Civilinė byla Nr. 2A-1335/2013

Procesinio sprendimo kategorija 52.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LITMONTAŽAS“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RITOREMA“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LITMONTAŽAS“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RITOREMA“ bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RITOREMA“ priešieškinį dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu bei žalos ir netesybų priteisimo, pareikštą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „LITMONTAŽAS“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „LITMONTAŽAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „RITOREMA“ 572144,87 Lt skolą už darbus pagal subrangos sutartį, t.y. 482054,32 Lt  skolą už atliktus darbus, 90090,55 Lt skolą už atliktus papildomus darbus, taip pat priteisti 8,05 procentų dydžio palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (2 t., 47-51 l.). Nurodė, jog šalys 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 10-07/16/2010.08.20/1 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų gamybos (įskaitant gruntavimą), sumontavimo ir pridavimo darbus objekte „Tauragės miesto Vytauto stadiono rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbai“, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti bei per 60 dienų nuo darbų priėmimo sumokėti ieškovui 482054,32 Lt (1 t., 5-7 l.). Atsakovas sutarties vykdymo metu dėl darbų kokybės reiškė ieškovui nepagrįstas pretenzijas. Ieškovas, atlikęs sutartyje numatytus darbus, pateikė atsakovui 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 (1 t., 11 l.), sąskaitą - faktūrą Nr. 000070 (1 t., 10 l.), tačiau atsakovas pateikė ieškovui 2010 m. spalio 29 d. pranešimą Nr. 10-10/04 dėl sutarties nutraukimo (1 t., 12 l.). Ieškovas 2010 m. lapkričio 7 d. raštu atmetė atsakovo 2010 m. spalio 29 d. pretenziją, atsakymo kopiją išsiuntė generaliniam rangovui UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ (1 t., 13-14 l.), kuriam tarpininkaujant, šalys 2010 m. lapkričio 8 d. protokolu išsprendė nesutarimus (1 t., 15 l.): ieškovas įsipareigojo atlikti ir atliko akte nurodytus papildomus darbus, o atsakovas pripažino ieškovo atliktus darbus 482054,32 Lt sumai, pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 bei sąskaitą - faktūrą Nr. 000070 ir papildomai išrašė ieškovui atliktų darbų aktą 24200 Lt sumai (1 t., 17 l.). Kilus tarp šalių ginčui, ieškovas peržiūrėjo ir patikrino darbų vykdymo eigą, kiekius bei sąnaudas ir nustatė, jog ieškovas atliko papildomų darbų už 90090,55 Lt. Nors atsakovas pripažino ieškovo atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 bei sąskaitą - faktūrą Nr. 000070, tačiau su ieškovu neatsiskaitė.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 68-70 l.). Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo darbų objekte „Tauragės miesto Vytauto stadiono rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbai“, kurio užsakovas buvo Tauragės rajono savivaldybės administracija. Ieškovas privalėjo atlikti ir priduoti užsakovui darbus užsakovo patvirtintais terminais, taip pat kreiptis į inžinierių, kuris turėjo išduoti Perėmimo pažymą su atliktų darbų baigimo data. Ieškovas nenurodė, kokiais veiksmais pridavė darbus užsakovui, todėl darė išvadą, jog ieškovas savo darbų užsakovui nepridavė. Ieškovas taip pat neįvykdė visų sutarties 10 p. nurodytų apmokėjimo sąlygų: nepateikė darbų perdavimo - priėmimo aktui prilyginto dokumento, nepabaigė visų sutarties 1 punkte nurodytų darbų, neperdavė savo darbo rezultato užsakovui, todėl atsakovui neatsirado prievolė mokėti sutartyje nustatytą kainą ar jos dalį. Be to, atsakovas statybos produkto atitikties deklaraciją laikė galimai suklastota. Taip pat nurodė, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus bei jo atlikti darbai buvo nekokybiški, ieškovas ne kartą buvo informuotas apie darbų kokybės trūkumus ir kol ieškovas jų neištaisė, atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu papildomai priteisti 90090,55 Lt, kadangi 2011 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 atsakovo nebuvo nepriimtas.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo sudarytą 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 negaliojančiu, priteisti iš ieškovo atsakovui 360075,18 Lt sumą, kurią sudaro 240690,29 Lt žalos atlyginimas ir 119384,86 Lt netesybos, taip pat priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (2 t., 142-157 l.). Atsakovas nurodė, jog atliktų darbų aktas Nr. 1 buvo sudarytas dėl ieškovo apgaulės, kuri pasireiškė aktyviais ieškovo veiksmais, pateikiant tikrovės neatitinkančią išpildomąją statybos darbų dokumentaciją. Ieškovas neužtikrino, jog visus darbus atliktų atestuota įmonė, o atlikti darbai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Ieškovas darbų proceso metu sudarė vaizdą, jog darbus atliko jo pasamdyti atestuoti subrangovai UAB „Lietemas“ bei UAB „IREMAS“. Ieškovas suklaidino atsakovą dėl esminės atliktų darbų akto Nr. 1 sudarymo sąlygos, t.y. jog ypatingo statinio statybos darbus atliko atestuota įmonė. Žinodamas šias aplinkybes, atsakovas nebūtų pasirašęs 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto Nr. 1. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas netinkamai vykdė sutartį, t.y. vėlavo atlikti darbus bei juos atliko nekokybiškai, todėl atsakovas patyrė 240690,29 Lt žalą: 532,40 Lt už autokrano nuomą, 25218,82 Lt už tai, kad pats atsakovas turėjo atlikti konstrukcijų gruntavimo darbus, 1455,03 Lt už auto bokštelio nuomą už 2010 m. spalio mėnesį, 1738,80 Lt už tai, kad ieškovui vėluojant atlikti darbus, pats atsakovas atliko betonavimo darbus, 570 Lt už dyzelinį kurą, kurio reikėjo išbetonuotų konstrukcijų šildymui, 242 Lt už 2400 v. tribūnos konstrukcijų geodezinės kontrolės nuotraukos atlikimą, 6742,12 Lt už šaltuoju periodu atsakovo pirktas betono transportavimo paslaugas ne iš Tauragės miesto, bet iš aplinkinių miestų, 11538,96 Lt už betonavimo darbų perkėlimą tik esant palankiai temperatūrai, 33497,31 Lt už generaliniam rangovui UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ mokėtas statybvietės išlaikymo išlaidas, 12100 Lt už sumontuotų metalinių konstrukcijų natūrinius būklės tyrimus ir atitikimo projektinės dokumentacijos vertinimą, 4515,72 Lt už atsakovo atliktą suvirintų sujungimo siūlių kontrolę, 24200 Lt už pačio atsakovo atliktus darbus, kurių pagrindu 2010 m. spalio 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 10394, 17538 Lt už ieškovo padaryto broko taisymą, 16235,78 Lt už ieškovo padaryto broko taisymą bei transportavimo paslaugas, 16218,30 Lt už metalinių laiptų montavimą, 68346,85 Lt už įvairius suvirinimo darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Atsakovas 12000 Lt netesybų dydį paskaičiavo pagal sutarties 16 punktą - už kiekvieną pasitarimų protokole užfiksuotą nekokybiško darbo atvejį (6 atvejai * 2000 Lt), 64000 Lt netesybas nustatė pagal 2010 m. lapkričio 8 d. derybų protokolo 3 punktą bei 43384,89 Lt delspinigius paskaičiavo pagal sutartį už laiku ieškovo nebaigtus darbus (180 d. * 0,005 proc. * 482054,32 Lt).

Ieškovas prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 94-110 l.). Nurodė, jog iki bylos nagrinėjimo teisme atsakovas ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl tikrovės neatitinkančios UAB „IREMAS“ vardu surašytos dokumentacijos (atitikties dokumentacijos). Ieškovas manė, jog pats atsakovas pateikė UAB „IREMAS“ vardu surašytą išpildomąją dokumentaciją ir galimai siekė išvengti teisinės atsakomybės už galimai suklastotos išpildomosios dokumentacijos pateikimą. Ieškovas pripažino, jog nei sutarties sudarymo metu, nei jos vykdymo metu neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto atestato, suteikiančio teisę atlikti darbus ypatinguose statiniuose, todėl pagrįstai manė, kad šį dokumentą surašė atsakovas. Todėl manė, jog pagal sutartį neprivalėjo pateikti atsakovui atitikties deklaracijos, tai turėjo atlikti pats atsakovas. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas dar prieš sudarant sutartį ir ginčijamą aktą žinojo ir suvokė, jog darbus atliks ir atliko įmonė, neturinti teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu, kad ieškovas negalės pateikti ir nepateiks statybos produkto atitikties deklaracijos. Atsakovas, pasirašydamas ginčijamą aktą, be išlygų patvirtino jame nurodytus darbus ir konstatavo, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Be to, atsakovas nenurodė ginčijame akte darbų trūkumų, todėl negalėjo remtis darbų rezultato trūkumais. Ieškovas laikė nepagrįstais atsakovo prašymus priteisti iš ieškovo atsakovui nuostolius, netesybas ir delspinigius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB „RITOREMA“ ieškovui UAB „LITMONTAŽAS“ 482054,32 Lt už atliktus statybos darbus, 8,05 procentų dydžio palūkanas nuo teismo priteistos sumos (482054,32 Lt) nuo ieškinio padavimo dienos (2011 m. sausio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 8166 Lt žyminio mokesčio bei 20000 Lt už advokato teisinę pagalbą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 32,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovo atsakovui 201255,26 Lt žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (201255,26 Lt) nuo priešieškinio padavimo dienos (2011 m. gruodžio 7 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4256 Lt žyminio mokesčio ir 13000 Lt už advokato teisinę pagalbą, taip pat priteisė iš ieškovo valstybei 14,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas įvertinęs statybos darbų žurnalą, VGTU pateiktą ataskaitą, foto nuotraukas konstatavo, jog dalis ieškovo atliktų darbų galimai išties buvo atlikti nekokybiškai, tačiau pažymėjo, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog dalis ieškovo atliktų darbų buvo kokybiški, už kuriuos atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškovu. Teismas laikė nepagrįstais, prieštaraujančiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams atsakovo argumentus, jog pastarasis neprivalėjo sumokėti ieškovui už atliktus darbus, kadangi atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. spalio 29 d.  atliktų darbų aktą Nr. 1. Ieškovas įrodė, jog dalį darbų atliko kokybiškai, todėl už šiuos darbus atsakovas privalėjo atsiskaityti. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas apgaulės faktą grindė aplinkybe, jog ieškovas pateikė atsakovui galimai suklastotą UAB „IREMAS“ parengtą statybos darbų išpildomąją dokumentaciją, tačiau liudytojas B. J. teismo posėdžio metu atsakovo nurodytų aplinkybių patvirtinti negalėjo. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė fakto, jog būtent ieškovas perdavė atsakovui išpildomąją dokumentaciją. Be to, atsakovas paaukštino sutarties pagrindu ieškovo pagamintas metalo konstrukcijas (3 t., 39-49 l.), todėl teismas iki modifikavimo surašytą atitikties deklaraciją laikė neatitinkančią faktinės statinio situacijos ir darė išvadą, jog net pripažinus aplinkybę, kad pateikta statinio dokumentacija nebuvo visiškai tiksli, tačiau dėl atsakovo veiksmų ji tapo neatitinkančia realios statinio būklės. Atsakovas apgaulės faktą taip pat grindė aplinkybe, kad ieškovas sudarė vaizdą, jog ypatingo objekto statybos rangos darbus atlieka ieškovo pasamdyti ir atestuoti subrangovai UAB „Lietemas“ ir UAB „IREMAS“. Teismas nustatė, kad sutartimi šalys nebuvo sutarusios, jog ieškovas pasitelks darbams atlikti kitus asmenis, tačiau atsakovas, būdamas atsakinga sutarties šalimi, kuri žinojo arba turėjo žinoti, jog ieškovas neturėjo teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu ir nebūtų galėjęs pateikti statybos produkto atitikties deklaracijos, sudarė su ieškovu sutartį. Tokiu būdu atsakovas sudarė pagrindą manyti, jog atsakovas už atitikties deklaracijos pateikimą prisiėmė savo atsakomybę, t.y. veikė savo rizika. Teismas darė išvadą, jog atsakovas žinojo ir suprato darbų atlikimą pavedęs neatestuotai statybos bendrovei, kuri nebūtų galėjusi pateikti ir nepateikė atsakovui statybos produkto (metalo konstrukcijų) atitikties deklaracijos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus darė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas, atmetęs atsakovo reikalavimą dėl akto pripažinimo negaliojančiu, priteisė iš atsakovo ieškovui 482054,32 Lt. Teismas pažymėjo, jog nė viena iš šalių neįrodinėjo, kokia darbų apimtis buvo atlikta kokybiškai, abi šalys laikėsi pozicijos, jog ieškovas visus darbus atliko tinkamai, o atsakovas 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 laikė negaliojančiu. Todėl teismas konstatavo, jog kokybiškai atliktų ieškovo darbų kaina byloje nebuvo nustatyta dėl šalių pozicijos.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 90090,55 Lt už papildomai atliktus darbus, kadangi ieškovas nepranešė atsakovui apie poreikį atlikti papildomus darbus, šalys dėl to nesitarė, tokių sąlygų nebuvo numatyta sutartyje. Ieškovas neįrodė, jog papildomi darbai buvo atlikti dėl darbo projekto projektinių sprendinių trūkumų, taip pat dėl atsakovo netinkamai atliktų paruošiamųjų darbų. Be to, sutartimi šalys susitarė, jog sutarties kaina buvo galutinė ir į kainą buvo įskaičiuotos visos išlaidos, būtinos sutarties įvykdymui.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, jog ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai, todėl atsakovo argumentus dėl patirtos žalos laikė iš dalies yra pagrįstais. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 532,40 Lt žalą už auto krano nuomą bei 1455,03 Lt žalą už auto bokštelio nuomą už 2010 m. spalio mėnesį, kadangi iš PVM sąskaitos - faktūros Nr. 10394 ir 2010 m. spalio mėn. atliktų darbų akto (1 t., 16-17 l.) matyti, jog metalo konstrukcijų surinkimo darbus vykdė pats atsakovas. Tuo tarpu, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad auto kranas ir auto bokštelis buvo naudoti ieškovo reikmėms. Teismas priteisė iš ieškovo 25218,82 Lt žalą už atliktus metalo konstrukcijų gruntavimo darbus sutarties 1 punkto pagrindu (1 t., 21 l.). Teismas laikė nepagrįstu ir atmetė atsakovo reikalavimą priteisti žalą, patirtą dėl to, jog darbai buvo atliekami šaltuoju laikotarpiu, kadangi nustatė, jog visi objekto betonavimo darbai turėjo būti atlikti šaltuoju metu laiku, t.y. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. 4 d. iki 2010 m. gruodžio mėn. 10 d. (4 t., 3-5 l.). Be to, darbai buvo baigti 2010 m. spalio mėn. 22 d. ir juos vykdant nukrypimu nuo projekto nebuvo, buvo leista toliau vykdyti tribūnų perdangos betonavimo darbus (statybos žurnalo 131 l.). Teismas darė išvadą, jog atsakovui buvo žinoma, jog statybos darbai bus vykdomi šaltuoju metų periodu, todėl pastarasis galėjo koordinuoti ir sutarties kainą.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo 242 Lt už geodezinės nuotraukos atlikimą, kadangi nei sutartis, nei Statybos įstatymas nenustatė ieškovui pareigos padaryti geodezinę nuotrauką. Teismas priteisė iš ieškovo 33497,31 Lt žalą už atsakovo mokėtas statybvietės išlaikymo išlaidas generaliniam rangovui UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“. Teismas pripažino, jog atsakovas turėjo teisę pratęsti objekto pridavimo terminą, kadangi ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai bei vėlavo atlikti statybos darbus.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimus dėl 12100 Lt priteisimo už sumontuotų metalinių konstrukcijų natūrinius būklės tyrimus ir atitikimo projektinei dokumentacijai vertinimą bei 4515,72 Lt žalos priteisimą už atsakovo atliktą suvirintų sujungimo siūlių kontrolę. Teismas nurodė, jog atsakovas savo iniciatyva perdarė ieškovo pagamintas ir sumontuotas metalo konstrukcijas, todėl metalo konstrukcijų atitikties deklaracija, jeigu tokią ieškovas būtų pateikęs, nebūtų atitikusi realiai egzistuojančio statinio būklės. Be to, atsakovas, modifikavęs ieškovo atliktus darbus, galimai susidūrė su situacija dėl naujos atitikties deklaracijos būtinumo, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog atsakovas privalėjo naujus tyrimus atlikti vien dėl ieškovo kaltės. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus bandymo magnetinėmis dalelėmis protokolus (4 t., 27-30 l.) nustatė, jog tik dalis siūlių buvo pripažintos neįvertintomis, dalis jų visai nebuvo paruošta kontrolei, todėl negalėjo daryti išvados, jog visi ieškovo atlikti darbai buvo atlikti netinkamai.

Teismas priteisė atsakovui 24200 Lt žalą, patirtą dėl atsakovo vykdytų metalo konstrukcijų surinkimo darbų, kadangi ieškinyje ieškovas pripažino 24200 Lt skolą atsakovui (1 t., 17 l.). Taip pat teismas priteisė iš ieškovo 49992,08 Lt už ieškovo padarytų darbų brokų taisymą, kadangi byloje esantys įrodymai, patvirtino, jog ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai. Teismas taip pat priteisė atsakovui 68346,85 Lt už atsakovo atliktus darbus, kurių pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 10413, kadangi ieškovo atliktų darbų brokų šalinimas buvo  užfiksuotas byloje esančiais įrodymais.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 119384,86 Lt netesybų už netinkamą sutarties vykdymą priteisimą. Teismas nurodė, jog atsakovas iš dalies įrodė patirtų nuostolių dydį, todėl pastarajam teismas priteisė 201255,26 Lt žalos atlyginimui. Teismas nurodė, jog atsakovui priteistos žalos dydis buvo didesnis už prašomų priteisti netesybų dydį, todėl priteisti nuostoliai kompensavo atsakovui netesybas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „RITOREMA“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį: pripažinti ieškovo sudarytą 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 negaliojančiu, sumažinti patenkinto ieškinio dalį 11249,42 Lt suma, priteisti iš ieškovo 39435,03 Lt žalos atlyginimui bei 107384,89 Lt netesybų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo teiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl metalinių sijų S27 montavimo. Ieškovas negamino (tuo pačiu nemontavo) sutartimi numatytų visų metalinių S27 sijų už 11249,42 Lt, ieškovas tik pagamino 1 vnt. sijų S27. Tai patvirtina generalinio rangovo UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ ir atsakovo pasirašytas atliktų darbų aktas (2 t., 162 l.), sutarties papildymas Nr. 3 (2 t., 163 l.), darbo projektas (2 t., 163-164 l.) ir liudytojai B. J. (5 t., 83 l.)  ir J. J. (5 t., 88-89 l.). Nors dėl šių darbų neatlikimo ieškovas nei prieštaravimų, nei įrodymų neteikė, tačiau teismas priteisė visą aktu perduotų darbų vertę, jos nemažindamas.

2. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teismas klaidingai ir iškraipant liudytojo B. J. parodymus nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog išpildomąją dokumentaciją suklastojo būtent ieškovas. Įtarimai dėl galimo išpildomos dokumentacijos suklastojimo yra pateikti ieškovo direktoriaus ir dalyvio (I. L. ) mamai, A. L. , todėl darytina išvada, kad dokumentaciją rengė būtent ieškovas. Be to, šiame dokumente parašą uždėjęs UAB „IREMAS“ darbuotojas S. D. patvirtino (5 t., 85 l.), kad A. L. jo prašiusi pasirašyti ant tribūnų metalo konstrukcijų atitikties deklaracijos, kuri buvo surašyta UAB „Lietemas“ vardu. Kai jis pasirašė, pirmieji du lapai buvo pakeisti ir taip atsirado tribūnų metalo konstrukcijų atitikties deklaracija, kurioje gamintoju įvardijamas UAB „IREMAS“. Išpildomosios dokumentacijos lapas, kuriame yra suvirintojų sąrašas, S. D. parašas galimai padirbtas. Dėl dokumentų klastojimo A. L. yra pareikšti įtarimai Jonavos PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 yra sudarytas dėl ieškovo apgaulės, kuri pasireiškė aktyviais ieškovo veiksmais pateikiant tikrovės neatitinkančią išpildomąją statybos darbų dokumentaciją, kadangi ieškovas buvo vienintelis asmuo, kuris buvo suinteresuotas pateikti išpildomąją dokumentaciją. Jei atsakovas būtų žinojęs esant galimai suklastotai išpildomai dokumentacijai, atsakovas niekada nebūtų pasirašęs šio akto ir nebūtų priėmęs darbų. Be to, UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ statybos darbų vadovas B. J. patvirtino, kad pastarajam išpildomoji metalo konstrukcijų dokumentacija perdavė ieškovo atstovas asmeniškai (fiziškai) spalio mėnesį (5 t., 82 l.). Be to, ir liudytojas V. L. patvirtino, kad išpildomą dokumentaciją perdavė I. L. (5 t., 89 l.).

3. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovas neturėjo teisės atlikti sutartų darbų, todėl pats turėjo pasirūpinti išpildoma dokumentacija. Tačiau atsakovas nėra bendrovė, turinti teisę nustatyti gaminių, pagamintų kitų bendrovių, atitikimą projektui. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo pagaminti metalo konstrukcijas pagal projektą, todėl ieškovas privalėjo laikytis darbo projekto ir techninių specifikacijų. Ieškovas neužtikrino, jog visus darbus atliks atestuota įmonė, o darbai atitiks teisės aktų reikalavimus. Atsakovas buvo suklaidintas dėl esminės akto sudarymo sąlygos - jog ypatingo statinio statybos darbus atliko atestuota įmonė, kadangi ieškovas vykdydamas statybos darbus sudarė vaizdą, jog ypatingo objekto darbus atlieka jų pasamdyti ir atestuoti subrangovai UAB „Lietemas“ bei UAB „IREMAS“, taip pat pateikė apgaulingą (galimai suklastotą) išpildomąją dokumentaciją. Nesant tinkamos dokumentacijos atsakovas turėjo užsakyti ekspertizę atliktų darbų kokybės įvertinimui ir ištaisyti nustatytus trūkumus. Ieškovui nepridavus privalomos metalo konstrukcijų dokumentacijos, buvo pažeista esminė sutarties sąlyga, todėl atsakovui neatsirado prievolė atsiskaityti. Be to, tiek byloje esantis projektas, tiek liudytojai nurodė, kad nebuvo ieškovo pagamintų metalo konstrukcijų „modifikavimo“.

4. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė dalį reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Teismas nepriteisė 532,40 Lt žalos už auto krano ir 1455,03 Lt žalos už auto bokštelio nuomą, nes jas patyrė pats atsakovas metalo konstrukcijų surinkimui. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pats būtų nuomavęs auto kraną ar auto bokštelį.

Teismas nepriteisė 20589,88 Lt žalos, patirtos vykdant darbus šaltuoju metų periodu, tačiau ieškovui tinkamai vykdant sutartį, atsakovas betonavimo darbus būtų atlikęs numatytu grafiku - iki 2010 m. gruodžio 10 d. Be to, visi liudytojai patvirtino aplinkybę, kad, jei nebūtų metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo vėlavimo, nebūtų reikėję pratęsti sutarties vykdymo termino ir dirbti šaltuoju metų periodu. Tuo tarpu, teismas pripažindamas, kad ieškovas pažeidė sutartį, be pagrindo nepripažino, kad dėl šio pažeidimo atsakovas atitinkamai vėliau galėjo užbaigti kitus suplanuotus darbus, apie kuriuos ieškovas neabejotinai žinojo.

Teismas taip pat nepriteisė atsakovui 242 Lt žalos, patirtos ieškovui nepateikus 2400 v. tribūnos metalų konstrukcijų geodezinės kontrolinės nuotraukos, kadangi nebuvo įrodymų, kad šią nuotrauką turėjo padaryti ieškovas. Tačiau būtent ieškovas ir buvo metalo konstrukcijų ne tik gamintojas, bet ir statytojas. Pagal sutartį jam buvo pareiga sumontuoti konstrukcijas, tačiau be geodezinės nuotraukos ieškovas kaip statytojas nebūtų konstrukcijų sumontavęs. Tai, kad ieškovas turėjo atlikti geodezinę nuotrauką patvirtino ir liudytojas B. J. , J. J. .

Teismas nepriteisė atsakovui 16615,72 Lt žalos patirtos ieškovui nepateikus išpildomos dokumentacijos, t.y. 12100 Lt žalos, atsakovui užsakius sumontuotų metalinių konstrukcijų tyrimus ir atitikimą projektinei dokumentacijai Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau - VGTU) ir 4515,72 Lt žalos, patirtos pagal 2011 m. balandžio 13 d. VGTU nurodymus atliekant suvirintų sujungimo siūlių kontrolę. Teismui nustačius, kad ieškovas nekokybiškai pagamino ir montavo metalo konstrukcijas, atsakovo patirtos išlaidos nustatant broką turi būti priteisiamos. VGTU išvados ne tik nustatė ieškovo darbo broką, bet ir nurodė, kurias konkrečias ieškovo darbo broko vietas reikia peržiūrėti ir ištaisyti. Būtent dėl VGTU išvadose pateiktų nurodymų vykdymo peržiūrint suvirinimo siūles, atsakovas patyrė 4515,72 Lt žalą. Be to, ginčo, kad atsakovas patyrė 16615,72 Lt žalą, nėra, atsakovas yra pateikęs tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl 16615,72 Lt žala iš ieškovo turi būti priteista.

5. Ieškovas turi mokėti 43384,89 Lt delspinigių už laiku ieškovo nebaigtus darbus pagal sutartį (180 d. x 0,05% x 482054,32 Lt). Ieškovui neperdavus išpildomos dokumentacijos, ieškovo atlikti nekokybiški darbai praktiškai buvo beverčiai, todėl atsakovui reikėjo samdyti VGTU metalo konstrukcijų ir broko įvertinimui. Delspinigiai skaičiuojami nuo visos akte nurodytos sumos. Be to, atsakovas sutinka, kad prašomų priteisti netesybų suma yra gana didelė, todėl iš dalies atsisako tų netesybų, kurios nėra susijusios su termino praleidimu (12000 Lt pagal pasitarimų protokoluose užfiksuotus pažeidimus). Tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas sutarties terminą praleido ženkliai, padarė labai daug broko, broko niekada nepripažino ir netaisė, niekada realiai nebendradarbiavo su atsakovu, todėl netesybos priteistinos 107384,89 Lt apimtyje.

Ieškovas UAB „LITMONTAŽAS“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį ir atsakovo priešieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog pagal sutartį atlikti darbai bei aktu atsakovui perduota statybos rangos darbų  dalis buvo atlikta kokybiškai, yra grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais. Tuo tarpu, teismas turėtų konkrečiai nurodyti ir pagrįsti, kokie darbai yra laikytini nekokybiškais ir kokia yra nekokybiškai atliktų darbų dalies ištaisymo kaina.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino atliktų statybos rangos darbų priėmimo -perdavimo akto prasmę ir pažeisdamas CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatas netinkamai taikė CK  6.662 straipsnio 2 ir 3 dalis. Tarp šalių esant sudarytam ir be išlygų (nenurodžius akte įvardintų darbų trūkumų), pasirašytam atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktui, visais atvejais tokiame akte nurodyti darbai laikytini atliktais tinkamai. Priešingai nei teigiama sprendime, esant tarp šalių pasirašytam aktui, jame nurodytų darbų kokybės ar kiekybės trūkumai, kurie akivaizdžiai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (akivaizdūs trūkumai), negali būti įrodinėjami kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o darbus priėmęs asmuo neturi teisės ateityje remtis trūkumu faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). 2012 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad priimdamas darbus jų rezultato net neapžiūrėjo ir netikrino (6 t., 5 l.). Iš VGTU ataskaitų bei fotonuotraukų (3 t., 39-49, 72-75 l.) matyti, jog atsakovo nurodomi tariami darbų defektai neabejotinai galėjo būti nustatyti vizualiai apžiūrint darbų rezultatą, jo perdavimo atsakovui metu. Todėl teismas privalėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas bei konstatuoti, kad visi akte nurodyti darbai yra atlikti tinkamai ir be trūkumų, nes minėti trukumai būtų buvę nustatyti atsakovui tinkamai priėmus darbus.

3. Teismas iš dalies tenkindamas priešieškinį nenurodė konkrečių ginčo teisiniams santykiams taikytų teisės normų bei teisinių argumentų, sudarančių teisinį ir faktinį pagrindą priešieškinyje nurodytas ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas pripažinti atsakovo patirtais ir pastarojo naudai priteistinais nuostoliais. Teismas priteisė iš apelianto 25218,82 Lt nuostolių atlyginimą. Tačiau nei metalo konstrukcijų surinkimo, nei jų gruntavimo darbų kaina nebuvo įtraukta į aktą ir už gruntavimo darbų atlikimą ieškovas nereikalavo apmokėjimo iš atsakovo. Šios aplinkybės teismas apskritai nevertino. Atsakovo ir UAB „OLREDA“ pasirašytas atliktų gruntavimo darbų aktas bei PVM sąskaita - faktūra patvirtina, kad visi metalo konstrukcijų gruntavimo darbai buvo atlikti iki 2010 m. rugsėjo 28 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų A. L. ir V. N. parodymai ir atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina tai, kad aktas buvo rašytas 2010 m. spalio mėn. 29 d., o atsakovo pasirašytas tik 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. šalims sudarius protokolą. Liudytojas V. N. 2012 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. vykusių derybų metu buvo sprendžiamas ir apmokėjimo už metalo konstrukcijų gruntavimą klausimas. Sutartimi už joje nurodytą užmokestį atsakovas pavedė atlikti apeliantui tik metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus. Todėl ieškovui nereikalaujant ir negavus iš atsakovo mokėjimo už metalo konstrukcijų gruntavimo darbus, ieškovas neprivalo mokėti atsakovui už pastarojo atliktus metalo konstrukcijų gruntavimo darbus, o atsakovo UAB „OLREDA“ sumokėta pinigų suma nelaikytina atsakovo nuostoliais patirtais dėl apelianto veiksmų.

Teismas priteisė atsakovui 33497,31 Lt nuostolių atlyginimą UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ už statybvietės išlaikymą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. 21 d. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, kadangi dalis darbų buvo atlikti nekokybiškai ir ne laiku. Atsakovas pateikė UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras Nr. PC110232, PC110337, PC110449, PC110538, PC110638 ir PC110741. Pagal užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinierinių darbų statybos sutarties sąlygų (toliau – FIDIC sąlygų) 4.19. p., rangovas privalo pasirūpinti statybos aikštelėje naudojamos elektros, vandens ir dujų tiekimu ir apmokėti jų kaštus, pagal 7.8. p. rangovas privalo apmokėti mokesčius už gamtos išteklius (5 t., 21 l.). Liudytojas B. J. paaiškino, kad šalys darbų atlikimo metu nesilaikė FIDIC sąlygų. Be to, teismas apskritai nepasisakė, ar minėtos sutarčių sąlygos apskritai galėtų būti taikomos reguliuojant santykius tarp statinio rangovo ir jo subrangovo ir ar neturėtų būti taikomos tik reguliuojant santykius tarp užsakovo bei rangovo. Iš UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ statybos aptarnavimo išlaidų pažymų (4 t., 20-25 l.) pagrįstomis ir FIDIC sąlygų 4.19. p. ir 7.8. p. atitinkančias laikytinos išlaidos už elektros energiją bei vandenį. Šios išlaidos per visą atsakovo nurodytą laikotarpį bendrai sudaro 5857,75 Lt (neįskaitant PVM 21%). Atsakovas neturėjo teisinės pareigos kompensuoti UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ išlaidų, kurios nėra įtrauktos į FIDIC sąlygų 4.19. p. ir 7.8 p. nuostatas ir atitinkamai tokių išlaidų suma nelaikytina atsakovo dėl ieškovo veiksmų patirtais ir teismo priteistinais nuostoliais.

Teismas priteisė atsakovui 24200 Lt, 49992,08 Lt ir 68346,85 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, tačiau atsakovas nuostolių dydį įrodinėjo vieninteliais įrodymais - atsakovo vienašališkai surašytais atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis – faktūromis. Minėtų dokumentų apeliantas niekuomet nebuvo pasirašęs ir/ar pripažinęs, išskyrus 24200 Lt dydžio pinigų sumą pagrindžiantį protokolą ir jo pagrindu surašytą priėmimo - perdavimo aktą. Šalies reikalaujančios priteisti nuostolių atlyginimą vienašališkai surašyti dokumentai, nepagrindžia jų turinio kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti laikomi tinkamais rašytiniais įrodymais pagrindžiančiais nuostolių dydį. Atsakovas nepateikė teismui leistinų įrodymų ir atitinkamai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė patyręs 24200 Lt, 49992,08 Lt ir 68346,85 Lt dydžio nuostolius. Be to, nors teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną šalių byloje keliamą argumentą, tačiau teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto baigiamosiose kalbose išsakytų aspektų, kurie yra svarbūs priimant pagrįstą ir teisingą sprendimą (6 t., 14-27).

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.

Dėl 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu

CK 1.91 straipsnis reglamentuoja sandorio, sudaryto dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pripažinimo negaliojančiu pagrindus. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Apeliantas UAB „RITOREMA“ apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 buvo sudarytas dėl apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ apgaulės, pasireiškusios aktyviais apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ veiksmais, pateikiant tikrovės neatitinkančią (galimai suklastotą) išpildomąją statybos darbų dokumentaciją. Teisėjų kolegija minėtus argumentus vertina nepagrįstais, paremtais vien prielaidomis bei spėlionėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai dėl UAB „LITMONTAŽAS“ direktoriaus ir dalyvio I. L. mamai A. L. pareikštų įtarimų dėl dokumentų klastojimo vertinami kaip neturinčius įtakos sprendžiant atliktų darbų akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo klausimą. Be to, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija nustato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Apeliantas UAB „RITOREMA“ nurodo, jog buvo suklaidintas apelianto UAB „LITMONTAŽAS“, kadangi pastarasis vykdydamas statybos darbus sudarė vaizdą, jog ypatingo objekto darbus atlieka pasamdyti ir atestuoti subrangovai. Teisėjų kolegija apelianto UAB „RITOREMA“ argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju, šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika, todėl joms yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Be to, CK 6.691 straipsnyje nustatyta kooperavimo pareiga, t.y. statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Apeliantas UAB „RITOREMA“, pasirašydamas sutartį privalėjo ne tik bendradarbiauti su apeliantu UAB „LITMONTAŽAS“, tačiau elgtis atsakingai ir rūpestingai, t.y. esant abejonėms išsireikalauti iš sutarties šalies reikiamus dokumentus. Byloje nėra duomenų, jog prieš sudarant sutartį šalims būtų iškilusios abejonės dėl tinkamo sutarties įvykdymo. Vadinasi, apeliantas UAB „RITOREMA“ privalėjo žinoti, jog UAB „LITMONTAŽAS“ nėra atestuota įmonė. Kadangi sutartis buvo sudaryta, darytina išvada, jog apeliantas UAB „RITOREMA“ sutiko veikti savo rizika, t.y. įsipareigojo pats pasirūpinti technine dokumentacija. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neįrodė esminės suklydimo sąlygos egzistavimo, kurios pagrindu ginčijamas aktas būtų pripažintinas negaliojančiu. Apeliantas UAB „RITOREMA“ žinojo ir suprato darbų atlikimą pavedęs neatestuotai statybos bendrovei, kuri nebūtų galėjusi pateikti apeliantui UAB „RITOREMA“ statybos produkto (metalo konstrukcijų) atitikties deklaracijos. Atsižvelgdama į byloje esančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto UAB „RITOREMA“ reikalavimą dėl 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ir pagrįstai priteisė iš apelianto UAB „RITOREMA“ apeliantui UAB „LITMONTAŽAS“ 482054,32 Lt.

Dėl žalos atlyginimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „RITOREMA“ prašė priteisti 240690,29 Lt žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino minėta reikalavimą ir priteisė apeliantui UAB „RITOREMA“ 201255,26 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto UAB „RITOREMA“ reikalavimą priteisti iš apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ 532,40 Lt žalą už auto krano nuomą bei 1455,03 Lt žalą už auto bokštelio nuomą, kadangi PVM sąskaita - faktūra Nr. 10394 ir 2010 m. spalio mėn. atliktų darbų aktas (1 t., 16-17 l.) patvirtina, jog metalo konstrukcijų surinkimo darbus vykdė pats apeliantas UAB „RITOREMA“.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto UAB „RITOREMA“ argumentus, jog apeliantui UAB „LITMONTAŽAS“ tinkamai vykdant sutartį, apeliantas UAB „RITOREMA“ betonavimo darbus būtų atlikęs laiku, t.y. iki 2010 m. gruodžio 10 d. Pažymėtina, jog betonavimo darbai privalėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. 4 d. iki 2010 m. gruodžio mėn. 10 d. (4 t., 4 l.). Vadinasi, pačios šalys susitarė betonavimo darbai atlikti šaltuoju periodu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti apeliantui UAB „RITOREMA 20589,88 Lt patirtą žalą už atliktus statybos darbus šaltuoju metų periodu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti iš apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ 242 Lt už geodezinės nuotraukos atlikimą, kadangi nei sutartis, nei Statybos įstatymas nenustatė pastarajam pareigos padaryti minėtą geodezinę nuotrauką. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti iš apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ 16615,72 Lt žalos, patirtos pastarajam nepateikus išpildomosios dokumentacijos, t.y. 12100 Lt už sumontuotų metalinių konstrukcijų tyrimus ir atitikimą projektinei dokumentacijai VGTU ir 4515,72 Lt už suvirintų sujungimo siūlių kontrolę. Pirmosios instancijos teismas įvertino bandymo magnetinėmis dalelėmis protokolus (4 t., 27-30 l.) ir pagrįstai nustatė, jog dalis siūlių buvo pripažintos neįvertintomis, dalis jų visai nebuvo paruošta kontrolei, todėl negalėjo daryti išvados, jog visi apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ atlikti darbai buvo atlikti netinkamai.

Nagrinėjamu atveju sutarties 1 punktu šalys susitarė, jog apeliantas UAB „RITOREMA“ pavedė apeliantui UAB „LITMONTAŽAS“ atlikti metalo konstrukcijų gruntavimo darbus. Kaip matyti iš byloje esančio apelianto UAB „RITOREMA“ 2011 m. sausio 3 d. pranešimo Nr. 11-01/03, apeliantas UAB „LITMONTAŽAS“ prisiimtos pareigos neatliko. 2010 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 2010-00079 ir 2010 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktas (2 t., 183-184 l.) patvirtina, jog minėtus darbus atliko UAB „OLREDA“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino apelianto UAB „RITOREMA“ reikalavimą ir priteisė iš apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ 25218,82 Lt žalą už atliktus metalo konstrukcijų gruntavimo darbus sutarties 1 punkto pagrindu (1 t., 21 l.).

Byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros ir tarpusavio atsiskaitymų užskaitymų aktai patvirtina, jog apeliantas UAB „RITOREMA“ dėl apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ neteisėtų veiksmų patyrė 33497,31 Lt žalą (3 t., 21-32 l.), kadangi buvo priverstas mokėti generaliniam rangovui UAB „PROJEKTŲ CENTRAS“ už statybvietės išlaidas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė apeliantui UAB „RITOREMA“ 33497,31 Lt žalos atlyginimui.

Apeliantas UAB „LITMONTAŽAS“ pirmosios instancijos teismo priteistą 49992,08 Lt sumą už apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ padarytų darbų brokų taisymą ir 68346,85 Lt sumą už apelianto UAB „RITOREMA“ atliktus darbus ginčijo tuo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik apelianto UAB „RITOREMA“ vienašališkai pasirašytais ir apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ nepripažintais dokumentais. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas UAB „LITMONTAŽAS“ nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių apelianto UAB „RITOREMA“ pateiktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 49992,08 Lt už apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ padarytų darbų brokų taisymą ir 68346,85 Lt už apelianto UAB „RITOREMA“ atliktus darbus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ne visus sutartimi numatytus darbus apeliantas UAB „LITMONTAŽAS“ atliko be trūkumų. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Vadinasi, vien tai, jog apeliantas UAB „RITOREMA“ pasirašė 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas UAB „RITOREMA“ prarado teisę skųsti atsiradusius trūkumus po minėto akto pasirašymo.

Dėl netesybų už netinkamą sutarties vykdymą priteisimo

Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „RITOREMA“ prašė priteisti iš apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ 119384,86 Lt netesybų už netinkamą sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto UAB „RITOREMA“ minėtą prašymą motyvuodamas tuo, jog apeliantui UAB „RITOREMA“ priteista 201255,26 Lt suma žalos atlyginimui kompensavo apeliantui netesybas. Apeliantas UAB „RITOREMA“ apeliaciniu skundu sutiko su per didele prašoma priteisti netesybų suma, todėl iš dalies atsisakė netesybų, nesusijusių su termino praleidimu (12000 Lt pagal pasitarimų protokoluose užfiksuotus pažeidimus) ir prašė priteisti iš apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ 107384,89 Lt netesybų už netinkamą sutarties vykdymą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė apeliantui  UAB „RITOREMA“ 201255,26 Lt dydžio sumą žalos atlyginimui už netinkamą sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, nors netesybų institutu yra siekiama skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto UAB „RITOREMA“ prašomos priteisti netesybos pažeistų apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ teises ir taptų apelianto UAB „RITOREMA“ pasipelnymo šaltiniu, kadangi pirmosios instancijos teismo priteista 201255,26 Lt suma žalos atlyginimui kompensavo apeliantui netesybas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantas UAB „LITMONTAŽAS“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog nei apelianto UAB „LITMONTAŽAS“, nei apelianto UAB „RITOREMA“ apeliaciniai skundai netenkintini, apelianto UAB „LITMONTAŽAS“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.     

Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė

      Marytė Mitkuvienė

      Gintaras Pečiulis