Administracinio nusižengimo byla Nr. II-41-919/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02305-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1; 16.9.2; 21.1.7; 21.8.1; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau tekste ir – Institucija) 2017 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-128554673-17.

Teismas

n u s t a t ė :

skundžiamu nutarimu J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 str. 4 d. buvo nubaustas 120 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. už tai, kad jis magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 53,80 km, 2017 m. rugpjūčio mėn. 31 d. 01 val. 24 min. vairuodamas  transporto priemonę, kurioje yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 87 km/h (± 3 km/h paklaida ). Leistiną greitį viršijo 34 km/h ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punktą.

Kauno apylinkės teisme gautas J. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2017 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirtas specialios teisės atėmimas – 3 mėn., ir šios administracinio poveikio priemonės jam neskirti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašo įvertinti tas aplinkybes, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat atsižvelgti į tai, kad jis darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, įvertinus jo beveik 40 metų vairavimo stažą ir tai, kad jis praeityje administracine tvarka nebaustas, manytina, kad pagrįstai galima teigti, jog nėra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, yra dirbantis, teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikšminga, nes tai yra tiesiogiai susiję su jo darbu, praradus teisę vairuoti jis netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo (gyvena vienas ir jo niekas neišlaiko, nes išsituokęs, dukra pilnametė), jo vairavimo stažas daugiau kaip 35-eri metai, nebaustas baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtą administraciniu nurodymu baudą sumokėjo iš karto po jos paskyrimo ir tai parodo, kad jis nevengia atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, padarytas nusižengimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio, prašo atsižvelgti ir į tai, kad dėl mano padaryto nusižengimo jokie neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo),visa tai duoda pagrindo spręsti, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas ir manytina sudaro sąlygas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, minėtomis  nuostatomis, prašo palikti nutarimu paskirtą 120 Eur baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė skundą palaikė, prašė teismo jį tenkinti.

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo objektyviai išnagrinėta įvertinti įrodymai, išnagrinėtos visos bylos aplinkybės. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Skundas atmestinas

Vadovaujantis ANK 641 str.,

teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, jog J. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais (pranešimais dėl užfiksuoto KET taisyklių pažeidimo) bei paties pažeidėjo prisipažinimu (byloje pateikti rašytinai jo paaiškinimai). Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas iš karto po įvykio pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas skiriant nuobaudą laikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad skiriant nuobaudą šios aplinkybės buvo įvertintos, nes skundžiamu nutarimu jam buvo paskirta mažiausia sankcijoje numatyta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui.

Skundžiamu nutarimu paskirtą bausmę J. K. sumokėjo, tačiau skundu teismo prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Akivaizdu, kad pažeidėjas apeliuoja į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Esminiai pareiškėjo argumentai, kuriais remdamasis mano, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą, yra susiję su darbiniais interesais. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o iš darbo gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, nes gyvena vienas (pateikti įrodymai, kad pažeidėjas išsituokęs, turi pilnametę dukrą). Pateikė teigiamą darbdavio charakteristiką apie jį.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas.

Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas.

Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Juolab, pareiškėjas, turėdamas tokį didelį vairavimo stažą (apie 40 metų), daug metų dirbdamas autobuso vairuotoju, tikrai turėjo žinoti KET 129 punkte nustatytą reikalavimą, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Tuo tarpu skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nepastebėjo kelio ženklo gyvenvietė „(duomenys neskelbtini)“, nes tame kelio ruože nėra jokių kelio gyvenamųjų namų ar kitokių statinių, atmestina kaip nepagrįsta ir laikytina pareiškėjo gynybine versija. O tai, kad šiuo konkrečiu atveju nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį (gali netekti darbo), yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Be to, vertinat pažeidėjo asmenybę, pastebėtina, kad jis praeityje neteistas, tačiau praeityje du kartus baustas administracine tvarka ir abu kartus už KET pažeidimus – vieną kartą taip pat už leistino greičio viršijimą, ir kartą už tai, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu.

Tas faktas, jog dėl pažeidimo padarymo nebuvo padaryta žala, taip pat nesudaro pagrindo tokį pažeidimą traktuoti kaip lengvesnį.

Institucija už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skirta nuobauda, kuri šiuo atveju yra minimali sankcijoje nustatytai, turi būti taikoma visą paskirtą terminą. Todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

J. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-128554673-17 palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                  Aurelijus Rauckis