Administracinė byla Nr. eAS-172-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09081-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“, dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėja T. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 48SK-4268-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas).

NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus Paukštynas“ atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose į pareiškėjos skundą su juo nesutiko. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti.

2024 m. sausio 2 d. AB „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Vilniaus paukštynas) pateikė prašymą netvirtinti taikos sutarties, nurodydamas, kad jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, taip pat taikos sutartimi sprendžiama dėl Vilniaus paukštyno, neįtraukto į taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų, taikos sutartimi išsprendžiama tik tarpinė ginčo dalis, be to, taikos sutarties dalykas neatitinka skundo reikalavimų. Taikos sutarties sąlygomis pareiškėja ir NŽT kryptingai siekia atimti iš Vilniaus paukštyno teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, skundžiant teismui pagal Vilniaus paukštyno prašymą NŽT priimtą nepalankų administracinį sprendimą. Taikos sutartį būtų galima ginčyti tik atskirojo skundo instituto pagalba, tačiau toks procesas negali būti tapatinamas su įprastu teisminiu procesu ir neužtikrina Vilniaus paukštyno teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo, taip pat pažeidžiama Vilniaus paukštyno teisė į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

2024 m. sausio 5 d. NŽT pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad taikos sutartis yra teisėta ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir interesų, nes pareiškėja ir NŽT susitarė pripažinti netekusiu galios Sprendimą, kuris buvo priimtas nepagrįstai taikant klaidos taisymo procedūrą.

2024 m. sausio 17 d. Vilniaus paukštynas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė ginčui aktualias aplinkybės bei pabrėžė, kad taikos sutartimi pažeidžiama Vilniaus paukštyno teisė skųsti teismui Vilniaus paukštyno prašymu pradėtoje procedūroje priimtą administracinį sprendimą, o NŽT nurodytos administracinės bylos yra neaktualios. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis panaikinimo, o ne dėl sanitarinės apsaugos zonos 
(toliau – ir SAZ) – registro objekto įregistravimo, byloje neginčijama SAZ įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) procedūra, Vilniaus paukštyno prašymo ir dokumentų, pateiktų NTR tvarkytojui, pagrįstumas ir teisėtumas, ar valstybės įmonės „Registrų centras“ 
(toliau – ir Registrų centras) sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taikos sutarties sąlygos, kuriomis sprendžiamas klausimas dėl SAZ išregistravimo, išeina už ginčo ribų.

2024 m. sausio 19 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad taikos sutartis yra pagrįsti ir turi būti patvirtinta, sutarties sąlygos nepažeidžia Vilniaus paukštyno teisių, o pareiškėja negali būti atsakinga už Vilniaus paukštyno bylinėjimosi išlaidas.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos ir NŽT sudarytą taikos sutartį ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė. Teismas taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas patvirtino taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Taikos sutarties dalykas.

1.1. Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovas įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą - „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo.

2. Atsakomybė.

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 - 1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog Teismo patirtas išlaidas atlygina pareiškėjas.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos.

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos

sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjui ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir Bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.“.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1–2, 4 dalimis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra NŽT Sprendimo teisėtumas. Pareiškėjos teigimu, Sprendimu NŽT nustatė nesamą SAZ, taip pažeisdama aktualias teisės aktų normas. Taikos sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad: ,,1.1. Atsakovas (NŽT) pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.“

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą. NŽT pripažino skundo šį reikalavimą, šalys susitarė, kad Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

Teismas paminėjo šalių rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad Sprendimas buvo priimtas taisant klaidą dėl žemės sklypui nenustatytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą
(toliau – ir NTK) ir NTR neįrašytos SAZ, kuri buvo padaryta ne šio žemės sklypo formavimo metu, o rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame šis žemės sklypas buvo projektuojamas, ir kuri (klaida) prieštarauja šio Sprendimo priėmimo metu galiojusiems tokių klaidų taisymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad NŽT, įvertinusi nustatytus pažeidimus, sutiko su pareiškėjos skundu, ginčo eigoje pripažino, kad Sprendimas priimtas neteisėtai. Nustatyta, kad NŽT nusprendė pripažinti netekusiais galios 775 sprendimus, išskyrus sprendimus, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, ir kuriais buvo pakeisti žemės sklypų, esančių arčiau nei 1 000 metrų nuo Vilniaus paukštyno pastatų (kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt. sąlyginių gyvulių), kadastro duomenys.

Teismas atmetė Vilniaus paukštyno argumentus, kad patvirtinus taikos sutartį Vilniaus paukštyno pateiktu prašymu inicijuota administracinė procedūra liks neužbaigta, nebus viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį Vilniaus paukštynas galėtų skųsti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus paukštyno prašymas (dokumentų valdymo sistemoje registruotas Nr. 48JP-2125 ir Nr. 1GP-1134) 2023 m. gruodžio 21 d. buvo išnagrinėtas ir netenkintas, nurodant, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) (toliau – ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. raštas) turi būti laikomas negaliojančiu. Minėtame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje ginčas sprendžiamas ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. Raštas nėra ginčo dalykas, raštu sprendžiami Vilniaus paukštyno ir NŽT tarpusavio santykiai, raštas neturi tiesioginės įtakos pareiškėjos interesams bei negali būti taikos sutarties objektu. Kaip nurodė ir pareiškėja, NŽT sprendimas tenkinti Vilniaus paukštyno prašymą ir byloje skundžiamas Sprendimas priimti atskirų procedūrų metu, jie turi būti nagrinėjami atskirai. Pareiškėja negalėjo skųsti NŽT sprendimo tenkinti Vilniaus paukštyno prašymą. Tai, kad NŽT sutiko pradėti SAZ nustatymo procedūras, savaime nereiškia, jog pareiškėjos žemės sklypui taikomas SAZ. Todėl Vilniaus paukštyno nurodomi argumentai šiuo aspektu – nepagrįsti, o taikos sutarties dalykas atitinka ginčo ribas.

Teismas taip pat pabrėžė, kad Vilniaus paukštynas nepagrįstai nurodė, jog taikos sutartimi susitarta išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Taikos sutartyje, teismo teigimu, tokio susitarimo nėra, šalys susitarė dėl Sprendimo pagrindu įregistruotų žymų panaikinimo. Registrų centras turi kompetenciją įvertinti, kokio dokumento pagrindu padaryta žyma ir ją atitinkamai panaikinti.

Teismas taip pat akcentavo, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Teisė panaikinti savo priimtą neteisėtą sprendimą priklauso išimtinai NŽT. Sudarant taikos sutartį NŽT pasinaudojo diskrecijos teise.

Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad Vilniaus paukštyno nurodyti argumentai dėl taikos sutarties netvirtinimo yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skundo dalykas.

Atsakovas pripažino pareiškėjos reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, todėl patvirtinus taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjos teisės. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas, kuris palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti, teismo vertinimu, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vilniaus paukštynas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, taikos sutarties sąlygas bei teigia, kad pateikta taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta.

NŽT pagal Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą priėmė šiuos sprendimus:
1) NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą
Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), kuriuo buvo tenkintas minėtas Vilniaus paukštyno prašymas atlikti žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR procedūrą ir buvo pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra; 2) sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, tarp jų ir Sprendimą pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, pagal kurį NTK ir NTR Žemės sklypo duomenyse padaryta žyma, kad žemės sklypui taikomos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 2022 m. liepos 20 d. sprendimas ir byloje skundžiamas Sprendimas priimti pagal vieną Vilniaus paukštyno prašymą ir šie aktai sukūrė aiškias teisines pasekmes Vilniaus paukštynui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu NŽT pakeitė savo poziciją ir 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atmetė, o 2022 m. liepos 20 d. sprendimą laikė negaliojančiu. 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo registracijos duomenyse nurodyta, kad šiuo sprendimu atsakoma į Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą. Tačiau NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimu nepriėmė sprendimo pripažinti netekusiu galios ginčo Sprendimą, nes dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas – tai administracinis sprendimas atsisakyti pakeisti visų į SAZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, įskaitant ir ginčo žemės sklypą, kadastro duomenis, kurio sukuriama teisinė pasekmė – Sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų negalėjo būti priimtas.

Ginčui aktualūs teisės aktai nustato vieną, o ne atskiras, viešojo administravimo procedūrą, – pagal ūkinės veiklos vykdymu suinteresuoto asmens prašymą NŽT teritorinis skyrius arba pakeičia žemės sklypų kadastro duomenis ir įrašo SAZ į NTK ir NTR, arba atsisako tai padaryti. Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymu atliktoje toje pačioje (vienoje) viešo administravimo procedūroje yra priimti administraciniai sprendimai: NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, kuris pripažintas netekusiu galios ir vietoje jo priimtas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas, ir Sprendimas, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys ir kurį siekiama pripažinti netekusiu galios taikos sutartimi, – jie sukuria konkrečias teisines pasekmes Vilniaus paukštynui, šių sprendimų apskundimo teisė negali būti įgyvendinama skirtingu būdu. NŽT teritoriniam skyriui priimant sprendimą tenkinti prašymą ir pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, visi žemės sklypai, kurių kadastro duomenys turi būti keičiami įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jau turi būti identifikuoti.

Patvirtinus taikos sutartį Vilniaus paukštyno pateiktu prašymu inicijuota NŽT viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, nes Vilniaus paukštynas, kaip asmuo, pateikęs prašymą, neturi NŽT priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kuri galėtų skųsti. Be to, Sprendimo pripažinimas netekusiu galios taikos sutartimi, atimant iš Vilniaus paukštyno teisę skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Vilniaus paukštynas pateikė skundą teismui Regionų administraciniam teismui dėl NŽT
2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo. Tik išsprendus šį ginčą, gali būti sprendžiama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taikos sutartimi pripažįstant Sprendimą netekusiu galios lieka neišspręsta esminė ginčo dalis dėl pagal Vilniaus paukštyno prašymą NŽT atliktos procedūros, kurią atlikus ir buvo priimtas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taikos sutarties sąlygos, reglamentuojančios, kad NŽT pripažįsta skundo reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo ir Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios, byloja, kad taikos sutarties šalys susitarė, jog žemės sklypo kadastro duomenys negalėjo būti keičiami, nors procedūros, kurias atliko NŽT pagal Vilniaus paukštyno prašymą dėl visų žemės sklypų, patenkančių į SAZ, (ne)teisėtumo klausimas dar nagrinėjamas teisme, anksčiau minėtoje administracinėje byloje. Tai patvirtina, kad pareiškėja ir NŽT siekė išspręsti klausimą dėl visos pagal Vilniaus paukštyno prašymą NŽT atliktos procedūros, taip pat ir dėl 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, o tai neatitinka ginčo pobūdžio. Teismas turėjo spręsti dėl bylos sustabdymo, o ne tvirtinti taikos sutartį.

Patvirtinus taikos sutarti buvo apribotos Vilniaus paukštyno teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, nes be jo sutikimo ar derinimo patvirtinta taikos sutartis sukėlė neigiamas pasekmes, tačiau negali būti ginčijama įprasta tvarka teikiant skundą teismui dėl sprendimo pripažinti Sprendimą netekusiu galios panaikinimo. Be to, galima situacija, kad teismas pripažins, kad 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra nepagrįstas. Tokiu atveju teismas nustatytų, kad Vilniaus paukštyno prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis yra pagrįstas, tačiau Sprendimas jau bus pripažintas netekusiu galios taikos sutartimi.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
(toliau – ir Įstatymas) nuostatos nereglamentuoja žemės sklypų, patenkančių į SAZ, kadastro duomenų pakeitimo pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR NŽT sprendimų pagrindu tvarkos. Tai reiškia, kad, jeigu teismo sprendimu būtų panaikintas NŽT 2023 m. gruodžio 21 sprendimas ir pripažinta, kad yra pagrindas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą (pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys ir įrašyti SAZ į NTK ir NTR), NŽT neturės įgaliojimų atlikti žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo iš naujo ir vietoje taikos sutartimi pripažinto netekusiu galios Sprendimo priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Taigi, šiuo atveju pažeidžiama trečiojo suinteresuoto asmens teisė skųsti administracinį sprendimą, priimtą pagal jo prašymą, taip pat taikos sutartimi pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas (atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros rezultatas), nors ginčas dėl šios procedūros neteisėtumo dar neišspręstas. Todėl teismo argumentai, kad byloje ginčas sprendžiamas ne dėl administracinės procedūros vykdymo, o dėl Sprendimo pagrįstumo, bei kad 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas sprendžia Vilniaus paukštyno ir NŽT tarpusavio santykius ir neturi įtakos pareiškėjos interesams, o sprendimas tenkinti Vilniaus paukštyno prašymą ir Sprendimas yra atskiros procedūros, yra nepagrįsti.

Taikos sutartimi šalys siekia įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir kad tai padaryta neteisėtai, todėl šalys išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo ir dėl Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo (ne)teisėtumo. Toks Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės. Sprendimu nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta SAZ, Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, kad žemės sklypas yra nustatytos SAZ ribose. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl konkretaus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo teisėtumo ir jo duomenyse specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo, o ne dėl SAZ nustatymo, nes NŽT Sprendimu negalėjo ir nenustatė SAZ.

Taikos sutartis pažeidžia Vilniaus paukštyno teises ir teisėtus interesus (be kita ko, vykdyti teisėtą ir valstybės institucijų patvirtintą paukštininkystės veiklą), prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Sprendimu Vilniaus paukštyno pastatų komplekso SAZ buvo įrašyta į NTK ir NTR, t. y. žemės sklypų kadastro duomenyse nurodyta, kad žemės sklypai, tarp jų ir ginčo žemės sklypas, yra Vilniaus paukštyno SAZ ribose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Nors teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenagrinėja ginčo esmės ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau šiuo atveju teismas vertino ir pritarė pareiškėjo ir NŽT pateiktiems argumentams dėl Sprendimo teisėtumo, taigi, bylą išsprendė iš esmės. Pareiškėja ir NŽT viršijo įgaliojimus, nes taikos sutartimi sprendžiami klausimai, nepriskirti šalių kompetencijai, t. y. sprendžiama dėl dokumentų (sprendimų), kurių šalys nepriėmė, galiojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad taikos sutarties sąlyga, reglamentuojanti Sprendimo neteisėtumą dėl to, kad SAZ nenustatyta ir nebuvo pagrindo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, ir Sprendimo panaikinimą, teisme neišsprendus klausimo dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais nustatyta SAZ, pagrįstumo ir taikymo, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai.

Taip pat taikos sutartyje nepateikta motyvų dėl Sprendimo ,,neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios, pagrindo, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Pareiškėja ir NŽT, siekdami grįsti Sprendimo neteisėtumą, procesiniuose dokumentuose teikė nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas, kurios yra neaktualios.

Vilniaus paukštynas, siekiantis, kad nustatyta SAZ būtų išviešinta NTK ir NTR, NŽT traktuojamas skirtingai, nei kiti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys subjektai, kurių ūkinės veiklos SAZ nustatyta analogiškomis sąlygomis. Todėl taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas lemtų ir asmenų lygybės įstatymui principo pažeidimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, taikos sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų, nes taikos sutartimi siekiama panaikinti ir išregistruoti įrašą „Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Teismas nevertino taikos nutarties turinio, o tik pakartojo šalių argumentus. 

Tik atlikus SAZ įregistravimą / išregistravimą, SAZ duomenų pakeitimą, padaromi įrašai konkretaus žemės sklypo NTR įrašuose, t. y. žemės sklypo NTR įraše nurodoma informacija apie kitą NTR įregistruotą objektą. Pagrindas žemės sklypo NTR įraše nurodyti duomenis apie įregistruotą teritoriją (SAZ) – NTR objekto (SAZ) įregistravimas NTR. NTR objekto SAZ duomenys – tai ne Žemės sklypo kadastro duomenys, o sklypo NTR įraše nurodyti kito NTR objekto duomenys. Skunde nebuvo keliamas reikalavimas panaikinti Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl SAZ įregistravimo, byloje nebuvo sprendžiama dėl NTR objekto – SAZ, įregistravimo NTR teisėtumo ir pagrįstumo. Nepaisant to, taikos sutartimi susitarta išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal Sprendimą.

Pagrindas išregistruoti SAZ yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo – sprendimo, kuriuo pakeisti konkretaus žemės sklypo kadastro duomenys. Sprendimu SAZ nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta. NŽT sprendimai dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ir nurodymo viešame registre nėra aktai, kurių pagrindu nustatomos SAZ ir tokiu aspektu neturi būti vertinami. Todėl Sprendimo pripažinimas negaliojančiu taikos sutartimi negali būti laikomas teismo sprendimu panaikinti SAZ, kurio pagrindu SAZ būtų išregistruojama iš NTR. Žemės sklypo NTR išrašo 1 įregistruoti duomenys apie NTR įregistruotą SAZ – tai ne žemės sklypo kadastro duomuo, tai atskiro NTR objekto – SAZ, duomenys. Šiuos argumentus patvirtina aplinkybė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla, kurioje ginčijamas Registrų centro sprendimas atsisakyti išregistruoti konkretaus žemės sklypo NTR išrašo 11 punkte įregistruotus „Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ tuo pagrindu, kad panaikintas to žemės sklypo kadastro duomenis pakeitęs NŽT sprendimas.

Taikos sutarties nuostatos, numatančios šalių susitarimą išregistruoti iš NTR duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Žemės sklypo NTR išrašo 11.2 punktas), ne tik sprendžia klausimą, kuris nėra byloje nagrinėjamo ginčo dalykas, bet ir yra sąlyginės. Tokios taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto (Registrų centro). Taigi, taikos sutarties sąlygos įvykdymą sąlygoja ne sutarties šalių, bet kito subjekto valia, atliekami veiksmai. Tai byloja apie tikrąjį ketinimą pagal taikos sutartį išregistruoti būtent NTR objektą – SAZ.

Vilniaus paukštynas palaikė NŽT poziciją iki taikos sutarties sudarymo, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. NŽT nusprendus pakeisti poziciją, Vilniaus paukštynui atimant teisę skųsti nepalankų sprendimą, pažeidžiama Vilniaus paukštyno teisė į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą su juo nesutinka bei prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu, taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų.

NŽT pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad byloje ginčas kilo ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo
(toliau – ir Prašymas Nr. 1), 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) informavo, kad Prašymas Nr. 1 netenkinamas ir 2022 m. liepos 20 d. raštas laikomas negaliojančiu, bei nurodė šio rašto apskundimo tvarką. Taigi, argumentai, kad patvirtinus taikos sutartį Vilniaus paukštyno pateiktu prašymu inicijuota administracinė procedūra liks neužbaigta, nebus viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kuri Vilniaus paukštynas galėtų skųsti gindamas savo teises, kad yra išplečiamos nagrinėjamo ginčo ribos, yra nepagrįsti.

Sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos specialiąja žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ. Taikos sutartyje nurodant, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, neatskleista šios administracinės bylos esmės, nes žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, papildant juos SAZ. Todėl taikos sutartyje pagrįstai nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos valdomam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios, negali būti aiškinama taip, kad galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir (duomenys neskelbtini) Bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis), nenustatyti. Šiuo atveju žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi buvo suformuotas tik 1995 m. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentą sieja su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau, nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui.

Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Teismui patvirtinus taikos sutartį, Registrų centre žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Registrų centras sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, sutarties dalykas nėra to paties pobūdžio, kaip ir skunde nurodyti reikalavimai, nes taikos sutartimi susitarta ir dėl žemės sklypo registro įraše įrašytos informacijos apie įregistruotą teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“ (į kurią patenka žemės sklypas), išregistravimo, nors toks reikalavimas skunde nebuvo reiškiamas.

Skundžiama teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria be kita ko, NŽT įsipareigojo pateikti Registrų centrui prašymą išregistruoti žemės sklypo registro įraše 2023 m. rugpjūčio 3 d. padarytą įrašą apie įregistruotą teritoriją, kurioje laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zoną. Tačiau NŽT nėra subjektas, kuris turi teisę teikti prašymą išregistruoti teritoriją, o, tuo labiau, esant įregistruotai teritorijai, teikti prašymą panaikinti įrašą apie registre įregistruotą teritoriją viename iš žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją, registrų. Taip pat šis reikalavimas prieštarauja aktualiam teisiniam reguliavimui, todėl Registrų centras, gavęs NŽT prašymą kartu su taikos sutartimi, galėtų tik išregistruoti žemės sklypo registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytą žymą – teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruota registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas patvirtino tarp pareiškėjos ir NŽT sudarytą taikos sutartį ir nagrinėjamą bylą nutraukė, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą netvirtinti taikos sutarties ir papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad taikos sutartis turi tiesioginę neigiamą įtaką jo interesams, taip pat kad sutartis yra neteisėta. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vertina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tik formaliai nurodoma, kad nenustatyta, jog taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės, tik perrašė pareiškėjos ir atsakovo argumentus, tačiau tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl Vilniaus paukštyno nurodytų argumentų (be kita ko, dėl tinkamos Vilniaus paukštyno teisės į teisminę gynybą, dėl taikos sutartimi apsunkinamos Vilniaus paukštyno veiklos, Sprendimo įtakos Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymu inicijuotai procedūrai, ginčo situacijai aktualaus pasikeitusio teisinio reguliavimo, dėl padarinių kilsiančių patvirtinus taikos sutartį ir panaikinus Sprendimą, dėl taikos sutarties įgyvendinamumo (Registrų centrui nesutinkant įgyvendinti sutarties sąlygų), taip pat dėl Vilniaus paukštyno argumentų, kad taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ, ir kad šalių susitarimas iš NTR išregistruoti žymas apie konkrečias teritorijas išeina už ginčo ribų). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esminių trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl taikos sutarties įtakos jo teisėms ir interesams, taip pat dėl to, kad taikos sutartis išeina už bylos nagrinėjimo ribų ir negalėjo būti tvirtinama.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (liet. be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024 ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, kuriose nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan