Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-19][nuasmeninta nutartis byloje][1S-863-245-2018].docx
Bylos nr.: 1S-863-245/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kybartų pataisos namai 188720027 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1S-863-245/2018

                                        Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00083-2011-0                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

img1 

                

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. rugsėjo 21 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       A. G. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis pakeistas: A. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, BK 215 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos) numatytos veikos pripažintos tęstinėmis ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį A. G. nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d.

 

2.       2018 m. rugsėjo 21 d. Komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

 

3.       Skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

 

1.1.                      Skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra kardinaliai priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai, teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Nuteistasis nesutinka su prokuroro pateiktu atsiliepimu ir pažymi kad prokuroras savo atsiliepime kalba apie „socialinio tyrimo išvadą“, cituoja šiame hipotetiniame dokumente galimai esančius teiginius, tačiau nuteistasis su šiuo dokumentus supažindintas nėra ir cituojamus teiginius vertina esant kardinaliai neatitinkančiais tikrovės. Pažymi, kad yra pateikęs teismui prašymą Komisijos nutarimą arba patvirtinti, arba panaikinti dėl prašyme išvardintų trūkumų ir netikslumų, bei įpareigoti Komisiją nuteistojo lygtinio paleidimo prašymą nagrinėti iš naujo. Dėl šio prašymo teismas jokio sprendimo nepriėmė, kas pažeidžia nuteistojo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo ir todėl yra absoliučiu pagrindu skundžiamai pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti.

 

1.2.                      Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nebūdamas bausmės vykdymo institucija, neturi jokio teisinio pagrindo skundžiamoje nutartyje samprotauti apie pataisos priemonių nuteistiesiems taikymą, juo labiau, kad pataisos priemonių nuteistiesiems taikymas neturi jokio loginio ryšio su lygtinio paleidimo institutu. Pateikęs skundžiamoje nutartyje šabloninę nesąmonę, pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo absoliučią teisę į kompetentingą bei teisingą teismą, kas yra deliktu ir absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti. Nuteistasis taip pat pažymi, jog po 2016 m. kovo 14 d. teismo sprendimo nei Kybartų pataisos namų administracija, nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neturi teisės įvardinti A. G. esant „teistu“ pagal 2000 metų nuosprendžius - teistumams esant išnykusiems, pagal šiuos teismų nuosprendžius jis yra laikomas neteistu. Nuteistasis taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas prasimanė neegzistuojantį „nusikaltimų modelį“, prasimanė neegzistuojantį vieno ir to paties nusikaltimo „vienodumą“ palyginti su pačiu savimi. Tikrovės neatitinkančių prasimanymų įrašymas baigiamajame teismo akte pažeidžia absoliučią teisę į kompetentingą bei teisingą teismą, yra deliktu, bei sudaro absoliutų pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti.

 

1.3.                      Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, jog nuteistasis yra teismui pateikęs prašymą dėl Komisijos nutarimo. Šiame prašyme labai aiškiai nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas iki 45 balų yra sumažėjęs nuo pradinių 76 balu. Taigi teismas į baigiamąjį teismo aktą įrašė žinotinai tikrovės neatitinkantį teiginį. Marijampolės apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai (daugiau nei dvigubai) aukštesniais ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo ženkliai mažesniais. Taigi akivaizdu, kad visiškai nemotyvuotu skundžiamos nutarties verdiktu netvirtinti Komisijos nutarimo pirmosios instancijos teismas nuteistąjį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas.

 

1.4.                      Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakartotinai spręsti klausimus, kurie jau yra išspręsti Komisijos nutarimu ir kurių sprendimą įstatymų leidėjas BVK 164 straipsnio nuostatomis priskyrė išimtinai Komisijos kompetencijai, maža to, teismas savo vienasmenę nuomonę iškėlė aukščiau už įstatymų leidėjo BVK 164 straipsnio nuostatomis sukurtos Komisijos kolegialios nuomonės.

 

1.5.                      Ginčo klausime svarbia yra ir Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22, kuri Lietuvos Respublikai yra ne rekomendacinio pobūdžio, o privaloma. Pirmosios instancijos teismas, kuriam BPK 360 straipsnio nuostatomis pavesta tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitiktų. Taigi skundžiama nutartis turi būti pripažinta esanti visiškai nemotyvuota, kas iššaukia oficialios konstitucinės doktrinos paskutiniajame sakinyje įvardintą reziumė ir yra absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti. Nuteistasis pažymi, kad individualizuotos bausmės tikslai yra išimtinai bausmę skyrusio teismo prerogatyva ir niekaip ne Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą nagrinėjančio teismo nagrinėjimo sritimi. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvedžiojimais pirmosios instancijos teismas priėjo iki tuščiažodžiavimo ir demagogijos.

 

4.       Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. prašo nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį. Nurodo, kad nuteistąjį A. G. neigiamai apibūdinančių duomenų visuma persveria nuteistojo paskatinimus ir kitas teigiamai charakterizuojančias savybes. Šiuo metu nuteistąjį A. G. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.

 

5.       Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

 

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

 

7.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

 

8.       Nors nuteistasis A. G. jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, neadekvačiai aukštas savęs vertinimas, nelankstus požiūris ir vertybinės nuostatos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors nuteistojo skunde teigiama, kad su Socialinio tyrimo išvada nuteistasis nėra supažindintas, tačiau minėta išvada pateikta byloje, joje yra daug informacijos apie nuteistąjį ir teismas pagrįstai ja vadovaujasi.

 

9.       Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis A. G. praeityje teistas ne vieną kartą, tame tarpe ir už išžaginimus, seksualinį prievartavimą, turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymą A. G. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir gan ilgą laikotarpį, kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis negeba bei pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju.

 

10.       Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė A. G. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, nekvestionuotinas. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, todėl toks vertinimas, priešingai nei tai teigia nuteistasis, nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens teistumų skaičius nustatomas remiantis objektyviais duomenimis, kurie užfiksuoti Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teistumų skaičius minėto registro duomenis atitinka.

 

11.       Nesutiktina taip pat ir su skundo argumentu, jog nuteistasis buvo diskriminuojamas, atsižvelgiant į tai, kad lygtinis paleidimas buvo taikytas ir asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai didesnė nei nuteistojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo bei dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinamos aplinkybės, jų visuma, kurios yra labai individualios, todėl vien pats faktas dėl didesnio rizikos balo bei nusikalstamų veikų pobūdžio negali būti lyginamuoju kriterijumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundo argumentai dėl diskriminacijos ir apylinkės teismo nukrypimo nuo vyraujančios teismų praktikos, atmetami kai nepagrįsti.

 

12.       Įvertintina ir tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis socialines situacijas vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, siekdamas gauti kitų žmonių paklusimą naudojo psichologinį smurtą (teistas už išžaginimus). Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ypatingai svarbu tai, kaip nuteistasis geba laikytis jam nustatytų draudimų, įpareigojimų ir nustatytos tvarkos, nes lygtinis paleidimas neišvengiamai susijęs su įvairiais suvaržymais. Atsižvelgtina į tai, kad A. G. pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis net 6 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl lygtinio paleidimo efektyvumo.

 

13.       Įvertinus aukščiau aptartus duomenis ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis A. G. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. G. skundo motyvais pagrindo nėra.

 

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

            nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti galioti.

            Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Albinas Antanaitis

 

 

               Kęstutis Dargužis

 

 

               Danguolė Šiugždinytė 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 215 str. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 214 str. Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis
  • BVK
  • BPK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos