Civilinė byla Nr. e2-1071-1080/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16536-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovui        V. K. ir jo bei kitų ieškovų S. D., A. D., I. C., P. C., R. K. atstovui advokatui Mantui Pakamaniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kijota“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Dzikui, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kijota“ dėl įpareigojimo neatlygintinai pašalinti daiktų trūkumus.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai I. C., P. C., S. D., A. D., V. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kijota“ dėl įpareigojimo neatlygintinai pašalinti daiktų trūkumus.

1.1.       Ieškovai I. C. ir P. C., patikslinę ieškinį, prašo:

1.1.1.                      Įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio P. C. ir I. C., esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros akte.

1.1.2.                      Įpareigoti atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad: 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui; 2) infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente.

1.1.3.                      Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus P. C. ir I. C. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti P. C. ir I. C. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka P. C. ir I. C.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas.

1.2.       Ieškovai S. D. ir A. D., patikslinę ieškinį, prašo:

1.2.1.                      Įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio A. D. ir S. D., esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte.

1.2.2.                      Įpareigoti atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad: 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui; 2) infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente.

1.2.3.                      Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus A. D. ir S. D. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti A. D. ir S. D. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka A. D. ir S. D.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas.

1.3.       Ieškovai V. K. ir R. K., patikslinę ieškinį, prašo:

1.3.1.                      Įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio V. K. ir R. K., esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte.

1.3.2.                      Įpareigoti atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad: 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui; 2) infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente.

1.3.3.                      Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus V. K. ir R. K. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti V. K. ir R. K. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka V. K. ir R. K.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas.

1.4.       Priteisti ieškovams iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai P. C. ir I. C. ir atsakovė UAB „Kijota“ 2020 m. rugsėjo 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovams nuosavybės teise vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai A. D. ir S. D. ir atsakovė 2020 m. spalio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovams nuosavybės teise vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai V. K. ir R. K. ir atsakovė 2020 m. spalio 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovams nuosavybės teise vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po nekilnojamųjų daiktų perdavimo ieškovams išaiškėjo šių daiktų trūkumai, t. y. išaiškėjo, kad visuose trijuose objektuose netinkamai funkcionuoja infiltracinis išvalytų nuotekų šulinys. Šio įrenginio paskirtis – užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą nuotekų, pašalintų iš gyvenamojo namo, valymo procesą. Infiltracinio šulinio būklės ištyrimas ir įvertinimas reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir specialiųjų žinių, todėl ieškovai, siekdami išsiaiškinti infiltracinių šulinių netinkamo funkcionavimo priežastis ir identifikuoti šių įrenginių trūkumus, kreipėsi į ekspertų įmonę MB „Būsto modernizacija“. Atlikus nuodugnius infiltracinių šulinių būklės tyrimus, buvo parengti techninės būklės apžiūros aktai, kuriuose buvo užfiksuoti ieškovams priklausančių infiltracinių šulinių ir jų įrengimo defektai (nesandarūs žiedų sujungimai, per kuriuos galėjo patekti didelis grunto kiekis; infiltravimo greitis yra mažesnis, negu reikia, kad šulinys būtų pajėgus infiltruoti norminį vandens kiekį; fiksuotas pašalinio vandens pritekėjimas iš šulinio žiedų sujungimų ir vamzdžių pajungimo į šulinį sujungimų; šulinio dugne rastos statybinės medžiagos; parinktas netinkamas infiltravimo būdas, nes įrengtas itin mažas infiltracinis plotas, kuris nėra pajėgus infiltruoti norminį paros vandens kiekį, skirtą vienbučiam gyvenamajam namui; kt.) bei nurodyti darbai, kurie turi būti atlikti, kad būtų pašalinti defektai. 

3.       Ieškovų teigimu, techninės būklės apžiūros aktai ir šiuose aktuose suformuluotos išvados patvirtina, kad ieškovams perduoti daiktai neatitinka kokybės reikalavimų – visuose trijuose objektuose įrengti infiltraciniai šuliniai negali būti naudojami pagal jų paskirtį. Anot ieškovų, infiltracinių šulinių trūkumai nebuvo aptarti su ieškovais ir nebuvo jiems žinomi, be to, nustatyti trūkumai nėra akivaizdūs – jiems trūkumams identifikuoti reikalinga atitinkama kompetencija ir specialus tyrimas. Išaiškėjus infiltracinių šulinių trūkumų atsiradimo priežastims, ieškovai kreipėsi į atsakovę, prašydami neatlygintinai pašalinti nustatytus šių įrenginių trūkumus, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo ir nesiėmė veiksmų trūkumų šalinimo darbams organizuoti. Ieškovų teigimu, atsakovė, kaip pardavėja, turi pareigą užtikrinti, kad parduodami daiktai atitiktų tokiems daiktams nustatytus kokybės reikalavimus, be kita ko, kad jie galėtų būti naudojami pagal įprastą paskirtį. Aptariamu atveju už nustatytus daiktų trūkumus atsakinga yra būtent atsakovė, todėl ieškovai, kaip pirkėjai, turi teisę pasirinkti pažeistų materialiųjų subjektinių teisių gynimo būdą, šiuo konkrečiu atveju – reikalauti, kad atsakovė, kaip pardavėja, neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daiktų trūkumus.

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad nuo pat objektų pirkimo derybų momento buvo aiškiai (pasirašytinai) nurodyta ir ieškovams žinoma, kad už nuotekų valymo įrenginio išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą atsakovė neatsako, todėl ieškovai apie kilusias aplinkybes žinojo dar iki pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento (šios aplinkybės buvo nurodytos šalių pasirašytose preliminariose sutartyse). Atsakovės vertinimu, šalių pasirašytos preliminariosios sutartys, taip pat nuosekli ieškovų pozicija ir elgesys tiek turto apžiūros metu, pirkimo sandorio sudarymo metu, tiek po pirkimo sandorio sudarymo ir net kreipimosi į teismą momentu patvirtina tai, kad ieškovai suprato perkantys nekilnojamąjį daiktą, kuriame nuotekų šalinimas yra realizuojamas per žemės sklype įrengtą nuotekų valymo įrenginį, dėl kurio funkcionalumo – išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą atsakovė neatsako, nes šie reiškiniai tiesiogiai priklauso nuo grunto, esančio žemės sklype savybių. Tiek derinant nekilojamojo daikto pirkimą, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovai patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo dienos turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą; įvertino turto teisinį statusą ir techninę būklę; patvirtino, kad turtas visiškai atitinka ieškovų keliamus reikalavimus bei mokamą turto kainą; nei dėl turto teisinio ar techninio statuso ar turto faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjui (atsakovei) neturi. Atsakovės teigimu, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną ir ilgą laiką po sutarties sudarymo (daugiau nei pusę metų) ieškovai dėl nuotekų valymo įrenginio funkcionalumo pretenzijų atsakovei nereiškė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovai daugiau nei pusę metų ieškovai naudojasi infiltraciniu šuliniu ir jokių statybinių šiukšlių jame nematė, jos galėjo būti pačių ekspertų grupės apžiūros brokas.

5.       Atsakovės nuomone, ieškovų byloje pateikti techninės būklės apžiūros aktai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ieškovai šiuos aktus užsakė patys savo iniciatyva, už juos sumokėjo, todėl patikrinimo aktuose galimai užfiksuota neobjektyvi ir tikrovės neatitinkanti informacija, juo labiau, kad jokie atsakovės atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti organizuojamuose patikrinimuose. Atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovų pateiktomis ekspertų grupės aktuose padarytomis išvadomis. Šiuo atveju ekspertai nereikalavo pateikti ir nevertinto statybos darbų žurnalo, inžinerinių geologinių tyrimo akto (IGT) ar inžinerinio geologinio geotechninio tyrimo akto (IGG), topografinių duomenų, nuotekų valymo šulinio įrengimo modelio pasirinkimo, specifinių duomenų ir kt., todėl ieškovų pasitelktos ekspertų grupės atlikta ekspertize vadovautis nėra teisinio pagrindo. Ekspertų grupės surašytame ekspertizės akte taip pat nėra nurodyti atlikti tyrimai, naudoti tyrimo metodai, dauguma atsakymų yra grindžiama prielaidomis, o ne kategoriškomis išvadomis. Be to, jei ginčo statinio techninis projektas nebūtų buvęs parengtas teisingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebūtų išdavusi statybos leidimo statinių statybai pagal tokį projektą. Šiuo atveju parengtas techninis darbo projektas atitiko tuo metu galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Atsakovės įsitikinimu, ji tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, infiltracinį šulinį galima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, jo funkcionalumas tinkamas, ir jokių paslėptų ar akivaizdžių trūkumų, kurie būtų nežinomi ieškovams, nėra.

6.       Teismo posėdyje ieškovas V. K. ir jo bei kitų ieškovų atstovas advokatas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, remdamiesi ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovas V. K. papildomai paaiškino, kad 2020 m. spalio mėnesį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, bet dėl tuo metu buvusio karantino buvo sutrikęs prekių tiekimas ir name nebuvo įrengtas šildymo katilas, todėl ieškovas gyventi į namą atsikraustė tik 2020 m. gruodžio mėnesio pirmą savaitę, atitinkamai ir visa namo inžinerija pradėjo tik 2020 m. gruodžio mėnesį. 2020 m. gruodžio 12 d. buvo pastebėta, kad sanitariniuose mazguose nenubėga vanduo, buvo iškviesta avarinė tarnyba, kad atkimštų galimai užsikimšusį vamzdį. Atvažiavusi tarnyba nustatė, kad yra lūžęs vamzdis tarp namo ir valymo įrenginio. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovas apie tai informavo pardavėją, kuri remonto darbus pradėjo sekančią dieną. 2021 m. sausio mėnesį vėl buvo pastabėta, kad kyla vanduo, kuris negali išbėgti iš valymo įrenginio, dėl to buvo iškviestas nuotekas valantis automobilis, kad atliktų valymą. Nuolat buvo stebimas vandens lygis šulinyje, vanduo nuolat kilo, todėl vėl buvo iškviestas nuotekas valantis automobilis. Po telefonu vėl buvo kreiptasi į pardavėją, kuri nepripažino savo klaidos, nors tokią pačią klaidą jau taisė greta esančiame name. Nuo to laiko pardavėja nebandė susisiekti su ieškovu, taip pat nebuvo atvykusi apžiūrėti neveikiančio infiltracinio šulinio ir įvertinti trūkumų, nereagavo ir į el. paštu pateiktą pretenziją. Nesulaukus pardavėjo reakcijos ir nuolatos patiriant nepatogumus, buvo kreiptasi į ekspertus, kad oficialiai nustatytų infiltracinio šulinio defektus. Atšilus orams  infiltracinio šulinio vanduo buvo liejamas tiesiog ant pievos šalia namo, todėl ši vieta buvo nuolat permirkusi ir netinkama laisvalaikio leidimui. Tam, kad būtų galima savarankiškai išsiurbti vandenį, teko įsigyti žarnas ir siurbti. 2021 m. balandžio 30 d., atliekant einamąją valymo įrenginio priežiūrą, kurią atliko įrenginio gamintojas „August ir co“, buvo identifikuotas dar vienas gedimas – užsikišęs vamzdis tarp valymo įrenginio ir infiltracinio šulinio. Tą pačią dieną pardavėja buvo informuota el. paštu, bet į tai nereagavo. 2021 m. gegužės 4 d. pakartotinai kreiptasi į pardavėją ir tik 2021 m. gegužės 10 d. atsakovės darbuotojai atvyko taisyti broko. Dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų ieškovas pažymėjo, kad preliminariąją sutartį parengė atsakovė, kuri neleido derėtis dėl šios sutarties sąlygų, pareiškė, kad tai standartinė sutartis ir pirkėjai privalo ją pasirašyti. Ieškovo teigimu, atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų apžiūrėti visus įrenginius (nors name ir buvo įvesta elektra, atsakovo atstovė pareiškė, kad elektra bus pajungta tik pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį; vanduo buvo užsuktas sklende ne name, kur būtų galima pasitikrinti, ar sistema yra sandari, bet lauke, žemėje, kur yra reikalingas specialus raktas, kurį turi žmonės dirbantys toje srityje). Todėl net ir turint abejonių, nebuvo galimybės prileisti infiltracinį šulinį ir stebėti ar jis sugeria vandenį. Atsakovė nurodo, kad buvo atlikti žvalgomieji geologiniai tyrimai, kuriais remiantis buvo galima projektuoti ir statyti namus, tačiau nei statyti, nei projektuoti pagal žvalgomuosius gręžinius tyrimus nėra galima, tam turi būti atlikti projektiniai, o ne žvalgomieji gręžiniai. Net ir turint žvalgomuosius gręžinius, yra žinoma nemažai informacijos apie esamus gruntus, kuriuos statytojas galėjo įvertinti prieš parinkdamas infiltracijos būdą ir kitus techninius parametrus, kad įrenginys veiktų sklandžiai. Priešingai nei teigia atsakovė, infiltracinio šulinio negalima naudoti pagal paskirtį, nes jis nesugeba infiltruoti reglamentuose ir ekspertų išvadose nurodyto vandens kiekio. Infiltracinio šulinio paskirtis yra visą vandenį, kuris subėga į infiltracinį šulinį, infiltruoti į gruntą. Kadangi šiuo atveju infiltracinis šulinys vandens neinfiltruoja, jis yra tapęs kaip rezervuaras, todėl ieškovai turi patys nuolat šalinti jame susikaupusį vandenį. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, kad ji ne kartą bendravo su ieškovais ir siuntė kompromisinius variantus, neatitinka tikrovės, nes atsakovė nė karto nebendravo nė su vienu ieškovu ir nerodė jokios iniciatyvos išspręsti esamą problemą. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, kad pirkėjai apžiūrėjo parduodamą turtą ir jokių pretenzijų pardavėjai neturi, ieškovas paaiškino, kad apžiūrėjo tik tai, ką tuo metu buvo įmanoma patikrinti, paslėptų darbų, t. y. tų, kurie nematomi plika akimi, patikrinti negalėjo. Ieškovo atstovas papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas, kuriame aiškiai ir konkrečiai aptarta, kaip tokie įrenginiai turi veikti, todėl preliminariosios sutarties priedo Nr. 4 nuostata, pagal kurią už nuotekų valymo įrenginio išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą pardavėjas neatsako, nes tai priklauso nuo grunto savybių, laikytina niekine ir negaliojančia.

7.       Teismo posėdyje atsakovė atstovas advokato padėjėjas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Atsakovė atstovas pažymėjo, kad ieškovams aplinkybės dėl nuotekų valymo įrenginių buvo žinomos, su jomis ieškovai buvo supažindinti tiek pasirašytinai, tiek žodžiu. Šalys preliminariosios sutarties priede Nr. 4 susitarė, kad už nuotekų valymo įrenginio išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą atsakovė neatsako, tai priklauso nuo grunto savybių. Sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo dienos turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą; įvertino turto teisinį statusą ir techninę būklę; patvirtino, kad turtas visiškai atitinka ieškovų keliamus reikalavimus bei mokamą turto kainą; nei dėl turto teisinio ar techninio statuso ar turto faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjui (atsakovei) neturi. Atsakovės atstovo teigimu, grunto savybės buvo nustatytos prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, ir ieškovai apie tai buvo aiškiai informuoti. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jau praėjo ilgas laiko tarpas, beveik du metai, ieškovai visą ta laiką naudojasi infiltraciniais šuliniais ir jų funkcionalumu. Atsakovės atstovas nurodė, kad jis nėra specialistas ir negali pasakyti, infiltraciniai šuliniai veikia tinkamai, ar netinkamai, tačiau šalių nebuvo susitarta dėl paties įrenginio naudojimo, t. y. kas kiek laiko jį reikia siurbti ir pan. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų klaidinusi, sąmoningai slėpusi informaciją nuo ieškovų. Atsakovės atstovo nuomone, šiuo atveju infiltraciniai šuliniai buvo tokie, kokie buvo, buvo aiškiai nurodyta, kokie jie yra, o ieškovai teikdami ieškinį iš tiesų siekia pasigerinti daiktus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai

8.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai P. C. ir I. C. ir atsakovė UAB „Kijota“ 2020 m. rugsėjo 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovams vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 415/801 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai A. D. ir S. D. ir atsakovė 2020 m. spalio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovams vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 398/801 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai V. K. ir R. K. ir atsakovė 2020 m. spalio 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovams vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 403/801 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

9.       Nurodytos žemės sklypų dalys ieškovams buvo parduotos kartu su jose įrengtais infiltraciniais išvalytų nuotekų šuliniais (toliau – ir infiltraciniai šuliniai). Paaiškėjus, kad visuose trijuose objektuose infiltraciniai šuliniai funkcionuoja netinkamai, ieškovai, siekdami išsiaiškinti infiltracinių šulinių netinkamo funkcionavimo priežastis ir identifikuoti šių įrenginių trūkumus, kreipėsi į šioje srityje dirbančią įmonę MB „Būsto modernizacija“. Atlikus infiltracinių šulinių būklės tyrimus, 2021 m. vasario 18 d. buvo parengti techninės būklės apžiūros aktai dėl ieškovams V. K. ir R. K. bei V. K. ir R. K. priklausančių infiltracinių šulinių, o 2021 m. balandžio 16 d. parengtas techninės būklės apžiūros aktas dėl ieškovams P. C. ir I. C. priklausančio infiltracinio šulinio. Nurodytuose techninės būklės apžiūros aktuose buvo užfiksuoti ieškovams priklausančių infiltracinių šulinių defektai, deformacijos ir gedimai (nesandarūs žiedų sujungimai; infiltravimo greitis yra mažesnis, negu reikia, kad šulinys būtų pajėgus infiltruoti norminį vandens kiekį; parinktas netinkamas infiltravimo būdas, nes įrengtas itin mažas infiltracinis plotas, kuris nėra pajėgus infiltruoti norminį paros vandens kiekį, skirtą vienbučiam gyvenamajam namui; kt.) bei nurodyti rekomenduojami darbai šiems defektams pašalinti.

10.       Nustačius infiltracinių šulinių defektus, ieškovai S. D., A. D., V. K. ir R. K. kreipėsi į atsakovę su 2021 m. kovo 17 d. pretenzija, reikalaudami neatlygintinai pašalinti jiems priklausančių infiltracinių šulinių trūkumus, užfiksuotus 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros aktuose.

11.       Atsakovei nereaguojant į ieškovų pretenziją ir nesiimant jokių veiksmų infiltracinių šulinių trūkumams pašalinti, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami teismo tvarka įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti infiltracinių išvalytų nuotekų šulinių trūkumus, nurodytus techninės būklės apžiūros aktuose.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdo, kai perduodamas netinkamos kokybės nekilnojamasis daiktas

12.       Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

13.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

14.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pirkėjo teisių gynimo būdo, reikalaujant, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkėjas gali reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-611/2016).

16.       Ieškovų teigimu, jiems priklausančiose žemės sklypuose esantys infiltraciniai šuliniai negali būti naudojami pagal paskirtį, nes jie nesugeba infiltruoti reglamentuose nurodyto vandens kiekio. Ieškovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau per pirmąsias gyvenimo naujajame name savaites buvo pastebėta, jog vandens lygis šulinyje nuolat kyla, todėl turėjo būti kviečiamas nuotekas valantis automobilis. Atšilus orams infiltracinio šulinio vanduo buvo liejamas ant pievos šalia namo, todėl ši vieta buvo nuolat permirkusi ir netinkama laisvalaikio leidimui. Tam, kad būtų galima savarankiškai išsiurbti vandenį, ieškovas įsigijo žarnas ir jomis siurbė susikaupusį vandenį. Ieškovo teigimu, infiltracinio šulinio paskirtis yra visą vandenį, kuris subėga į infiltracinį šulinį, infiltruoti į gruntą, tačiau šiuo atveju infiltraciniai šuliniai vandens neinfiltruoja, jie iš esmės yra tapę rezervuarais, todėl ieškovai yra priversti patys nuolat šalinti juose susikaupusį vandenį.

17.       Techninės būklės apžiūros aktuose taip pat konstatuota, kad dėl parinkto netinkamo infiltravimo būdo infiltraciniai šuliniai nėra pajėgūs infiltruoti norminio paros vandens kiekio, skirto vienbučiam gyvenamajam namui, o pašalinio vandens pritekėjimas iš šulinio žiedų sujungimų ir vamzdžių pajungimo į šulinį sujungimų neužtikrina infiltracinio šulinio paskirties – infiltruoti vienbučio gyvenamojo namo sunaudojamą vandens kiekį. Teismo vertinimu, ieškovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, taip pat byloje esantys techninės būklės apžiūros aktai teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovai byloje įrodė aplinkybę, kad infiltraciniai išvalytų nuotekų šuliniai negali būti naudojami pagal paskirtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

18.       Be nustatytų infiltracinių šulinių defektų, techninės būklės apžiūros aktuose taip pat nurodyti ir konkretūs darbai, kurie turi būti atlikti, kad defektai būtų pašalinti (pavyzdžiui, užsandarinti žiedų sujungimus ir vamzdžio pajungimą vandeniui nelaidžiomis medžiagomis; pagilinti infiltracinį dugną link gruntų, turinčių didesnį infiltravimo koeficientą, arba padidinti infiltracinį plotą). Byloje nenustatyta, kad infiltracinių šulinių trūkumams ištaisyti reikėtų neproporcingai didelių išlaidų, todėl darytina išvada, kad atsakovės parduotų netinkamos kokybės daiktų trūkumai gali būti pašalinti.

19.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo teismo kritiškai vertinti byloje esančius techninės būklės apžiūros aktus. Atsakovės nuomone, techninės būklės patikrinimo aktuose galimai užfiksuota neobjektyvi ir tikrovės neatitinkanti informacija, nes nurodyti aktai parengti ieškovų iniciatyva ir ieškovų apmokėti. Anot atsakovės, MB „Būsto modernizacija“, atlikusi infiltracinių šulinių būklės tyrimus, nekvietė atsakovės atstovų į patikrinimus, taip pat nereikalavo pateikti ir nevertino visos techninės dokumentacijos, be to, techninės būklės apžiūros aktuose nėra nurodyti atlikti tyrimai, naudoti tyrimo metodai, dauguma atsakymų grindžiama prielaidomis, o ne kategoriškomis išvadomis, todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovų pateiktais techninės būklės apžiūros aktais.

20.       Teismo vertinimu, vien tik subjektyvūs, samprotaujamojo pobūdžio atsakovės teiginiai, kad techninės būklės patikrinimo aktai galimai yra neobjektyvūs, nes jie parengti ieškovų iniciatyva ir lėšomis, neteikia pagrindo abejoti MB „Būsto modernizacija“ parengtų techninės būklės apžiūros aktų išvadomis. Byloje nustatyta, kad infiltracinių šulinių apžiūrą atliko ir techninės būklės apžiūros aktus parengė MB „Būsto modernizacija“ darbuotojai K. M. ir I. B., kuriems atitinkamai 2015 m. kovo 24 d. ir 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo išduoti kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai). Tuo tarpu atsakovė, išskyrus jos pačios deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad visi darbai ieškovų žemės sklypuose buvo atlikti pagal techninius projektus, kurie atitiko tuo metu galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus, byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes, kad infiltraciniai šuliniai ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose yra įrengti tinkamai ir gali būti naudojami pagal savo funkcinę paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai). Nors atsakovė ne kartą buvo informuota apie ieškovams iškilusius problemas, susijusias su netinkamu infiltracinių šulinių funkcionavimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė, siekdama išsiaiškinti situacijai reikšmingas aplinkybes, pati būtų vykusi atlikti infiltracinių šulinių būklės tyrimą ar pasitelkusi kitus specialistus šiems darbams atlikti. Atsakovė byloje taip pat neprašė skirti teismo ekspertizę infiltracinių šulinių būklei nustatyti.

21.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, kad infiltraciniai išvalytų nuotekų šuliniai negali būti naudojami pagal paskirtį, ir kad jų trūkumai gali būti pašalinti, darytina išvada, jog ieškovai turėjo teisę pasirinkti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. reikalauti, kad atsakovė neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daiktų trūkumus.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą

22.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovų ir atsakovės sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių 5.12 punktuose pardavėja (atsakovė) garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtą turtą, dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.

24.       Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šalių sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių 5.12 punktuose). Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovai nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus įgijo pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo dieną (P. C. ir I. C. – 2020 m. rugsėjo 3 d., A. D. ir S. D. – 2020 m. spalio 14 d., Ieškovai V. K. ir R. K. – 2020 m. spalio 15 d.). Pirmuosius infiltracinių šulinių trūkumus ieškovai pastebėjo netrukus po to, kai pradėjo gyventi iš atsakovės įsigytuose gyvenamuosiuose namuose ir pradėjo naudotis juose įrengta infrastruktūra (ieškovo V. K. teigimu, 2020 m. gruodžio mėnesį). Atlikus infiltracinių šulinių būklės tyrimus, 2021 m. vasario 18 d. buvo parengti techninės būklės apžiūros aktai, o jų pagrindu 2021 m. kovo 17 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija reikalaudami neatlygintinai pašalinti infiltracinių šulinių trūkumus. Taigi darytina išvada, kad pretenzija dėl daiktų trūkumų buvo pateikta nepraleidus įstatyme nustatyto garantijos termino. Atsakovė byloje neįrodinėjo, ir byloje nebuvo nustatyta, kad infiltracinių šulinių trūkumai atsirado po šių daiktų perdavimo pirkėjams dėl to, kad pirkėjai pažeidė daiktų naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

26.       Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, kad šiuo atveju patys pirkėjai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių 5.18 punktuose patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą iki šios sutarties pasirašymo dienos, įvertino turto teisinį statusą ir techninę būklę; patvirtino, kad turtas visiškai atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus bei mokamą turto kainą ir nei dėl turto teisinio ar techninio statuso ar turto faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjui neturi; pirkėjai iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę užduoti pardavėjui klausimus, kurie susiję su perkamu turtu, ir gauti pardavėjo atsakymai pirkėjams buvo visiškai aiškūs ir suprantami.

27.       Ieškovų teigimu, iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo jie apžiūrėjo ir patikrino tik tai, ką tuo metu buvo įmanoma patikrinti, tačiau paslėptų statybos darbų, t. y. tų, kurie nematomi plika akimi, patikrinti negalėjo. Ieškovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturėjo galimybės apžiūrėti ir patikrinti infiltracinio šulinio funkcionalumo, nes vanduo buvo užsuktas, be to, toks patikrinimas apžiūros metu būtų neįmanomas, nes reikėtų išleisti net keletą kubinių metrų vandens ir stebėti, kaip kinta vandens lygis šulinyje, o tai užtruktų itin daug laiko.

28.       Teismo vertinimu, nei nesandarių žiedų sujungimų, nei netinkamai parinkto infiltravimo būdo, dėl ko infiltraciniai šuliniai nebuvo pajėgūs infiltruoti norminio paros vandens kiekio, nei kitų techninės būklės apžiūros aktuose užfiksuotus infiltracinių šulinių trūkumų nebuvo įmanoma pastebėti įprastinės turto apžiūros metu, šie trūkumai buvo nustatyti tik specialaus tyrimo metu, kurį atliko atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai. Kadangi infiltracinių šulinių trūkumų be specialaus tyrimo nebuvo galimybės pastebėti, jie laikytini neakivaizdžiais trūkumais. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo ieškovų (pirkėjų) elgesį pripažinti nepakankamai rūpestingu ir atidžiu.

29.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų klaidinusi ieškovus ar sąmoningai slėpusi nuo jų informaciją. Viena vertus, teismas sutinka su atsakove, kad byloje nebuvo nustatyta, jog iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo atsakovė žinojo apie infiltracinių šulinių trūkumus ir nuslėpė šią informaciją nuo ieškovų. Kita vertus, nurodyta aplinkybė kilusio ginčo kontekste nelaikytina teisiškai reikšminga, nes pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 26 punktą).

30.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad grunto savybės buvo nustatytos dar prieš pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, ir ieškovai apie tai buvo aiškiai informuoti, ieškovams taip pat buvo suteikta visa informacija apie nuotekų valymo įrenginius.

31.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, pastatydama ir parduodama ieškovams gyvenamuosius namus su jiems tenkančiomis žemės sklypų dalimis, veikė kaip savo srities profesionalė – verslininkė, o ieškovai nurodytą turtą įsigijo šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios visų pirma taikytinos CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“ (CK 6.350–6.370 straipsniai) nuostatos, atitinkamai ieškovams suteikiant galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisių garantijomis.

32.       Įstatymas nustato, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją (CK 6.353 straipsnio 1 dalis, 6.2286 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė teigia, dar iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ieškovams buvo suteikta informacija tiek apie žemės sklypuose esančio grunto savybes, tiek apie nuotekų valymo įrenginius, tačiau byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Nors teisinis reglamentavimas tiesiogiai ir neįpareigoja verslininko informaciją vartotojams suteikti rašytine forma, tačiau atsakovė (pardavėja), objektyvia forma nesuteikusi ieškovams (pirkėjams) visos reikalingos informacijos apie infiltracinių šulinių funkcionalumą, t. y. jų gebėjimą atlikti funkcijas pagal paskirtį, prisiėmė riziką, kad kilus ginčui suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją.

33.       Atsakovė nesutikimą su byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, grindžia tuo, kad šalys preliminariosiose turto pirkimo–pardavimo sutartyse buvo susitarusios, jog už nuotekų valymo įrenginio išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą pardavėjas neatsako, nes tai priklauso nuo grunto savybių.

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš sudarydami pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovai su atsakove sudarė preliminariąsias turto pirkimo–pardavimo sutartis (I. C. ir P. C. – 2020 m. liepos 1 d., S. D. ir A. D. – 2020 m. rugsėjo 24 d., V. K. ir R. K. – 2020 m. rugsėjo 28 d.). Kartu su nurodytomis preliminariosiomis turto pirkimo–pardavimo sutartimis byloje pateikti jų priedai Nr. 4 „Vidaus apdailos darbų aprašymas“, kuriuose, be kita ko, nurodyta, jog už nuotekų valymo įrenginio išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą pardavėjas neatsako, tai priklauso nuo grunto savybių.

35.       Pirmiausia pastebėtina tai, kad nurodyta preliminariųjų sutarčių priedo nuostata, kuria atsakovė grindžia sutartinės atsakomybės taikymo negalimumą, nebuvo įtraukta į pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių tekstą. Jau nurodyta, kad atsakovė, sudarydama pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, šių sutarčių 5.12 punktuose garantavo ieškovams, jog parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu byloje konstatuota, kad ieškovams parduoti infiltraciniai šuliniai buvo nekokybiški, t. y. turėjo trūkumų, dėl kurių jie negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių aptartos preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių priedų nuostatos nelaikytinos sudarančiomis pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės už parduotus netinkamos kokybės daiktus.

36.       Kartu pažymėtina ir tai, jog tiek preliminariųjų sutarčių, tiek jų priedų tekstą parengė atsakovė, tačiau byloje nėra duomenų, kad šių sutarčių priedo Nr. 4 nuostata, jog už nuotekų valymo įrenginio išvalyto drenuojamo vandens sugėrimą į gruntą pardavėjas neatsako, su ieškovais buvo aptarta individualiai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą netaikytą aptartos nuostatos, kaip nepagrįstai ir nesąžiningai ribojančios pardavėjo atsakomybę už parduotus netinkamos kokybės daiktus.

37.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatavus, kad atsakovė pardavė ieškovams infiltracinius išvalytų nuotekų šulinius su trūkumais, dėl kurių jie negali būti naudojami pagal paskirtį, nes nėra pajėgūs infiltruoti norminio paros vandens kiekio, skirto vienbučiam gyvenamajam namui, taip pat nenustačius aplinkybių, kurios teiktų pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės už parduotus netinkamos kokybės daiktus, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti daiktų trūkumus yra pagrįsti, todėl tenkintini.

38.       Atsakovei nereiškiant argumentų dėl ieškovų prašomo termino šulinių trūkumams pašalinti trukmės, trūkumų šalinimo procedūros eigos, laikytina, kad 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinių išvalytų nuotekų šulinių, priklausančių ieškovams, terminas, ir numatomų atlikti darbų sąrašo ir atlikimo eigos pateikimas ieškovams, bei prieš pradedant šalinti trūkumus ieškovams suteikiant galimybę per 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją dėl trūkumų šalinimo, yra pakankamas ir pagrįstas, todėl šie ieškovų reikalavimai taip pat tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 5 086,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 621 Eur išlaidos už techninės būklės apžiūros aktų parengimą ir 4 240,20 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovų naudai iš atsakovės priteistina 5 086,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovui V. K. – 2 338,40 Eur, P. C. – 1 434,40 Eur, A. D. – 1 313,40 Eur).

41.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kijota“ (juridinio asmens kodas 304159017) neatlygintinai per 40 (keturiasdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio P. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros akte. Įpareigoti atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad: 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui; 2) infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente. Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus P. C. ir I. C. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti P. C. ir I. C. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka P. C. ir I. C.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kijota“ (juridinio asmens kodas 304159017) neatlygintinai per 40 (keturiasdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte. Įpareigoti atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad: 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui; 2) infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente. Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus A. D. ir S. D. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti A. D. ir S. D. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka A. D. ir S. D.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kijota“ (juridinio asmens kodas 304159017) neatlygintinai per 40 (keturiasdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte. Įpareigoti atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad: 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui; 2) infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente. Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus V. K. ir R. K. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti V. K. ir R. K. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka V. K. ir R. K.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas.

Priteisti ieškovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kijota“ (juridinio asmens kodas 304159017) 2 338,40 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui P. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kijota“ (juridinio asmens kodas 304159017) 1 434,40 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kijota“ (juridinio asmens kodas 304159017) 1 313,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trylika eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Dovilė Sadauskaitė