Civilinė byla Nr. e2A-1031-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10638-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.5.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-179-856/2021 pagal ieškovų E. G. ir I. G. netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ interesais atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų rinka“ dėl nemokumo administratorės padarytos žalos atlyginimo, ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, priešieškinį ieškovui E. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, draudimo brokerių įmonė „Colemont Draudimo Brokeris“ ir A. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. G. ir I. G. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu netiesioginiu ieškiniu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Tvorų tiekimas“ (toliau – ir bendrovė) interesais, kuriuo prašė priteisti iš nemokumo administratorės UAB „Idėjų rinka“ (toliau – ir administratorė, atsakovė) bendrovei 42 937,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai ieškinyje bei dublike nurodė, kad ieškovas E. G. yra vienintelis bendrovės akcininkas, o I. G. – kreditorius bendrovės nemokumo byloje, todėl turi reikalavimo teises gauti likviduojamos ar likviduotos bendrovės turto dalį.

3.       Administratorei buvo perduotas bendrovės turtas. 2017 m. balandžio 5 d. turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perduotas šis turtas (atsargos): milteliniai dažai, metalo ruošiniai, vamzdžiai, profiliai, tvorų segmentai, metalas. Atsakovė tapo atsakinga už šių jai perduotų daiktų išsaugojimą ir pardavimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, nepažeidžiant kreditorių teisių. Ieškovai sužinojo, kad atsakovė be kreditorių susirinkimo žinios (nelaukdama pirmojo kreditorių susirinkimo) sunaikino (perdavė utilizavimui) šį bendrovės turtą: visas medžiagas (prekes, atsargas), pagamintas iš metalo; miltelinius dažus. Perduodama utilizuoti kokybišką ir realizuoti tinkamą bendrovės turtą, atsakovė pažeidė administratorei keliamą pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, taip pat užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Bendrovė ir jos kreditoriai patyrė žalą: turto netekimą, pasireiškusį kokybiškų ir realizuoti tinkamų metalo gaminių pardavimu metalo supirktuvei už metalo laužo kainą; turto netekimą, pasireiškusį kokybiškų dažų sunaikinimu, ir išlaidomis už dažų naikinimą. Atsakovei perduota iš viso daugiau nei 26 t metalo gaminių, kurių balansinė vertė buvo 24 814,59 Eur. Bendrovė pardavė (be kreditorių susirinkimo sprendimo) metalo laužo supirktuvei UAB „Vygarsta“ kokybiškas bendrovės prekes, pavadindama jas metalo laužu. Už jį UAB „Vygarsta“ sumokėjo bendrovei vos 4 622,08 Eur. Kadangi prekių buhalterinė vertė, nurodyta turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo akte, 24 814,59 Eur, ieškovai mano, kad savo veiksmais atsakovė padarė bendrovei 20 192,51 Eur žalą.

4.       Taip pat ieškovai nurodė, kad administratorės įvykdytas bendrovės turto pardavimas ir sunaikinimas be kreditorių žinios ir atitinkamo jų sprendimo yra neteisėtas. Prieš sunaikindama didelės vertės turtą, administratorė turi atlikti tokio turto vertinimą ir / ar ekspertizę, gauti nepriklausomų asmenų išvadas. Keli neinformatyvūs elektroniniai laiškai negali būti pagrindas sunaikinti didelės vertės turtą.

5.       Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas, atsakovės teigimu, patvirtino tam tikrus su žala susijusius neteisėtus sprendimus ir veiksmus, savaime nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės. Kreditorių susirinkimas neturi teisės patvirtinti neteisėtų administratorės veiksmų ir panaikinti bendrovės teisę į pažeistų teisių gynybą. Argumentai, kad administratorė 2017 m. balandžio 5 d. turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė neva neįvertinusi šio akto turinio, negali sukurti situacijos, kad administratorė tampa faktiškai neatsakinga už jai perduotą turtą, jo praradimą. Taip pat teiginys, kad priimant prekes esant akivaizdiems trūkumams, t. y. perduodamų daiktų neatitikčiai (nurodyti metalo gaminiai, o neva perduodami tik jų fragmentai), profesionali ir kvalifikuota administratorė be pastabų pasirašė 2017 m. balandžio 5 d. turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, vertintinas kritiškai. Atsakovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad administratorei perduotos prekės buvo metalo laužas.

6.       Atsakovė nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Atsakovė nurodė, kad neįrodyti administratorės neteisėti veiksmai. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas įrodinėjamas bendrovės turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktu bei 2017 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra. Šie dokumentai administratorės veiksmų neteisėtumo neįrodo. Ieškovai, reikšdami ieškinį nurodytu pagrindu, turėjo įrodyti, kad administratorei buvo perduoti kokybiški ir naudojimui tinkami metalo gaminiai, tačiau to neįrodė. Ieškovų pateiktame 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo akte yra nurodyta administratorės pastaba, kad perduotas turtas buvo fotografuojamas. Būtinybė fotografuoti perduodamas prekes kilo dėl to, kad jau perduodant prekes buvo akivaizdu, jog tai nėra aktuose nurodyti metalo gaminiai, o jų fragmentai – vamzdžių dalys, tvoros segmentų dalys ir kt. Administratorei nufotografavus perduodamus metalo gaminius ir pažymėjus tai akte, minėtos nuotraukos yra akto dalis ir jos patvirtina, kad administratorei perduoti ne metalo gaminiai, o gaminių fragmentai. Ieškovai nurodė, kad administratorei perduoti 26 166,43 kg metalo prekių, o kaip metalo laužas priduota tik 20 410 kg. Atsakovė pažymėjo, kad turto perdavimo metu metalo gaminių likučiai nebuvo sveriami, todėl ieškovų argumentai dėl prarastų 5 t metalo prekių yra įrodymais nepagrįsti teiginiai.

7.       Taip pat administratorė nurodė, kad bankrutuojanti įmonė, pardavusi metalo atliekas, iš to turėjo 4 622,08 Eur naudą. Jeigu šios atliekos būtų saugomos, transportuojamos ir tik vėliau sutvarkomos, įmonė dėl to turėtų didelių sąnaudų ir tokiu atveju gautos pajamos būtų žymiai mažesnės dėl patirtų išlaidų. Tokie veiksmai nelaikytini neteisėtais. Buvęs įmonės vadovas ieškovas E. G. administratorei perdavė maišus su milteliais, nurodydamas, kad juose yra milteliniai dažai, kurie naudojami tvorų segmentų dažymui, tačiau bandant šiuos miltelius realizuoti kaip miltelinius dažus, paaiškėjo, kad tai yra ne milteliniai dažai, o į maišus supiltos dažymo proceso metu susidarančios atliekos, kurias dėl toksiškumo būtina tvarkyti laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų. Be to, 91,61 proc. bendrovės kreditorių 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkime patvirtino administratorės veiklos ataskaitą ir pritarė atliekų utilizavimui ir metalo laužo pardavimui. Nei kiti kreditoriai, nei ieškovai minėto nutarimo neginčijo, jis yra įsiteisėjęs. Byloje pareikštas reikalavimas prieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimui Nr. 2, išreikštai kreditorių valiai. Kreditoriai, susipažinę su administratorės pateikta veiklos ataskaita, įvertinę administratorei perduotų metalo gaminių (jų dalių), miltelių kokybę, galimybę turtą realizuoti rinkoje, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu nusprendė, kad sutvarkiusi jai perduotas atliekas, administratorė pasielgė tinkamai.

8.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai neįrodė žalos. Metalo gaminių perdavimo metu šie gaminių fragmentai nebuvo sveriami, todėl nėra aišku, kuo remdamiesi ieškovai teigia, kad perduotos būtent 26 t. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu ieškovai paskaičiuoja šių gaminių savikainą (24 814,459 Eur). Administratorei perduotas metalo laužas, todėl negalima sutikti su ieškovais, kad perduotų metalo gaminių vertė ir jų pardavimo vertė skyrėsi 20 192,51 Eur ir tai yra žala. Taip pat iš ieškinio ir jo priedų negalima suprasti, kuo remdamiesi ieškovai teigia, kad administratorei perduota 2 855 kg miltelinių dažų. Administratorei perduoti ant paletės sukrauti maišai, kurie buvo be žymėjimo, nenurodytas svoris, gamintojas, sudėtis.

9.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovai neturi teisės reikšti šioje byloje netiesioginį ieškinį. Bendrovė prievolių E. G. neturi, be to, bankroto proceso metu kitose bylose yra pareikšti reikalavimai dėl neteisėto turto perleidimo, dėl žalos atlyginimo, išieškomos debitinės skolos, todėl šioje bankroto proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad nepakanka turto 2 950 Eur ieškovo I. G. reikalavimui patenkinti. Kadangi I. G. reikalavimas sudaro 2 950 Eur, todėl tik šia apimtimi ieškovas I. G. ir galėtų ginti savo teises, o ieškovas E. G. neturi reikalavimo bendrovei. Nė vienas iš ieškovų neturi įgaliojimų veikti visų kreditorių vardu, jie veikia prieš kreditorių valią, t. y. kreditoriai 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino administratorės veiklos ataskaitą, patvirtino administratorės veiksmus ir darbus, minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, nė vienas kreditorius jo neskundė, o ieškovai šioje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos pačių kreditorių patvirtintais veiksmais, atlyginimo.

10.       Atsakovė nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ pateikė teismui priešieškinį ir tripliką, kuriuo prašė priteisti iš E. G. bendrovei 43 408,66 Eur žalai, padarytai neperdavus įmonės turto administratorei ar perdavus ne tą turtą, neišsaugojus trečiųjų asmenų turto ir bendrovės lėšomis perkant paslaugas tretiesiems asmenims, atlyginti. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad bendrovės vadovas E. G. 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 7 d., 2017 m. balandžio 14 d. bei 2017 m. gruodžio 22 d. perdavė administratorei dalį įmonės dokumentų ir turto, taip pat paaiškėjo, kad dalis perduoto turto buvo atliekos, kurias administratorė turėjo utilizuoti, patikrinus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad įmonė patyrė išlaidų už paslaugas, kurios suteiktos tretiesiems asmenims. E. G. veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad: 1) buvo prarastos Kauno vaikų darželiui „Raudonkepuraitė“ parduotos prekės, kurias įmonė įsipareigojo saugoti. Darželis pirko iš bendrovės prekes (segmentinės tvoros komplektą). 2015 m. gruodžio 28 d. garantine pažyma bendrovė įsipareigojo teikti prekių pasaugą iki 2016 m. gruodžio 28 d. Minėtos pareigos nebuvo įvykdytos, segmentinės tvoros objektas neperduotas, todėl 2017 m. spalio 25 d. teismo nutartimi Kauno vaikų darželis „Raudonkepuraitė“ patvirtintas kreditoriumi nemokumo byloje su 4 720 Eur reikalavimu; 2) darželio įsigytos prekės turėjo būti apskaitomos įmonės buhalterijoje kaip užbalansinės ir administratorei perduotos kaip užbalansinis turtas, tačiau to nebuvo padaryta. Įmonė parduotų prekių negalėjo apskaityti kaip savo turto ir negalėjo jų perduoti. Darželio įsigytų segmentų tarp perduotų atsargų nėra nurodyta ir perduota nebuvo. Kadangi dėl netinkamo darbo organizavimo ir parduoto turto neišsaugojimo įmonė patyrė žalą, turės kompensuoti trečiųjų asmenų praradimus, įmonės patirtos žalos atlyginimą prašė priteisti iš vadovo, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir atsirado minėta žala.

11.       Įmonės vadovas E. G. 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. perdavimo aktais perdavė administratorei tik dalį bendrovės ilgalaikio turto, kitas turtas nepriklauso bendrovei. Įmonės vadovas administratorei pateikė 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 23 d. ilgalaikio turto apyvartos sąrašą, kuriame nurodytas ilgalaikis turtas bendrai 16 702,80 Eur sumai, tačiau faktiškai perdavė tik dalį turto, o kitas perduotas turtas nepriklauso bendrovei. Administratorė nurodė, kad įmonei padaryta žala perduodant ne miltelinius dažus, o atliekas, perduodant ne metalo gaminius, o jų likučius, neperduodant, ar perduodant ne įmonės turtą, neįvykdžius įmonės prisiimtų prievolių išsaugoti trečiųjų asmenų turtą, apmokant trečiųjų asmenų paslaugas įmonės lėšomis. Administratorė nustatė, kad jai neperduotas šis turtas:

11.1.                      Ilgalaikio turto sąraše įrašytas kompiuteris IT-062, įsigytas pagal 2014 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą. Nupirkto kompiuterio gamintojas „ASUS“, modelis „X502CA 1007U/4/320GB W8“. 2017 m. balandžio 14 d. perdavimo aktu administratorei perduotas nešiojamas kompiuteris „ASUS X51RL IT-062“. Perduotas kompiuteris neatitinka 2014 m. kovo 17 d. įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinės turto apskaitos dokumentų. Administratorei pareikalavus įmonės kompiuterio, administratorei paštu atsiųstas kitas „ASUS“ nešiojamasis kompiuteris, kurio modelis „X553“, tačiau tai taip pat nėra įmonės 2014 m. kovo 17 d. įsigytas kompiuteris. Patikrinus įsigijimo dokumentus paaiškėjo, kad įmonė buvo įsigijusi net 3 nešiojamuosius kompiuterius, t. y. 2012 m. sausio 31 d. įsigytas kompiuteris „ASUS x53sv ci5-2430 15 4gb 640gb rus dos“ (kaina be PVM 1 602,48 Lt), 2014 m. kovo 17 d. įsigytas ir ilgalaikio turto sąraše nurodytas „ASUS“ kompiuteris „X502CA 1007U/4/320GB W8“, 2015 m. kovo 23 d. įsigytas „ASUS“ kompiuteris „X553MA-SX257B N2830/4/500 W8.1“. Šie kompiuteriai nebuvo įvesti į eksploataciją, iš šių kompiuterių administratorei 2017 m. gruodžio 22 d. perduotas tik „ASUS X553“, o ilgalaikio turto sąraše nurodytas kompiuteris „ASUS“, modelis „X502CA 1007U/4/320GB W8“ nėra perduotas, todėl iš vadovo priteistina šio turto vertė. Kadangi nėra galimybės nustatyti šio kompiuterio būklės ir jo rinkos kainos, iš vadovo priteistina likutinė vertė, t. y. 15,21 Eur.

11.2.                      Ilgalaikio turto sąraše numeriu IR-0021 įrašytas, remiantis 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra, perforatorius. Jis įvestas į eksploataciją 2014 m. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktu. Nupirktas perforatorius yra turtas, kurio gamintojas „Makita“, modelis „HR5201C MAK“. 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, administratorei įmonės vadovas perdavė perforatorių, kurio gamintojas „Makita“, tačiau modelis „HR2450; 2,7 J; SDS-plus“. Perduotas daiktas neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinių turto apskaitos dokumentų. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, perduotas ne įmonei priklausantis perforatorius, todėl įmonei turi būti atlyginta neperduoto turto vertė. Nesant galimybės nustatyti neperduoto perforatoriaus rinkos kainos, iš vadovo prašoma priteisti likutinę šio turto vertę, t. y. 199,67 Eur.

11.3.                      Elektros srovės generatorius įrašytas ilgalaikio turto sąraše numeriu IR-0022 remiantis 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra ir įvestas į eksploataciją 2014 m. birželio 30 d. turto įvedimo į eksploataciją aktu. Įsigytas elektros srovės generatorius „SDMO“, modelis „PERFORM3000-S 3kw/230V“. 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, administratorei perduotas elektros srovės generatorius, kurio gamintojas yra „KRAFT MATE“ ir modelis „GL3600“. Perduotas daiktas neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinių turto apskaitos dokumentų. Įmonės vadovui perdavus administratorei ne įmonės turtą, vadovui kyla pareiga kompensuoti neperduoto įmonės turto vertę, kuri (likutinė) sudaro 143,48 Eur.

11.4.                      Akumuliatorinių įrankių komplektas įrašytas ilgalaikio turto sąraše numeriu IR-0028 remiantis 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra ir įvestas į eksploataciją 2015 m. kovo 5 d. turto įvedimo į eksploataciją aktu. Nupirktas akumuliatorinių įrankių komplektas yra turtas, kurio gamintojas „Makita“ modelis yra „DLX2005JX1_MAK“. 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, administratorei perduotas akumuliatorinių įrankių komplektas, kurio gamintojas yra „Xtreme Challenge“ ir modelis „18V“. Perduotas daiktas neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės turto apskaitos dokumentų. Įmonės vadovui administratorei neperdavus įmonei priklausančio akumuliatorinių įrankių komplekto, vadovas privalo atlyginti šio turto vertę (likutinę vertę), kuri sudaro 159,13 Eur.

11.5.                      Suvirinimo aparatas įrašytas ilgalaikio turto sąraše numeriu IR0028 remiantis 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra ir įvestas į eksploataciją 2015 m. balandžio 1 d. turto įvedimo į eksploataciją aktu. Įmonės įsigytas suvirinimo aparatas „TELWIN“ modelis „DIGITAL MODULAR 230 230V“. 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu administratorei perduoti suvirinimo aparato, kurio gamintojas yra „ESAB“ modelis „MIG C250“, likučiai. Perduotas daiktas neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinių turto apskaitos dokumentų. Be to, perduotas turtas „ESAB MIG C250“ nurašytas dar 2015 m. gruodžio 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu. Įmonės vadovui perdavus nurašyto turto likučius, vadovas turi kompensuoti įmonės neperduoto turto vertę (likutinę vertę), kuri sudaro 244,30 Eur.

11.6.                      Dulkių siurblys įrašytas ilgalaikio turto sąraše numeriu IR0030 remiantis 2016 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra ir turtas įvestas į eksploataciją 2016 m. gegužės 18 d. turto įvedimo į eksploataciją aktu. Nupirktas siurblys yra turtas, kurio gamintojas yra „ALTO“, modelis „ATTIX 560-21-230“. 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu administratorei perduotas dulkių siurblys, kurio gamintojas nors ir yra tas pats, tačiau modelis „ATTIX 50“, perduotas turtas akivaizdžiai naudotas ne vienerius metus. Perduotas daiktas neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinių turto apskaitos dokumentų. Esant neperduotam įmonės turtui, vadovas turi kompensuoti neperduoto turto vertę (likutinę vertę), kuri sudaro 426,83 Eur.

11.7.                      Vaizdo stebėjimo sistema ilgalaikio turto sąraše įrašyta numeriais IT-40 remiantis 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaita faktūra ir turtas 2013 m. kovo 25 d. turto įvedimo į eksploataciją aktu bei IT-66 remiantis 2014 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra ir turto įvedimo į eksploataciją aktu. 2017 m. balandžio 5 d. perdavimo aktu administratorei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos dalys, kurių gamintojas yra „Computar“. Perduoto daikto dalys neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinių turto apskaitos dokumentų. Perduotų vaizdo elementų kiekis įvertinus įsigijimo kainą (1 721,04 Eur), komplektiškumą, jų būklę, yra akivaizdžiai netinkamas. Esant perduotiems tik stebėjimo sistemos likučiams, įmonės vadovas privalo kompensuoti stebėjimo sistemos vertę, kuri yra 534,24 Eur (11,32 + 522,92 Eur).

11.8.                      Elektros srovės generatorius įrašytas ilgalaikio turto sąraše numeriu IR-068 remiantis 2015 m. vasario 10 d. PVM sąskaita faktūra ir turtas 2015 m. vasario 10 d. turto įvedimo į eksploataciją aktu įvestas į eksploataciją. Nupirktas elektros srovės generatorius yra turtas, kurio gamintojas „RID“, modelis „GED6000SEAIM 5 kw“. 2015 m. vasario 10 d. PVM sąskaita faktūra nupirkti du vienodi generatoriai, kurie ta pačia verte 2 300 Eur verte apskaityti ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akte. 2017 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, administratorei perduotas elektros srovės generatorius, kuris įvardytas „Nupower Evolution“, 2,5 kw galingumo. Perduotas daiktas neatitinka įsigijimo dokumentų ir įmonės buhalterinių turto apskaitos dokumentų. Administratorei perduotas ne tik ne tas benzininis, surūdijęs elektros generatorius, tačiau ir nuslėptas įmonės lėšomis nupirktas antrasis generatorius „GED6000SEAIM 5 kw“, apie kurį tapo žinoma tik ištyrus įmonės buhalterinius dokumentus. Įmonės vadovui neperdavus dviejų generatorių, iš kurių tik vienas nurodytas ilgalaikio turto sąraše, iš vadovo priteistina žala, lygi generatorių vertei – 2 761,32 Eur (1 380,66 Eur x 2).

12.       Bendrovė 2015 m. birželio 19 d. įsigijo vejapjovę „LC 53E“, kurios vertė 446,28 Eur be PVM. Pagal bendrovės vadovo 2011 m. sausio 12 d. įsakymą yra apskaitomas ilgalaikis turtas, kurio vertė viršija 1 000 Lt (289,62 Eur). Vejapjovė nebuvo apskaityta kaip ilgalaikis turtas, neįvesta į eksploataciją, o 2015 m. pabaigoje ji nurašyta. Įmonei padaryta žala, kuri lygi vejapjovės vertei 446,28 Eur.

13.       Administratorė nurodė, kad bendrovei žala padaryta ir tuo, kad jos lėšomis apmokėta lauko parodinio ploto nuoma ir registracija į parodą „RESTA 2017“, elektros prijungimas. Už dalyvavimą „RESTA 2017“ parodoje iš bendrovės sąskaitos sumokėta 2 187,37 Eur, pavedimai padaryti 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2017 m. sausio 19 d. 2017 m. balandžio 26 d. pasibaigus parodai bendrovei išrašytos galutinės sąskaitos už dalyvavimą parodoje. Šių sąskaitų suma 2 187,37 Eur. Įmonės vadovas, prieš inicijuodamas įmonės bankrotą, iš anksto įmonės lėšomis sumokėjo už dalyvavimą parodoje, kurioje faktiškai dalyvavo kita įmonė. Tokiais vadovo veiksmais bendrovei padaryta žala, kurią sudaro nepagrįstai už kitą įmonę sumokėtos lėšos, t. y. 2 187,37 Eur. Įmonei neteisėtais vadovo veiksmais padaryta iš viso 43 408,66 Eur dydžio žala.

14.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad priešieškinis nepagrįstas. Ieškovų teigimu, priešieškiniu siekiama perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovui E. G.. Turto perdavimo aktai teisėti ir galiojantys, atsakovė jų neginčija. Atsakovė galbūt supainiojo sandėlyje esančius daiktus arba sąmoningai juos pakeitė kitais. Vaikų darželiui „Raudonkepuraitė“ priklausanti tvora buvo kartu su visu perduotu turtu, tačiau atsakovė, jų tinkamai neapskaičiusi, pardavė tvorą į metalo laužą. Kompiuterį „ASUS“ ieškovas per klaidą perdavė savo asmeninį, kuris buvo nenaudojamas, kaip ir bendrovės kompiuteris. Vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi atsakovė, yra nuotraukos, kurios vertintinos kritiškai. Atsakovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo dėl vaizdo kameros praradimo, nes šis reikalavimas jau pareikštas kitoje civilinėje byloje, kurioje ginčijama pastato pirkimo–pardavimo sutartis. Milteliniai dažai buvo sandėliuojami pagal reikalavimus, o į lauką išnešti tik 2017 m. balandžio 5 d., kai turtas buvo perduodamas administratorei. Turto priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad perduotas visas aktuose nurodytas turtas. Dėl kitos įmonės dalyvavimo „RESTA 2017“ parodoje buvo tariamasi su administratore.

15.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-223-943/2020 Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas bendrovės priešieškinio reikalavimas – priteisti 6 907,37 Eur iš E. G. (dėl prarastos darželiui „Raudonkepuraitė“ parduotos prekės bei apmokėjimo už kitos įmonės dalyvavimą parodoje), palikta nepakeista. Likusi sprendimo dalis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog neišnagrinėjus civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo neperdavus administratorei dokumentų ir turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, t. y. nenustačius vadovo E. G. neteisėtų veiksmų, dydžio žalos, kilusios dėl dokumentų ir turto neperdavimo ar netinkamo jų perdavimo, bei kitų buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, negalima nustatyti administratorės civilinės atsakomybės sąlygų, susijusių su galimu tokio turto neišsaugojimu ar netinkamu jo realizavimu. Būtent šia eilės tvarka turi būti sprendžiama dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, pirmiau pasisakant dėl priešieškinio reikalavimų dalies, susijusios su bendrovės vadovo pareigos perduoti administratorei bendrovės turtą, o vėliau vertinant, ar pagrįsti ieškinio dalies reikalavimai, susiję su administratorės civiline atsakomybe dėl galimo tokio turto praradimo ar netinkamo jo realizavimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu: 1) ieškinio netenkino; 2) priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš E. G. bendrovei 35 039,89 Eur žalos atlyginimą, kitų priešieškinio reikalavimo netenkino; 3) priteisė iš E. G. bendrovei 2 210,14 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė iš E. G. 854 Eur žyminį mokestį ir 18,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. birželio 14 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimis atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimis E. G. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Teismas nurodė, kad E. G., būdamas bendrovės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės turto apskaitos sudarymą bei šio turto perdavimą administratorei. Nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d., buvęs bendrovės vadovas E. G. 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. perdavė administratorei bendrovės turtą ir dokumentus (dalis dokumentų perduota neaišku kada, nes akte nenurodyta data). Pasak administratorės, po kurio laiko paaiškėjo, jog buvęs bendrovės vadovas perdavė ne visą bendrovės turtą ir dokumentus, kurie nurodyti aktuose, o dėl bendrovėje netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos neįmanoma nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2016 m. E. G. teigė, kad perdavė administratorei visą bendrovės turtą, kuris yra nurodytas turto priėmimo–perdavimo aktuose, bei visus buhalterinius dokumentus.

3.       Didžioji dalis bendrovės turto administratorei perduota 2017 m. balandžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuris, kaip teismo posėdžio metu nurodė E. G., buvo paruoštas vadovaujantis iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos atspausdintos atsargų likučių ataskaitos duomenimis (iš akto matyti, jog jis paruoštas 2017 m. balandžio 11 d.). Tačiau teismas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. 04/13-2-9-12038 nurodyta, jog 2014 m. liepos 31 d. atsargų nurašymo paskutinis koregavimas atliktas 2017 m. vasario 8 d., 2014 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo operacijos koreguotos 2017 m. vasario 9, 15, 20 d., 2015 m. gruodžio nurašymo aktai koreguoti 2017 m. vasario 15, 20 ir 21 d. FNNT 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodoma, jog dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) pažeidimų neįmanoma nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2016 m. Bendrovė 2015–2017 m. apskritai nevykdė atsargų inventorizacijos. FNTT 2020 m. gruodžio 29 d. išvadoje, kuria papildoma 2019 m. lapkričio 18 d. išvada Nr. 04/13-2-9-12038, nurodyta, jog dėl į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų 2015, 2016 m. ir 2017 m. vasarį įvykusių operacijų, iš viso už 6 718,11 Eur, neįvykusių prekių / paslaugų pardavimo operacijų, iš viso už 3 396,67 Eur, įforminimo apskaitos dokumentais ir įrašymo į 2016 m. buhalterinę apskaitą bei dokumentais nepagrįstų operacijų, iš viso už 4 110,23 Eur, įtraukimo į 2013, 2015 m. buhalterinę apskaitą nesilaikant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d.

4.       Teismas nurodė, kad šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog turto priėmimo–perdavimo aktuose, kurie paruošti vadovaujantis iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos atspausdintos atsargų likučių ataskaitos duomenimis, nurodyti duomenys yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės dėl bendrovėje netinkamai vestos buhalterinės apskaitos, todėl juose nurodytų duomenų patikimumas vertintinas atsižvelgiant ir į kitus byloje pateiktus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad faktą, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, iš esmės pripažįsta ir ieškovai, kurie dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą nurodė, jog iš pareigų buvo atleista bendrovės buhalterė dėl netinkamų pareigų vykdymo. Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovai nepaneigė aplinkybės, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, iš esmės šios aplinkybės ir neįrodinėjo. Pasekmes, susijusias su žalos bendrovei atsiradimu, privalo prisiimti jos vadovas E. G..

5.       Bendrovė 2015–2017 m. nevykdė atsargų inventorizacijos. Nors ieškovai teikė nemažai rašytinių dokumentų, susijusių su inventorizacijos atlikimu, tačiau visi šie rašytiniai įrodymai 2014 m. pabaigos. Įvertinus aplinkybę, jog bendrovės veikla buvo susijusi su tvorų pardavimu ir dažymu, tai reiškia, jog tiek metalo gaminiai, tiek dažai buvo perkami ir naudojami kasdieninėje bendrovės veikloje nuolat ir dideliais kiekiais, todėl esant tik 2014 m. pabaigos inventorizacijos duomenims, nėra galimybės nustatyti, koks kiekis metalo gaminių ir dažų buvo bendrovėje turto perdavimo administratorei metu. Ieškovai teikė įrodymus (PVM sąskaitas faktūras) apie bendrovės įsigytus dažus laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau bendrovė dar kelis mėnesius vykdė veiklą, taigi, labiausiai tikėtina, jog šie dažai dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo naudojami bendrovės veikloje.

6.       Ši civilinė byla buvo sustabdyta iki kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-40-440/2021) bus atlikta apskaitos ir finansų ekspertizė. Minėtoje civilinėje byloje ieškovai nurodė, jog apie 90 proc. prekių (metalo gaminių), naudojamų bendrovės veikloje, buvo tiekiama iš Estijos įmonės „Esselen Ou“ (žr. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021 41 punktą). Minėtos ekspertizės metu nustatyta, kad nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 24 d. bendrovei galėjo būti išsiųsta medžiagų 410 807,53 Eur sumai, t. y. 11 862,62 Eur mažiau, nei nurodyta Estijos įmonės PVM sąskaitose faktūrose, 422 670,15 Eur sumai medžiagų užpajamuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nurašyta kaip sunaudojus gamyboje medžiagų už 326 911,55 Eur, parduota – už 82 213,56 Eur, o dokumentinis likutis 2017 m. vasario 20 d. – 13 545,04 Eur. Paskutinis metalo gaminių pirkimas iš minėtos Estijos įmonės 2016 m. spalio 24 d., taigi, bendrovė dar kelis mėnesius vykdė veiklą, todėl labiausiai tikėtina, jog šie metalo gaminiai buvo naudojami bendrovės veikloje.

7.       Nesant galimybės nustatyti tikslaus turto perdavimo administratorei metu buvusio metalo gaminių ir dažų kiekio pagal buhalterinės apskaitos dokumentus (turto perdavimo–priėmimo aktas paruoštas vadovaujantis iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos atspausdintos atsargų likučių ataskaitos duomenimis), teismas konstatavo, jog 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Tam, kad nustatyti, koks kiekis metalo gaminių ir dažų realiai galėjo būti bendrovėje turto perdavimo metu, kuris ir buvo perduotas administratorei, vertintini kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

8.       Ieškovai teigė, jog perdavė visą turto priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą turtą administratorei (segmentus, vartelius ir kt.), administratorė teigė, jog perduoti didžiąją dalimi ne segmentai, vartai, varteliai ar kiti tinkami naudoti metalo gaminiai (išskyrus tą kiekį, kuris perduotas administratorei, ir su kuriuo ji sutinka), o 20 410 kg metalo laužo, kurį ji pardavė į metalo laužo supirktuvę, bei 1 810 kg miltelinių dažų atliekų, kuriuos ji perdavė utilizavimui. Ieškovai aplinkybę, kad administratorė pardavė ne metalo laužą, o tinkamos kokybės metalo gaminius, įrodinėjo tuo, jog bendrovė visą metalo laužą buvo pardavusi dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl tokio kiekio metalo laužo bendrovėje būti negalėjo. Šią aplinkybę grindė PVM sąskaitomis faktūromis ir prekių priėmimo aktais, iš kurių matyti, jog metalo laužas parduotas bendrovėms UAB „Šulcas ir partneriai“ ir UAB „Vygarsta“ (šiuo metu – UAB „Sunrealas“). Taipogi teismas, tenkindamas ieškovų prašymą, aplinkybei, jog administratorei perduoti tinkami metalo gaminiai, patvirtinti iškvietė liudyti buvusį bendrovės Vilniaus padalinio darbuotoją S. L.. Aplinkybę, jog administratorei perduoti milteliniai dažai ir ji sunaikino kokybiškus miltelinius dažus, ieškovai iš esmės įrodinėjo UAB „Toksika“ PVM sąskaitoje faktūroje bei pavojingų atliekų lydraštyje įrašyta informacija, jog sunaikinti milteliniai dažai, o ne atliekos, bei A. D. rašytiniais paaiškinimais, jog jis nepirko dažų, kadangi nebuvo tinkamos spalvos.

9.       Teismas iš UAB „Šulcas ir partneriai“ bei UAB „Vygarsta“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir prekių priėmimo aktų nustatė, jog minėtoms įmonėms nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė pardavė 28 823 kg metalo laužo. Taigi, toks kiekis metalo laužo susidarė per pusės metų bendrovės veiklos laikotarpį. Įvertinus aplinkybę, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė tęsė savo veiklą, o bankroto byla jai iškelta tik 2017 m. kovo 23 d., labiausia tikėtina, jog 20 410 kg metalo gaminių, kurie, pasak ieškovų, buvo administratorei perduoti kokybiški metalo gaminiai, ir buvo metalo laužas, likęs bendrovei tęsiant veiklą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Tą patvirtina ir turto perdavimo metu administratorės įgalioto asmens darytos nuotraukos, iš kurių akivaizdu, jog tokio kiekio, koks nurodytas 2017 m. balandžio 14 d. priėmimo–perdavimo akte, turto perdavimo metu aikštelėje nebuvo. Liudytojo S. L. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir teisingi, kadangi minėtas asmuo ir šiuo metu dirba su ieškovais susijusioje bendrovėje UAB „Gormeta“, be to, minėto asmens atžvilgiu administratorė yra inicijavusi civilinį procesą, kuris dar nepasibaigęs. Taigi, administratorė, parduodama metalo laužą UAB „Vygarsta“, žalos administruojamai bendrovei nepadarė, o gavo papildomų pajamų.

10.       Ieškovai teikė įrodymus (PVM sąskaitas faktūras) apie bendrovės įsigytus dažus nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau bendrovė dar kelis mėnesius vykdė veiklą, taigi, labiausiai tikėtina, jog šie dažai buvo naudojami bendrovės veikloje ir tai, kas buvo perduota administratorei, buvo dažymo procese likusios atliekos, kurias administratorė pagrįstai perdavė utilizavimui. Tokia išvada darytina įvertinus UAB „Litnobiles“, iš kurios bendrovė pirko miltelinius dažus, rašytinius paaiškinimus, prie šių paaiškinimų pridedamas dažų naudojimo ir laikymo instrukcijas, nuotraukas, kokiose pakuotėse turi būti saugomi milteliniai dažai. Šią išvadą taip pat patvirtina turto priėmimo–perdavimo metu ir vėliau darytos nuotraukos, iš kurių matyti, jog administratorei perduoti ne originaliose pakuotėse, o į maišus supilti milteliai, šie maišai sudėti ant paletės, apvynioti plėvele. Aplinkybę, jog administratorei perduoti ne milteliniai dažai, o jų atliekos, patvirtina ir vieno iš pagrindinių bendrovės kreditorių UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“ atsisakymas įsigyti šiuos dažus argumentuojant tuo, jog tai yra atliekos. Nors ieškovai teigė, jog šias aplinkybes paneigia kitos dažymo darbus atliekančios įmonės vadovo A. D. elektroninis laiškas, kad jis neva dažų nepirko dėl jam netinkamos spalvos, teismas pažymėjo, jog A. D. yra buvęs bendrovės darbuotojas, todėl jo elektroniniame laiške pateikta informacija negali būti vertinama kaip objektyvi ir teisinga. Teismas neturėjo pagrindo netikėti bendrovės kreditorės UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“ pateikta informacija, kadangi kreditorė suinteresuota gauti savo reikalavimo bent dalinį patenkinimą, o gerų miltelinių dažų perdavimas utilizuoti kaip atliekų, dėl to dar patiriant išlaidas, nesuderinama su kreditorės interesais. Dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos nėra galimybės nustatyti, koks kiekis dažų perduotas administratorei. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas nusprendė, kad labiausia tikėtina, jog administratorei perduota tik 1 810 kg atliekų, kadangi nei miltelinių dažų, nei kokių kitokių dažų pakuočių neužfiksuota. Administratorė, perduodama UAB „Toksika“ utilizuoti jai perduotas atliekas, žalos bendrovei nepadarė.

11.       Administratorė utilizavo 1 810 kg atliekų ir teismas konstatavo, jog būtent toks kiekis „miltelinių dažų“ jai, labiausia tikėtina, ir buvo perduotas. Papildomai pažymėjo, jog įvertinus tuos duomenis, kuriuos priimdama sprendimą dėl atliekų utilizavimo turėjo administratorė (milteliai neoriginaliose pakuotėse, maišuose, neaiški jų spalva, laikomi ne tokiose sąlygose, kokiose turėtų būti laikomi, UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“ patvirtinus, kad tai yra atliekos, o ne milteliniai dažai), būtų neracionalu daryti ekspertizę ar kviesti ekspertą šiam faktui patvirtinti ir patirti tik dar didesnes išlaidas. Teismo vertinimu, priėmusi sprendimą utilizuoti atliekas, administratorė elgėsi teisėtai. 

12.       20 410 kg metalo, kuriuos administratorė pardavė metalo laužo supirktuvei, buvo ne kokybiški metalo gaminiai, o metalo laužas, kurį administratorė pagrįstai pardavė kaip metalo laužą už tai gaudama papildomai pajamų. Teismo vertinimu, priėmusi sprendimą parduoti metalo laužą, administratorė elgėsi teisėtai. Bendrovės kreditorių susirinkimas 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino administratorės veiklos ataskaitą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad „metalo laužas“ parduotas, dalis turto utilizuota. Administratorės veiksmų teisėtumą patvirtino ir kreditorių susirinkimas.

13.       Taip pat ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 11 366,51 Eur žalą už 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo aktu administratorei perduotą, tačiau administratorės prarastą bendrovės turtą, nurodė, jog atsakovei turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perduoti įvairūs daiktai, iš kurių administratorės žinioje yra likę turto už 1 584,50 Eur.

14.       Teismas nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o taip yra todėl, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, todėl pasekmes, susijusias su žalos bendrovei atsiradimu, privalo prisiimti E. G.. Kita vertus, iš ieškovų 2018 m. birželio 6 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateiktos lentelės matyti, jog turtas, kurį, pasak ieškovų, prarado administratorė, yra varžtai, poveržlės, veržlės, sraigtai, švyturėliai, vyriai, bėgiai, kamščiai, replės, dangteliai, apkabos, įvairios spynos, įvairūs tvirtinimai, rankenos ir pan., t. y. smulkus nedidelės vertės turtas. Iš byloje atsakovės 2021 m. kovo 4 d. pateikto prašymo pridėti papildomus dokumentus, prie kurio pridėtos nuotraukos, nustatyta, jog šis turtas yra administratorės žinioje, dalis suskaičiuota vienetais, dalis – pasverta, taigi, labiausiai tikėtina, jog administratorė ir turi tiek turto, kiek jai perdavė ieškovas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog minėtas turtas prarastas. E. G., kuris buvo atsakingas už teisingą buhalterinės apskaitos bendrovėje tvarkymą, turėjo įrodyti, kad jis perdavė tą kiekį bendrovės turto, kuris nurodytas 2017 m. balandžio 14 d. priėmimo–perdavimo akte. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog jis perdavė administratorei tą kiekį varžtų, poveržlių, veržlių, sraigtų, švyturėlių, vyrių, bėgių, kamščių, replių, dangtelių, apkabų, įvairių spynų, įvairių tvirtinimų, rankenų ir pan., kuris įrašytas minėtame turto priėmimo–perdavimo akte, atsakomybė tenka pačiam ieškovui, o ne administratorei. Teismas nusprendė, kad tenkinti ieškovų ieškinio nėra pagrindo. 

15.       Priešieškiniu pareikšti reikalavimai, susiję su netinkamu vadovo pareigų vykdymu, reikalaujant taikyti vadovui civilinę atsakomybę. Bendrovei kyla pareiga įrodyti neteisėtus E. G. veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, o E. G. turi paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

16.       Administratorė prašė priteisti iš E. G. žalos atlyginimą už administratorei neperduotą ar perduotą ne tą turtą: kompiuterį „Asus X502CA 1007U/4/320GB W8“, kurio likutinė vertė 15,21 Eur; perforatorių „Makita“, kurio likutinė vertė 199,67 Eur; elektros srovės generatorių, kurio likutinė vertė 143,48 Eur; akumuliatorinių įrankių komplektą, kurio likutinė vertė 159,13 Eur; suvirinimo aparatą, kurio likutinė vertė 244,30 Eur; dulkių siurblį, kurio likutinė vertė 426,83 Eur; vaizdo stebėjimo sistemą, kurio vertė 534,24 Eur (11,32 + 522,92); du elektros generatorius „RID“, kurių vertė 2 761,32 Eur (1 380,66 x 2); vejapjovę, kurios vertė 446,28 Eur; už neperduotus miltelinius dažus ir atliekų sutvarkymą – 11 378,32 Eur; neperduotus metalo gaminius, kurių vertė – 20 192,51 Eur, viso 36 501,29 Eur.

17.       Bendrovės 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta dėl likusio trumpalaikio ir ilgalaikio turto (kompiuterio, perforatoriaus „Makita“, elektros srovės generatoriaus, akumuliatorinių įrankių komplekto, tvoros pynimo mašinos, štampo „Apkaba“, štampo laikikliui, dulkių siurblio „ALTO“, priekabos „Astral“, vaizdo stebėjimo sistemos, pjovimo staklių) pardavimo tvarkos, parduodant internetu už nurodytą vidutinę rinkos ar likutinę kainą. Nors administratorė teigė, jog minėti daiktai nebuvo perduoti arba buvo perduoti ne tie daiktai, neabejotinų įrodymų, išskyrus neaišku kada ir kur darytas nuotraukas (dalis jų yra naujų daiktų nuotraukos iš įvairių internetinių puslapių), nepateikė. Administratorei perduoti daiktai buvo intensyviai naudoti bendrovės veikloje, E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įrankiai gedo, jiems reikėjo remonto, galbūt buvo keičiami ir korpusai, taigi, darytina išvada, jog administratorei buvo perduoti daiktai, kurie buvo intensyviai naudoti bendrovės veikloje. Be to, kaip nustatyta iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, 2017 m. gegužės 30 d. bendrovė pardavė elektros generatorių už 18,15 Eur ir iškomplektuotą suvirinimo aparatą už 14,52 Eur. Dalis administratorės priešieškinyje nurodyto turto sutampa su turtu, kurį 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkime nuspręsta parduoti, t. y. perforatorius, kompiuteris, akumuliatorinių įrankių komplektas, generatorius, dulkių siurblys, vaizdo stebėjimo sistema. Taigi, administratorė minėtą turtą pateikė kreditoriams kaip bendrovės turimą turtą, tačiau tuo pačiu metu priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo už jai neperduotą turtą. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog administratorei perduotas šis turtas (geresnės ar blogesnės būklės): kompiuteris, perforatorius „Makita“, elektros generatorius (parduotas), akumuliatorinių įrankių komplektas, suvirinimo aparatas (parduotas), dulkių siurblys.

18.       Kad administratorei perduotas kitas turtas, t. y. du elektros generatoriai „RID“, turėjo įrodyti E. G., tačiau jis tokių įrodymų nepateikė, todėl privalo atlyginti bendrovei neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kuri lygi minėtų generatorių įsigijimo kainai, t. y. 2 761,32 Eur. Realios jų vertės nustatyti nėra galimybės, kadangi minėtas turtas administratorei neperduotas. 

19.       Bendrovė 2015 m. birželio 19 d. įsigijo vejapjovę „LC 53E“, kurios vertė 446,28 Eur be PVM. Pagal bendrovės vadovo 2011 m. sausio 12 d. įsakymą buvo apskaitomas ilgalaikis turtas, kurio vertė viršijo 1 000 Lt (289,62 Eur), taigi, minėta vejapjovė turėjo būti apskaityta kaip įmonės ilgalaikis turtas ir įvesta į eksploataciją, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to atsakomybė tenka bendrovės vadovui. Minėta vejapjovė 2015 m. pabaigoje nurašyta, tačiau nuo jos įsigijimo iki nurašymo nepraėjo nei pusė metų, o aktyvus jos darbo laikotarpis, kuomet vejapjovė galėjo būti naudojama pagal paskirtį (vejos pjovimui), truko vos kelis mėnesius. Taigi, mažai tikėtina, kad per kelis mėnesius vejapjovė nusidėvėjo, todėl teismas priėjo prie išvados, jog minėta vejapjovė bendrovės lėšomis įsigyta ne bendrovės reikmėms, todėl buvęs bendrovės vadovas turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri lygi vejapjovės įsigijimo kainai, t. y. 466,28 Eur. Realios jos vertės nustatyti nėra galimybės, kadangi minėtas turtas administratorei neperduotas.

20.       Iš bylos dokumentų nustatyta, kad bendrovė įsigijo vaizdo stebėjimo sistemas, kurios į ilgalaikio turto sąrašą bei į turto įvedimą į eksploataciją įtrauktos 2013 m. kovo 25 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d., numatytas 4 metų nusidėvėjimo normatyvas. 2013 m. kovo 25 d. į eksploataciją įvestos vaizdo stebėjimo sistemos įranga bankroto bylos iškėlimo metu jau buvo nusidėvėjusi, todėl tenkinti šios dalies reikalavimo nėra pagrindo. Dėl vaizdo stebėjimo sistemos, kuri į eksploataciją įvesta 2014 m. lapkričio 20 d., teismas pastebėjo, jog bankroto bylos iškėlimo metu nors ir nebuvo pasibaigęs 4 metų nusidėvėjimo normatyvas, tačiau ši sistema jau buvo eksploatuojama trečius metus (2 metus ir 4 mėnesius). Administratorė prašė priteisti jos įsigijimo vertę, t. y. 522,92 Eur, tačiau, įvertinęs aplinkybę, jog sistema nebuvo nauja, ji buvo naudojama virš dviejų metų, nesant galimybės nustatyti realios minėto turto vertės, nes jis nebuvo perduotas administratorei, teismas priėjo prie išvados, jog bendrovei turi būti atlyginta pusė šios sistemos įsigijimo vertės, t. y. 261,46 Eur. Tokio dydžio žalos atlyginimas priteistinas bendrovei iš E. G..

21.       Administratorei perduota 1 810 kg atliekų, o ne dažų, už kurių utilizavimą ji dar turėjo sumokėti UAB „Toksika“ 1 095 Eur, ir nebuvo perduotas likęs 1 075 kg 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo akte nurodytas dažų kiekis (2 885 – 1 810). Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė žalą patyrė dėl E. G. neteisėtų veiksmų (neperdavus dalies dažų ir perdavus ne dažus, o atliekas), bendrovės patirtos žalos atlyginimo dydis, t. y. dėl neperduotų dažų (balansinė vertė) – 10 283,32 Eur, bei UAB „Toksika“ sumokėta 1 095 Eur suma už atliekų utilizavimą, iš viso 11 378,32 Eur, priteistinas bendrovei iš E. G..

22.       20 410 kg metalo gaminių, parduotų į metalo laužo supirktuvę, buvo metalo laužas, už kurį bendrovei sumokėta 4 622,08 Eur. Konstatavus, jog administratorei perduoti ne kokybiški metalo gaminiai, o metalo laužas, neperduotų metalo gaminių balansinei vertei esant 24 814,59 Eur, teismas konstatavo, jog neperduodamas bendrovės turto (metalo gaminių) administratorei, E. G. neteisėtais veiksmais padarė bendrovei 20 192,51 Eur žalą (24 814,59 – 4 622,08). Minėta žalos atlyginimas priteistinas bendrovei iš E. G..

23.       Teismas nurodė, kad dėl neteisėtų E. G. veiksmų bendrovė patyrė 35 039,89 Eur žalą. Tarp neteisėtų E. G. veiksmų ir bendrovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi buvusiam bendrovės vadovui tinkamai atliekant savo pareigas (tinkamai vedant buhalterinę apskaitą, tinkamai inventorizuojant atsargas, perdavus realų ir tinkamai buhalterinėje apskaitoje apskaitytą turtą administratorei), žala bendrovei nebūtų padaryta, todėl priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, priteisiant bendrovei iš E. G. 35 039,89 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1.       Apeliaciniame skunde ieškovai I. G. ir E. G. prašo: 1) priimti naujus įrodymus – bendrovės 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00916 ir 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00917 kopijas; 2) Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; 3) Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, palikti nepakeistą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.                      Sprendimu netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Byloje nesant įrodymų apie priežastiniu ryšiu su byloje įrodinėta žala susijusius buhalterinės apskaitos trūkumus, nesant įstatyminės prezumpcijos dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo, ieškovai neturėjo ir negalėjo įrodinėti aplinkybės, jog buhalterinė apskaita nebuvo netinkama. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo netinkama. Įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, yra nepatikimas ir neleistinas, taip pat nesusijęs su konkrečiomis administratorės įrodinėtomis žalos padarymo pozicijomis. Būtent administratorė turėjo įrodyti bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamumą. To administratorei nepadarius, sprendime turėjo būti konstatuota, kad administratorė neįrodė, jog kokie nors buhalterinės apskaitos trūkumai yra tiesiogiai susiję su įrodinėta žala. Sprendime ignoruoti ieškovų argumentai dėl įrodinėjimo pareigos apsunkinimo iš administratorės pusės. Į bylą ieškovai pateikė daugybę įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė daro įrodymų rinkimo procesą ieškovams maksimaliai sudėtingu, slepia įrodymus, prieštarauja įrodymui išreikalavimui. Administratorė nepateikė ieškovams dalies įrodymų pagal išduotą liudijimą.

1.2.                      Nėra aišku, kuo atlikti apskaitos koregavimai reiškia žalos įrodymą. Daugiausia administratorės nurodytų tariamos žalos pozicijų nėra susijusios su atsargomis (gamybos žaliavomis), o yra bendrovės veikloje naudoti daiktai (dulkių siurblys, vejapjovė ir pan.). Neatmestina, kad prieš duomenų bazę, kurios tikslumas niekaip neužfiksuotas, perduodant FNTT, administratorė pati atliko koregavimus. Nėra įrodymo, kad koregavimus būtų atlikęs būtent E. G.. Neatmestina, kad administratorė programos duomenis pakoregavo taip, kaip jai patogu, kadangi tokią techninę galimybę turi. Tai patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-177-856/2021 esanti UAB „EnterNet“ pažyma.

1.3.                      Nėra aišku, kuo aplinkybė, kad 2014-2016 m. FNTT specialistei nepavyko nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra susijusi su 2017 m. vykusiu turto perdavimo procesu. Ši sprendimo aplinkybė prieštarauja prejudiciniam faktui, nustatytam Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-643-450/2019.

1.4.                      Nėra aišku, kuo aplinkybė dėl neva nevykdytos inventorizacijos yra susijusi su administratorės nurodyta žala. Aptariama aplinkybė prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimui, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-553/2021, iš kurio galima daryti išvadą, jog bendrovėje buvo vykdyta inventorizacija. Aplinkybę, kad bendrovėje buvo vykdoma inventorizacija patvirtino 2021 m. gegužės 13 d. posėdžio metu liudytoju apklaustas S. L..

1.5.                      Nėra aišku, kuo aplinkybė dėl 6 718,11 Eur operacijų neįtraukimo yra susijusi su iš E. G. priteista 35 039,89 Eur žalos atlyginimo suma. Ieškovai nepripažino bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo netinkamumo. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo ideali, tačiau galimi trūkumai nereiškia, kad ieškovai pripažino buhalterinės apskaitos netinkamumą tokia apimtimi, jog tai reikštų žalos padarymą. Neaišku, kuo buhalterės atleidimas yra susijęs su bylai aktualia įrodinėta žala.

1.6.                      Administratorė neįrodinėjo, todėl negalėjo būti nustatyta, kad tarp buhalterinės apskaitos trūkumų ir nurodomos žalos yra priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad bendrovės buhalterijoje galbūt buvo kokių nors spragų, nepatvirtina, jog 2017 m. E. G. neperdavė turto administratorei ar pan., kadangi byloje yra turto įsigijimo dokumentai, patvirtinantys realų turto buvimą bendrovėje. Sprendimu nepagrįstai dirbtinai susieti tam tikri FNTT išvadoje nurodyti tariami bendrovės buhalterinės apskaitos trūkumai su administratorės įrodinėta žala.

1.7.                      FNTT išvada paremta ieškovų procesiniuose dokumentuose detaliai aptarta UAB „Ad notatio“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-146-357/2020 konstatavo šios ataskaitos nepatikimumą. Administratorė šios nutarties dalies neskundė. FNTT išvada yra nepatikimas įrodymas.

1.8.                      Administratorės prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, atmestas, nors tyčinio bankroto byla nagrinėta net tris kartus Šiaulių apygardos teisme ir tris kartus Lietuvos apeliaciniame teisme, vėliau nesėkmingai bandyta atnaujinti procesą (Nr. 2-58-3-00120-2017-1). Bendrovės buhalterinės apskaitos netikslumų reikšmingumas yra prejudicinis faktas, kuris sprendime ignoruotas.

1.9.                      Sprendime nepagrįstai remtasi ikiteisminio tyrimo duomenimis kol jų teisėtumas nėra patikrintas baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu ar prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vieninteliai įrodymai, kuriais remtasi sprendime, yra dvi FNTT išvados. Sprendimo grindimas FNTT išvadomis yra neteisėtas. Nėra įsiteisėjusio sprendimo, kuris galėtų patvirtinti išvados teiginius. Argumentai, susiję su pirminės FNTT išvados nepagrįstumu ir neteisėtumu, yra nurodyti ieškovų 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimuose. Sprendime šie argumentai apskritai nebuvo įvertinti ir jų nevertinus nurodyta, kad ieškovai neva neįrodinėjo šių aplinkybių. Civilinėje byloje FNTT specialisto išvada turi tik paprasto rašytinio įrodymo galią. FNTT specialisto išvados patikimumas bus paneigtas arba patvirtintas tik tuomet, kai bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėta baudžiamoji byla. FNTT išvada į šią civilinę bylą pateikta ir vertinta neturint nustatyta tvarka išduoto prokuroro leidimo, todėl ja vadovautis nebuvo pagrindo. Teismas, spręsdamas civilinį ginčą, rėmėsi ikiteisminiame tyrime esančių duomenų fragmentais, nevertindamas pateiktų duomenų patikimumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams bei tuo pačiu ribodamas kitų proceso dalyvių galimybes gintis.

1.10.                      Administratorės pozicijos nenuoseklumas dėl bendrovės finansinės padėties ir buhalterinės apskaitos jau konstatuotas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-560-440/2019. E. G. yra perdavęs buhalterinius dokumentus, kuriuos administratorė slepia.

1.11.                      Žalos atlyginimas už miltelinius dažus turėjo būti priteistas iš administratorės. Sprendime ignoruota, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutarties, kuria šią bylą jau išnagrinėjo, 48 punkte jau konstatavo, kad E. G. dalį dažų administratorei tikrai perdavė, dažai buvo utilizuoti, todėl egzistuoja pagrindas administratorei taikyti civilinę atsakomybę.

1.12.                      Sprendime nepagrįstai atmesti ieškovų pateikti įrodymai apie dažų įsigijimus. Bendrovė turėjo įrengtą dažyklą, kuri leido reikšmingai taupyti lėšas pačiai bendrovei dažant metalo gaminius, o ne perkant metalo dažymo paslaugas. Dėl to bendrovė visuomet turėdavo didelius kiekius dažų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai, įskaitant ir dažų pirkimo sąskaitas. Bendra dažų įsigijimo pagal dokumentus suma viršija 60 tūkst. Eur. Įrodymai patvirtina, kad dažai buvo perkami ir tonomis, taip pat tai, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje galėjo būti perduotų dažų kiekis. Administratorė nepateikė įrodymų, kad visos prekės pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras, sunaudotos ar kitaip prarastos, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dažai buvo naudojami bendrovės veikloje ir tai, kas perduota administratorei, buvo dažymo procese likusios atliekos. Ši teismo išvada administratorei neteikus įrodymų apie dažų sunaudojimą yra siurprizinė, kilo poreikis pateikti naujus įrodymus (miltelinio dažymo sistemų pardavimo sąskaitos). Ieškovai negalėjo numatyti visų potencialių aspektų, kuriuos sprendime iškels teismas, todėl negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui. Nauji įrodymai patvirtina, kad dalį dažų bendrovė įsigijo jau pardavusi dažyklas.

1.13.                      Administratorei neįrodžius perdavimo–priėmimo akto duomenų neteisingumo, o teismui sprendime pripažinus, jog teismas neturi galimybės dėl atitinkamų faktų spręsti, administratorės nurodytos aplinkybės dėl tariamo perdavimo–priėmimo akto netikslumo turėjo būti laikomos neįrodytomis, o tai sudaro priešieškinio atmetimo pagrindą. Sprendimas yra prieštaringas – dėl vaizdo stebėjimo sistemos prašyta žalos sumažinimo suma sumažinta dvigubai, o kitose priešieškinio dalyse analogiškas standartas netaikytas.

1.14.                      E. G. administratorei perdavė kokybiškus miltelinius dažus. Tai užfiksuota perdavimo–priėmimo akte, aiškiai įvardyti dažai, juos individualizuojantys kiekiai, dažų likučiai kilogramais, jų vertė; aktas yra pasirašytas administratorės atstovo A. K.; akte nėra pastabų dėl perduodamo turto nekokybiškumo ar kiekių neatitikties.

1.15.                      Ieškovai pateikė teismui 2018 m. vasario 26 d. darytą garso įrašą, kuris patvirtina, kad administratorė perėmė kelių skirtingų rūšių dažus; administratorė visų dažų netikrino, didžiąją dalį sunaikino nepatikrinusi; administratorė dažus sunaikino negavusi raštiškų specialistų išvadų. A. K. (administratorės įgaliotas asmuo) pripažino, jog neturi specialių žinių dažų srityje. Aplinkybė, kad administratorė, be dažų patikros ir neturėdama specialių žinių, juos sunaikino, suponuoja poreikį taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administratorė sunaikino kokybiškus dažus, todėl privalo atlyginti žalą už dažų sunaikinimą. Kokybiški dažai sunaikinti ir už sunaikinimą dar sumokėta tokią paslaugą suteikusiai UAB „Toksika“. Sąskaitoje nurodyta, jog yra naikinami būtent dažai, o ne dažų atliekos. Pavojingų atliekų lydraštyje, sudarytame 2017 m. gegužės 31 d., nurodyta, kad administratorė perduoda utilizuoti miltelinius dažus, ant jo yra A. K. parašas ir srities specialisto iš UAB „Toksika“ parašas. Administratorės veiklos ataskaitoje, kuri yra 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo priede – rašte „Dėl perimto įmonės turto pardavimo“ taip pat patvirtintame A. K. parašu, nurodyta, kad administratorė utilizavo dažus. Administratorė byloje esančiame įrodyme pripažino, kad miltelinius dažus pridavė utilizuoti. Administratorė pripažino, kad jai perduoti dažai, o ne dažų atliekos.

1.16.                      Sprendimu nepagrįstai atmesti A. D. pateikti įrodymai ir patikėta su administratore susijusios kreditorės UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“ informacija. Vien subjektyvi aplinkybė dėl asmens buvusio darbo bendrovėje nesudaro pagrindo abejoti asmens ir (ar) jo pateikiamos informacijos patikimumu. Byloje nėra įrodymų, galinčių leisti abejoti A. D. patikimumu. A. D. el. laiške nurodyta, kad dažų srities specialistas apžiūrėjo dažus ir nenustatė, kad šie turėtų kokybės trūkumų. A. D. taip pat pateikė reikšmingus paaiškinimus dėl dažų laikymo sąlygų. Sprendime nurodytas motyvas dėl bendrovės kreditorės UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ nėra pagrįstas, kadangi kreditorė visų dažų netikrino, o ir kreditorė deda pastangas, kad pakenktų ieškovams.

1.17.                      Administratorės pateiktos nuotraukos nepatvirtina miltelinių dažų nekokybiškumo. Jokia byloje esanti vaizdinė medžiaga nepaneigia dažų kokybės. Administratorė poziciją, kad E. G. perdavė ne 2,8 t, o 1,8 t. miltelinių dažų grindė tuo, jog po beveik dviejų mėnesių administratorei pasvėrus dažus, jų buvo ne 2,8 t., o 1,8 t. Toks teiginys neteisingas. Vieninteliai administratorės įrodymai, skirti nepagrįstoms abejonėms sukelti, yra nuotraukos ir vienas vaizdo įrašas, darytas 2017 m. balandžio 14 d. Vaizdinė medžiaga nėra informatyvi, nepatikima, nėra aiški fiksacijos data, o iš sprendimo nėra aišku, kuriomis nuotraukomis vadovavosi teismas. Sprendimo išvada, kad administratorei perduota tik 1 810 kg dažų yra prieštaringa. Administratorė pripažino, jog dalį dažų ir šiai dienai ji yra pasilikusi sau. Dažai buvo sukrauti ne tik ant vienos palėtės, kaip teigė administratorė, bet ir kitoje vietoje. Tai patvirtina byloje esanti nuotrauka su pažymėjimu. Administratorės teiginius, kad tokio svorio dažų, t. y. 2,8 t., kiekis turėjo būti sukrautas ant 5 palečių paneigia byloje esanti UAB „Toksika“ sąskaita, iš kurios matyti, jog UAB „Toksika“ perduota 1,8 t dažų. Kadangi administratorė yra nurodžiusi, jog dalį dažų yra pasilikusi sau, o nuotraukoje esančius dažus galbūt net praradusi, paaiškinamas 1 t skirtumas tarp kiekio, kurį administratorei perdavė E. G., perduoto kiekio ir UAB „Toksika“ pristatytų dažų kiekio.

1.18.                      Iš E. G. negalėjo būti priteistas žalos atlyginimas už dažų utilizavimą. E. G. administratorės nebuvo kaltinamas tuo, kad bendrovė vykdė per intensyvią veiklą ir dėl to susidarė dažų atliekos. Nurodoma žala nesusijusi priežastiniu ryšiu.

1.19.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl neišsaugotų kokybiškų metalo gaminių ir nurodė, kad už žalą atsakingas E. G.. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad visas turėtas metalas sunaudotas bendrovės veikloje iki bankroto bylos iškėlimo. Pagrindinė bendrovės veikla buvo susijusi su metalais, tvorų statyba. Dėl to bendrovė turėjo didelius kiekius metalo gaminių. Pirminių įsigijimo dokumentų į bylą pateikta už maždaug 1 mln. Eur. Administratorė nepateikė įrodymų, kad visos prekės pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras buvo sunaudotos ar kitaip prarastos, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad metalo gaminiai buvo naudojami bendrovės veikloje. Sprendimu ir šioje dalyje netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta. Administratorei neįrodžius perdavimo–priėmimo akto duomenų neteisingumo, o teismui sprendime pripažinus, jog teismas neturi galimybės dėl atitinkamų faktų spręsti, administratorės nurodytos aplinkybės dėl tariamo perdavimo–priėmimo akto netikslumo turėjo būti laikomos neįrodytomis, o tai sudaro savarankišką priešieškinio atmetimo pagrindą.

1.20.                      Sprendime netinkamai vertinti įrodymai dėl iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo vykdyto metalo laužo pardavimo. Ieškovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad susidaręs metalo laužas buvo parduotas metalo supirktuvei dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Priešingai nei nurodyta sprendime, metalo laužas buvo susidaręs per ilgą laiką. Metalo pardavimo ir sukaupimo laikotarpiai nepagrįstai sutapatinti. Byloje nėra kitų sąskaitų už ankstesnius metalo laužo pardavimus. Tai reiškia, kad metalo laužas buvo sukauptas per ilgą laikotarpį. Administratorės versiją, kad jai E. G. perdavė metalo laužą, o ne kokybiškus metalo gaminius, paneigia 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. pateikti įrodymai apie metalo laužo supirktuvėms parduotą metalo laužą. Šiuos įrodymus administratorė slėpė. Kadangi prieš neilgą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės metalo laužas buvo sunaikintas, akivaizdu, kad bendrovė metalo laužo negalėjo turėti, o kartu ir perduoti tokio laužo administratorei. 2021 m. gegužės 13 d. posėdyje liudytoju apklaustas S. L. patvirtino, kad metalo gaminių atliekos likdavo pas pirkėjus, t. y. bendrovė jų neperimdavo atgal.

1.21.                      Nuotraukos nepatvirtina metalo gaminių nekokybiškumo. Iš sprendimo nėra aišku, iš kurių konkrečiai nuotraukų spręsta apie metalo gaminių nekokybiškumą. Administratorė į bylą pateikė nežinia kada darytas nuotraukas, kurios turėtų patvirtinti, kad E. G. perdavė administratorei metalo atliekas, o ne metalą. Iš pirmo žvilgsnio negražiai ar netvarkingai sudėtas metalas, turintis korozijos požymių, vis tiek turi vertę. Liudytojas S. L. net ir iš nekokybiško vaizdo įrašo patvirtino, kad dalis jam teismo posėdžio metu pademonstruotame vaizdo įraše matyto turto atitiko turtą, kuriuo prekiavo bendrovė. Administratorė, neturėdama specialių žinių, pamatė daiktą, kuris subjektyviai nėra priimtinas, ir nusprendė, kad tas daiktas yra metalo laužas. Svarbu įvertinti ir 2021 m. gegužės 11 d. pateiktą įrodymą – UAB „NLT“ pažymą, – kurioje išsamiai paaiškinta apie metalų vertes, pardavimą metalo laužo supirktuvėms ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovai yra raštu paaiškinę, kad administratorės pateiktos nuotraukos darytos ne turto perdavimo vietoje, o kitoje vietoje, kur prekes savo iniciatyva transportavo administratorė. 

1.22.                      S. L. UAB „Gormeta“ nebedirba nuo 2020 m. liepos 30 d., o E. G., iš kurio priteistas žalos atlyginimas, nėra nei UAB „Gormeta“ vadovas, nei akcininkas. Administratorės ieškinys S. L. atžvilgiu atmestas, procesinis sprendimas byloje įsiteisėjęs. Todėl S. L. duotais parodymais nėra pagrindo abejoti. Šis liudytojas patvirtino, kad kokybiški gaminiai buvo grąžinti į Šiaulius, kur ir vyko turto perdavimas administratorei, taip pat tai, jog vaizdinėje medžiagoje matytos kokybiškos prekės. Būtent šiais parodymais teismas ir turėjo vadovautis.

1.23.                      Administratorė pripažino, kad kitiems subjektams nei metalo laužo supirktuvėms metalo gaminių nesiūlė pirkti. Administratorės atžvilgiu taikytina contra spoliatorem taisyklė, kadangi ginčo metalas buvo sunaikintas. Administratorė padarė žalą bendrovei, parduodama metalo laužo supirktuvei pardavimui tinkamą metalą. 

1.24.                      2018 m. birželio 6 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo iš administratorės pareikalauta atlyginti žalą, susijusią su įvairias daiktais. Sprendimu ir ši ieškinio dalis atmesta nepagrįstai. Nėra įrodyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ir tai priežastiniu ryšiu susiję su konkrečiu bendrovės turtu. Nėra galimybės konstatuoti, jog perdavimo–priėmimo aktas neatitinka tikrovės. Su 2021 m. balandžio 19 d. pranešimu ieškovai pateikė eilę priedų, kurie patvirtina, kad įvairius daiktus bendrovė buvo įsigijusi, todėl jie objektyviai egzistavo bendrovėje ir buvo perduoti administratorei.

1.25.                      Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad administratorė visus perduotus daiktus turi. Ši išvada yra nepagrįsta, kadangi posėdžio metu administratorės įgaliotas asmuo nesugebėjo įvardyti, kokį turtą šiuo metu turi. Sprendime nepagrįstai ignoruotas perdavimo–priėmimo aktas. Byloje esantis perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad administratorė šiuos daiktus priėmė, pretenzijų neturėjo. Administratorė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad daiktus gavo. Administratorė yra nurodžiusi, jog dalį daiktų iš sąrašo turi. Taigi, administratorė perduotus daiktus yra praradusi. Bendra daiktų vertė yra 11 366,51 Eur. Perimto turto neišsaugojimu administratorė padarė bendrovei žalą. 

1.26.                      Nenustačius realios turto vertės, nėra pagrindo priteisti ir žalos atlyginimo. Sprendime padarytos nepagrįstos išvados, todėl konstatuotina, kad nei neteisėtų veiksmų, nei žalos administratorius neįrodė, todėl priešieškinis turėjo būti atmestas.

1.27.                      Byloje esanti sąskaita patvirtina, kad administratorė generatorių yra pardavusi. Tai svarbu sprendžiant dėl priešieškinio. Parduotas ir suvirinimo aparatas.

1.28.                      Sprendime nurodyti ieškovų argumentai dėl turto nusidėvėjimo, tačiau į juos neatsižvelgta priteisiant daiktų vertę. Visos darbo priemonės buvo intensyviai naudojamos, remontuojamos, perkamos eksploatacinės medžiagos, dėl to keitė prekinę išvaizdą ir tai lėmė vizualius skirtumus nuo originalių prekių. Administratorė nepagrįstai lygina naujo daikto nuotraukas su bendrovės gamybinėje veikloje naudotu daiktu. Tai nereiškia nei neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo.

1.29.                      Sprendime nepasisakyta dėl dalies priešieškinio palikimo nenagrinėto. Ieškovai nurodė, kad priešieškinio dalis dėl generatorių paliktina nenagrinėta, kadangi tuo metu dėl generatorių buvo nagrinėjama kita byla, o šiuo metu, aktualiu klausimu jau yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-585-450/2020.

1.30.                      Sprendimo dalis dalyje dėl kompiuterių yra be motyvų. Ieškovai pripažino aplinkybę, kad E. G. iš pradžių buvo suklydęs ir perdavęs vizualiai panašų savo kompiuterį. Tačiau net ir šio anksčiau perduoto kompiuterio administratorė nėra grąžinusi, nors vėliau administratorei perduotas tinkamas kompiuteris. Administratorės pateiktos nuotraukos neįrodo kompiuterio trūkumo ar neatitikties įsigijimo dokumentams. Administratorė kildina žalą iš to, kad „ASUS“ kompiuterio modelyje skiriasi du skaičiai. Tai nėra nei neteisėtų veiksmų, nei žalos įrodymas. Administratorė buvo nusprendusi parduoti kompiuterį 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo metu. Administratorė turi įrodyti žalos dydį, tačiau priešieškinyje pripažino, kad realaus žalos dydžio neįrodinėja. Priešieškinio reikalavimas dėl kompiuterio turėjo būti atmestas. Sprendimo dalis dėl kompiuterių, perforatoriaus „Makita“, elektros srovės generatoriaus (parduotas), akumuliatorinių įrankių komplekto, suvirinimo aparato (parduotas), dulkių siurblio, naikintina.

1.31.                      Žalos apskaičiavimas už vejapjovę nėra aiškus ir pagrįstas. Sprendime nurodyta, jog priteisiama 466,28 Eur už vejapjovę, kai jos įsigijimo vertė buvo 446,28 Eur. Sprendimu ignoruota Lietuvos apeliacinio teismo nutartis šioje byloje. Sprendime nėra atskleista, kokia žala padaryta dėl vejapjovės įvedimo į eksploataciją techninės spragos. Sprendime ignoruotas faktas, kad vejapjovė buvo eksploatuojama, nes sprendimu priteista naujos vejapjovės vertė. E. G. yra paaiškinęs, kad vejapjovė yra greitai nudėvimas turtas, buvo greitai sudėvėta prižiūrint 40 arų teritoriją. Iki bankroto bylos iškėlimo ji buvo sudėvėta visiškai. 

1.32.                      Priešieškinio dalis dėl vejapjovės paliktina nenagrinėta, kadangi tuo metu šiuo klausimu buvo nagrinėjama byla, o šiuo metu jau yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-585-450/2020.

1.33.                      Sprendimas dėl vaizdo stebėjimo sistemų nepagrįstas. Nenustačius realios turto vertės, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimo. Nėra ginčo, kad E. G. perdavė administratorei vaizdo stebėjimo sistemą. Vieninteliai duomenys, kuriais administratorė grindžia savo poziciją, yra nuotraukos, kurios neįrodo daiktų trūkumų, nėra aišku dėl jų fiksavimo datos ir vietos, bei apskritai, ar jose fiksuotas turtas, kurį administratorei perdavė E. G.. 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimas pritarė ir vaizdo stebėjimo sistemos pardavimui. Administratorė negalėjo inicijuoti turto pardavimo, jei E. G. perdavė netinkamą (ne tą) turtą. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą sudaro, be kita ko, sumontavimo išlaidos. Bendrovei buvo suteiktas stebėjimo sistemos išmontavimo paslaugos, o išmontavus daiktą, sumontavimo išlaidos (paslaugos) nėra materialus turtas, todėl negalėjo būti perduotos. IĮ „Elsonas“ yra paaiškinusi, kad vaizdo stebėjimo sistema buvo sena, nudėvėta, todėl jos išvaizda nėra ideali. Vaizdo stebėjimo sistema dėl savo prastos būklės būdavo remontuojama.

1.34.                      Nebuvo pagrindo priteisti administratorės bylinėjimosi išlaidų, apie kurias įrodymai pateikti praleidus terminą. Administratorė 2021 m. kovo 18 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir 2019 m. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos ankstesniu nagrinėjimu Lietuvos apeliaciniame teisme (720 Eur). Įrodymus apie tokias išlaidas administratorė privalėjo pateikti iki Lietuvos apeliacinio teismo bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2020 m. kovo 12 d.). Išlaidos valstybei nepagrįstai priteistos tik iš E. G., proporcinga išlaidų dalis turėjo būti priteista ir iš bendrovės.

2.       Atsakovė nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepime prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.                      Vadovui, kuris nesirūpino tinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, tenka pareiga įrodyti, koks turtas įmonėje perdavimo momentu turėjo būti, koks buvo faktiškai ir koks kiekis perduotas administratorei. Ieškovai nė vienos iš šių aplinkybių neįrodė. Vienintelis į bylą jų pateiktas įrodymas – perdavimo aktas, parengtas remiantis neteisingais apskaitos duomenimis, paneigtas byloje. E. G. turėjo įrodyti, kad savo pareigas tinkamai vesti apskaitą ir tinkamai perduoti turtą yra įvykdęs, o atsakovei pateikus eilę įrodymų dėl netinkamo apskaitos vedimo, jam kilo pareiga įrodinėti įmonėje turėjusio būti turto kiekius, perduoto turto kiekius ir kokybę.

2.2.                      Teismas aiškiai nurodė, kad žala kyla ne dėl netinkamos buhalterinės apskaitos. Faktas, kad apskaita buvo netinkamai vedama, lėmė tai, kad vadovui atsirado pareiga įrodyti turto sudėtį, kiekį, panaudojimo teisėtumą ir kt. Didžiulių kiekių nesusistemintų PVM sąskaitų faktūrų pateikimas į bylą nereiškia tinkamo pareigos įrodinėti įvykdymą. Posėdžio metu ieškovai nesugebėjo paaiškinti, ką šie dokumentai įrodo ir kaip jie paneigia specialistų išvadas dėl netinkamai vedamos ir koreguotos apskaitos.

2.3.                      S. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl inventorizacijų atlikimo ir tuo metu pildytų dokumentų prieštarauja byloje esantiems 2014 m. inventorizacijos dokumentams, pagaliau šis liudytojas netgi paliudijo, kad važtaraščius, pagal kuriuos perdavė turtą įmonės vadovui prieš bankrotą, tiesiog išmetė. Netinkamai vedamą apskaitą patvirtino ir visa eilė specialistų. Aplinkybę, kad apskaitos duomenys 2017 m. vasarį (prieš bankroto bylos iškėlimą) buvo koreguoti Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-560-440/2019 patvirtino apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Sirega“ vadovė S. K.. Ieškovai negalėjo paneigti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 24 d. akto išvados, kad be dokumentų buvo nurašyta atsargų 326 911,55 Eur sumai.

2.4.                      Skunde minima UAB „Ad notatio“ parengta ataskaita apie faktinius pastebėjimus yra vienas iš byloje esančių įrodymų, kuriame nurodytas ieškovo vestos apskaitos neteisėtumas. Šioje ataskaitoje nurodytas išvadas pagrindžia tiek kitų specialistų pateiktos išvados, tiek ir į bylą pateikti pirminiai dokumentai. 

2.5.                      Ieškovai skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-643-450/2019, kurioje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Bankroto nepripažinimas tyčiniu neužkerta kelio ginti įmonės ir jos kreditorių teises taikant kitus teisės institutus. Buhalterinės apskaitos trūkumai byloje teismo buvo nurodyti, tačiau teismas jų nevertino kaip pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu. 

2.6.                      Ieškovai sau yra pasilikę administratorei perduotos „Rivilė“ apskaitos programos duomenis, tą jie nurodė Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-560-440/2019. Jeigu administratorė būtų pakeitusi nors vieną skaičių apskaitos programoje, ieškovai šią aplinkybę lengvai įrodytų, nes jiems šie duomenys prieinami.

2.7.                      Priešingai nei teigia ieškovai, teismas ne atmetė jų pateiktas dažų įsigijimo 2016 m. PVM sąskaitas faktūras, o dažų įsigijimus įvertino kartu su nustatytu faktu, kad įmonė veiklą vykdė iki 2017 m. balandį iškelto bankroto. Įmonės pajamos 2016 m. sudarė 1 130 469,74 Eur, tad logiška, kad tokioms pajamoms gauti įmonė dažams išleido 60 000 Eur. 

2.8.                      Teismas pagrįstai kaip neteisingą vertino A. D. el. laiške pateiktą informaciją. Šis asmuo yra susijęs su ieškovais, o laiške pateikta informacija neatitinka faktų. Dažų tiekėjas yra nurodęs, kad vizualiai, nesant originalios pakuotės, nėra galimybės nustatyti dažų spalvos. A. D. pagal miltelių spalvą negalėjo nuspręsti, kad jam netinka spalva.

2.9.                      Nei administratorės įgaliotas asmuo A. K., nei UAB „Toksika“ specialistas nepatvirtino, kad utilizuojami milteliniai dažai, o ne jų atliekos. Pavojingų atliekų lydraštyje apibrauktas pavadinimas „Milteliniai dažai“ yra tam, kad atliekų tvarkytojas žinotų pateiktų atliekų kilmę ir parinktų saugų jų sunaikinimo būdą. Iš konteksto paimtos dokumentų frazės nereiškia, kad faktą dėl kokybiškų miltelinių dažų perdavimo būtų galima laikyti pripažintu.

2.10.                      Į bylą pateiktos nuotraukos darytos nepažeidžiant įstatymų, apie tai, kad buvo fotografuojama ieškovas E. G. buvo informuotas, ši aplinkybė nurodyta ir priėmimo–perdavimo akte. Nuotraukose užfiksuotų aplinkybių nepaneigia tai, kad maišai su miltelinių dažų atliekomis buvo fotografuojami skirtingose vietose. Priešingai, ši aplinkybė parodo, kad nuo pat atliekų perdavimo iki pat jų pridavimo utilizuoti administratorė nesumažino jų kiekio, nepakeitė pakuotės ir pan.

2.11.                      Ieškovai nesąžiningai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad neva teismas negalėjo konstatuoti, jog perduota 1 810 kg miltelinių dažų atliekų, nes administratorė yra nurodžiusi, kad vieną maišą (kaip pavyzdį) jis yra pasilikusi sau. Ieškovų argumentus, kad miltelinių dažų atliekos buvo ne tik sukrautos maišuose ant paletės, bet ir perduotos kitose dėžėse, paneigė administratorės pateiktos nuotraukos ir paaiškinimai, kad minėtose dėžėse buvo sukrautos skirtingos atsargos. Į bylą pateiktos šių dėžių nuotraukos, ant kurių yra užrašyta, kas yra jų viduje. Įmonė iš vadovo gavo atliekų, kurių sutvarkymui patyrė išlaidų. Ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, kad šios miltelinių dažų atliekos susidarė įmonės veikloje.

2.12.                      Teismas nekonstatavo, kad visos įsigytos metalo gaminių atsargos buvo sunaudotos veikloje, o konstatavo, kad jos buvo naudojamos. Įmonėje turėjusio būti metalo gaminių likučio neįmanoma nustatyti dėl įmonės vadovo netinkamai tvarkytos apskaitos, neatliktų inventorizacijų ar neišsaugotų jų dokumentų. Ieškovai savo skunde nurodo, kad jų priduotas kiekis susidarė per ilgą laikotarpį. Tai yra nauja versija. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vadovas negalėjo patikslinti už kokį laikotarpį susidarė metalo laužo kiekis, vengė šio klausimo. Bylos dokumentai įrodo, kad per pusės metų laikotarpį įmonėje susidarydavo virš 20 000 kg metalo laužo. Administratorei turėjo būti perduoti kokybiški metalo gaminiai (pvz. originalaus ilgio stulpai, neiškarpyti segmentai ir kt.). Stulpo dalis, pusė segmento, dalis profilio negali būti laikoma tinkama preke. Trūkumus parodo nuotraukos ir filmuota medžiaga. Kreditorių susirinkimas 2017 m. rugpjūčio 3 d. pritarė administratorės sprendimui parduoti metalo laužą, nutarimo neskundė net patys ieškovai. 

2.13.                      Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, atmetė administratorės reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo už kompiuterį, perforatorių „Makita“, elektros srovės generatorių (kuris parduotas), akumuliatorinių įrankių komplektą, suvirinimo aparatą (kuris parduotas), dulkių siurblį. Todėl ieškovų argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria jų atžvilgiu atmesti priešieškinio reikalavimai, yra nesuprantami. Teismas iš E. G. priteisė tik dviejų el. generatorių likutinę vertę, t. y. 2 761,32 Eur (po 1 380,66 Eur už kiekvieną). Teismas per klaidą nurodė, kad priteista vertė yra įsigijimo vertė. Kaip matyti iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, šių generatorių įsigijimo vertė buvo 2 783 Eur.

2.14.                      Ieškovai nepagrįstai ginčija sprendimą tuo pagrindu, kad teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo už neperduotą vejapjovę priteisimo turėjo palikti nenagrinėtą, o vėliau nutraukti dėl jo tapatumo su Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos e2A-585-450/2020 reikalavimo tapatumu. Minėtoje byloje buvo ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, nurodytas visiškai kitas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas.

2.15.                      Vaizdo stebėjimo sistemos įsigijimo kaina buvo 1 445,57 Eur. Esant nustatytam 4 metų nusidėvėjimo normatyvui, bankroto bylos iškėlimo momentui ši sistema buvo eksploatuojama tik 2 metus ir 4 mėnesius, t. y. tik kiek daugiau nei pusė termino. Teismas iš buvusio vadovo už šią sistemą priteisė tik 261,46 Eur, t. y. 18 proc. nuo jos įsigijimo vertės. Ieškovų argumentai, susiję su realios vertės nustatymu, yra nepagrįsti. Pusę eksploatacinio termino naudota vaizdo stebėjimo sistema verta daugiau nei 18 proc. jos įsigijimo vertės.

2.16.                      Atsakovė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas pagrįstai sprendė patirtų išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimus.

3.       Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

3.1.                      Ieškovams buvo prieinami visi įmonės dokumentai, tačiau ieškovai net ir bylą gražinus nagrinėti iš naujo nepateikė duomenų ir įrodymų, kad E. G. perdavė administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą, o tuo labiau kad įmonės apskaita buvo tinkama. Teismas byloje 2020 m. rugsėjį tenkindamas ieškovų prašymą leido pridėti byloje, jų nuomone, svarbius bylai dokumentus, o 2021 m. kovo 18 d. papildomai išdavė ieškovams liudijimą gauti įrodymus. Ieškovai šia teise arba nesinaudojo arba naudojosi netinkamai, pateikė į bylą nesusistemintų, neapibendrintų dokumentų kopijų masę ir nepaaiškino, ką siekė jais įrodinėti. Ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė bendrovės turto pardavimo sąskaitas, o tai patvirtina, kad ieškovai arba disponuoja įmonės dokumentų kopijomis arba kreipėsi į teismą dėl dokumentų kopijų gavimo. Ieškovai turėjo visas galimybes įrodinėti pareikštą ieškinį.

3.2.                      Ieškovų teiginiai dėl administratorės atlikto buhalterinės apskaitos koregavimo nepagrįsti. 

3.3.                      Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate nuo 2018 m. rugsėjo iki šiol vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės aplaidžios ar apgaulingos apskaitos vedimo. 2020 m. birželio 10 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. birželio 14 d. teismo nutartimi, įmonės buhalterė R. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant baudą pastarajai pripažinus padarytus bendrovės buhalterinės apskaitos teisės aktų pažeidimus.

3.4.                      Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2018 m. liepos 9 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus, buvo įvertinta ir tirta Lietuvos auditorių rūmų kontrolės komiteto bei padaryta išvada, kad ataskaita parengta ir atitinka reikalavimus. Ataskaita, kaip ir FNTT specialisto išvados, rengtos remiantis ne tik buhalterinės apskaitos duomenimis, bet ir pirminiais dokumentais, kurių kopijos pateiktos tyrimų prieduose, todėl skundo teiginiai, kad FNTT specialisto išvada ar 2018 m. liepos 9 d. ataskaita parengti tik duomenų pagrindu, yra neteisingi.

3.5.                      Ieškovų su apeliaciniu skundu pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas dažymo sistemos pardavimas susijusiam asmeniui „Esselen OU“ (Estijoje registruotos įmonės vadovu iki 2019 m. rugsėjo 4 d. ir vieninteliu akcininku buvo I. G.) neįrodo, kad bendrovė nenaudojo dažų. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad sąskaitose nurodytas ir pagal įskaitymą įsigytas brangus turtas išvežtas iš Lietuvos. Pateiktos sąskaitos faktūros nėra išverstos, pateiktos jau priėmus ginčijamą teismo sprendimą.

3.6.                      Ieškovai, pats I. G., buvo UAB „Gormeta“, kuri 2017 m. sausį (prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą įsteigta įmonė) vykdė tvoros ir metalo gaminių veiklą tuo pačiu adresu, kaip ir bankrutavusi įmonė, kurioje ir buvo perduotas metalo laužas administratorei, vadovas. Tikėtina, kad tinkami naudoti metalo gaminiai (19 palečių segmentų (989 vnt.), beveik 6 km metalo vamzdžių (5 894,42 m) ir kita nurodyti 2017 m. balandžio 14 d. perdavimo akte, kurie buvo bendrovės turtas, buvo pasisavinti ir perimti susijusių asmenų ir nebuvo perduoti administratorei.

3.7.                      2017 m. balandžio 14 d. akte, kurį pasirašė ir ieškovas E. G., nurodyta pastaba „Fotografuota“, todėl nesuprantami ieškovų atstovo argumentai, kad nuotraukos darytos nežinia kur ir kada. Be to, keliose iš nuotraukų yra nufotografuotas pats ieškovas E. G., todėl jam žinoma, kur nuotraukos darytos.

3.8.                      Teismas priteisė žalos atlyginimą tik už generatorius, todėl apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su kitais daiktais, yra nesuprantami.

3.9.                      Ieškovų atstovas, teigdamas, kad administratorė slėpė dokumentus, nepateikė įrodymų ką, kada ir kaip administratorė slėpė. Visi aktualūs bylai įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi Lietuvos apeliaciniame ir Šiaulių apygardos teismuose, teismo ekspertizės centre arba susiūti ir sunumeruoti saugomi administratorės ir pateikti ieškovų atstovui susipažinti.

3.10.                      Ieškovai visais būdais siekia vilkinti bylos išnagrinėjimą, todėl iš ieškovų ir jų atstovų procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad ieškovų tikslas yra ne ieškinio pagrįstumo įrodymas, o bylos vilkinimas ir spaudimo darymas administratorei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. 

2.       Šią bylą jau nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas bendrovės priešieškinio reikalavimas priteisti 6 907,37 Eur žalos atlyginimą iš E. G. (dėl prarastos darželiui „Raudonkepuraitė“ parduotos prekės bei apmokėjimo už kitos įmonės dalyvavimą parodoje). Likusi sprendimo dalis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Perduotą bylos dalį iš naujo išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu visus ieškinio reikalavimus atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė bendrovei iš E. G. 35 039,89 Eur žalos atlyginimą. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai ir atmestas ieškovų ieškinys. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4.       Ieškovai apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus – bendrovės 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00916 ir 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00917 kopijas. Teigia, kad administratorė nepateikė įrodymų, jog visos prekės pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras, buvo sunaudotos ar kitaip prarastos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dažai buvo naudojami bendrovės veikloje ir tai, kas buvo perduota administratorei, buvo dažymo procese likusios atliekos. Ieškovų teigimu, ši teismo išvada administratorei neteikus įrodymų apie dažų sunaudojimą yra siurprizinė, todėl kilo papildomas poreikis pateikti naujus įrodymus. Teigia, kad ieškovai negalėjo numatyti visų potencialių aspektų, kuriuos byloje iškels teismas, todėl negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui. Ieškovų manymu, nauji įrodymai patvirtina, kad dalį dažų bendrovė įsigijo jau pardavusi dažyklas.

5.       CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, ieškovas turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat ieškinio pareiškimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Be to, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

7.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju, ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų nebuvo pateikę pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo atveju vertintina tik tai, ar šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką šalių ginčui išspręsti.

8.       Kaip matyti iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų, bei teismų procesinių sprendimų, klausimai susiję su dažais (jų rūšimis, kiekiu, kokybe, panaudojimu, laikymo sąlygomis ir t. t.) buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, šiais klausimais šalys yra pasisakę ir tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu. Patys ieškovai byloje įrodinėjo, kad administratorei buvo perduotos ne atliekos, o kokybiški dažai, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsirado būtinybė pateikti įrodymus, kad bendrovė savo turimas dažyklas buvo pardavusi dar prieš bankroto bylos iškėlimą, įrodinėjant, kad turėjo likti nesunaudotų dažų.

9.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ieškovų su apeliaciniu skundu pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas prekių „Powder coating system 1700“ pardavimas Estijoje registruotam juridiniam asmeniui „Esselen OU“ neįrodo, kad bendrovė nenaudojo dažų. Ieškovai nepateikė minėtos prekės pavadinimo patvirtinto vertimo į lietuvių kalbą, todėl nėra visiškai aišku, kokias prekes bendrovė minėtomis faktūromis pardavė, taip pat sąskaitos nėra pasirašytos nei bendrovės, nei „Esselen OU“ atstovų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sąskaitos negali nei patvirtinti nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių.

10.       Dėl šioje nutarties dalyje nurodytų motyvų konstatuotina, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas sąskaitas faktūras ieškovai galėjo pateikti bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme, šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, be to, pateiktos sąskaitos faktūros neįrodo bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovų su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų nepriima.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11.       Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Idėjų rinka“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo bendrovės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovas E. G..

12.       2017 m. balandžio 5 d. E. G. ir administratorės įgaliotas asmuo A. K. pasirašė turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad administratorei perduodamas šis turtas: antspaudai (2 vnt.), bankų sąskaitos (1 lapas), akcininkų sąrašas (1 lapas), įstatai (1 vnt.), sutartys su akcininkais ir teisminiai dokumentai (1 segtuvas), tvorų segmentai, tvorų detalės, metalas (kiekis nenurodytas), kaitinimo pečius (1 vnt.), staklės metalo pjovimui (1 vnt.), kempas (suvirinimo aparatas) (1 vnt.), generatoriai elektros (2 vnt.), metalo pjovimo staklės (1 vnt.), siurblys (1 vnt.), perforatorius (1 vnt.), suktukas (1 vnt.). 2017 m. balandžio 7 d. priėmimo–perdavimo aktu perduotas mobilus poilsio namelis.

13.       2017 m. balandžio 14 d. E. G. ir administratorė pasirašė turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, jog administratorei perduodamas šis turtas: pirštinės („Guide“) (12 porų), vielos padavimo varikliukas „Orig Mag C250“ (2 vnt.), el. variklis 7,5 KW 1 500 aps. „132M 6SM“ (1 vnt.), ruletė 5m. (2 vnt.), ruletė 5 m. 25 mm. su fiksat., su magnetu (1 vnt.), akumuliatorius 3.0 Ah (1 vnt.), pistoleto antgalio kompl. „Gema Oriflex 2“ (2 vnt.), el. variklis „7.5 1400/38/1 ie2 G B3“ (1 vnt.), varžtas „DIN933 M535“ cinkuotas (10.000 kg), „DIN603 M8*90“ varžtas (1.300 kg), „DIN127 M12 Zn“, poveržlė (0.050 kg), veržlė „M12“ (10.000 kg), lankstai virinami „M16“ (1 vnt.), „DIN934M8“ veržlė (0.250 kg), poveržlė „DIN 9021 M5“ 40 vnt. (1 MŠ), veržlė su kilpa (598 vnt.), sraigtas 4,2x19 (5.000 (tūkst.)), metalo ruošinys (101.000 kg), plėvelės „tretch“ (2 vnt.), sraigtas 5,5x32 (2.500 (tūkst.)), lakštas (28 vnt.), vartai 1500x4000 žali (1.000 vnt.), varteliai 1200x1000 rudi (1 vnt.), varteliai 1500x1000 rudi (1 vnt.), stulpas „D38x2“ (13.000 vnt.), replės sąvaržoms „Grafer 18“ (1 vnt.), vamzd. prof. 15x15x1.5 0.67 kg/m (22.00 m), vamzd. prof. 20x20x1.5 0.89 kg/m (107.00 m), vamzd. prof. 30x30x2 1.8 kg/m (72.00 m), vamzd. prof. 40x40 (26.70 m), vamzd. prof. 80x40x3.5 15 kg/m (2.00 m), plėvelė „stretch“ juoda (1 vnt.), varžtas „DIN603 M8x25 Zn“ (68.200 kg), poveržlė „DIN 125 MB HDG“ (7.500 kg), grandinin. ilga (38.00 m), vamzdis 100x100 (40.00 m), vamzdis 100x100x4 (4.00 m), profilis kv. 100x100 (54.00 m), segmentinė tvora 1030 (7 vnt.), segmentas 1230 (17 vnt.), segmentas 1230 (90 vnt.), segmentas 1230 (20 vnt.), segmentas tvoros „mm zn1530 mm“ (36 vnt.), segmentinė tvora 1530 (8 vnt.), segmentas 1530 (106 vnt.), segmentas 1530 (307 vnt.), segmentas 1530 (165 vnt.), segmentas 1530 (11 vnt.), segmentas 1530 (17 vnt.), vamzdis cink. 60*40 (500.00 m), segmentas 1730 (23 vnt.), segmentas 1730 (31 vnt.), segmentinė tvora 1730 (26 vnt.), vartai 1730x1000 cink. 9011 (1 vnt.), tvoros tinklas regz. 50x50 (337.50 m), vamzdis 20*20*1.5 (750.00 m), profilis 20x20 (90.00 m), normalus smėlio mišinys „LST EN206“ (2.000 M*3), švyturėlis 230V (9 vnt.), švyturėlis 24V (1 vnt.), stulpas (2 vnt.), vamzdis 25x2 (6.00 m), profilis kv. 25x25 (143.00 m), segmentas „2D6“ (3 vnt.), segmentas „2D“ (3 vnt.), segmentas (7 vnt.), segmentas „2D“ (2 vnt.), segmentas „2D“ (2 vnt.), segmentas „2D“ (4 vnt.), cemento ir smėlio skiedinys „Silla M20“ (2.900 (M*3)), U profilis (14 vnt.), juosta (0.135 t), vamzdis (240.00 m), apatinis bėgis 399 mažas cink. 1 vnt. 6m (5 vnt.), vyris „M24E 376“ (150 vnt.), cinkuotas vamzdis 38*1,2 (840.00 m), ratukas vežimėlis 395 mažas (6 vnt.), apatinis bėgis 399 vidutinis (1 vnt. 6 m.) (4 vnt.), apatinis bėgis 399 cink. 4 mm 1 vnt. 7 m (2 vnt.), segmentas (6 vnt.), segmentas (39 vnt.), segmentas (33 vnt.), segmentas „Steelcoat 3D“ 5 mm 50x200 6005 (13 vnt.), segmentas (3 vnt.), dažai „POLIDUR RAL 7016 GLOSS“ (60.000 kg), vamzdis (162.00 m), profilis kv. 40x40 (18.00 m), pakavimo plėvelė 45/17/220 (60 vnt.), vamzdis 48x1.5 (246.00 m), stulpo atrama „D48“ (14 vnt.), tvora „žaliuzi“ tipo (163.23 m), tvoros tinklas (6.000 RUL), kamštis apvalus „ZO 27“ juodas (10 vnt.), profilis st. (6.00 m), profilis st. (6.00 m), vamzdis v50x50x1.5 (102.00 m), kamštis apvalus „ZO 35“ juodas (200 vnt.), replės sąvaržoms (18 vnt.), sąvaržos tinklo tvirtinimui cinkuotos (1 000 vnt.), segmentinė tvora 1030 (10 vnt.), dangtelis apvalus „NSO2“ juodas (540.000 vnt.), vamzdis 60 3x2 (697.00 m), vamzdis cink. 60.3 (7.00 m), apkaba 60x40 (27 vnt.), vamzdis 60x40 (443.00 m), profilis st. 60x40 (48.00 m), profilis st. 60x40 (807.00 m), profilis st. 60x40 (21.00 m), vamzdis 80x60 (480.00 m), vamzdis 60x60 (443.00 m), vamzdis 60x40x2 (76.00 m.), profilis st. 60x40 (262.00 m), profilis st. 60x60 (28.00 m), apkaba galinė „Ral7024“ (3 vnt.), apkaba užbaigimo „RAL6005“ žalia (22 vnt.), apkaba kampinė „RAL6005“ žalia (11 vnt.), apkaba tiesi k. cinkuota (389 vnt.), apkaba tiesi „RAL8017“ ruda (200 vnt.), apkaba tiesi „RAL6005“ žalia (135 vnt.), apkaba užbaigimo k. cinkuota (22 vnt.), vamzdis „snap“ (21 vnt.), vamzdis rudas (3 vnt.), sekcijiniai vartai (3 vnt.), metalo konstrukcija (1 vnt.), krumpliaratinė juosta (6 vnt.), vamzdis 80x60x2 (176.00 m), profilis kv. 80x80 (4.00 m), sąvaržos tinklo tvirtinimui žalios Nr. 18 (545 vnt.), fotoelementai (16 vnt.), detalė „Cocinero“ (8 vnt.), vyrių komplektas vartams (2.000 (KOMPL)), veržlė „ISO4032 M8 8 Zn“ (21.400 kg), spyna su aliuminio korpusu (8 vnt.), vartų spyna su poliamidine danga „L9005“ (9 vnt.), vartų spyna (3 vnt.), metalas (0.110 t), pultelis (11 vnt.), valiklis „P 112“ (6 poros), stulpas (16 vnt.), detalė „Patriot“ (5 vnt.), stulpas (5 vnt.), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (5.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (5.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs blizgūs „PP101“ (5.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (2.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (5.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (8.000 kg), dažai poliester. milt. lygūs, blizgūs (10.000 kg), dažai poliester. milt. lygūs, blizgūs (15.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (75.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (25.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (7.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (37.000 kg), poliestr. milt. dažai, blizgūs (35.000 kg), dažai poliester. milt. blizgūs (10.000 kg), poliester. milt. dažai, blizgūs (25.000 kg), poliester. milt. dažai, blizgūs (175.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (50.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (100.000 kg), poliester. milt. dažai, blizgūs (25.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (105.000 kg), poliester. milt. dažai, lygūs, blizgūs (10.000 kg), dažai akriliniai „2K Eurolux RAL6005“ (16 vnt.), architektūriniai dažai „RAL6005/CLX“ (2080.000 kg), architektūriniai dažai „RAL8017“ (41.000 kg), sukti strypai (70 vnt.), apkaba tvirtinimui 60x40 kampinė daž. (8 vnt.), tvirtinimas plieno kabliai nerūdijantys (1 vnt.), tvirtinančios kabės „RAL6005“ (368 vnt.), tvirtinimas 60x40 juodas (240 vnt.), tvirtinimas, metal. vielos įtempėjas „RAL“ (49 vnt.), tvirtinimas metalinės tvoros „RAL6005“ (35 vnt.), plastikinis vielos laikiklis „RAL6005“ (43 vnt.), tvirt. laikiklis plastikinis „RAL7030“ (51 vnt.), fotoelementai „THEA“ (3 vnt.), tvirtinimas „Metal fixing for post D48HDG“ (29 vnt.), tvirtinimo detalių kompl. (1 vnt.), rankena spynai (200 vnt.), spyna vartų (8 vnt.). Kitu 2017 m. balandžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktu perduotas kompiuteris „ASUS“ (1 vnt.).

14.       Taip pat byloje pateiktas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas (data nenurodyta), kuriuo administratorei perduoti įvairūs bendrovės dokumentai, tokie kaip didžioji knyga, 2013 m. inventorizacija, pirkimai, atleistieji darbuotojai ir kiti įvairūs dokumentai.

15.       2017 m. balandžio 19 d. bendrovė pardavė 20 410 kg „metalo laužo“ pirkėjai UAB „Vygarsta“ už 4 622,08 Eur. 2017 m. gegužės 31 d. bendrovė perdavė utilizavimui dažus ir lakus, kuriuose buvo organinių tirpiklių, už 1 095,05 Eur. Pavojingų atliekų lydraštyje nurodyta, kad perduota maždaug 1 t miltelinių dažų, o atliekų gavėjas po patikslinimo nurodė, kad atliekų kiekis sudaro 1,810 t. 2017 m. gegužės 30 d. bendrovė pardavė elektros generatorių už 18,50 Eur ir iškomplektuotą suvirinimo aparatą už 14,52 Eur.

16.       Bendrovės kreditorių susirinkimas 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino administratorės veiklos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad „metalo laužas“ parduotas, dalis turto utilizuota. Ataskaitoje nurodoma, kad į metalo laužą priduotas kaitinimo pečius, metalo konstrukcijų gaminiai, pečius dažyklai, o elektros srovės generatorius ir suvirinimo aparatas parduoti. Pažymėta, kad liko trumpalaikis neparduotas turtas yra tvoros varteliai (kodas 02014173 ir 02014323), segmentas 1230 (kodas 12304.02500) (17 vnt.), segmentas 1230 (kodas 12305.0250) (20 vnt.), sekcijiniai vartai (kodas 7721012) (3 vnt.), vyrių komplektas (kodas GAM12-150), sąvaržos tvirtinimui (kodas 900480), sąvaržos tvirtinimui (kodas 531188), kompiuteris, perforatorius „Makita“, elektros srovės generatorius, akum. įrankių komplektas, tvoros pynimo mašina, štampas „Apkaba“, štampas laikikliui, dulkių siurblys „ALTO“, priekaba „Astral“, vaizdo stebėjimo sistema, pjovimo staklės. Kreditorių susirinkime nuspręsta dėl likusio trumpalaikio ir ilgalaikio turto pardavimo tvarkos, parduodant internetu už vidutinę rinkos ar likutinę kainą, jei neįmanoma nustatyti rinkos kainos.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimo tvarkos

17.       Šią bylą apeliacine tvarka jau nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad neišnagrinėjus civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo neperdavus administratorei dokumentų ir turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, t. y. nenustačius neteisėtų vadovo E. G. neteisėtų veiksmų, žalos dydžio, kilusio dėl dokumentų ir turto neperdavimo ar netinkamo jų perdavimo, bei kitų buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, negalima nustatyti administratorės civilinės atsakomybės sąlygų, susijusių su galimu tokio turto neišsaugojimu ar netinkamu jo realizavimu. Todėl būtent šia eilės tvarka turi būti sprendžiama dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, pirmiausia pasisakant dėl priešieškinio reikalavimų dalies, susijusios su bendrovės vadovo pareigos perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios bendrovės turtą, o vėliau vertinant, ar pagrįsti ieškinio dalies reikalavimai, susiję su administratorės civiline atsakomybe dėl galimo tokio turto praradimo ar netinkamo jo realizavimo. 

Dėl buhalterinės apskaitos vedimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir turto perdavimo aktų patikimumo

18.       Sprendžiant dėl priešieškinio ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo, būtina nustatyti šalims tenkančią įrodinėjimo naštą, įvertinti byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu šalys įrodinėja, koks turtas bendrovėje bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo būti, koks faktiškai buvo ir kokį turtą bendrovės vadovas perdavė administratorei bei šių įrodymų patikimumą.

19.       Bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir ginčo turto perdavimo administratorei metu galiojusios redakcijos ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte buvo nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėto straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

20.       Ginčo metu bankroto procesą reglamentavę įstatymai nedetalizavo įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros, taip pat ir administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu. Šią bylą pirmą kartą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros, taip pat ir administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu nereglamentavimas neatleidžia vadovo nuo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tinkamo įvykdymo pagal bendruosius reikalavimus, taikomus bendrovės turto apskaitai.

21.       Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016 28 punktas). Įmonės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą) kildinama ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiškais pagrindais, kitaip nei numatytu specialiu pagrindu – dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

22.       Ieškovas E. G., būdamas bendrovės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės turto apskaitos sudarymą bei šio turto perdavimą administratorei. Pirmiausia tinkamai vykdyti pareigas, susijusias su bendrovės turto bei dokumentų perdavimu, privalėjo buvęs bendrovės vadovas, t. y. ieškovas E. G.. Vertinant, ar šią pareigą ieškovas vykdė tinkamai, būtina nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su turto bei dokumentų perdavimu–priėmimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas E. G. tinkamai apskaitė bendrovės turtą ir ar visas įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai buvo perduoti administratorei. Tik nustačius, ar priėmimo–perdavimo aktuose nurodytas turtas atitinka bendrovės turto apskaitos dokumentus, kokia turto apimtis perduota administratorei, galima spręsti dėl vadovo ir / ar administratorės civilinės atsakomybės taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad byloje turi būti nustatyta, koks turtas įmonėje turto perdavimo metu buvo / galėjo būti, pavyzdžiui, vertinant inventorizacijos duomenis, turto įsigijimo duomenis, atsižvelgiant į turto prigimtį ir duomenis apie tokio turto įtraukimą į sąnaudas (dažai ir pan.) ir tik tokias aplinkybes nustačius, galima teigti, kad vadovo ir administratorės sudaryti turto priėmimo–perdavimo aktai atitiko kitus duomenis. Šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad dokumentų priėmimo–perdavimo aktai byloje turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir tik iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytuose priėmimo–perdavimo aktuose esantys duomenys patvirtina ieškovo ar atsakovės neteisėtus veiksmus, įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį.

23.       Vertinant pateiktų turto ir dokumentų perdavimo aktų įrodomąją galią svarbus tokių aktų turinys bei aktų sudarymo pagrindas. Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 23 d. (bankroto bylos iškėlimo diena) balanso, kurį pasirašė bendrovės vadovas E. G., bendrovė deklaravo turinti atsargų už 49 597 Eur. Byloje nustatyta, kad didžioji dalis bendrovės turto administratorei perduota 2017 m. balandžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuris parengtas vadovaujantis iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos atspausdintos atsargų likučių ataskaitos 2017 m. balandžio 11 d. duomenimis, šiuo aktu perduodamo turto vertė nurodyta – 49 597,37 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje nurodė, kad vertinant šiuos buhalterinės apskaitos duomenis, būtina atsižvelgti į tai, kad FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. 04/13-2-9-12038 nurodyta, jog 2014 m. liepos 31 d. atsargų nurašymo paskutinis koregavimas atliktas 2017 m. vasario 8 d., 2014 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo operacijos koreguotos 2017 m. vasario 9, 15, 20 d., 2015 m. gruodžio nurašymo aktai koreguoti 2017 m. vasario 15, 20 ir 21 d. FNNT 2019 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodoma, jog dėl BAĮ pažeidimų, neįmanoma nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2016 m. FNTT 2020 m. gruodžio 29 d. išvadoje, kuria papildoma 2019 m. lapkričio 18 d. išvada, nurodyta, jog dėl į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų 2015, 2016 m. ir 2017 m. vasarį įvykusių operacijų, iš viso už 6 718,11 Eur, neįvykusių prekių / paslaugų pardavimo operacijų, iš viso už 3 396,67 Eur, įforminimo apskaitos dokumentais ir įrašymo į 2016 m. buhalterinę apskaitą bei dokumentais nepagrįstų operacijų, iš viso už 4 110,23 Eur įtraukimo į 2013, 2015 m. buhalterinę apskaitą nesilaikant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d.

24.       Bendrovėje 2015–2017 m. nevykdyta atsargų inventorizacija. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai teikė rašytinius dokumentus, susijusius su inventorizacijos atlikimu, tačiau, kaip matyti iš šių dokumentų turinio, visi šie rašytiniai įrodymai sudaryti 2014 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad bendrovės veikla buvo susijusi su tvorų pardavimu ir dažymu, tai reiškia, jog tiek metalo gaminiai, tiek dažai buvo perkami ir naudojami kasdieninėje bendrovės veikloje nuolat ir dideliais kiekiais, esant tik 2014 m. pabaigos inventorizacijos duomenims, pagrįstai nusprendė, kad nėra galimybės nustatyti, koks kiekis metalo gaminių ir dažų buvo bendrovėje turto perdavimo administratorei metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovai pateikė PVM sąskaitas faktūras apie bendrovės įsigytus dažus laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau bendrovė dar kelis mėnesius po dažų įsigijimo vykdė veiklą, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad labiausiai tikėtina, jog šie dažai dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo naudojami bendrovės veikloje.

25.       Pirmosios instancijos teismo ši civilinė byla buvo sustabdyta, iki kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-40-440/2021) bus atlikta apskaitos ir finansų ekspertizė. Minėtoje civilinėje byloje ieškovai nurodė, jog apie 90 proc. prekių (metalo gaminių), naudojamų bendrovės veikloje, buvo tiekiama iš Estijos įmonės „Esselen Ou“. Minėtos ekspertizės metu nustatyta, jog nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 24 d. bendrovei galėjo būti išsiųsta medžiagų 410 807,53 Eur sumai, t. y. 11 862,62 Eur mažiau, nei nurodyta Estijos įmonės PVM sąskaitose faktūrose, medžiagų 422 670,15 Eur sumai užpajamuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nurašyta kaip sunaudojus gamyboje medžiagų už 326 911,55 Eur, parduota – už 82 213,56 Eur, o dokumentinis likutis 2017 m. vasario 20 d. – 13 545,04 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis metalo gaminių pirkimas iš minėtos Estijos įmonės 2016 m. spalio 24 d., o bendrovė dar kelis mėnesius vykdė veikla, todėl teismas nusprendė, kad labiausiai tikėtina, jog šie metalo gaminiai buvo naudojami bendrovės veikloje.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nesant galimybės nustatyti tikslaus turto perdavimo bankroto administratorei metu buvusio metalo gaminių ir dažų kiekio pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, visiškai pagrįstai konstatavo, jog 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Vertinant turto priėmimo–perdavimo aktus, jų turinį ir patikimumą, šie aktai turi būti vertinami kartu su kitais duomenimis apie bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, administratorės perdavimo metu darytomis nuotraukomis, nes aktuose yra nurodyti duomenys iš apskaitos, kuri buvo vedama netinkamai. Dėl šių aplinkybių laikytina pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto priėmimo–perdavimo aktuose, kurie paruošti vadovaujantis iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos atspausdintos atsargų likučių ataskaitos duomenimis, nurodyti duomenys yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės dėl bendrovėje netinkamai vestos buhalterinės apskaitos.

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).

28.       Priešingai nei teigia ieškovai apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, būtent taip, kaip nurodė bylą pirmą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia įvertino buhalterines apskaitos vedimo tinkamumą, turto perdavimo aktų patikimumą, o nustačius, kad apskaitos duomenys buvo koreguojami 2017 m. (prieš bankroto bylos iškėlimą), kad nuo 2015 m. nebuvo atliekama atsargų inventorizacija, kad turto perdavimo aktai parengti netinkamai tvarkomos apskaitos duomenis, pagrįstai nusprendė, kad būtent tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo neužtikrinusiam bendrovės vadovui E. G. tenka našta įrodyti, koks ir kiek turto turėjo būti bendrovėje bankroto bylos iškėlimo dieną, kokį turtą jis perdavė administratorei, šio turto kiekį ir kokybę. E. G. našta įrodyti aplinkybes dėl tinkamo turto perdavimo tenka ir iš jam, kaip specialiajam civilinių teisinių santykių subjektui (įmonės vadovui), materialinės teisės normų numatytų pareigų. Faktas, kad apskaita buvo netinkamai vedama lemia tai, kad būtent vadovui tenka našta įrodyti turto sudėtį, kiekį, panaudojimo teisėtumą ir kt.

29.       Ieškovai apeliaciniame skunde, kaip paneigiančia bendrovės buhalterinės apskaitos trūkumus, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-643-450/2019, kurioje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Nėra pagrindo sutikti su ieškovais, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje teismas paneigė buhalterinės apskaitos neteisingumą ir neteisėtumą. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nepaisant to, kad buvo nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai, nebuvo pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad net ir pripažinus, jog šiuo atveju įmonės apskaitoje buvo fiksuojami ne visiškai tikslūs finansiniai duomenys, tačiau tai nevertinama kaip pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovai, bendrovės buhalterinės apskaitos trūkumai buvo nurodyti, tačiau teismas jų nevertino kaip pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu. Minėta nutartis nepaneigia, kad bendrovėje buhalterinė apskaita vesta netinkamai.

30.       Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad netinkamos buhalterinės apskaitos įrodymais negalėjo būti laikomos specialistų išvados, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, nors patys apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010, kurioje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu specialisto pateikta išvada civilinėje byloje gali būti vertinama kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas, matyti, kad teismas FNTT išvadas ir vertino kaip rašytinius įrodymus. Duomenų, kurie galėtų paneigti specialistų išvadas, ieškovai nenurodo.

31.       Laikytini nepagrįstais ieškovų argumentai, kad apskaitos programos duomenis pakoregavo pati administratorė – FNTT išvadose aiškiai nurodyta, kad korekcijos atliktos 2017 m. vasarį, kuomet dar net nebuvo iškelta bankroto byla.

32.       Ieškovai apeliaciniame skunde plačiai pasisako dėl buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo ir priežastinio ryšio tarp buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo ir žalos nebuvimo, tačiau pažymėtina, kad šis priežastinis ryšys byloje nebuvo įrodinėjamas. Byloje buvo įrodinėjama žala bendrovei, padaryta vadovui neperdavus įmonės turto ar perdavus ne tą turtą. Buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo konstatavimo šioje byloje faktas sudaro pagrindą perkelti ieškovui E. G. papildomą įrodinėjimo naštą, taip pat sudaro pagrindą abejoti perdavimo aktų turinio patikimumu. Bendrovė neįrodinėjo, kad netinkamai vesta buhalterinė apskaita sukėlė žalą, o įrodinėjo, kad žalą bendrovei sukėlė buvusio įmonės vadovo veiksmai neperduodant bendrovės turto arba perduodant ne bendrovės turtą.

33.       Aplinkybę, kad bendrovėje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, patvirtina ir tai, kad bendrovės buhalterė R. G. už netinkamą pareigų atlikimą (apskaitos tvarkymą) buvo atleista iš darbo. Tą patvirtina ir patys ieškovai. Taip pat, kaip matyti iš byloje šalių pateiktų duomenų, E. G. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, kuris buvo nutrauktas, tačiau vėliau buvo atnaujintas ir šiuo metu tebevyksta. 

34.       Taip pat netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą iš dalies patvirtina ir byloje pateikta UAB „Ad notatio“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus. Sutiktina su ieškovais, kad Šiaulių apygardos teismas (civilinė byla Nr. B2-146-357/2020), spręsdamas dėl bendrovės tyčinio bankroto ir aptardamas šią ataskaitą, konstatavo tam tikrus jos trūkumus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismo nutartyje pateikta ataskaitos kritika nepaneigia didžiosios dalies ataskaitos išvadų, jog bendrovėje buhalterinė apskaita vesta netinkamai.

35.       Kaip jau šioje nutartyje minėta, pirmą kartą šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas priteisė bendrovei iš buvusio vadovo žalos atlyginimą dėl darželio „Raudonkepuraitė“ pirktų prekių neišsaugojimo ir neperdavimo administratorei. Nustatyta, kad darželio „Raudonkepuraitė“ pirkti segmentai, kurie pagal byloje esančius dokumentus turėjo būti bendrovėje likę, administratorei perduoti nebuvo, nėra duomenų, kur šie gaminiai galėtų būti, todėl papildomai kyla pagrįstų abejonių dėl buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo, taip pat papildomai pagrindžiama aplinkybė, kad bendrovės deklaruojamas turimas turtas ir realiai bendrovės turimas turtas nesutampa.

36.       Buhalterinės apskaitos netinkamą vedimą bei 2017 m. balandžio 14 d. turto perdavimo akto nepatikimumą patvirtina ir tai, kad pagal atsargų likučių duomenis (ir akto duomenis) administratorei, be kita ko, buvo perduoti tik 7 vnt. vartelių ir 6 tvoros tinklo rulonai, tačiau į bylą pateikta 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad E. G. iš bendrovės nusipirko 65 vnt. vartelių ir 25 rulonus tvoros tinklo. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo perdavimo akto nepatikimumą ir neatitikimą faktinei situacijai.

37.       Taigi, šioje nutarties dalyje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant įstatymo keliamų reikalavimų, buvo koreguojama prieš pat bankroto bylos iškėlimą, o perdavimo aktai neatitinka tikrovės. Nustačius šias aplinkybes vertintini konkretūs šalių pareikšti reikalavimai byloje esančių faktinių duomenų kontekste.

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už neperduotą bendrovės turtą ir administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų

38.       Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė procesinė situacija, kai ieškovai, pareiškę netiesioginį ieškinį bendrovės interesais, reikalauja žalos atlyginimo iš administratorės, argumentuodami tuo, kad administratorė prarado ar paslėpė dalį jai perduoto bendrovės turto, o administratorė teigia, jog jai nebuvo perduotas visas bendrovės turtas arba perduotas nekokybiškas turtas arba ne tas turtas, kuris nurodomas 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo aktuose. Didžioji šių reikalavimų dalis yra susijusi su tuo pačiu turtu. Toliau pasisakant dėl byloje pareikštų reikalavimų, apžvelgtinos tiek bendrovės vadovo, tiek administratorės civilinės atsakomybės kilimo prielaidos.

39.       Kaip jau minėta, ĮBĮ nustato buvusiam bankrutuojančios bendrovės vadovui pareigas, susijusias su turto ir dokumentų perdavimu. Priešieškiniu pareikšti reikalavimai susiję su netinkamu šių vadovo pareigų vykdymu, reikalaujant taikyti vadovui civilinę atsakomybę. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju bendrovei kilo pareiga įrodyti neteisėtus ieškovo E. G. veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, o ieškovas E. G. turėjo paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama, nustačius prieš tai minėtas sąlygas.

40.       Pažymėtina, kad administratoriui nustačius, jog bankrutuojančioje įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nesant dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, minėtas turtas natūra ir privalo būti perduotas administratoriui. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai).

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).

42.       Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje buvo nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

43.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Dėl dažų (atliekų) perdavimo

1.       Ieškinyje ieškovai nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo perduoti bendrovės veikloje naudoti milteliniai dažai (turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo akto 4-5 psl.). Ieškovų teigimu, atsakovei perduoti kokybiški dažai, o atsakovė 2017 m. gegužės 31 d. sudarė sutartį su pavojingų atliekų tvarkytoju ir perdavė bendrovei priklausiusius dažus sunaikinimui, o dėl tokių atsakovės veiksmų bendrovė patyrė žalą, kurios dydis yra 11 378,32 Eur (dažų balansinė vertė (t. y. įsigijimo arba gamybos savikaina) – 10 283,32 Eur; sumokėta dažų naikinimo (tvarkymo) kaina – 1 095 Eur). Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovei perduota 2 885 kg miltelinių dažų, tačiau tvarkymui perduota tik 1 810 kg dažų. Taigi, administratorė prarado (paslėpė) virš 1 t dažų. Aplinkybę, kad administratorei perduoti milteliniai dažai ir ji sunaikino kokybiškus miltelinius dažus, ieškovai iš esmės įrodinėjo UAB „Toksika“ PVM sąskaitoje faktūroje bei pavojingų atliekų lydraštyje nurodyta informacija, jog sunaikinti milteliniai dažai, o ne atliekos, bei A. D. rašytiniais paaiškinimais, jog jis nepirko dažų, kadangi dažai buvo jam netinkamos spalvos. Ieškovai taip pat pateikė PVM sąskaitas faktūras apie bendrovės įsigytus dažus laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio 2 d., įrodinėdami, kad turėjo būti likę kokybiškų dažų, kurie ir buvo perduoti administratorei.

2.       Priešieškinyje bendrovė nurodė, kad teisės aktai įpareigoja įmonės vadovą administratorei perduoti įmonės turtą, o bendrovės turtą pagal buhalterinės apskaitos duomenis sudarė milteliniai dažai. Nurodė, kad administratorei perėmus maišus su supiltais milteliais paaiškėjo, kad tai buvo ne milteliniai dažai, o atliekos, todėl administratorė jas utilizavo ir bendrovė papildomai patyrė išlaidų, susijusių su atliekų utilizavimu. Administratorė priešieškiniu prašė teismo priteisti tiek neperduotų dažų kainą, tiek ir atliekų utilizavimo kainą, t. y. 11 378,32 Eur.

3.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovai teikė įrodymus (PVM sąskaitas faktūras) apie bendrovės įsigytus dažus laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau taip pat nustatęs, kad bendrovė dar kelis mėnesius po dažų įsigijimo vykdė veiklą, nusprendė, jog labiausiai tikėtina, kad šie dažai buvo naudojami bendrovės veikloje ir tai, kas buvo perduota administratorei, buvo dažymo procese likusios atliekos, kurias administratorė pagrįstai perdavė utilizavimui. Prie tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo įvertinęs: UAB „Litnobiles“, iš kurios bendrovė pirko miltelinius dažus, rašytinius paaiškinimus, prie šių paaiškinimų pridėtas dažų naudojimo ir laikymo instrukcijas, nuotraukas, kokiose pakuotėse turi būti saugomi milteliniai dažai; turto priėmimo–perdavimo metu ir vėliau darytas nuotraukas, iš kurių matyti, jog administratorei perduoti ne originaliose pakuotėse, o į maišus supilti kažkokie milteliai, šie maišai sudėti ant paletės, apvynioti plėvele; vieno iš pagrindinių bendrovės kreditorių UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“ atsisakymą įsigyti šiuos dažus argumentuojant tuo, jog tai yra atliekos. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino A. D. elektroninį laišką, kad jis neva dažų nepirko dėl jam netinkamos spalvos, kadangi A. D. yra buvęs bendrovės darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos nesant galimybės nustatyti, koks kiekis dažų buvo perduotas administratorei, įvertinus kitus bylos įrodymus, labiausia tikėtina, jog administratorei ir buvo perduota tik 1 810 kg atliekų, kadangi nei miltelinių dažų, nei kitokių dažų pakuočių neužfiksuota.

4.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius duomenis apie dažų (atliekų) perdavimą administratorei, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog labiausiai tikėtina, kad administratorei buvo perduotos atliekos, o ne kokybiški dažai. Prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

5.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieškovų nurodomame Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria teismas grąžino bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, 48 punkte, teismas nenustatė dažų atliekų kiekio ir kokybės, juo labiau nekonstatavo, jog administratorei perduoti dažai, o pavedė tai padaryti pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant bylą. Šią bylą pirmą kartą nagrinėdamas Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad susitarimas dėl utilizavimo paslaugų suteikimo bei utilizavimo lydraštis patvirtina, jog utilizuota 1 810 kg dažų, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, ar likusi priėmimo–perdavimo akte nurodyta dažų dalis perduota administratorei. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tiek šalys, tiek teismas sprendime akcentavo, kad perduota 2 885 kg miltelinių dažų, nors iš 2017 m. balandžio 17 d. turto priėmimo–perdavimo matyti, kad į 2 885 kg dažų sumą įtraukti ne tik milteliniai dažai, bet ir kitokio pobūdžio dažai – architektūriniai, akriliniai dažai ar tiesiog „dažai“, dėl kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, nors faktiškai architektūriniais dažais įvardyti dažai sudaro didžiausią dalį akte nurodytų dažų (net 2 080 kg). Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra detalizuojami nei gamintojai, nei visų dažų įsigijimo dokumentai, bendrai visus dažus įvardijant tiesiog „milteliniais dažais“. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad tik nustačius, koks dažų kiekis buvo perduotas, teismas galėtų spręsti dėl dažų kokybės, o nustačius, jog jie netinkami naudoti – spręsti dėl priežasčių, kurios lėmė dažų netinkamumą naudoti pagal paskirtį, vertinti jų realizavimo aplinkybes, taip nustatant kurio iš subjektų (buvusio bendrovės vadovo ar administratorės) veiksmai galėjo lemti žalos atsiradimą.

6.       Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas neatmetė jų pateiktų 2016 m. dažų įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų, o ieškovų įrodinėtus dažų įsigijimus įvertino kontekste aplinkybių, kurios patvirtino, kad bendrovė veiklą vykdė dar iki 2017 m. balandžio, kuomet bendrovei iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kad dažų nebuvo įsigyta, o nurodė, kad tikėtina, jog įsigyti dažai buvo naudojami bendrovės veikloje iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš byloje esančių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovė 2016 m. deklaravo gavusi daugiau nei 1,1 mln. Eur pajamų, todėl tikėtina, kad tokioms pajamoms gauti bendrovė galėjo būti įsigijusi dažų už ieškovų pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas (maždaug 60 tūkst. Eur).

7.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog perduoti kokybiškų dažų kiekiai užfiksuoti 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo perdavimo akte. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas, įvertinęs tai, kad šis aktas parengtas pagal koreguotos ir netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos duomenis, nusprendė, kad šis aktas nepatikimas ir siekdamas nustatyti faktiškai administratorei perduotų dažų (ar atliekų) kiekį bei kokybę teismas nusprendė, kad būtina remtis kitais bylos įrodymais. Ieškovai neįrodinėjo, kiek ir kokių konkrečių dažų administratorei perduota, tik teigė, kad administratorei perduota 2 885 kg kokybiškų dažų (nenurodant nei pavadinimų nei detalizuojant perdavimo akte nurodytus dažų skirtumus (milteliniai; architektūriniai; ir kt.)), remdamiesi iš esmės tik priėmimo–perdavimo aktu, parengtu pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, kuri, kaip jau šioje nutartyje minėta, buvo netinkamai vedama, be to, apskaitos duomenys buvo koreguoti dar prieš bankroto bylos iškėlimą ir nėra pakankamai patikimi, kad šiais duomenimis būtų galima remtis nustatant faktiškai bendrovės turėtas dažų rūšis, kiekį ir kokybę. Šioje byloje esant duomenims, kad bendrovė 2016 m. pirko dažus ir vykdė veiklą iki 2017 m. balandžio, ieškovui E. G., teigiančiam, kad bendrovėje buvo likę 2 885 kg kokybiškų dažų, teko procesinė našta įrodyti aplinkybę, kad dažai nebuvo sunaudoti ir buvo perduoti administratorei iškėlus bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikina ieškovų argumentai, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje buvo kokybiškų miltelinių dažų, o ieškovai neįrodinėjo, kad bendrovėje buvo kokių nors kitokių nei miltelinių dažų.

8.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiausiai tikėtina, jog administratorei buvo perduota tik 1 810 kg miltelinių dažų atliekų. Remiantis UAB „Litnobiles“, iš kurios bendrovė pirko dažus, rašytiniais paaiškinimais, dažų naudojimo ir laikymo instrukcijomis, nuotraukomis dėžių, kuriose dažai turi būti laikomi, matyti, kad milteliniai dažai gali būti laikomi tik originaliose sandariose pakuotėse – dėžėse, ant kurių aiškiai nurodyta tiek miltelinių dažų spalva, tiek laikymo sąlygos, galiojimo terminai, gamintojas, kiekis ir t. t. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų (į bylą pateiktos nuotraukos, darytos administratorės įgalioto asmens, o apie tai, kad buvo fotografuojama ieškovas E. G. buvo informuotas, ši aplinkybė nurodyta ir priėmimo–perdavimo akte), administratorei perduotos ne dėžės su milteliniai dažais ir aiškiai nurodytu jų gamintoju, tačiau maišai, sukrauti ant medinės paletės, apvynioti plėvele, o maišuose yra iš dalies sukietėjusi miltelių pavidalo medžiaga (administratorė vieno maišo turinį yra nufotografavusi ir nuotrauką pateikusi į bylą). Akivaizdu, kad tai nėra originalios dažų pakuotės, o, kaip matyti iš UAB „Litnobiles“ rašto, nelaikant miltelinių dažų originaliose pakuotėse, jie gali tapti netinkamais naudoti. 

9.       Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad administratorei perduoti maišai su atliekomis, o ne su dažais, patvirtina ir tai, jog pagrindinė bendrovės kreditorė UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“, kuri prekiauja tvorų elementais ir dalimis, nepanoro pirkti ieškovų nurodomų miltelinių dažų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kreditorė, kuri dėl bendrovės bankroto netenka didelių sumų, būtų suinteresuota atgauti bent dalį lėšų ar įsigyti naudojimui tinkamo bendrovės turto, todėl kokybiškų dažų utilizavimas papildomai susimokant už šią paslaugą neatitiktų šios kreditorės interesų.

10.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinkimu nesiremti A. D. el. laiške pateikta informacija nepirkti iš administratorės dažų dėl to, kad A. D. nerado jam tinkamos spalvos dažų. A. D. dirbo bendrovėje, buvo atsakingas už dažymo procesus, taigi, šis asmuo yra susijęs su ieškovais. Be to, el. laiške A. D. nurodė, kad apžiūrėjęs administratorės turimus dažus jų nepirko, nes nerado jam tinkamos spalvos, tačiau dažų tiekėja UAB „Litnobiles“ nurodė, kad vizualiai, nesant originalios pakuotės, nėra galimybės nustatyti dažų spalvos. Todėl šiuo aspektu pritartina atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad A. D. pagal miltelių spalvą negalėjo nuspręsti, kad jam netinka dažų spalva, kadangi administratorės turimos atliekos laikomos neoriginaliose pakuotėse, todėl šis rašytinis įrodymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kritiškai.

11.       Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat teigia, kad administratorės įgaliotas asmuo ir UAB „Toksika“ specialistas pavojingų atliekų lydraštyje patvirtino, kad administratorė perduoda utilizuoti miltelinius dažus, ieškovų teigimu administratorė ir kituose dokumentuose raštu patvirtino, kad perduotos utilizuoti ne atliekos, o milteliniai dažai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Administratorės įgaliotas asmuo A. K. pavojingų atliekų lydraštyje parašu patvirtino, kad perduoda atliekas, kurios yra pavojingos. Įrašas „milteliniai dažai“ negali būti vertinamas kaip kokybės patvirtinimas. Nepagrįsti ir argumentai, kad administratorė atskiruose dokumentuose vartodama sąvoką „milteliniai dažai“ pripažino, kad jai perduoti kokybiški milteliniai dažai. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atskiros iš konteksto paimtos dokumentų frazės nereiškia, kad faktą dėl kokybiškų miltelinių dažų perdavimo būtų galima laikyti įrodytu.

12.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad administratorei perduota 1 810 kg atliekų, o ne dažų, už kurių utilizavimą ji dar turėjo sumokėti 1 095 Eur, ir nebuvo perduotas likęs 1 075 kg 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo akte nurodytas dažų kiekis (2 885 – 1 810), nusprendė, jog bendrovė patyrė žalą dėl buvusio vadovo E. G. neteisėtų veiksmų (neperdavus dalies dažų ir perdavus ne dažus, o atliekas). Dėl to teismas nusprendė, kad bendrovės patirta žala, t. y. žala už neperduotus dažus (balansinė vertė) – 10 283,32 Eur, bei sumokėta 1 095 Eur suma už atliekų utilizavimą, iš viso 11 378,32 Eur, priteistina atsakovei iš ieškovo E. G..

13.       Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kaip jau šioje nutartyje minėta, ir kaip nustatė pats pirmosios instancijos teismas, turto priėmimo–perdavimo aktuose (įskaitant 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo aktą), kurie paruošti vadovaujantis iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos atspausdintos atsargų likučių ataskaitos duomenimis, nurodyti duomenys yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės dėl bendrovėje netinkamai vestos buhalterinės apskaitos. Nustačius, kad 2017 m. balandžio 14 d. turto priėmimo–perdavimo aktas ir jame pateiktas turto sąrašas yra nepatikimas įrodymas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą dėl neperduotų dažų balansinės vertės ir atliekų utilizavimo kainos priteisimo iš ieškovo E. G.. Kadangi minėtas aktas nepatikimas, o, kaip jau šioje nutartyje minėta, dėl nevykdytos inventorizacijos, netinkamai vestos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti, kiek ir kokio turto bendrovėje turėjo būti, šiuo aktu negali būti remiamasi sprendžiant, kokio turto bendrovės vadovas administratorei neperdavė. Aplinkybė, kad bendrovės vadovas perdavė administratorei bendrovės veikloje naudotų miltelinių dažų atliekas, kurias administratorė turėjo utilizuoti, nesuponuoja išvados dėl vadovo neteisėtų veiksmų, ar žalos bendrovei padarymo, nes bendrovė iki 2017 m. vykdė veiklą ir tikėtina, kad susidarė miltelinių dažų atliekos, kurias teko utilizuoti, nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šios atliekos susidarė ne bendrovės veikloje. Tai, kad administratorei neperduota dalis dažų, kurių faktinis buvimas bendrovėje nėra įrodytas, ir perduotos atliekos, nereiškia neteisėtų vadovo veiksmų. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad bankroto bylos iškėlimo metu bendrovėje buvo konkretus kokybiškų dažų kiekis.

14.       Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimus dėl dažų neperdavimo ir atliekų perdavimo. Šioje nutarties dalyje nustačius, kad administratorei, labiausiai tikėtina, perduota būtent 1 810 kg miltelinių dažų atliekų, administratorė šias atliekas pagrįstai utilizavo (ĮBĮ 37 straipsnio 5 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su kokybiškų dažų utilizavimu ir jų paslėpimu.

Dėl metalo gaminių (laužo) perdavimo

15.       Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovei perduota iš viso daugiau nei 26 t metalo gaminių, kurių balansinė vertė (t. y. įsigijimo arba gamybos savikaina) buvo 24 814,59 Eur, o atsakovė po nutarties iškelti bankroto bylą pardavė (be kreditorių susirinkimo sprendimo) metalo laužo supirktuvei kokybiškas bendrovės prekes pavadindama jas metalo laužu, gaudama tik 4 622,08 Eur. Ieškovų teigimu, kadangi prekių buhalterinė vertė, nurodyta turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo akte, buvo 24 814,59 Eur, todėl savo veiksmais atsakovė padarė bendrovei 20 192,51 Eur žalą. Taip pat ieškovai nurodė, kad atsakovė prarado ar paslėpė dalį perduoto bendrovei turto, kadangi atsakovei perduota 26 166,43 kg metalo prekių, o kaip metalo laužas buvo priduota tik 20 410 kg prekių. Taigi, atsakovė prarado (paslėpė) daugiau nei 5 t metalo prekių.

16.       Priešieškinyje bendrovė nurodė, kad finansinėje apskaitoje buvo apskaityti metalo gaminiai, kuriuos įmonės vadovas turėjo perduoti administratorei. Perimant įmonės turtą nustatyta, kad tai nėra tinkami naudoti ir parduoti metalo gaminiai, o tai yra tų gaminių dalys, todėl šie likučiai buvo nufotografuoti ir parduoti metalo laužą superkančiai įmonei, kuri priskyrė šiuos likučius atitinkamai kategorijai ir pagal 2017 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo administratorei 4 622,08 Eur. Įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota, kad įmonė turėjo ir administratorei privalėjo perduoti metalo gaminių, kurių vertė 24 814,59 Eur, o paaiškėjus, kad tai nebuvo turtas, o turto likučiai, kuriuos pavyko realizuoti už 4 622,08 Eur, įmonei padaryta 20 192,51 Eur žala, kuri buvo padaryta įmonės vadovui neišsaugojus ir neperdavus įmonės turto.

17.       Administratorė teigė, kad jai perduoti didžiąją dalimi ne segmentai, vartai, varteliai ar kiti tinkami naudoti metalo gaminiai (išskyrus tą kiekį, kuris buvo perduotas administratorei, ir su kuriuo ji sutinka), o 20 410 kg metalo laužo, kurį ji pardavė į metalo laužo supirktuvę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir ieškovų paaiškinimų, ieškovai aplinkybę, kad administratorei parduotas ne metalo laužas, o tinkamos kokybės metalo gaminiai, įrodinėjo teigdami, jog bendrovė visą metalo laužą buvo pardavusi dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl tokio kiekio metalo laužo bendrovėje būti negalėjo. Šią aplinkybę grindė PVM sąskaitomis faktūromis ir prekių priėmimo aktais, iš kurių matyti, jog metalo laužas parduotas šioms bendrovėms: UAB „Šulcas ir partneriai“ ir UAB „Vygarsta“ (šiuo metu – UAB „Sunrealas“). Pirmosios instancijos teismas dėl aplinkybių, susijusių su metalo gaminiais, iškvietė liudyti buvusį bendrovės Vilniaus padalinio darbuotoją S. L..

18.       Pirmosios instancijos teismas iš UAB „Šulcas ir partneriai“ bei UAB „Vygarsta“ (šiuo metu – UAB „Sunrealas“) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir prekių priėmimo aktų nustatė, jog minėtoms įmonėms bendrovė nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. pardavė 28 823 kg metalo laužo. Teismas nustatė, kad toks kiekis metalo laužo susidarė per pusės metų bendrovės veiklos laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė tęsė veiklą, o bankroto byla jai iškelta tik 2017 m. kovo 23 d., nusprendė, kad labiausia tikėtina, jog 20 410 kg metalo gaminių, kurie, pasak ieškovų, buvo administratorei perduoti kokybiški metalo gaminiai, ir buvo metalo laužas, likęs bendrovei tęsiant veiklą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šią aplinkybę patvirtina ir turto perdavimo metu bankroto administratorės įgalioto asmens darytos nuotraukos, iš kurių akivaizdu, jog tokio kiekio, koks nurodytas 2017 m. balandžio 14 d. priėmimo–perdavimo akte, turto perdavimo metu aikštelėje nebuvo. Teismas nusprendė, kad administratorė, parduodama metalo laužą, žalos bendrovei nepadarė, o gavo papildomų pajamų. Konstatavęs, jog administratorei perduoti ne kokybiški metalo gaminiai, o metalo laužas, neperduotų metalo gaminių balansinei vertei esant 24 814,59 Eur, teismas konstatavo, jog neperduodamas bendrovės turto (metalo gaminių) administratorei, E. G. neteisėtais veiksmais padarė bendrovei 20 192,51 Eur žalą (24 814,59 – 4 622,08).

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad pakartotinai bylą nagrinėjant teismas turi įvertinti, kiek metalo gaminių bankroto bylos iškėlimo momentui galėjo būti. Kaip jau šioje nutartyje minėta, kadangi bendrovėje kelis metus prieš bankroto bylos iškėlimą nebuvo atliekama inventorizacija, buhalterinė apskaita vedama netinkamai, o atsargų likučiai buhalterinės apskaitos programoje buvo koreguoti prieš bankroto bylos iškėlimą, buvusiam bendrovės vadovui ieškovui E. G. tenka procesinė našta įrodyti, koks turtas bendrovėje buvo bendrovės bankroto iškėlimo dienai. Taigi, administratorei perduotus, įmonėje turėjusius būti atsargų (metalo gaminių) kiekius turėjo įrodinėti ieškovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai šios pareigos tinkamai neįvykdė, bylos nagrinėjimo metu pateikė tik didelį kiekį rašytinių įrodymų dėl metalo pirkimo įvairiomis datomis, tačiau nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kiek iš įsigytų metalo gaminių įmonėje turėjo likti bankroto bylos iškėlimo dieną. 

20.       Priešingai nei ieškovai nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad visi bendrovės turėti metalo gaminiai sunaudoti bendrovės veikloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po ieškovų nurodomų metalo gaminių įsigijimo, bendrovėje toliau vykdant veiklą, metalo gaminiai, tikėtina, kad buvo naudojami įmonės veikloje. 

21.       Ieškovų teigimu, sprendime netinkamai vertinti įrodymai dėl iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo vykdyto metalo laužo pardavimo, nes ieškovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad susidaręs metalo laužas buvo parduotas metalo supirktuvei dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir priešingai nei nurodyta sprendime, metalo laužas susidarė per ilgą laiką. Ieškovai teigia, kad byloje nėra kitų sąskaitų už ankstesnius metalo laužo pardavimus, o tai reiškia, kad metalo laužas buvo sukauptas per ilgą laikotarpį.

22.       Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, ieškovai pirmosios instancijos teisme neteigė, kad metalo laužas susidarė per ilgą laikotarpį, per kurį laiką susidarė metalo laužas ieškovai aiškiai nenurodė. Kadangi ieškovai šia aplinkybe nesirėmė pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybės, kad metalo laužas bendrovėje susidarė per ilgą laikotarpį, nepasisako ir šių argumentų nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

23.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bendrovei nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. pardavus iš viso 28 823 kg metalo laužo, ir bendrovei nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. toliau tęsiant veiklą galėjo susidaryti 20 410 kg metalo laužo. 

24.       UAB „Sunrealas“ (metalo laužo supirkimo įmonės) vadovė pateikė administratorei raštą, kuriame nurodė, kad į metalo supirktuvę buvo perduoti nedažyti, surūdiję, nusilupusiais dažais metaliniai vamzdžiai (kvadratiniai ir apvalūs) ir kitų metalų likučiai, taip pat tvoros tinklo, segmentų ir kitos defektuotos tvoros elementų dalys. Parduoti segmentai nestandartinių matmenų: nupjaustyti, sulankstyti. Tvoros tinklas įvairių tipų, nestandartinių matmenų. Šis rašytinis įrodymas sudaro pagrindą manyti, kad administratorė kokybiškų metalo gaminių metalo laužą superkančiai įmonei nepardavė.

25.       Aplinkybės, kad bendrovėje bankroto bylos iškėlimo metu galėjo būti kokybiškų metalo gaminių patikimai nepatvirtino ir apklaustas buvęs bendrovės Vilniaus padalinio darbuotojas S. L.. Pastarasis nurodė, kad dirbo bendrovės padalinyje Vilniuje, o bankroto bylos iškėlimo metu Vilniaus padalinyje buvęs bendrovės turtas išvežtas į Šiaulius (iš kur administratorės ir buvo perimtas), tačiau nors ir tvirtino, kad buvo išvežtas kokybiškas, parduoti tinkantis turtas, tačiau nurodė, kad šią aplinkybę galintį patvirtinti važtaraštį išmėtė. Byloje jo kopijų nėra, nors S. L. patvirtino, visuomet būdavo bent kelios važtaraščių kopijos.

26.       Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės (dėl įmonės vadovo netinkamai tvarkytos apskaitos, neatliktų inventorizacijų ar neišsaugotų jų dokumentų) sudaro pagrindą teigti, kad įmonėje turėjusio būti metalo gaminių likučio neįmanoma nustatyti. Nesant galimybės objektyviai nustatyti, kiek metalo gaminių (laužo) bendrovė turėjo (ar kiek metalo gaminių (laužo) turėjo būti) bankroto bylos iškėlimo metu, nėra prielaidų priešieškinio reikalavimo dėl neperduotų metalo gaminių tenkinimui, todėl priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, bendrovės vadovui neperdavus kokybiškų metalo gaminių patenkintas nepagrįstai.

27.       Ieškiniu ieškovai reikalavo priteisti iš administratorės žalos atlyginimą, kadangi administratorė pardavė metalo laužo supirktuvei kokybiškas bendrovės prekes pavadindama jas metalo laužu, be to, ieškovų teigimu, atsakovė prarado (paslėpė) daugiau nei 5 t metalo prekių. Tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad administratorė kaip metalo laužą pardavė kokybiškus metalo gaminius, tokių gaminių faktinio buvimo bankroto bylos iškėlimo metu ieškovai neįrodė, iš esmės visi dokumentai, kurie patvirtina, kad bendrovė įsigijo metalo gaminius, negali patvirtinti ir to, kad šie gaminiai nebuvo sunaudoti bendrovės veikloje ir buvo ir bankroto bylos iškėlimo dieną. Taigi, byloje esantys duomenys taip pat nesudaro prielaidų tenkinti ir ieškinio reikalavimų, susijusių su kokybiškų metalo gaminių pardavimu kaip metalo laužo, bei dalies metalo gaminių, praradimu (neišsaugojimu).

Dėl kitų priešieškinio reikalavimų

28.       Priešieškiniu bendrovė taip pat prašė priteisti iš E. G. žalos atlyginimą už administratorei neperduotą ar perduotą ne tą turtą: kompiuterį „Asus X502CA 1007U/4/320GB W8“; perforatorių „Makita“; elektros srovės generatorių; akumuliatorinių įrankių komplektą; suvirinimo aparatą; dulkių siurblį; vaizdo stebėjimo sistemą; du elektros generatorius „RID“; vejapjovę.

29.       Pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio reikalavimų, susijusių su kompiuteriu, perforatoriumi, elektros srovės generatoriumi, akumuliatorinių įrankių komplektu, suvirinimo aparatu, dulkių siurbliu ir 2013 m. kovo 25 d. į eksploataciją įvesta vaizdo stebėjimo sistema. Bendrovė sprendimo dalies, kuria atmesti šie priešieškinio reikalavimai, neskundė. Nors ieškovai apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl žalos atlyginimo priteisimo už minėtus daiktus, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovai tai daro, kadangi šių bendrovės reikalavimų teismas netenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie pateikti dėl sprendimo dalies, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, kadangi akivaizdu, jog ši sprendimo dalis yra naudinga ieškovams. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie pateikti dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai, susiję su vaizdo stebėjimo sistema, kuri į eksploataciją įvesta 2014 m. lapkričio 20 d., dviem elektros generatoriais „RID“ ir vejapjove.

30.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo E. G. bendrovei priteisė dviejų elektros srovės generatorių „RID“ likutinę vertę, t. y. 2 761,32 Eur (po 1 380,66 Eur už kiekvieną), tačiau nurodė, kad priteista vertė yra įsigijimo vertė. Kaip matyti iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, šių generatorių įsigijimo vertė buvo 2 783 Eur, todėl teismo nurodymas, kad priteisiama įsigijimo vertė, laikytinas rašymo apsirikimu.

31.       Apeliaciniame skunde ieškovai pateikia argumentus dėl elektros srovės generatoriaus, kuris administratorės jau buvo parduotas ir dėl kurio priešieškinyje pareikštų reikalavimų ieškovui E. G. teismas netenkino. Ieškovai aiškių argumentų, kuriais skundžia būtent pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl žalos, susijusios su elektros srovės generatoriais „RID“, nepateikė, todėl dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo plačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Paminėtina tik tai, kad ieškovai nurodė, jog priešieškinio dalis dėl generatorių paliktina nenagrinėta, kadangi tuo metu buvo nagrinėjama byla, o šiuo metu, aktualiu klausimu jau yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-585-450/2020. Tačiau, kaip matyti iš minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio, elektros srovės generatoriai „RID“ ir su jais susijusios aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo pritarti šiam apeliacinio skundo argumentui.

32.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, bendrovė 2015 m. birželio 19 d. įsigijo vejapjovę „LC 53E“, kurios vertė 446,28 Eur be PVM. Pagal bendrovės vadovo 2011 m. sausio 12 d. įsakymą, bendrovėje turėjo būti apskaitomas ilgalaikis turtas, kurio vertė viršijo 1 000 Lt (289,62 Eur), todėl minėta vejapjovė turėjo būti apskaityta kaip įmonės ilgalaikis turtas ir įvesta į eksploataciją, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Minėta vejapjovė 2015 m. pabaigoje nurašyta, nuo jos įsigijimo iki nurašymo nepraėjo nei pusės metų laikotarpis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog per kelis mėnesius vejapjovė nusidėvėjo, todėl teismas priėjo prie išvados, jog minėta vejapjovė bendrovės lėšomis buvo įsigyta ne bendrovės reikmėms, todėl bendrovės buvęs vadovas turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurį lygi vejapjovės įsigijimo kainai, t. y. 466,28 Eur.

33.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime nėra atskleista, kokia žala padaryta dėl vejapjovės įvedimo į eksploataciją techninės spragos, taip pat ignoruotas faktas, kad vejapjovė buvo eksploatuojama, nes sprendimu priteista naujos vejapjovės vertė. Ieškovų teigimu, vejapjovė yra greitai nudėvimas turtas, buvo greitai sudėvėta prižiūrint 40 arų teritoriją ir iki bankroto bylos iškėlimo ji buvo sudėvėta visiškai. Taip pat teigia, kad žalos apskaičiavimas už vejapjovę nėra aiškus ir pagrįstas, nes sprendime nurodyta, jog priteisiama 466,28 Eur už vejapjovę, kai jos įsigijimo vertė buvo 446,28 Eur.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovei įsigijus vejapjovę, jos neįvedus į eksploataciją, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vejapjovė buvo naudojama bendrovės reikmėms. Priešieškinyje neteisėtais ieškovo E. G. veiksmais įvardijamas tokio turto neįtraukimas į ilgalaikio turto apskaitą ir neperdavimas administratorei. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad bendrovė įsigijo vejapjovę, kurios vertė (446,28 Eur) viršija bendrovės vadovo įsakyme dėl ilgalaikio turto apskaitos nurodytą sumą (289,62 Eur), todėl vejapjovė turėjo būti apskaitoma kaip bendrovės ilgalaikis turtas, tačiau tai padaryta nebuvo. Taip pat nėra duomenų apie vejapjovės naudojimą bendrovės reikmėms (tik ieškovų paaiškinimai), o nepraėjus pusei metų po vejapjovės įsigijimo, pastaroji buvo nurašyta. Iš esmės tokie duomenys reiškia, bendrovei nusipirkus vejapjovę, jos neapskaičius kaip bendrovės ilgalaikio turto ir jos nenaudojus, nauja (nenaudota) vejapjovė buvo nurašyta. Neįtraukus vejapjovės į ilgalaikio turto apskaitą, nesant aiškių įrodymų apie vejapjovės susidėvėjimą naudojant ją bendrovės reikmėms, vejapjovė turėjo būti perduota administratorei, tačiau šis turtas administratorei nebuvo perduotas. Kadangi už turto apskaitymą ir perdavimą administratorei atsakingas buvęs bendrovės vadovas E. G., pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo E. G. žalos atlyginimą už neapskaitytą ir neperduotą vejapjovę. Šio reikalavimo atžvilgiu nustatytos ieškovo E. G. civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – vejapjovės neįtraukimas į ilgalaikio turto apskaitą ir neperdavimas administratorei; žala – vejapjovės įsigijimo vertė 446,28 Eur; priežastinis ryšis laikomas nustatytu, kadangi ieškovui apskaičius vejapjovę kaip ilgalaikį turtą ir įvedus ją į eksploataciją būtų pagrįstas vejapjovės naudojimas bendrovės reikmėms, o perdavus administratorei vejapjovę, žala nebūtų buvusi padaryta; kaltė preziumuojama, ieškovas kaltės nepaneigė. Papildomai pažymėtina, kad vejapjovės įsigijimo vertė buvo 446,28 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas bendrovei iš E. G. 466,28 Eur už vejapjovę priteisė nepagrįstai, o turėjo priteisti 446,28 Eur. 

35.       Ieškovų teigimu, priešieškinio dalis dėl vejapjovės paliktina nenagrinėta, kadangi tuo metu šiuo klausimu buvo nagrinėjama byla, o šiuo metu, aktualiu klausimu jau yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-585-450/2020. Kaip matyti iš ieškovų minimos nutarties, minėtoje byloje buvo ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, susijusios su vejapjove, byloje buvo nurodytas ir nagrinėjamas kitas faktinis pagrindas. Taigi, ieškovai apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su žala dėl vejapjovės neapskaitymo ir neperdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

36.       Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl vaizdo stebėjimo sistemos, kuri į eksploataciją įvesta 2014 m. lapkričio 20 d., nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo metu, nors ir nebuvo pasibaigęs 4 metų nusidėvėjimo normatyvas, tačiau ši sistema jau buvo eksploatuojama trečius metus (2 metus ir 4 mėnesius). Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog sistema nebuvo nauja, naudojama virš dvejų metų, nesant galimybės nustatyti realios vertės, nes ji nebuvo perduota administratorei, priėjo prie išvados, jog bendrovei turi būti atlyginta pusė šios sistemos įsigijimo vertės, t. y. 261,46 Eur.

37.       Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, byloje nėra ginčo, kad E. G. perdavė administratorei vaizdo stebėjimo sistemą. Administratorė nurodė, kad ši sistema perduota ne viso komplektiškumo (perduoti tik sistemos likučiai), tačiau administratorė aiškiai nenurodė, kokių duomenų pagrindu priėjo prie šios išvados. Vieninteliai duomenys, kuriais grindžiama administratorės pozicija dėl vaizdo stebėjimo sistemos trūkumų, yra nuotraukos, tačiau iš šių nuotraukų nėra aišku, kokie yra vaizdo stebėjimo sistemos trūkumai. Be to, iš pateiktos nuotraukos nėra aišku, kuri konkrečiai tai vaizdo stebėjimo sistema (ar ta, kuri į eksploataciją įvesta 2014 m. lapkričio 20 d. ar 2013 m. kovo 25 d.). Taip pat svarbu ir tai, kad dėl didžiosios dalies bendrovės daiktų pardavimo buvo spręsta dar 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuris pritarė ir vaizdo stebėjimo sistemos pardavimui. Taigi, administratorė vaizdo stebėjimo sistemą pateikė kreditoriams kaip bendrovės turimą turtą, tačiau priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo už perduotą netinkamos kokybės ir komplektiškumo vaizdo stebėjimo sistemą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administratorė neįrodė, kad vaizdo stebėjimo sistema, kuri į eksploataciją įvesta 2014 m. lapkričio 20 d., jai perduota nekokybiška ir ne viso komplektiškumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patenkinti šio priešieškinio reikalavimo.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

38.       Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovai papildomai pareiškė 11 366,51 Eur dydžio reikalavimą. Ieškovai 2018 m. birželio 6 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikė lentelę, iš kurios matyti, jog turtas, kurį, pasak ieškovų, prarado administratorė, yra varžtai, poveržlės, veržlės, sraigtai, švyturėliai, vyriai, bėgiai, kamščiai, replės, dangteliai, apkabos, įvairios spynos, įvairūs tvirtinimai, rankenos ir pan.

39.       Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, turto priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti duomenys yra nepatikimi, kadangi bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, todėl ieškovui E. G. tenka našta įrodyti, kad bendrovėje bankroto bylos iškėlimo dieną iš tiesų buvo jų nurodomas turtas ir būtent šis turtas perduotas administratorei.

40.       Iš byloje atsakovės 2021 m. kovo 4 d. pateikto prašymo pridėti papildomus dokumentus, prie kurio pridėtos nuotraukos, matyti, jog dalis turto, kuris nebuvo parduotas kaip metalo laužas, utilizuotas, ar parduotas buvusiam bendrovės vadovui, yra administratorės žinioje, kurį administratorė suskaičiavo, pasvėrė ir saugo. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiausiai tikėtina, jog administratorė ir turi tiek turto, kiek jai perdavė ieškovas E. G., todėl nėra pagrindo išvadai, jog minėtas turtas prarastas. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog jis perdavė administratorei tą kiekį varžtų, poveržlių, veržlių, sraigtų, švyturėlių, vyrių, bėgių, kamščių, replių, dangtelių, apkabų, įvairių spynų, įvairių tvirtinimų, rankenų ir pan., kuris įrašytas priėmimo–perdavimo akte, nėra pagrindo vertinti, kad administratorė šį turtą prarado.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė visus ieškovų ieškinio reikalavimus, tačiau nepagrįstai patenkino bendrovės priešieškinio reikalavimus ieškovui E. G., susijusius dažų neperdavimu ir atliekų perdavimu, metalo gaminių neperdavimu, vaizdo stebėjimo sistemos, kuri į eksploataciją įvesta 2014 m. lapkričio 20 d., neperdavimu, be to, tikslintina sprendimo dalis dėl žalos, susijusios su vejapjove, atlyginimo dydžiu (vietoje 466,28 Eur turėjo būti priteista 446,28 Eur), todėl pirmosios instancijos sprendimas dėl procesinės teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Skundžiamą sprendimą iš dalies keičiant, iš naujo paskirstomos ir šalių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl byloje mokėtinų žyminių mokesčių

42.       Šioje byloje šalys pagal įstatymą atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už byloje pareikštus ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus. Bendrovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už minėtus procesinius dokumentus, kadangi jai iškelta bankroto byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio už minėtus procesinius dokumentus sumokėjimo, kadangi jie pareiškė netiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės interesais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra plečiamai aiškinamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos, numatančios bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taikymas. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vadovaujantis minėta teisės norma, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas ir bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu (CK 6.68 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-1120/2020 ir joje nurodyta praktika). Taigi, šioje byloje šalys neturėjo prievolės mokėti žyminio mokesčio už ieškinį (priešieškinį), apeliacinius ir kasacinius skundus.

43.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas E. G. 2019 m. gegužės 16 d. sumokėjo žyminį mokestį (223 Eur) už apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo, o ieškovas I. G. sumokėjo žyminio mokesčio dalį (375,50 Eur) už apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo. Kadangi ieškovai neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už minėtus apeliacinius skundus, sumokėtos sumos ieškovams grąžintinos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Dėl šalių patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti

44.       Pirmą kartą šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų atstovavimo teisinėms paslaugoms apmokėti, tokių išlaidų nenurodė patyrusi ir atsakovė.

45.       Bendrovė nurodė, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 485 Eur atstovavimo išlaidas (priešieškinio parengimas ir pateikimas; prašymo dėl dokumentų priėmimo parengimas ir pateikimas; dalyvavimas teismo posėdyje).

46.       Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šalys, nors ir prašė priteisti atstovavimo išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

47.       Bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. kovo 18 d. bendrovės atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad papildomai (be minėtų 1 485 Eur išlaidų) patirtos 810 Eur bylinėjimosi išlaidos, o jų apskaičiavimą ir apmokėjimą patvirtina 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaita faktūra ir 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymas. Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos faktūros turinio matyti, kad 720 Eur iš nurodytų 810 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtos bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą). Įrodymus apie tokias išlaidas bendrovė turėjo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui iki bylos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2020 m. kovo 12 d.). Kadangi įrodymus apie 720 Eur bylinėjimosi išlaidas bendrovė pateikė jau po bylos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos bendrovei negali būti priteistos iš ieškovo E. G. (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme galėjo būti sprendžiama tik dėl 1 575 Eur (1 485 Eur (išlaidos, patirtos bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) + 90 Eur (išlaidos, patirtos bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme)) bendrovės patirtų atstovavimo išlaidų paskirstymo.

48.       Bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai nurodė, kad kiekvienas patyrė po 435,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, kad patyrė atstovavimo išlaidų antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

49.       Taigi, šioje byloje šalims skirstytinas atstovavimo išlaidas sudaro: ieškovo E. G. išlaidos – 435,75 Eur; I. G. išlaidos – 435,75 Eur; bendrovės išlaidos – 1 575 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51.       Lietuvos apeliacinis teismas pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą panaikino dalį pirmosios instancijos sprendimo ir grąžino tą dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o sprendimo dalis dėl 6 907,37 Eur žalos atlyginimo priteisimo bendrovei iš ieškovo E. G. liko galioti. Įvertinus tai, jog priešieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas atlyginti 43 408,66 Eur žalą, šioje byloje priteisus bendrovei papildomai 3 207,60 Eur (2 761,32 + 446,28) žalos atlyginimą, yra patenkinta priešieškinio reikalavimų bendrai 10 114,97 Eur sumai (6 907,37 + 3 207,60). Taigi, byloje atmesti visi ieškinio reikalavimai (42 937,34 Eur) ir patenkinta priešieškinio reikalavimų 10 114,97 Eur sumai iš 43 408,66 Eur pareikštų (patenkinti 23,30 proc. priešieškinio reikalavimų).

52.       Kadangi bendrovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis), priešieškinį tenkinus iš dalies, už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis (876 Eur), proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (23,30 proc.), t. y. 204,11 Eur (876 x 23,30 proc.), priteistinas valstybei iš ieškovo E. G..

53.       Šia nutartimi įskaitomos iš ieškovo E. G. valstybei priteistina (204,11 Eur) ir ieškovui grąžintina žyminio mokesčio (223 Eur) sumos, todėl ieškovui E. G. grąžintina 18,89 Eur (223 Eur – 204,11 Eur) žyminio mokesčio dalis.

54.       Priešieškinio reikalavimai šioje byloje patenkinti 23,30 proc., todėl bendrovei priteistinos 366,98 Eur (1 575 Eur x 23,30 proc.) bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo E. G..

55.       Šioje byloje nagrinėto ieškovo I. G. apeliacinio skundo reikalavimai (dėl sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų ieškinys) netenkinami, todėl ieškovui I. G. nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

56.       Kadangi ieškovas E. G. 435,75 Eur atstovavimo išlaidas patyrė skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo (42 937,34 Eur sumai) ir dalį, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies (35 039,89 Eur sumai), šia nutartimi pripažinus, kad visi ieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai, o priešieškinis 31 832,29 Eur sumai patenkintas nepagrįstai, laikytina, kad šio ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 40,82 proc. (31 832,29 x 100 / (42 937,34 + 35 039,89)). Šiam ieškovui iš bendrovės priteistinos atstovavimo išlaidos, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 177,87 Eur (435,75 Eur x 40,82 proc.).

57.       Šioje byloje valstybė patyrė 19,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur (2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2)), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

58.       Pagal šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, byloje yra keturios skirtingos šalys: ieškovai (pagal ieškinį) I. G. ir E. G. bei administratorė (atsakovė pagal ieškinį); bendrovė (ieškovė pagal priešieškinį) ir E. G. (atsakovas pagal priešieškinį). Kadangi vienai bylos šaliai tenka mažesnė nei 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma – 4,86 Eur (19,43 / 4), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šalims nepaskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti iš ieškovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tvorų tiekimas“ (juridinio asmens kodas 302580882), 3 207,60 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų septynių eurų ir šešiasdešimties euro centų) žalos atlyginimą ir 366,98 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grąžinti ieškovui I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. liepos 8 d. – 375,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt euro centų).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grąžinti ieškovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 16 d., dalį – 18,89 Eur (aštuoniolika eurų ir aštuoniasdešimt devynis euro centus).

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ (juridinio asmens kodas 302580882), ieškovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177,87 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt septynių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                Danguolė Martinavičienė

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė