Civilinė byla Nr. e2-376-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00204-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjo V. D. patikslintą finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Linija LT“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo „APP Timber Sdn. Bhd.“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. D. pateikė prašymą pripažinti, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą dėl 17 034,82 Eur neišmokėtų didvidendų dalies buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimis likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Linija LT“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) patvirtintą 6 854,67 Eur finansinį reikalavimą, padidinant 98 476 Eur finansinį reikalavimą iki 105 330,67 Eur dydžio, susidedantį iš 5 754,66 Eur pirmosios eilės finansinio reikalavimo ir 99 576,01 Eur antrosios eilės finansinio reikalavimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, 2022 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo nuspręsta išmokėti 98 476 Eur dividendus. 2022 m. gruodžio 16 d. įmonė, V. D. ir K. D. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė už 69 225 Eur pardavė jiems žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sandorio šalys susitarė, kad žemės sklypo kaina bus apmokėta (įskaityta) įmonės V. D. išmokėtina dividendų dalimi (69 225 Eur). Taigi, atlikus priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, LUAB „Linija LT“ liko skolinga V. D. 29 251 Eur. LUAB „Linija LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2022 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovei LUAB „Linija Lt“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 24 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1584-615/2024, kurioje buvo patvirtina sandorio šalių taikos sutartis. Pagal taikos sutartį šalys sutarė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2022 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei pripažinti negaliojančiu atliktą 69 225 Eur dividendų įskaitymą. Šalys sutarė, kad įmonei yra grąžinamas žemės sklypas, o V. D. – reikalavimo teisė į bendrovės mokėtinus 69 225 Eur dividendus. Taigi, įmonė yra skolinga pareiškėjui 98 476 Eur dividendus, tačiau bendrovės nemokumo administratorius nesutinka su finansinio reikalavimo patvirtinimu.
3. Atsakovės LUAB „Linija LT“ nemokumo administratorius G. U. su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas dividendams išmokėti skyrė 98 476 Eur, iš kurių 69 225 Eur buvo panaudoti, kaip įskaitymas, įsigyjant žemės sklypą. Pareiškėjas be pateisinamų priežasčių praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti dėl 29 251 Eur dalies dividendų. Finansinis reikalavimas, kuris kildinamas iš neišmokėtų dividendų, negali būti tvirtinamas visa apimtimi, nes sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu ir sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įmonė neturėjo lėšų dividendams išmokėti, t. y. sprendimas išmokėti dividendus buvo neteisėtas.
4. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) „APP Timber Sdn. Bhd.“ su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodė, kad bendrovės vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė turėjo dar nuo 2021 m. lapkričio 14 d. pradelstą įsipareigojimą kreditorei „APP Timber Sdn. Bhd.“, kuriai LUAB „Linija LT“ bankroto byloje patvirtintas 97 717,47 Eur finansinis reikalavimas. Pareiškėjo finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas ir dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti patikslintą pareiškėjo V. D. finansinį reikalavimą, padidinant jį 98 476 Eur iki 105 330,67 Eur dydžio.
6. Teismas nustatė, kad bendrovės vienintelio akcininko V. D. 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo išmokėti 98 476 Eur dividendus priėmimo metu įmonė turėjo dar nuo 2021 m. pradelstą įsipareigojimą kreditorei „APP Timber Sdn. Bhd.“, kurios 97 717,47 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas LUAB „Linija LT“ bankroto byloje. LUAB „Linija LT“ nevykdant savo įsipareigojimų pristatyti prekes, „APP Timber Sdn. Bhd.“ 2021 m. rugsėjo mėn. pareikalavo LUAB „Linija LT“ grąžinti visą sumokėtą avansą, kuris tuo metu sudarė 157 943,05 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – JAV doleriai). LUAB „Linija LT“ 2021 m. įsipareigojo dalimis grąžinti skolą, kurios dalį grąžino 2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. LUAB „Linija LT“ ir „APP Timber Sdn. Bhd.“ 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį LUAB „Linija LT“ pripažino 102 943,05 JAV dolerių skolą.
7. Teismas priėjo išvadą, kad LUAB „Linija LT“ įsiskolinimas ir pareiga grąžinti skolą kreditorei „APP Timber Sdn. Bhd.“ atsirado ne nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. skolų suderinimo akto sudarymo, bet 2021 m. Taigi, iki bendrovės vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo išmokėti dividendus įmonė turėjo neįvykdytų prievolių kreditorei. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovės vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus prieštaravo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies l punktui, pagal kurį visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Taigi, teismas nutarė atmesti pareiškėjo prašymą patikslinti finansinį reikalavimą, padidinant jį 98 476 Eur iki 105 330,67 Eur dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą dėl 17 034,82 Eur neišmokėtų didvidendų dalies buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimis patvirtintą 6 854,67 Eur finansinį reikalavimą, padidinant jį 98 476 Eur iki 105 330,67 Eur dydžio, susidedantį iš 5 754,66 Eur pirmosios eilės reikalavimo ir 99 576,01 Eur antrosios eilės reikalavimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nepatvirtino patikslinto pareiškėjo finansinio reikalavimo. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Teismas rėmėsi „APP Timber Sdn. Bhd.“ pateiktu elektroniniu susirašinėjimu, tačiau nurodytas susirašinėjimas nepatvirtina, kad skola kreditorei turėjo būti grąžinta dar 2021 m.
8.2. „APP Timber Sdn. Bhd.“ 2021 m. atliko įmonei avansinius mokėjimus, o bendrovė įsipareigojo Ukrainoje nupirkti medieną ir pristatyti ją kreditorės nurodytiems gavėjams Malaizijoje ir Indonezijoje. Įmonė avansu gautas lėšas panaudojo, t. y. užsakė medieną. Dėl pasikeitusių rinkos sąlygų ir pristatymo terminų užsakymo vykdymas tapo nenaudingas bendrovei ir kreditorei. Įmonė dalį avanso grąžino kreditorei, tačiau tai nepatvirtina, kad viso avanso grąžinimo terminas suėjo iki bendrovės vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo išmokėti dividendus priėmimo. Kreditorė nepateikė oficialaus rašto grąžinti visą avansą konkrečiu terminu. Įmonė taip pat nebuvo įsipareigojusi grąžinti avansą kreditorei konkrečiu terminu. Avanso grąžinimas galėjo būti vykdomas, bendrovei atgavus iš medienos tiekėjų sumokėtas lėšas.
8.3. Jei ir laikyti, kad kreditorės atstovas 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške reikalavo grąžinti avansą per 6 savaites, tai toks skolos grąžinimo terminas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio nuostatų, pagal kurias prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkei tinkamai įvykdyti prievolę.
8.4. 2023 m. vasario 1 d. elektroninis susirašinėjimas su kreditorės atstovu patvirtina, kad tik tuomet buvo oficialiai pareikalauta grąžinti 92 943,05 Eur avanso dalį. Taigi, bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė neturėjo pradelstos skolos kreditorei, nes iki tol šalys siekė rasti geranorišką abipusį susitarimą dėl avanso grąžinimo terminų. Akivaizdu, kad, jei kreditorė 2021 m. būtų nustačiusi reikalavimą grąžinti visą avansą, tai 2023 m. vasario mėn. kreditorės atstovas iš naujo nesiderėtų dėl avanso grąžinimo terminų ir nereikalautų avanso pagal CK 6.53 straipsnyje nustatytą 7 dienų terminą. 2022 m. rugsėjo 9 d. įmonė ir kreditorė sudarė skolų suderinimo aktą, tačiau jame taip pat nebuvo nustatytas konkretus skolos grąžinimo terminas, todėl bendrovės vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus yra teisėtas, o finansinis reikalavimas tvirtintinas.
8.5. Teismas netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą pareikšti 17 034,82 Eur finansinio reikalavimo dalį, todėl klausimas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Ši suma apskaičiuota, atskaičius 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo neišmokėtų dividendų dalies (iš viso dividendai sudarė 98 476 Eur – 15 proc. GPM = 81 441,18 Eur dividendų; žemės sklypui įsigyti (įskaitymo būdu) panaudota 81 441,18 Eur dividendų – 15 proc. GPM = 69 225 Eur žemės sklypo kaina; 98 474 Eur dividendų – 81 441,18 Eur dividendų, atskaičius mokesčius = 17 034,82 Eur neišmokėtų dividendų dalis). Dėl kitos neišmokėtų dividendų dalies terminas pareikšti finansiniam reikalavimui nepraleistas, nes tik 2024 m. sausio 10 d. buvo patvirtinta taikos sutartis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1584-615/2024, kurioje žemės sklypas grąžintas įmonei, o pareiškėjui grąžinta reikalavimo teisė į dividendų dalį (žemės sklypo kaina – 69 225 Eur). Terminas pareikšti 17 034,82 Eur finansinį reikalavimą praleistas dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjas apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą sužinojo iš Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1584-615/2024 jį atstovavusio advokato. Pareiškėjo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimas išmokėti dividendus yra teisėtas, todėl sprendimas netvirtinti finansinio reikalavimo dalies vien dėl praleisto termino neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad bendrovės vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus yra teisėtas, tai klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, įskaitant reikalavimo dalies, dėl kurios prašoma atnaujinti terminą, turėtų būti išspręstas iš esmės.
9. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Linija LT, atstovaujama nemokumo administratoriaus G. I., prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Apelianto argumentai dėl jo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimo išmokėti dividendus teisėtumo, yra nepagrįsti, nes kreditorės „APP Timber Sdn. Bhd.“ pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonė dar 2021 m. rugsėjo mėn. turėjo pradelstą skolą kreditorei, kuri nustatė įmonei terminą per 6 savaites grąžinti skolą. Bendrovė dalį skolos grąžino 2021 m. lapkričio 30 d., todėl aplinkybės, kad skolos dalies grąžinimas užsitęsė ir šalys sudarė papildomą susitarimą, nepaneigia fakto, jog sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų.
9.2. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus yra neteisėtas, nes jo priėmimo metu ir sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įmonė neturėjo lėšų dividendams išmokėti. 2023 m. bendrovei iškelta bankroto byla ir ši aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo sprendimu išmokėti dividendus, nes dividendų įskaitymo į žemės sklypo kainą būdu buvo bandoma neteisėtai parduoti vienintelį vertingą įmonės turtą.
9.3. Pareiškėjo nesąžiningumą, priimant sprendimą išmokėti dividendus, patvirtina tai, kad pareiškėjas iš kreditorės „APP Timber Sdn. Bhd.“ gautą 157 943,05 JAV dolerių avansą įtraukė į įmonės pajamas, iš kurių ir išmokėjo dividendus, nors ši suma iš tiesų buvo pradelsta kreditorei. Bendrovės vadovė buvo pareiškėjo sutuoktinė, kreditorė dėl avanso grąžinimo susirašinėjo su pareiškėju, todėl pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad kreditorės sumokėtas avansas negali būti laikomas įmonės pelnu.
9.4. Jei teismas patvirtins pareiškėjo finansinį reikalavimą, tai įmonės nemokumo administratorius privalės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes pareiškėjo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimas išmokėti dividendus padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams. Šiuo metu bendrovei yra grąžintas didelės vertės žemės sklypas, todėl yra galimybė iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bet koks papildomas teisminis ginčas užvilkins bankroto procesą ir pažeis kreditorių interesus.
9.5. Pareiškėjo argumentai dėl termino finansiniam reikalavimui (17 034,82 Eur) pateikti praleidimo priežasčių yra nepagrįsti, nes pareiškėjas tyčia neteikė tvirtinti iš dividendų kildinamo finansinio reikalavimo, siekdamas nuslėpti informaciją, kad žemės sklypas iš įmonės buvo įsigytas, įskaitant dividendų dalį. Pareiškėjas turi pakankamai teisinių žinių, nes, 2023 m. spalio 2 d. teikdamas finansinį reikalavimą, išskyrė prašomas patvirtinti sumas (iš darbo užmokesčio, pagal avansinę apyskaitą), pateikė išsamius paaiškinimus. Pareiškėjo teisinių žinių stoką paneigia ir tai, kad pareiškėjas turi 49 proc. akcijų (duomenys neskelbtini) įmonėje, yra (duomenys neskelbtini) veikiančios įmonės vadovas, bendrovė buvo sudariusi sutartį su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiu juridiniu asmeniu.
10. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „APP Timber Sdn. Bhd.“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Apelianto argumentai dėl jo, kaip bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus teisėtumo, yra nepagrįsti, nes šias aplinkybes paneigia kreditorės pateiktas elektroninis susirašinėjimas dėl skolos grąžinimo 2021 m. ir įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4015-904/2023 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo kreditorei iš įmonės priteista skola.
10.2. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad kreditorės reikalavimas grąžinti skolą neatitiko CK 6.53 straipsnio reikalavimų. Reikalavimas grąžinti skolą buvo nurodytas šalių elektroniniame susirašinėjime, nes toks šalių bendradarbiavimas buvo įprastas. 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške buvo pareikalauta grąžinti skolą per 6 savaites. Įmonė nenurodė, kad nustatyta skolos grąžinimo tvarka jai yra nepriimtina, neprašė nustatyti kitokios tvarkos, todėl nustatytas terminas negali būti laikomas neprotingu, juolab kad bendrovė savo prievolių nevykdė daugiau nei 7 mėnesius, t. y. iki sprendimo išmokėti dividendus priėmimo. Aplinkybės, kad vėliau pakartotinai buvo nustatytas 7 dienų terminas prievolei įvykdyti, kreditorės atstovas bandė situaciją išspręsti geranoriškai, yra teisiškai nereikšmingos ir nepatvirtina bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus teisėtumo.
10.3. Apeliantas yra nesąžiningas, nes nusprendė ne grąžinti skolą, o išmokėti sau dividendus, o vėliau jais apmokėti įskaitymo būdu už iš įmonės įsigytą žemės sklypą. Tokiais savo veiksmais apeliantas siekė pabloginti kreditorės galimybes atgauti skolą iš bendrovės turto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjo patikslintą finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto bendrovės bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
12. „APP Timber Sdn. Bhd.“ 2021 m. vasario 16 d.–2021 m. kovo 11 d. laikotarpiu pateikė UAB „Linija LT“ užsakymus medienai įsigyti už 466 283,15 JAV dolerių ir dėl šių užsakymų 2021 m. vasario 25 d.–2021 m. gegužės 10 d. laikotarpiu sumokėjo įmonei 157 943,05 JAV dolerių avansą.
13. UAB „Linija LT“ medienos nepristatė ir 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške kreditorei nurodė, kad 2021 m. spalio mėn. pradės grąžinti pinigus, bus grąžinti visi pinigai, pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. dalyvaus medienos perkrovime kitiems klientams ir, gavus iš jų mokėjimus, bus atliekami mokėjimai kreditorei.
14. „APP Timber Sdn. Bhd.“ 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške paprašė, kad UAB „Linija LT“ grąžintų avansą: kitą savaitę pervestų 50 000 JAV dolerių, o vėliau – kiekvieną savaitę po 25 000 JAV dolerių.
15. 2021 m. spalio 5 d. „APP Timber Sdn. Bhd.“ elektroniniame laiške paprašė, kad UAB „Linija LT“ atsiųstų pirmos įmokos (50 000 JAV dolerių) grąžinimo įrodymą.
16. 2021 m. spalio 28 d. elektroniniame laiške UAB „Linija LT“ nurodė, kad 2021 m. lapkričio 2–3 d. atliks kreditorei dalinį mokėjimą.
17. 2021 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške „APP Timber Sdn. Bhd.“ pasiteiravo, kodėl UAB Linija LT“ neatsako į elektroninius laiškus, nevykdo suderinto skolos grąžinimo grafiko.
18. 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške UAB „Linija LT“ paprašė, kad kreditorė atsiųstų banko duomenis dalinėms grąžinimo įmokoms. Kreditorė duomenis pateikė 2021 m. lapkričio 29 d., o UAB „Linija LT“ atsakė, kad dabar perves 25 000 JAV dolerių, o dar 25 000 JAV dolerių perves šią ar kitą savaitę.
19. 2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „Linija LT“ grąžino kreditorei 55 000 JAV dolerių.
20. 2021 m. UAB „Linija LT“ finansinių ataskaitų duomenimis įmonė turėjo 263 613 Eur vertės turtą (58 000 Eur ilgalaikis turtas, 205 613 Eur trumpalaikis turtas, susidedantis iš 205 613 Eur atsargų ir 87 249 Eur gautinų sumų, 8 118 Eur piniginių lėšų), 162 387 Eur skolų (per vienerius metus mokėtinos 159 387 Eur skolos, po vienerių metų mokėtinos 3 000 Eur skolos), pardavimo pajamos sudarė 520 082 Eur, pelnas – 100 145 Eur.
21. 2022 m. balandžio 30 d. bendrovės vienintelio akcininko V. D. sprendimu nuspręsta parskirstyti 98 726 Eur pelną, iš jo 98 476 Eur skiriant dividendams.
22. 2022 m. UAB „Linija LT“ finansinių ataskaitų duomenimis įmonė turėjo 213 873 Eur vertės turtą (47 642 Eur ilgalaikis turtas, 166 231 Eur trumpalaikis turtas, susidedantis iš 105 746 Eur atsargų, 105 746 Eur avanso, 59 259 Eur gautinų sumų, 1 226 Eur piniginių lėšų), 273 575 Eur skolų (per vienerius metus mokėtinos 264 338 Eur skolos, po vienerių metų mokėtinos 9 237 Eur skolos), pardavimo pajamos sudarė 697 074 Eur, nuostoliai – 34 699 Eur.
23. 2022 m. balandžio–gegužės mėn. elektroniniame susirašinėjime per „WhatsApp“ programėlę kreditorė prašė, kad UAB „Linija LT“ grąžintų kiekvieną mėnesį po 5 000–10 000 JAV dolerių.
24. 2022 m. rugsėjo 9 d. kreditorė ir UAB „Linija LT“ sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį įmonės skolą sudarė 102 943,05 JAV doleriai.
25. 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške kreditorė prašė, kad UAB „Linija LT“ kas mėnesį pervestų po 15 000–25 000 JAV dolerių.
26. 2022 m. gruodžio 16 d. bendrovė, jos vadovė K. D. ir bendrovės vienintelis akcininkas V. D. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią sutuoktiniai iš įmonės įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 69 225 Eur kaina įskaityta V. D. mokėtinais dividendais.
27. 2023 m. vasario 1 d. elektroniniame laiške kreditorė pareikalavo, kad UAB „Linija LT“ iki 2023 m. vasario 8 d. grąžintų 92 943,05 Eur skolos dalį, nes nepavyko rasti geranoriško abipusio susitarimo dėl konkrečių skolos grąžinimo terminų, skolos grąžinimo terminas užsitęsė daugiau kaip 18 mėnesių.
28. 2023 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis iškelti LUAB „Linija LT“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti G. I.
29. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė patvirtinti V. D. 11 894,67 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 10 794,66 Eur pirmosios eilės reikalavimo (darbo užmokestis) ir 1 100,01 Eur antrosios eilės reikalavimo (pagal avansinę apyskaitą).
30. Patenkinus dalį pareiškėjo finansinio reikalavimo, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė patikslinti V. D. finansinį reikalavimą, sumažinant jį iki 6 854,67 Eur, susidedantį iš 5 754,66 Eur pirmosios eilės reikalavimo, 1 100,01 Eur antrosios eilės reikalavimo.
31. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis 2023 m. gruodžio 15 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4015-904/2023 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas priteisti iš LUAB „Linija LT“ 92 943,05 JAV dolerių skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 399 Eur bylinėjimosi išlaidas „APP Timber Sdn. Bhd.“ naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. 2024 m. sausio 24 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1584-615/20242024 patvirtinti LUAB „Linija LT“, K. D. ir V. D. taikos sutartį, kuria šalys susitarė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinti negaliojančiu atliktą 69 225 Eur dividendų įskaitymą. Šalys susitarė, kad įmonei yra grąžinamas žemės sklypas, o V. D. – reikalavimo teisė į įmonės mokėtinus 69 225 Eur dividendus.
33. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi LUAB „Linija LT“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 8 d.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
34. Atsakovės nemokumo administratorius prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė V. D. 2023 m. spalio 2 d. LUAB „Linija LT“ bankroto byloje pateiktą prašymą patvirtinti 10 794,66 Eur finansinį reikalavimą.
35. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
36. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nemokumo administratoriaus pateiktas V. D. 2023 m. spalio 2 d. prašymas patvirtinti 10 794,66 Eur finansinį reikalavimą buvo pateiktas pagrindinėje LUAB „Linija LT“ bankroto byloje. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, teisėjų kolegija nepriima nemokumo administratoriaus pateikto naujo įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas gali naudotis LITEKO duomenimis, kuriuose pagrindinėje LUAB „Linija LT“ bankroto byloje yra šis prašymas.
Dėl termino patikslintam finansiniam reikalavimui pareikšti
38. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi, asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.
39. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
40. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
41. Nei CPK, nei JANĮ (anksčiau ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
43. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas dėl neobjektyvių priežasčių yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl apelianto nurodytų termino pareikšti finansinio reikalavimo dalį praleidimo priežasčių svarbumo, savaime nereiškia, jog klausimas dėl finansinio reikalavimo nepatvirtinimo buvo išspręstas neteisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą visa apimtimi, t. y. tiek dėl dividendų dalies, kurios reikalavimo teisė apeliantui buvo grąžinta 2024 m. sausio 24 d. įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi (dėl taikos sutarties patvirtinimo) civilinėje byloje Nr. e2-1584-615/2024, tiek dėl kitos dividendų dalies, nes apelianto finansinis reikalavimas buvo grindžiamas tuo pačiu apelianto, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimu išmokėti dividendus. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl pareiškėjo patikslinto finansinio reikalavimo, kildinamo iš bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus, išnagrinėjo iš esmės, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, jog pareiškėjas nepraleido termino pareikšti finansinio reikalavimo dalį, juolab kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis nepriėmė atskiro procesinio sprendimo. Be kita ko, įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 328, 338 straipsniai). Taigi, teisėjų kolegija nesprendžia apelianto prašymo pripažinti, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą dėl 17 034,82 Eur neišmokėtų didvidendų dalies buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį, kai procesinį sprendimą skundžia tik vienas apeliantas (CPK 313, 338 straipsniai).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą, kildinamą iš neišmokėtų dividendų, teismui pateikė 2024 m. vasario 1 d. (nemokumo administratoriui 3 dienomis anksčiau), t. y. pakankamai operatyviai, nes pareiškėjui reikalavimo teisė į didžiąją dividendų dalį buvo grąžinta tik 2024 m. sausio 24 d. Prašymo patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą pateikimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis likviduoti LUAB „Linija LT“ dėl bankroto, todėl laikytina, kad pareiškėjo prašymas patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą (pradinis reikalavimas, kilęs iš darbo teisinių santykių ir avansinės apyskaitos buvo patvirtintas 2023 m. lapkričio 22 d., patikslintas – 2023 m. gruodžio 22 d.) pateiktas pradinėje LUAB „Linija LT“ bankroto proceso stadijoje.
46. Pagal JANĮ nuostatas klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (patikslinimo) gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrindą (tas pats bendrovės vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus), negalima prioriteto teikti formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms ir paneigti pareiškėjo teisę bankroto byloje pareikšti patikslintą finansinį reikalavimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo pateikė nedelsdamas, t. y. po 7 dienų nuo teismo nutarties grąžinti jam reikalavimo teises į dalį įmonės dividendų įsiteisėjimo, patvirtina pareiškėjo siekį realizuoti teisę tinkama tvarka ir sudaro pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo iš esmės, faktiškai vertino, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą dėl kitos dividendų dalies nepraleistas.
47. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad, nesant duomenų, jog dėl pareiškėjo praleisto termino finansinio reikalavimo daliai pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, nenustačius pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę pareikšti patikslintą finansinį reikalavimą teismine tvarka, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašomo patvirtinti patikslinto finansinio reikalavimo pagrįstumą visa apimtimi, faktiškai vertindamas, jog terminas pareikšti finansinį reikalavimą dėl kitos dividendų dalies nepraleistas.
Dėl patikslinto finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo patikslintas finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes pareiškėjo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų.
49. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
50. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
51. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
52. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
53. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo 98 476 Eur (atskaičius 15 proc. GPM – 81 441,18 Eur) finansinio reikalavimo, kildinamo iš neišmokėtų dividendų, patvirtinimo LUAB „Linija LT“ bankroto byloje. Apelianto, kaip bendrovės vienintelio akcininko, teigimu, jo finansinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas, nes sprendimas išmokėti dividendus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra teisėtas.
54. Pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.
55. Kasacinis teismas išaiškino, kad dividendai yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendai ir turi būti mokami tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Tokia išvada išplaukia iš ABĮ 59 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dividendų paskirties – paskirstyti pridedamosios vertės dalį, nes dividendams paskirstoma ta dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).
56. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
57. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.
58. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, jog skolininkas įvykdytų prievolę. To paties CK straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė.
59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, kildinamą iš pareiškėjo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, 2022 m. balandžio 30 d. sprendimo išmokėti dividendus, pagrįsti iš esmės tinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad bendrovės vienintelis akcininkas negalėjo priimti sprendimo išmokėti dividendus, nes tuo metu įmonė turėjo pradelstą įsiskolinimą kreditorei „APP Timber Sdn. Bhd.“.
60. Pareiškėjo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, ir kreditorės „APP Timber Sdn. Bhd.“ elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad, atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų (pristatyti medieną) kreditorei, atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. sutiko su kreditorės prašymu grąžinti sumokėtą avansą dalimis, t. y. artimiausią savaitę sumokėti 50 000 JAV dolerių, o vėliau kas savaitę mokėti po 25 000 JAV dolerių. Taigi, pagal šalių sutartą grafiką atsakovei sumokėtas avansas turėjo būti grąžintas kreditorei 2021 m. lapkričio 16 d. Atsakovė prievolę grąžinti gautą avansą pripažino, nes dalį skolos grąžino 2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d., likdama skolinga (skolos dalis priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu). Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė tiek 2021 m. pabaigoje, tiek po bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo ne kartą ragino atsakovę grąžinti avansą, laikytis sutarto grafiko. Aplinkybės, kad šalys 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė skolų suderinimo aktą, ir kreditorė 2023 m. vasario 1 d. pakartotinai pareikalavo grąžinti avansą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovei ir apeliantui buvo žinomas kreditorės reikalavimas grąžinti avansą dar 2021 m. pabaigoje, t. y. iki bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo. Taigi, atsakovė avansą kreditorei privalėjo grąžinti dar 2021 m. pabaigoje pagal kreditorės pareikštą reikalavimą ir atsakovės sutikimą grąžinti skolą dalimis, todėl apelianto argumentai, kad bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė neturėjo vykdytinos prievolės kreditorei, yra nepagrįsti.
61. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė neturėjo pradelstos skolos kreditorei, kuri nebuvo pateikusi oficialaus reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog susirašinėjimas elektroniniu būdu tarp šalių buvo įprasta bendradarbiavimo, informacijos keitimosi praktika. Kaip minėta, pagal šalių elektroninį susirašinėjimą atsakovė grąžino kreditorei dalį avanso, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kreditorės reikalavimą grąžinti avansą 2021 m.
62. Pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad apelianto, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė faktiškai neturėjo galimybių jų išmokėti, nes pagal 2021–2022 m. balansus įmonė turėjo atitinkamai tik 8 118 Eur ir 1 226 Eur piniginių lėšų, vienintelis vertingas įmonės turtas buvo žemės sklypas. Dalis dividendų buvo įskaityta į apelianto iš įmonės įsigyto žemės sklypo kainą, o kita dividendų dalis iš viso nebuvo išmokėta apeliantui. Kadangi atsakovė turėjo prievolę grąžinti avansą kreditorei 2021 m. pabaigoje, apelianto argumentai dėl šios skolos, kaip pradelstos, nenurodymo atsakovės finansinės atskaitomybės ar kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, dividendų kaupimo susidarymo aplinkybių ir poreikio juos paskirstyti yra teisiškai nereikšmingi ir savaime nepateisina sprendimo išmokėti dividendus teisėtumo. Apeliantui buvo žinoma įmonės pareiga grąžinti avansą dar 2021 m. pabaigoje, todėl apelianto argumentai, kad atsakovei buvo nustatytas neprotingas terminas grąžinti avansą, kurio atsakovė negrąžino kelis metus, yra nepagrįsti, juolab kad atsakovė elektroniniame susirašinėjime su kreditore niekada nekėlė pretenzijų dėl kreditorės nustatyto termino grąžinti avansą protingumo ir pagrįstumo.
63. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorės „APP Timber Sdn. Bhd.“ skolininkė LUAB „Linija LT“ privalėjo grąžinti kreditorei avansą dar 2021 m. pabaigoje. Kadangi bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu įmonė turėjo kreditorei neįvykdytą prievolę, kurios terminas buvo suėjęs, toks bendrovės vienintelio akcininko sprendimas pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą (ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas), nes tokioje situacijoje pirmenybė turėjo būti teikiama bendrovės kreditorės teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės turto, bet ne bendrovės vienintelio akcininko teisei gauti dividendus. Nagrinėjamu atveju įmonės prievolė kreditorei atsirado sandorio (medienos pirkimo–pardavimo) pagrindu, pagal kurį atsakovė iki bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo turėjo vykdytiną prievolę grąžinti avansą, todėl apelianto argumentai dėl sprendimo išmokėti dividendus teisėtumo iš esmės laikytini apelianto gynybine pozicija, kuri yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad atsakovė ignoravo daugkartinius kreditorės reikalavimus grąžinti avansą, neįrodo, jog sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu atsakovė neturėjo pradelstos ir vykdytinos prievolės kreditorei.
64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašomo patvirtinti patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimas LUAB „Linija LT“ bankroto byloje pažeistų kitų įmonės kreditorių, įskaitant „APP Timber Sdn. Bhd.“, teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto. Atsakovės ilgalaikis neatsiskaitymas su kreditore, vėlesni pareiškėjo veiksmai, priimant sprendimą išmokėti dividendus, įmonei faktiškai nedisponuojant piniginėmis lėšomis dividendų išmokėjimui, dalies dividendų įskaitymas į iš įmonės įsigyto vertingiausio turto (žemės sklypo) kainą, patvirtina, kad taip buvo siekiama sumažinti įmonės turto vertę, ignoruojant anksčiau atsiradusią įmonės pareigą grąžinti kreditorei „APP Timber Sdn. Bhd.“ avansą.
65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Be kita ko, nepaisant teismo aktyvumo pareigos bankroto byloje, CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
66. Apeliantas, teigdamas, kad jo patikslintas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimo išmokėti dividendus teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant pradelstos prievolės kreditorei nebuvimą sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu. Toks apelianto elgesys patvirtina jo argumentų deklaratyvų pobūdį ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos, iš esmės tinkamai įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo.
67. Kasacinis teismas išaiškino, kad, jeigu akcininkas reikalauja priteisti dividendus, paskirtus bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, o teisme nustatyta, jog egzistavo bent viena iš ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, tai teismas turi pagrindą nepriteisti dividendų, kaip nesąžiningai reikalaujamų kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jei akcininkas, įmonei bankrutuojant, siekia prisiteisti dividendus, dėl kurių skyrimo ir išmokėjimo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant ABĮ imperatyvųjį draudimą, tai teismas turi teisę atsisakyti ginti akcininko teisę į dividendus ir jų nepriteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).
68. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su akcininko pareikštu finansiniu reikalavimu, kildinamu iš bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais paskirtų, bet neišmokėtų dividendų, neprivalo reikšti priešieškinio dėl šių sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir tokiu atveju pareiškėjo prašymu netaikytinas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024).
69. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką byloje sprendžiant bendrovės vienintelio akcininko pareikšto įmonės bankroto byloje finansinio reikalavimo, kildinamo iš bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo (ar vienintelio akcininko) sprendimu paskirtų dividendų, pagrįstumo klausimą, nemokumo administratorius neprivalo reikšti savarankiško reikalavimo (priešieškinio) dėl visuotinio akcininkų susirinkimo (ar vienintelio akcininko) sprendimo, kuriuo paskirti dividendai, nuginčijimo, o gintis nuo tokio finansinio reikalavimo gali atsiliepime į jį pateiktais atsikirtimais.
70. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorius nereiškė savarankiško reikalavimo dėl apelianto, kaip bendrovės vienintelio akcininko, sprendimo išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo, negalėjo atlikti ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintų aplinkybių tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas kildinamas iš bendrovės vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus, pažeidžiančio ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, pagrįstai atsisakė ginti pareiškėjo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, teisę į dividendus, t. y. pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo patikslintą finansinį reikalavimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes byla išnagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas esmines faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas finansinio reikalavimo nepagrįstumą įvertino teisingai. Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
72. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
73. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
74. Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
75. Atsakovės LUAB „Linija LT“ nemokumo administratorius prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
76. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme susidarė 2024 m. balandžio mėn. (II ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 844,12 Eur (0,4 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Apeliacinės instancijos teismas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio nemažina, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsakovei iš apelianto priteisiamas 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas
77. Suinteresuotas asmuo „APP Timber Sdn. Bhd.“ pateikė prašymą priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
78. Suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme susidarė 2024 m. gegužės mėn. (II ketvirtį). Minėta, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 844,12 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Apeliacinės instancijos teismas mažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteisiamas 844,12 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. D. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Linija LT“ (juridinio asmens kodas 303170562).
Priteisti iš pareiškėjo V. D. (duomenys neskelbtini) 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą suinteresuotam asmeniui „APP Timber Sdn. Bhd.“
Teisėjai Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas
Neringa Švedienė