Byla Nr. 1S-111-531/2021

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.       2021 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje (toliau – STT) iš Kauno apygardos prokuratūros duomenų patikslinimui bei procesinio sprendimo priėmimui gautas A. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apygardos teismo darbuotojams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 ir 229 straipsnius. A. K. pareiškime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. iš pašto skyriaus išsiuntė Kauno apygardos teismui prašymą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo pridėti priedai – įrodymai, reikšmingi jo atžvilgiu iškeltos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Kadangi jo prašymas buvo siunčiamas registruotu paštu, pašte jis gavo kvitą, kuriame aiškiai nurodyta, jog jo išsiųstas vokas su jame esančiais dokumentais sveria 162 g. Tai yra akivaizdus įrodymas, jog voke tikrai buvo ne vos 3 lapų prašymas, bet ir visi priedai – 17 lapų, nes 3 popieriaus lapai ir vokas tikrai nesveria 162 g, kuo labai nesunku įsitikinti ir ką žino kiekvienas, siuntęs registruotus laiškus. Jo išsiųstas vokas pasiekė Kauno apygardos teismą, nes iš Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž. 2020 m. rugsėjo 17 d. surašyto akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jo siųstas vokas buvo gautas ir atplėštas būtent Kauno apygardos teisme. Taigi, pakeliui jo siųsti dokumentai dingti negalėjo. Į administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tik pats jo prašymas, be jokių priedų, tai yra be dokumentų, kuriais jis įrodinėjo savo nekaltumą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. To pasekoje teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą negavęs jo teiktų dokumentų, kas turėjo esminės reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje. Priėmus 2020 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartį, net nenagrinėjant jo išsiųstų, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai nepateiktų dokumentų, įsigaliojo pirmosios instancijos nutarimas dėl jam paskirtos 2 700 Eur baudos ir priteistų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai yra, jam buvo padaryta didelė žala. Yra įsitikinęs, kad jo teiktų dokumentų dingimas J. L. inicijuotoje administracinio nusižengimo byloje nėra atsitiktinis ir netyčinis veiksmas ir gali būti sąlygotas J. L. noro bet kokiais būdais užvaldyti jam priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas. Šią jo prielaidą tik sustiprina ne kartą girdėtas J. L. gyrimasis, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) dirba jam artimas žmogus.

2.       2021 m. vasario 17 d. STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž. veiksmuose nenustatyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 ir 229 straipsniuose, požymiai. Pažymėta ir tai, kad nors A. K. argumentuojama, kad būtent dėl Kauno apygardos teismo darbuotojų veiksmų – tariamo dokumentų pradanginimo – patyrė didelės žalos, pareiškimo nagrinėjimo metu šias pareiškėjo prielaidas ne tik dėl didelės žalos, bet ir dėl dokumentų pradanginimo, kaip aktyvaus ir tyčinio veiksmo, pagrindžiančių duomenų nenustatyta. Priešingai, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž., vadovaudamasi jos, kaip (duomenys neskelbtini), veiklą reglamentuojančiu pareigybės aprašymu, pareiškėjo siųstą voką su turiniu jame savalaikiai gavo, atplėšė, užregistravo ir, nustačiusi trūkumus gautuose dokumentuose, surašė aktą dėl trūkstamų dokumentų, kaip tai numatyta jos pareigybės aprašyme. Duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo prielaidas apie R. L. Ž. suinteresuotumą jo atžvilgiu nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. K. pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūrai.

3.       2021 m. kovo 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo A. K. skundą atmetė. Dėl šio nutarimo A. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

4.       2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nutartį, kuria A. K. skundą atmetė.

5.       A. K. pateiktu skundu prašo panaikinti 2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, išspręsti jo 2021 m. kovo 5 d. skundą iš esmės – panaikinti 2021 m. vasario 17 d. STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės nutarimą bei 2021 m. kovo 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ne tik ignoravo jo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo skunduose nurodomos problemos esmę, bet ir akivaizdžiai tendencingai, iškreiptai vertino jo argumentus ir motyvus. Jis niekada (nei pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei skųsdamas procesinius tyrėjos ir prokuroro sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo) neakcentavo ir neįrodinėjo, jog jam padaryta žala yra tie eurai, kuriuos teismas priteisė iš jo administracinio nusižengimo byloje. Toks supaprastintas žalos suvokimas aiškiai koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl piktnaudžiaujant tarnyba Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, bei jog valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Akivaizdu, kad jo konkrečiu atveju, teismas, nagrinėdamas jo administracinio nusižengimo bylą, nevykdė teisingumo, nebuvo užtikrintos jo teisės į tinkamą, rungtynišką procesą, teisė būti išklausytam, nes jo teikti teismui įrodymai konkrečios jo bylą nagrinėjusios teisėjos nepasiekė. Teikdamas dokumentus į administracinio nusižengimo bylą, jis turėjo lūkesčių, kad teismas procesinį sprendimą šioje byloje priims atsižvelgdamas į jo pateiktus rašytinius dokumentus. Teigia, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta jo teisė į teisingą teismą, kas pakirto jo pasitikėjimą visa teismų sistema, viešai deklaruojamu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, jog teismai vykdo teisingumą. Be to, buvo pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas. Būtent šios aplinkybės, o ne skundžiamoje nutartyje įvardinta jam paskirta 2 700 Eur dydžio bauda ir preciziškai paskaičiuotos priteistos bylinėjimosi išlaidos padarė jam didelę ir nepataisomą žalą. Yra įsitikinęs, kad tuo pačiu žala buvo padaryta ir pačiam teismui, visai teismų sistemai. Pažymi, kad nei vienas jo skundo argumentas nebuvo analizuojamas ir nagrinėjamas, jo skundo esmė nebuvo atskleista, o pati skundžiama nutartis yra motyvuojama tik deklaratyviomis frazėmis, kurios yra tinkamos bet kuriam skundui atmesti, nesigilinant į atmetamų skundų turinį. Toks skundžiamos nutarties argumentavimas visų pirma, diskredituoja patį teismą, kaip teisingumą vykdančią instituciją. O antra, parodo ir teismo požiūrį į pareiškėjus, kurių skundai yra atmetinėjami tiesiog perrašinėjant tas pačias deklaratyvias frazes, visiškai nesigilinant į kiekvieno atskiro skundo turinį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nėra pasisakyta nei dėl vieno jo skundo argumento. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo teisėjas ne tik pažeidė BPK 28 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jo teisėtus lūkesčius, kad bus išnagrinėti jo skunduose nurodyti motyvai bei argumentai, bet ir sukūrė ydingą precedentą, jog teismai ir prokurorai savo nutarimuose gali apskritai nepasisakyti dėl nukentėjusio asmens skundo, kuriuo į juos kreiptasi, argumentų, apsiribojant nieko nereiškiančiomis deklaratyviomis frazėmis. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad įvertinus turimų duomenų visetą, jokių duomenų, kad išvis jokie priedai teisme gauti, nėra, ir šios aplinkybės patikrinti nėra objektyvios galimybės. Toks skundžiamos nutarties teiginys aiškiai ir be jokios priežasties diskredituoja (duomenys neskelbtini), šios įstaigos darbuotojus, nes jis pateikė rašytinį įrodymą, jog (duomenys neskelbtini) iš jo priėmė voką su jame įdėtais dokumentais, o apklausiama šį voką Kauno apygardos teisme priėmusi šio teismo darbuotoja aiškiai nurodė, kad vokas buvo gautas be jokių pažeidimų. O antra, šiuo teiginiu skundžiamą nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas aiškiai konstatavo, jog nagrinėjant jo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apskirtai net nebuvo tirta esminė aplinkybė – ar jo išsiųsti dokumentai buvo gauti Kauno apygardos teisme. Akivaizdu, kad ši aplinkybė ne tik kad negali, bet ir privalo būti ištirta. Be jokios abejonės, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė turėjo visas galimybes atlikti tyrimą ir nustatyti, kiek A4 formato popieriaus lapų kartu su Kauno apygardos teisme gautu ir išsaugotu voku sudaro tokį svorį, koks yra nurodytas pašto kvite. Tačiau to padaryta nebuvo. Taigi, neatlikus net elementaraus patikrinimo, darytina vienareikšmė išvada, jog ne jis, o skundžiamus nutarimus priėmę pareigūnai ir skundžiamą nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas vadovaujasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurių patvirtinimui arba paneigimui būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Skundžiamą nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas visiškai ignoravo jo nurodytą esminę aplinkybę, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pašto siuntos kvito turėjimas patvirtina faktinę aplinkybę apie kvite nurodytos registruotos siuntos išsiuntimą. Taip pat tai, kad šiuo atveju vienintelės apklaustos liudytojos, kuri akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, parodymai net nebuvo tikrinami. Vien ta aplinkybė, jog ši liudytoja dirba Kauno apygardos teisme, nesuponuoja išvados, kad viskas, ką ji kalba, yra objektyvi tiesa. Jokie kiti tyrimo duomenų rinkimo veiksmai atliekami nebuvo, jo nurodytos aplinkybės, kurios net neginčijamos (pavyzdžiui, jog jo išsiųstas vokas pašte svėrė 162 g ir Kauno apygardos teisme buvo gautas nepažeistas), nebuvo tiriamos, vertinamos, o skundžiamuose nutarimuose daromoms spėlionėms ir prielaidoms pašalinti nebuvo imtasi apskritai jokių veiksmų. Todėl šiuo konkrečiu atveju dar anksti vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo. Kadangi jo skunduose išsamiai ir argumentuotai nurodyti piktnaudžiavimo požymiai Kauno apygardos teisme nebuvo pakankamai ištirti ir tinkamai įvertinti, laikytina, kad liko neįgyvendinta pagrindinė ikiteisminio tyrimo institucijų pareiga pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių atskleisti padarytą nusikalstamą veiką. Tam, kad įvertinti jo įvardintas piktnaudžiavimo apraiškas Kauno apygardos teisme baudžiamojo įstatymo požiūriu, reikia objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirti jo įvardintas aplinkybes, o tam būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

6.       Skundas atmetamas.

7.       Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad toks sprendimas gali būti priimamas tik tuomet, kai yra išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

8.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gavus A. K. pareiškimą, buvo atliekami jo patikslinimo veiksmai, t. y. apklausta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) R. L. Ž., susipažinta su Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu, išanalizuoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys dokumentai bei duomenys – 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 2 700 Eur dydžio baudą, bei iš jo priteisiant 968 Eur proceso išlaidų; A. K. apeliaciniu skundu; 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymu, kuriuo buvo prašoma prie bylos prijungti prie prašymo pridėtus dokumentus, priedus nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trūkstamų dokumentų, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. paštu gautas A. K. prašymas. Peržiūrėjus gautus dokumentus (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad trūksta priedų nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria A. K. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas; (duomenys neskelbtini) atstovo advokato V. D. prašymas išspręsti klausimą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria iš A. K (duomenys neskelbtini) naudai priteista 665,50 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pažymint, kad ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties sudėtinė dalis; A. K. 2020 m. spalio 9 d. pranešimu dėl baudos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Remiantis šiais duomenimis, buvo priimtas procesinis sprendimas atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 229 straipsnį. A. K. su tokia proceso baigtimi nesutinka ir ginčija priimtus procesinius sprendimus.

9.       Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o pagal BK 229 straipsnį – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

10.       Aukštesnysis teismas įvertinęs A. K. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, vyresniosios specialistės ir prokuroro nutarimus, pateiktą bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį buvo atsisakyta pagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktais atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.

11.       Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, A. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 ir 229 straipsnius Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kadangi registruojant paštu jo atsiųstą prašymą su priedais, jie (priedai) buvo pradanginti ir teismas, priimdamas nutartį dėl jo pareikšto apeliacinio skundo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jų neįvertino. Pateiktame skunde teigia, kad dėl tokių teismo (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmų jam buvo padaryta žala, pažeidžiant turimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises bei laisves, taip pat yra įsitikinęs, kad tuo pačiu žala buvo padaryta ir teismui bei visai teismų sistemai.

12.       Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Pareiškimo patikslinimo metu apklausta R. L. Ž. parodė, kad kiek jai žinoma, dėl tariamai dingusių priedų A. K. (duomenys neskelbtini) lankėsi tik vieną kartą. Jis atsinešė priedus, kuriuos neva siuntė teismui, taip pat iš pašto gautą kvitą, ir A. K. parodyti tariamai jo siųsti priedai buvo ne vienas kitas lapas, o pluoštas dokumentų, todėl yra įsitikinusi, kad negalėjo nepastebėti šių priedų, jei jie būtų buvę voke. Šio apsilankymo metu A. K. labai ilgai ir įkyriai (duomenys neskelbtini) darbuotojoms trukdė dirbti, įtikinėjo, kad ankščiau teismui siuntė jo tądien atsineštus ir rodomus priedus. Su kolege jam paaiškino, kad tokie priedai teisme nebuvo gauti, dėl ko buvo surašytas aktas dėl trūkstamų dokumentų. A. K. nesiliaujant jas įtikinėti, kad jis siuntė šiuos priedus, kita jos kolegė pasiūlė jam pasverti jo atsineštus dokumentus ir svarstyklių duomenis palyginti su nurodytais jo atsineštame pašto kvite. Nepamena tikslių skaičių, išskyrus tai, kad (duomenys neskelbtini) turimos svarstyklės rodė kitokį svorį, nei buvo nurodyta A. K. turimame pašto kvite. A. K. nesutinkant su (duomenys neskelbtini) svarstyklių rodmenimis, kolegė į svarstykles įdėjo net ir voką, kad kuo tiksliau nustatyti, kiek realiai galėjo sverti 2020 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas A. K. vokas ir jo turinys, tačiau pamena, kad svoriai vis tiek nesutapo. Iš to, kas išdėstyta matyti, jog A. K., sužinojęs, kad jo siųsti priedai teisme nebuvo gauti, buvo atvykęs į jį išsiaiškinti kilusio nesusipratimo, tačiau po pokalbio su (duomenys neskelbtini) darbuotojomis ir atlikto dokumentų svėrimo, nei tą pačią dieną, nei kitomis dienomis į Kauno apygardos teismą su raštiškomis pretenzijomis ar skundais nesikreipė. Šis klausimas teisme nebuvo oficialiai nagrinėjamas. Taigi, iš esmės, A. K. nepasinaudojęs jokiais kitais galimais savo teisių gynimo būdais, tuojau pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas, kaip minėta, yra kraštutinė priemonė, kuria naudotis asmuo gali tik nepavykus apginti savo teisių ir teisėtų interesų kitomis priemonėmis, o tai yra viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

13.       Taipogi, kaip teisingai buvo konstatuota nagrinėjamu atveju priimtuose procesiniuose sprendimuose, byloje nėra jokių duomenų, jog R. L. Ž. ar kuris nors kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas būtų piktnaudžiavęs savo įgaliojimais ar juos viršijęs, netinkamai atlikęs ar visiškai neatlikęs jam deleguotų pareigų bei funkcijų ir dėl tokių jų veiksmų kam nors būtų padaryta žala. Be to, nenustatytas ir tiesioginis priežastinis ryšys su A. K. neva patirta didele žala. Esant šioms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas. Vien tik A. K. teiginiai, jog jis tikrai išsiuntė prašymą su visais priedais ir pateikiamas pašte išduotas kvitas, kuriame nurodoma, kad pašto skyriui įteiktas 162 g svorio paketas, nėra pakankami ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Tai, kad minėti priedai, kaip nurodo A. K., buvo gauti, o tada tyčia pradanginti teisme nepatvirtino jokie pareiškimo patikslinimo metu gauti duomenys. Taigi, tai tėra tik prielaidos, o jų pagrindu, ikiteisminis tyrimas pradėtas negali būti. Be kita ko, šiuo atveju nebuvo gauta duomenų, jog nors vienas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) darbuotojas būtų suinteresuotas pakenkti A. K., paslėpdamas jo atsiųstus priedus.

14.       A. K. skunde teigiama apie būtinybę atlikti papildomus jo pareiškimo patikslinimo veiksmus, t. y. nustatyti, ar jo siųsti dokumentai buvo gauti Kauno apygardos teisme bei pasverti A4 formato lapus su voku. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad duomenų rinkimas, tikslinant gautus skundus bei pareiškimus baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų vertinimas galėtų pakeisti daromas išvadas. Nagrinėjamu atveju buvo gauti visi reikalingi duomenys A. K. pareiškimo patikslinimui, pagrindo manyti, kad papildomų veiksmų atlikimas pakeistų daromas išvadas nėra.

15.       Be to, šiuo atveju pripažinti, kad A. K. pareiškimo patikslinimo veiksmai buvo atliekami netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Tiek vyresniosios specialistės, tiek prokuroro nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje išsamiai išdėstyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą motyvai, kurie nėra nepagrįsti ir neteisingi. Tai, kad A. K. su tokiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja visa situaciją vertinti taip, kaip vertina jis pats bei pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, kad tai institucijų turi būti besąlygiškai vykdoma.

16.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

n u t a r i a:

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                 Valdas Ciesiūnas