Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-1-1023/2021;

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00043-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.5.3; 16.9.4; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.1 (S)

 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 2021 m. sausio 6 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, 

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Rūtai Jankauskienei ir Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui J. L., jo atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T.,

nukentėjusiajai O. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. L. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2020 m. birželio 9 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 80-ANR-N-133-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2-4).

2.       Skundas grindžiamas tuo, kad tyrėjas išnagrinėjo bylą pažeisdamas jo procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant ją. AN protokole nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2020 m. birželio 9 d. d 9.00 val., ir jis nurodytu laiku nuvyko į bylos svarstymą, tačiau tyrėjas E. T. pasakė, kad byla nebus nagrinėjama ir gali vykti namo. Tačiau sekančią dieną gavęs nutarimą pamatė, kad tyrėjas vienašališkai išnagrinėjo šią bylą jam nedalyvaujant, tačiau dalyvaujant G. B.. Be to, byloje nagrinėjimo metu nebuvo faktinių duomenų nei apie tai, kam nuosavybės teise priklauso nurodytas miškas, neatliktas beržų medienos apmatavimas ir paskaičiavimas, t. y. medienos tūris skaičiuojamas erdmetriais, o ne pagal medžio šaknies skersmens plotį, tokiu būdu neteisingai nurodant (iš akies), kad dviejų medžių vertė – 120 eur. Jis iki gegužės 26 d. visą beržų medieną, kuri buvo policijos užfiksuota jo kieme t. y. 1,5 vežimo grąžino per du kartus į savininkės O. B. kiemą dalyvaujant jiems patiems, o medienos likutis keli rąsteliai ir viršūnės liko miške, jos nelietė. Jis nevažiavo su tikslu vogti, jam kaimynas A. V. pasiūlė ir nurodė, kad jo tėvo miške yra nulaužtas beržas, abu kartu nuvyko, jis jam padėjo nupjauti, o jis jam sumokėjo. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino, jog gailisi dėl šio fakto, teikė paaiškinimą, jog jį suklaidino A. V., tiesioginės tyčios nėra, nebuvo baustas, medieną grąžino, yra socialiai remtinas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena turėtų būti nutraukta, nes jo veikoje nebuvo ANK 108 straipsnio vieno iš administracinės teisės pažeidimų elementų – subjektyviosios pusės, kurios pagrindinis požymis – tyčinės kaltės, nuobauda yra netinkamai individualizuota.

3.       Teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:34:59 iki 10:03:32) pareiškėjas J. L. nurodė, kad jam pažįstamas A. V. parodė medžius, kuriuos galima kirsti. A. V. sakė, kad jo tėvo tie medžiai, esantys (duomenys neskelbtini), nes jis pats neturėjo miško, tik jo tėvas. Jis medžius ėmė, nes leido V., kuris buvo kartu miške ir jam parodė medžius. Po to išaiškėjo, kad medžiai priklausė O. B.. Aplinkybės, jog jam medžius parodė A. V. nenurodė surašant administracinio nusižengimo protokolą, nes neturi teisinių žinių. Beržų skersmuo nežino nuo kur jis buvo matuotas, tačiau nesutinka, kad buvo 0,61 cm ir 0,51 cm kelmų skersmuo. Turi būti matuojama ne kelmų skersmuo. Jis norėjo žodinio proceso, bet neišreiškė valios bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Malkas parvežė jiems į namus ir grąžino, o likusias paliko miške ir daugiau į mišką nebevažiavo. Medieną grąžino jau supjautą. Grąžino du vežimus, vienas gal nepilnas buvo. Nežino, kodėl nurodo, kad jis ne viską grąžino. O. B. gyvena  netoli jo, piktumų nei jis nei jie vienas kitam neturi, jie neturi dėl ko jį apkalbėti. Šalia gyvena ir V., kuris irgi neturi dėl ko jį apklabėti. 

4.       Pareiškėjo J. L. atstovas advokatas Vladislovas Milukas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą, jį papildė teisiniais argumentais.

5.       Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas atsiliepimu prašė skundą atmesti, nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. J. L. padarytas administracinis nusižengimas pilnai įrodytas, pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis, surinktomis atliekant dėl įvykio administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde išdėstytos aplinkybės yra tikrovės neatitinkantys faktai, kuriais siekiama išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Kadangi iš atsakomybėn traukiamo asmens J. L. nebuvo gauta prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ji buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Skunde J. L. nurodo, kad 2020 m. birželio 9 d. 9 val. buvo atvykęs į nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo atvykęs pateikė 2020 m. birželio 5 d. rašytą paaiškinimą-prašymą administracinėje byloje, jis nepareiškė prašymo, kad būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka nei žodžiu, nei pateiktame paaiškinime-prašyme, todėl mano, kad esant šioms aplinkybėms nebuvo pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens teisės dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Nagrinėjant ir tiriant administracinį nusižengimą dėl vagystės buvo vadovaujamasi miško savininko O. B. įgaliotos asmens G. B. pranešimu dėl įvykdyto nusižengimo ir kitais pateiktais įrodymais administracinio nusižengimo byloje. G. B. pateikė kiekio ir žalos paskaičiavimo metodikas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. rašant administracinio nusižengimo protokolą sutiko ne tik su administracinio nusižengimo padarymu bet ir pagrobtos medienos kiekiu, bei padarytos žalos dydžiu, todėl nekilo abejonių dėl skaičiavimo metodikos pagrįstumo. Aplinkybes, kad J. L. administracinį nusižengimą padarė netyčia, suklaidintas pažįstamo A. V., vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes šias aplinkybes nurodė prieš pat nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Apie tai J. L. turėjo galimybę informuoti dar 2020 m. gegužės 18 d., kuomet buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 80_ANR_P-361-2020, tačiau tuomet J. L. sutiko su jam pateiktu kaltinimu administracinio nusižengimo protokole, pripažino savo kaltę pilnai, protokolo surašymo metu pateikė paaiškinimą, kuriame pripažino nupjovęs ir pavogęs O. B. priklausančius du beržus, nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. J. L. 2020 m. birželio 26 d. skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti.

6.       Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovas E. T. teismo posėdžio metu (2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:34:59 iki 09:51:08) palaikė savo atsiliepimą, jį pagrindė teisiniais argumentais, prašė skundą atmesti.

7.       Nukentėjusioji O. B. teismo posėdžio metu (2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:09:45 iki 11:39:52) parodė, kad J. L. buvo pagautas ne vieną kartą miške vagiant malkas, kurias paskui parduoda. Paskutinį kartą sūnėnas G. B. pamatė ir nufilmavo, kaip du beržus vagia J. L.. Medieną paskaičiavo G. B., kuris baigęs miškininkystės mokslus. L. atvežė atgal tik tris pagalius, ten maža dalis, kurią jis išmetė nieko nesakydamas ir daugiau pas ją nebuvo atėjęs, dėl žalos atlyginimo nieko nesitarė. Civilinį ieškinį palaiko.

8.       Liudytoja R. Š. (2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:22:01 iki 09:28:23) nurodė, kad ji vykdė tarnybines funkcijas, nes ji yra Birštono PK tyrėja. Ji su kolega V. S. buvo atvažiavę pas pažeidėją, su kuriuo bendravo dėl protokolo. J. L. pavartęs dokumentus pasirašė reikalingus dokumentus, parodė medžius, ten buvo rąstai po du metrus ar metrą ir tada jie išvažiavo. Po kažkiek laiko važinėjant sutiko gyventoją V. ir paklausė apie malkų vagystę ar jis davė L. malkas, tai jis sakė, kad nieko nedavė ir dėl to buvo piktas. J. L. pažeidimus surašant protokolą pripažino, sutiko su jo padarymu, su žala, gailėjosi, žadėjo atsiskaityti iki nagrinėjimo. Jis patvirtino, kad būtent tie beržai jo kieme yra tie pavogti. Jis pats teikė paaiškinimus ir pats pasirašė po protokolu.

9.       Liudytojas V. S. (2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:31:19 iki 09:38:19) nurodė, kad yra Alytaus AVPK Birštono PK tyrėjas. Buvo gautas iš G. B. pranešimas, kad tetos miške buvo pavogti medžiai, žala 120 Eur. Priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir buvo pradėta AN teisena pagal ANK 108 straipsnį. Jis buvo nuvykęs pas L., kuris pripažino, kad padarė tą vagystę, įvardino asmenį G. B., jo tetą, sakė, kad pats susitvarkys, žalą atlygins ir viskas čia gerai bus. Davė jam terminą žalą atlyginti, kad galėtų jam taikyti administracinį nurodymą. Susisiekus su nukentėjusiuoju buvo nurodyta, kad pažeidėjas nebuvo su jais net šnekėjęs. Po to L. radus namuose, jis vis dar nebuvo atlyginęs žalos, tačiau jis su pažeidimu sutiko, žadėjo vėl atlyginti tą žalą. Jis buvo supažindintas su protokolu, su viskuo sutiko ir pasirašė, o po to po kiek laiko gavo skundą, kuriame neva jam kažkas leido ar nurodė nupjauti tą medį. Kiek bendravo su L., jis niekada nebuvo nurodęs V., į viską žiūrėjo labai atmestinai. Po kiek laiko pamatė einantį V. ir paklausė ar jis leido L., tai V. pasakė, kad nieko jis jam neleido. Surašant protokolą pažeidėjas nereiškė noro dėl žodinio proceso, nors jam buvo išaiškinta.

10.       Liudytojas A. V. (2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:46:06 iki 09:51:13) nurodė, kad pažįsta J. L., gyvena vienoje gyvenvietėje. Susitikę pasisveikina ir tiek. Jis rinkdamas grybus pamatė, kad yra vienas beržas nulūžęs, o kitas išvirtęs ir tai pasakė L.. Nei jam nei jo tėvams tie medžiai nepriklauso, nes toje vietoje jis ir jo tėvai neturi miško. Tas miškas priklauso O. ir G. B.. L. šiaip pasakė, kad ten medžiai išvirtę. Nesakė, kad tas miškas priklauso jo tėvams, juolab pats L. puikiai žino, kur yra jo tėvų miškas. Niekada su L. kartu nemalkavo, bet L. anksčiau iki to įvykio klausdavo gal kam reikia malkų. 

11.       Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu (2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:59:25 iki 10:11:46) parodė, kad jis prižiūri tetos mišką, važiuodamas ryte šių metų gegužės 17 d. pamatė, kad nėra beržų, jie buvo nupjauti. Važiuodamas po pietų tą pačią dieną pamatė L. su vežimu, tada nuvažiavo pas tetą ir po kelių minučių grįžo ir pamatė L., kuris kraunasi tuos beržus. L. jis ne pirmą kartą ten pagauna malkaujant, buvo rodęs jis jam ir ribas, o kai L. paklausė ar parduos sausų eglių, tai jis aiškiai pasakė, kad teta nieko neparduos. L. sakė nekviesti policijos, nes grąžins visą medieną. Bet jis iki šiol negrąžino visos medienos. Jis jo tetai kišo pasirašyti popierius, kad yra atlyginęs žalą, nors malkų nėra grąžinęs ir visos žalos neatlyginęs. Du beržai buvo paimti. Vienas 51 cm, kitas 61 cm skersmens pagal kelmus. Jis matavo su rulete aukštį, skersmenį, taip nustatė grąžintų iki 1 m3 malkų dydį. Jis grąžino ne pilną kubą malkų, dėl to žalą sumažino iki 120 Eur, nes šiaip buvo didesnė. Teta O. B. sakė, kad ji neleido L. vežti medžių, o jis jos net neklausė. Prasidėjus teismui, L. net nosies nerodė, pas tetą nebuvo. Jis dokumentus už tetą teikė policijai, nes buvo karantinas, o teta senyvo amžiaus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl administracinio nusižengimo

12.       Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. 20114786837 (toliau – AN bylos) nustatyta, kad pagal 2020 m. balandžio 6 d. gautą Alytaus AVPK Birštono policijos komisariate G. B. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2020-05-06 apie 7:30 val, jis pastebėjo, kad iš jo tetai O. B. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), yra pjaunami medžiai, vagiama mediena, o po keleto valandų tame pačiame miške jis pamatė ir užfiksavo medžius arklio tempiamu vežimu vagiantį pažįstamą asmenį J. L.; 2020-05-11 G. B. apžiūrėjęs minėtą tetos mišką patikslino, kad buvo pavogti iš minėto miško du beržai, kurių vieno kelmo šaknies skersmens plotis yra 0,6 m, o kito 0,51 m, jų bendra vertė yra 120 Eur, 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (AN bylos b. l. 3, 4). 2020 m. gegužės 18 d.  Alytaus AVPK Birštono policijos komisariato tyrėjas V. S. J. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 80-ANR_P-361-2020 pagal ANK 108 straipsnį dėl to, kad 2020 m. gegužės 6 d. buvo gautas G. B. pranešimas apie tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. apie 07.30 val. pastebėjo, jog iš jo tetai O. B. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), yra pjaunami medžiai ir vagiama mediena; po keleto valandų, tame pačiame miške, G. B. pamatė ir užfiksavo medžius arklio tempiamu vežimu vagiantį pažįstamą asmenį, t. y. J. L.; apžiūrėjęs savo tetai O. B. priklausantį miško sklypą, 2020 m. gegužės 11 d. patikslino, kad iš miško sklypo buvo nupjauti ir pavogti du beržai, vieno beržo kelmo šaknies skersmens plotis yra 0,61 m. o kito 0.51 m., ir jų bendra vertė yra 120 eurų (AN b. l. 1). 2020 m. birželio 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo E. T. nutarimu už šį pažeidimą J. L. skirta 200 Eur bauda, nurodant, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidėjas pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, 2020 m. gegužės 26 d. J. L. geranoriškai gražino 0.56 kubinių metrų medienos, 17 eurų vertės, tačiau liko pasisavinęs 3.4 kubinius metrus beržo medienos, taip padarydamas 100 eurų turtinę žalą ir nutarimu buvo įpareigotas ją atlyginti (AN b. l. 16). Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti.

13.       Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

14.       Pareiškėjo J. L. nesutikimas su skundžiamu nutarimu iš esmės grindžiamas tuo, kad nors jis nurodytų dviejų medžių pasisavinimo faktą pripažino, tačiau nurodė, jog medžius pasisavino suklaidintas kito asmens A. V., žalą atlygino. Be to, nurodo, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jis pripažino nusižengimą, gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nebuvo, todėl jam skirta bauda netinkamai individualizuota. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje visų pirma ginčas kyla dėl to ar J. L. įvykdė ANK 108 straipsnyje numatytą veiką – vagystę, ir ar jam buvo paskirta tinkama bauda. Pastebėtina, kad kaip teisingai nurodo pareiškėjo advokatas Vladislovas Milukas, protokole klaidingai nurodyta inkriminuojamo straipsnio dalis, t. y. administracinio nusižengimo protokolo grafoje dėl ANK straipsnio, dalies klaidingai nurodyta ANK 108 straipsnio 1 dalis, nes minėtas straipsnis dalių neturi, tačiau protokolo grafoje dėl nusižengimo esmės, nustatytų aplinkybių teisingai nurodyta, kad J. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad protokole, skundžiamame nutarime aiškiai aprašyta nusižengimo esmė, nustatytos aplinkybės, nurodyta teisinga inkriminuojamo nusižengimo kvalifikacija, teismas laiko, jog J. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymą (ANK 635 straipsnio 3 dalis, 642 straipsnis).

15.        ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. 

16.       Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t. y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. 2K-234/2006 nurodė, kad valdymo teisė turėtų būti suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje; naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

17.       Tiek iš pačio atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, tiek iš nukentėjusios O. B. paaiškinimų, tiek iš liudytojų R. Š., V. S., G. B., A. V. parodymų, tiek iš rašytinės medžiagos, tame tarpe vaizdo medžiagos, fotonuotraukų, nustatyta, kad J. L. iš O. B. priklausančio miško pasisavino du beržus, juos paimdamas ir nugabendamas arklio tempiamu vežimu į savo gyvenamąją vietą, pasisavintu turtu disponavo savo nuožiūra. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnį, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai iškirstus medžius ir krūmus ne pagal nustatytą tvarką. Kaip nustatyta iš nukentėjusios paaiškinimų, J. L., neturėdamas nuosavybės ir jokių kitų teisių į mišką, neturėjo ir pačios miško savininkės – nukentėjusios O. B. leidimo kirsti, sutikimo išvežti jai priklausantį turtą, todėl logiška ir akivaizdu, jog J. L., neturėdamas nuosavybės ir jokių kitų teisių į mišką, neturėjo ir pagal minėtą miškų įstatymą išduoto nustatyta tvarka leidimo kirsti, ištraukti ar išvežti medžius.

18.       Reali turtinė žala atsirado nuo minėto turto – dviejų beržų pasisavinimo momento. Byloje nustatyta, kad minėto turto vertė yra 120 Eur ir neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors pareiškėjas pateiktu skundu nurodo, jog neteisingai buvo paskaičiuota žala, nes medienos tūris skaičiuojamas erdmetriais, o ne pagal šaknies skersmens plotį, tačiau šioms skundo aplinkybėms pagrindžiančių duomenų nepateikė, nors teismo posėdžio metu pareiškėjui ir jį atstovaujančiam advokatui buvo išaiškinta ši teisė ir pareiga pateikti teismui nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo bylos ir teismui pateikto nukentėjusios civilinio ieškinio, pateiktas aiškus žalos apskaičiavimo būdas, nurodyta skaičiavimo metodika, nurodoma, jog padaryta 170,14 Eur žala, bet nukentėjusioji prašo priteisti mažesnę 120 Eur sumą, nukentėjusioji teismo posėdžio metu pripažino, kad J. L. geranoriškai gražino 0.56 kubinių metrų medienos, tačiau liko pasisavinęs 3.4 kubinius metrus beržo medienos, šias aplinkybes patvirtino liudytojas G. B., todėl tai laikytina realios žalos nukentėjusiajai padarymu ir visiškai atitinka baigtos vagystės sudėtį.

19.       Pažymėtina, kad pagal Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-94, 14 ir 17 punktų nuostatas, želdinių atkuriamosios vertės vidutiniai įkainiai apskaičiuojami medžio kamieno skersmens centimetrui, o pagal minėtos metodikos 2 priedą „ Lietuvoje augančių medžių sąrašą pagal grupes“ matyti, jog beržas priskiriamas II grupei. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas Želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatas, medžių atkuriamosios vertės įkainiai vertinami (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme) atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas): I grupė – 3 Eur, II grupė – 6 Eur, III grupė – 9 Eur, IV grupė – 13 Eur. Šiuo atveju beržai pagal 1 priedo nuostatas patenka į II grupę, dėl ko apskaičiuojant želdinių atkuriamąją vertę nupjautų beržų kelmo centimetras vertinamas po 6 Eur. Taigi, atkuriamoji pasisavintų dviejų medžių – beržų vertė yra už vieną beržą 366 Eur (0,61 m x 6 Eur/1 cm), už kitą 306 Eur (0,51 m x 6 Eur/cm). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau minėto Įsakymo ir Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodikos nuostatomis, įvertinant nukentėjusios – civilinės ieškovės prašomos atlyginti žalos dydį, konstatuotina, kad pasisavintų vagystės būdu ir prašoma atlyginti beržų 120 Eur vertė yra nustatyta tinkamai, neprieštaraujant minėtam teisiniam reglamentavimui, neviršijant aukščiau nurodytų želdinių atkuriamosios vertės dydžių. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką dėl žalos dydžio nustatymo (žr., pvz. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. e2A-4-425/2020).

20.       Pareiškėjo J. L. teiginys, kad jis visą pasisavintą medieną per kelis kartus grąžino yra niekuo nepagrįstas, laikytinas siekiu išvengti atsakomybės, nes jis nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu duotų nukentėjusios O. B. paaiškinimų, J. L. neatlygino visos žalos, dėl ko nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo sumažindama jos dydį iki 120 Eur ją ir atlyginti. Šiuos nukentėjusios paaiškinimus patvirtino liudytojų V. S., G. B. nuoseklūs, vieningi ir vieni kitus papildantys parodymai. Liudytojas V. S. parodė, kad nors pažeidėjas žadėjo atlyginti visą žalą, tačiau jos per nurodytą terminą neatlygino, todėl surašė protokolą, jį pasirašė ir pripažino jame nurodytas aplinkybes pažeidėjas, vėlei žadėdamas atlyginti žalą. Liudytojas G. B. parodė, kad visa žala nėra atlyginta, nes jis skaičiavo grąžintų 1 m3 dydį, 120 Eur žala yra atmetus tą kubą, kurį pažeidėjas grąžino nukentėjusiajai, daugiau nėra grąžinta ir atlyginta, nes prasidėjus teismams J. L. nesirodė, dėl žalos atlyginimo su teta nukentėjusiąja nesitarė. Pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo minėtų liudytojų parodymus vertinti kritiškai, nenustatyta, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai yra išsamūs, vieni kitus papildantys, juos patvirtina kita bylos medžiaga, juolab liudytojai parodymus duoda davę priesaiką ir atsako už melagingų parodymų davimą, tuo tarpu atsakomybėn patrauktas asmuo tokios atsakomybės neneša, todėl gali įgyvendinti savo teisę į gynybą pateikdamas įvairias gynybos versijas. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nei nukentėjusioji, nei liudytojai G. B. ir A. V. nėra suinteresuoti, tarp jų nebuvo piktumų, konfliktų, jie neturi dėl ko jį apkalbėti. Vien ta aplinkybė, kad administracinis tyrimas pradėtas pagal G. B. pareiškimą, įvertinus nukentėjusios amžių ir tai, kad tuo laikotarpiu, kuomet buvo gautas minėtas pareiškimas policijos komisariate, visoje šalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas karantino režimas, nerodo minėto asmens suinteresuotumo. Taip pat ir dėl aplinkybės, kad protokolo grafoje, kas nukentėjo nusižengimo metu, neteisingai nurodytas nukentėjusysis, teismas pažymi, kad protokole aprašant nusižengimo esmę, nustatytas aplinkybes yra aiškiai nurodytas nukentėjęs asmuo – O. B., iš kurios miško ir įvykdyta vagystė. Be to, teismas nutartimi pripažino nukentėjusiąja O. B., kuri pareiškė civilinį ieškinį, pateikdama ir jį pagrindžiančius duomenis (b. l. 8, 9, 53-61).

21.       Teismas J. L. teiginius, jog jis nevažiavo su tikslu vogti, o jam kaimynas A. V. pasiūlė ir nurodė, kad jo tėvo miške yra nulaužtas beržas, laiko J. L. gynybine pozicija, bandymu išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma pastebėtina, kad J. L. minėto teiginio nenurodė policijos pareigūnams, kai jam buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, o šią aplinkybę, kaip gynybinę versiją pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais V. S. ir R. Š., kurie, būdami policijos pareigūnais ir atlikę tarnybines funkcijas, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingų duomenų byloje nenustatyta. Be to, J. L. jam surašant administracinio nusižengimo protokolą paaiškinime (AN b. l. 1) nurodė, kad dėl to, kad nupjovė ir pavogė O. B. priklausančius du beržus prisipažįsta ir gailisi, tačiau nieko neminėjo apie A. V., kuris jį butų apgavęs ar kitaip suklaidinęs dėl medžių pjovimo. Šią atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją paneigia teismo posėdyje apklaustas liudytoju pats A. V., kuris parodė, kad J. L. nesakė, kad toje vietoje yra jo tėvams ar jam priklausantis miškas, nes nei jam nei jo tėvams toje vietoje miškas nuosavybės teise nepriklauso, nes jis priklauso O. ir G. B., o J. L. puikiai žino, kur yra jo tėvų miškas, visai kitoje vietoje, nesiriboja su Buzams priklausančiu mišku. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad J. L. šią bylos nagrinėjimo metu nurodytą aplinkybę pateikė kaip gynybinę versiją, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tačiau ji buvo paneigta bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl akivaizdu, kad J. L. minėtą nusižengimą padarė tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą veikos pobūdį, norėdamas taip veikti ir norėdamas šiame kodekse numatytų padarinių.

22.       Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byla institucijos buvo išnagrinėta raštu, nors jis atvyko į bylą, dėl ko buvo pažeista jo teisė į gynybą.

23.       ANK 616 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad J. L. būtų teikęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokio prašymo nėra ir jo 2020 m. birželio 5 d. paaiškinime (AN b. l. 14), pateiktame policijos komisariatui 2020 m. birželio 8 d., t. y. prieš protokole paskirtą bylos nagrinėjimo datą, juolab, kaip nurodė teismo posėdžio metu J. L., jis tokio prašymo bylą nagrinėti žodiniu proceso neišreiškė. Be to, teisminio nagrinėjimo metu teisė būti išklausytam pareiškėjo atžvilgiu buvo realizuota tinkamai, tiek pats pareiškėjas, tiek jo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose ir davė savo paaiškinimus. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, skundo argumentas, kad bylą buvo išnagrinėta jam nedalyvaujat ir negalint pateikti paaiškinimų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pats pareiškėjas turi rūpintas savo teisių ginimu bylos nagrinėjimo metu, o jam nepateikus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ji buvo teisingai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

24.       Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad J. L. veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnyje įtvirtintos vagystės požymius, todėl skundžiamas nutarimas, kuriuo J. L. buvo nubaustas pagal ANK 108 straipsnį už tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. apie 13.00 val. iš O. B. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė 2 beržus (kelmo šaknų skersmens plotis 0,61 m.ir 0.51 m.), viso pagrobė apie 4 kubinius metrus medienos, 120 eurų vertės, yra teisėtas. 

25.       Konstatavus, jog pareiškėjas J. L. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir tinkamo individualizavimo. Įstatymų leidėjas už ANK 108 straipsnyje reglamentuoto nusižengimo padarymą numatė privalomai skirtiną sankciją – baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų. Šiuo atveju institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad J. L. prisipažino padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrė jam mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, 200 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad institucija, pažeidėjui skirdama nuobaudą, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas aplinkybes bei paskyrė pažeidėjui adekvačią bausmę. Skunde nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjo turtinės padėties nėra pagrindo laikyti jo atsakomybę šalinančia. Vagystės faktas patvirtintas objektyviais duomenimis, kuriais konstatuotas pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Su institucijos bylos aplinkybių vertinimu teismas visiškai sutinka. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl priimto nutarimo esmės teisėtumo, pagrįstumo, dėl paskirtos baudos individualizavimo, todėl naikinti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusiojos civiliniame ieškinyje nurodytą neatlygintinos žalos dydį, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl įpareigojimo atlyginti tam tikro dydžio žalą, apie kurią teismas toliau nutartyje pasisakys, spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumą (ANK 641, 642 straipsniai).

Dėl civilinio ieškinio

26.       Nukentėjusioji O. B. 2020 m. spalio 19 d. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš Juozo L. priteisti 120,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 53-61). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad J. L. jo kaltais veiksmais padarytos jai turtinės žalos nėra atlyginęs, todėl ji teikia teismui civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso 115/230 dalis miško žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. šiame miške savavališkai nupjovė ir siekė pavogti du beržus, kurių vieno kelmo šaknies plotis 0,61 m, o kito - 0,51 m. Aukščiau nurodytais savo veiksmais jis padarė jai turtinės žalos, kurios nėra geruoju atlyginęs iki šiol. Stambios padarinės medienos gaunasi bendrai 2,59X60€/m3 = 154,14 eurų, o smulkios padarinės medienos gaunasi 1,077x 15€/m3 = 16 eurų. J. L. padarė jai viso 170,14 eurų turtinės žalos. O. B. prašo iš J. L. priteisti mažesnę žalos sumą – 120,00 eurų.

27.       ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnį, fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

28.       Bylos duomenimis anksčiau nustatyta, kad J. L. 2020 m. gegužės 6 d. apie 13.00 val. iš O. B. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė 2 beržus (kelmo šaknų skersmens plotis 0,61 m.ir 0.51 m.), viso pagrobė apie 4 kubinius metrus medienos, 120 eurų vertės, nurodyta žala neatlyginta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo – civilinio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad civilinis atsakovas neteisėtai, pažeisdamas civilinės ieškovės valią, neturėdamas jos sutikimo dėl jai nuosavybės teise priklausančio miško kirtimo, medžių išvežimo, neturėdamas tam pagrindo pasisavino du beržus ir tokiais veiksmais padarė civilinei ieškovei žalą, kurią turi pareigą atlyginti (CK 6.245 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ir į tai,  kad nukentėjusioji dėl iš jai nuosavybės teise priklausančio miško pavogtų dviejų beržų patyrė žalą, kuri, kaip aukščiau teismas nustatė, yra tinkamai nukentėjusiosios apskaičiuota, priešingų duomenų pareiškėjas nepateikė, taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, jog padarytą žalą visiškai atlygino, vadovaujantis šios nutarties 19 ir 27 dalyse nurodytu teisiniu reglamentavimu, civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir iš J. L. nukentėjusiajai O. B. priteistina 120,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (ANK 664 straipsnio 2 dalis).

29.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ankščiau konstatavus, jog nukentėjusiajai O. B. buvo padaryta turtinė žala ir tenkinus jos civilino ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintina ir ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant iš J. L. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nutaties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2020 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 80-ANR-N-133-2020 pakeisti dalyje dėl įpareigojimo atlyginti žalą.

Nukentėjusiosios O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 120,00 (vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios nutaties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 20114786837, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                                   Vaida Baumilė