame sklype, kuriame yra ir ž. ū. veiklą vykdanti jo ferma ( 179 l., kt. ). Todėl teismas taip pat sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad ginčai tarp turto objektų savininkų socialiai teisingiau galėtų būti sprendžiami, nustatant naudojimosi žeme tvarką ar pakeičiant žemės sklypų ribas pagal faktinę padėtį ir po to atsakovui ieškovės faktiškai naudojamas sklypų dalis perleidžiant jai nuosavybėn. Pažymėtina, kad proceso eigoje atsakovas sutiko su šiais abiem ginčo sprendimo būdais, kas patvirtina jį siekiant ginčus išspręsti abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ( t. y. neturint tikslo tyčia kenkti ieškovės šeimai ), tačiau atsisakė pati ieškovė. Gi ieškovės reikalavimas sklypus grąžinti jos nuosavybėn, kai juose liktų atsakovui priklausantys statiniai ( garažas, ferma, taip pat gręžinys, kurio nuosavybės klausimas dar neišspręstas ) sudarytų analogišką dabartinei situaciją.

Dėl vandens gręžinio naudojimo teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Kaip minėta, gręžinio nuosavybės klausimas dar sprendžiamas, tačiau nėra ginčo, kad faktiškai juo naudojasi atsakovas, o vanduo iš gręžinio tiekiamas tiek jo ūkio objektams ( fermai, garažui ), tiek ieškovės namui. Vienas iš pagrindinių reikalavimo argumentų yra tai, kad atsakovas itin ilgą laiką ieškovės šeimai tyčia netiekė vandens, tame tarpe – ir pokalbio su atsakovu pasėkoje susirgus A. B., o tiekti vandenį pradėjo tik teismui paskyrus baudas.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus ( Lietuvos CPK 178 str. ). Ieškovė, kuri yra atstovaujama advokatės, nepateikė jokių duomenų ne tik apie A. B. ligą ( jos pobūdį, trukmę, priežastis, ryšį su atsakovu ), bet ir apie teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ( duomenys gauti šią bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva – 227-228 l. ), jų vykdymo eigą, galimai taikytas poveikio priemones ( tai LITEKO sistemoje neatžymėta – 222, 224-226 l. ). Nors šalys neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad atsakovui už teismo nutarties nevykdymą buvo skirtos baudos, jokių kitų ginčo sprendimui reikšmingų įrodymų ( pvz., kad jos nurodoma sklendė, kuria galima užsukti vandens tiekimą būtent į gyvenamąjį namą, tikrai įrengta, kad laikotarpiais, kai vanduo netiektas į namą, jis buvo tiekiamas į atsakovui priklausančius turto objektus ir pan. ) ieškovė nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl ir atsižvelgiant į kitas aplinkybes ( ginčus dėl nuosavybės, ieškovės pripažinimą niekada nemokėjus už vandenį, atsakovo nurodomus gedimus, dėl kurių vanduo nebuvo tiekiamas, pažeidimų neužfiksavimą visus kartus atvykus policijai – 17 l. ) pripažįstama neįrodytu, kad atsakovas tyčia ilgą laiką netiektų vandens ieškovės gyvenamajam namui, siekdamas jai pakenkti.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų yra išaiškinęs ( tame tarpe ir nutartyse, kuriomis atsiliepime - 168-177 l. ir baigiamojoje kalboje - 214-218 l., remiasi šalių atstovai ), kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Dėl to įstatymų leidėjas Lietuvos CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas ( LAT 2011-07-01 nutartis Nr. 3K-3-305/2011 ).

Be to, šioje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Konstitucijos 38 str. 7 d. nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos CK 3.162 str., apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį ( LAT 2015-10-16 nutartis Nr. 3K-3-529-469/2015 ). Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į Lietuvos CK 1.5 str. nuostatas ( LAT 2010-04-12 nutartis Nr. 3K-3-162/2010 ).

Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal Lietuvos CK6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis LAT išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ( LAT 2018-01-03 nutartis 3K-3-29-403/2018 ).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ( Lietuvos CPK 12 str. ) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( Lietuvos CPK 178 str. ). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( LAT 2015-06-11 nutartis Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt. ). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ( LAT nutartis 3K-3-29-403/2018 ).

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas pripažįsta įrodytu, kad : 1. ne vėliau kaip nuo 2016 metų ( kitokių duomenų nėra ) iki šiol tarp šalių nuolat tęsiasi įvairūs ginčai ir konfliktai, susiję su naudojimusi turtu; 2. šie ginčai objektyviai sąlygoti teisiškai prieštaringos situacijos, nes šalims priklausantys turto objektai, kuriose vykdoma aktyvi veikla, yra atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, o naudojimosi jais tvarka nenustatyta; 3. tokios situacijos susidarymą lėmė pačios ieškovės veiksmai, kai ji atsakovui dovanojo žemės sklypus, neišsprendusi naudojimosi jais tvarkos klausimo; 4. Bent dalis ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų, dėl kurių prašoma panaikinti dovanojimą, trukdo ieškovei naudotis jos turto objektais, tačiau 5. nėra įrodymų, kad šie veiksmai atliekami, siekiant tyčia pakenkti ieškovei, o ne vykdant su atsakovo ūkiu susijusią veiklą; 6. be to, šių veiksmų nei pagal įrodymų vertinimo taisykles ( Lietuvos CPK 185 str. ), nei pagal Lietuvos CK 1.5 str. nuostatas neabejotinai negalima prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. prasme; 7. formaliai pareikšdama reikalavimą Lietuvos CK 6.472 str. 1 d. pagrindu ieškovė faktiškai siekia susigrąžinti savo nuosavybėn tą dovanotąjį turtą, kuriuo pageidauja naudotis pati. Todėl ieškinys jame nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas.

Papildomai dėl ginčo esmės teismas nurodo, kad teismui pateikiamame ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ( faktinis ieškinio pagrindas ), ir ieškovo reikalavimas ( ieškinio dalykas ). Tai reiškia, kad įgyvendindamas Lietuvos CPK 13 str. nustatytą dispozityvumo principą tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti ( Lietuvos CPK 5 str. ), ieškinyje pats pasirenka faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoja reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Akivaizdu, kad tarp šalių yra susidariusi teisiškai prieštaringa situacija, reikalaujanti sprendimo, tačiau šioje byloje ieškovės pasirinktu būdu ji negali būti išspręsta. Atsakovo ir jo atstovo pasiūlyto ginčo sprendimo būdo ieškovė atsisakė, todėl teismas, neišeidamas už byloje pareikšto reikalavimo ribų, plačiau šiuo klausimu nepasisako. 

Atmetant ieškinį ieškovei T. B. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ( 5, 149 l. ) ir išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ( 6, 154 l. ) - neatlyginamos. Atsakovo V. B. išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 30, 194-206 l. ), pagal Lietuvos CPK 98 str. 2 d. taisykles įvertinus bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtį ir kitas reikšmingas aplinkybes ( teismo posėdžių skaičių, atstumą nuo advokato darbo vietos iki teismo rūmų, priešingos šalies atstovės išlaidų dydį ir kt. ) nelaikytinos per didelėmis, pagrindo jas mažinti nenustatyta, todėl priteisiamos iš ieškovės ( Lietuvos CPK 93 str. ir 98 str. ). Taip pat iš ieškovės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 14,72 EUR ( 1 l., Lietuvos CPK 96 str. 1 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės T. B. ieškinį atsakovui V. B. ir tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notarėms K. Š. bei A. S. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo atmesti.  

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 66 ct. ( 2634,66 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei keturiolika eurų 72 ct. ( 14,72 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                              Vidmantas Rudaitis