Civilinė byla Nr. 2A-65-357/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02712-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1;
2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termona service“ ieškinį atsakovui E. S., trečiasis asmuo ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Termas“, dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termona service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. S. 2160,00 skolą, 741,20 Eur delspinigių ir 113,63 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 11 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti pastato (adresas - (duomenys neskelbtini)) sienų šiltinimo ir su tuo susijusiu darbus, bei abi šalys sutarė dėl papildomo ieškovės darbo: keramzito, esančio tuštumoje tarp šio pastato sienų (vidinė sienos dalis - ertmė, tarp dviejų pastato iš plytų sumūrytų sienų). Tuo pačiu aptarė ir šio darbo įkainį - po 40 Eur už keramzito medžiagos iš vieno kubinio metro tarpsienio išvalymą (išėmimą) bei po 6 Eur už vienos plytos iš sienos išėmimą, kad būtų galima iš tarpsienio išvalyti keramzitą. Ieškovė, rengdamasi sutarties įgyvendinimui užsakė šiltinimo putų (Karbamidinė derva 1206), už jas sumokėjo 1919,06 Eur. Ieškovė darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti, atlikimui pasamdė subrangovą – UAB „Termas“. Subrangovui pradėjus paruošiamuosius pastato sienų šiltinimo darbus - keramzito iš sienų tarpo išvalymo darbus, paaiškėjo, kad sienų tarpe kaip šilumą sulaikanti medžiaga panaudota ne keramzitas, tačiau spaliai, sumaišyti su kalkėmis. Tai reiškia, kad atsakovas pateikė neteisingą informaciją apie tai, kokį darbą reikės atlikti norint pasirengti tinkamam pastato apšiltinimui. Skirtumas darbų atlikimui yra labai reikšmingas – valyti spalius su kalkėmis iš vidinio sienos tarpo (ertmės tarp plytų sienų) yra keliskart sudėtingesnis, tad ir daugiau darbo bei laiko sąnaudų reikalaujantis darbas. Subrangovas informavo rangovą (ieškovę), kad už sudėtingesnį darbą nei buvo informuota turi būti taikomas ir didesnis apmokėjimas. Subrangovas darbus tęsė toliau, tikėdamasis, kad atsakovas atsižvelgs į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir sutiks su derinimui pateikta darbų sąmata. Darbų užsakovui (atsakovui) sutikus, kad tarpsienyje yra ne keramzitas, o spaliai, ieškovė, subrangovui atlikus didžiąją dalį darbų, pateikė subrangovo pagal faktines sąnaudas patikslintą darbų sąmatą suderinimui, nurodydama, kad ir taip kiek įmanoma yra sumažinta kaina – pastabose subrangovas nurodė, kad dalis sąnaudų nebūtų įskaičiuotos. Tuo pačiu paprašė, kad atsakovas apmokėtų darbus, kurie buvo atlikti iki to momento. Atsakovas, gavęs ieškovės prašymą, nesutiko nei su vienu ieškovės išsakytu prašymu, t. y. atsakovas ignoravo faktą, kad pirminis sutarimas dėl atliekamo darbo ieškovės buvo priimtas vadovaujantis klaidinančia atsakovo (užsakovo) informacija, ir atsisakė patvirtinti patikslintą darbų sąmatą. Ieškovė 2019-08-30 parengė darbų įvykdymo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad buvo atlikta daužiau kaip 50 proc. tarpsienio valymo darbų ir išimta 240 vnt. plytų bei išvalyta 72 maišai spalių (50 kg). Atsakovas priėmė šiuos darbus ir savo parašu patvirtino, kad jie iš tiesų atlikti. 2019-08-30 rangovui (ieškovei) pateikė PVM sąskaitą faktūra TER Nr. 3570 už faktiškai atliktus darbus, kurioje nurodė faktiškai atliktus darbus, įvertindamas, kad darbų kaina – 2146,06 Eur. Subrangovas taikė tuos darbų įkainius, kurie buvo ieškovės iš pat pradžių suderinti su atsakovu. Po šios išrašytos sąskaitos subrangovas dar tęsė pradėtus darbus, išėmė dar didelę dalį plytų, pro sienose padarytas skyles išvalė spalius, tačiau paaiškėjus, kad užsakovas netvirtina naujos sąmatos ir nesutinka apmokėti už atliktus ir jau priimtus darbus, darbus sustabdė. Šią subrangovo pateiktą sąskaitą ieškovė sugebėjo apmokėti tik 2020-08-13, nes jokio atsiskaitymo iš atsakovo (užsakovo) už jam faktiškai atliktus darbus, negavo, dar turėjo išlaidų/nuostolių dėl šiam objektui pirktų šiltinimo medžiagų, (garantinis laikotarpis 2 mėn. ir jos sugedo). Atsakovas 2019-09-24 informavo ieškovę, kad nuo 2019-10-09 nutraukia tarp šalių sudarytą sutartį. Vėliau ieškovė, įvertinusi subrangovui apmokėtą sąskaitą už jos išrašymo metu atliktus darbus, atsižvelgusi į tarp šalių sudarytą darbų įvykdymo-priėmimo aktą, į jame užfiksuotus atliktus darbus ir darbų įkainius, įvertinusi, kad anksčiau rangovo išrašyta sąskaita nedengė visos faktiškai subrangovui apmokėtų darbų vertės, išrašė ir atsakovui 2020-11-25 pateikė papildomą PVM sąskaitą faktūrą TSE Nr. 0033 sumai 910 Eur. Tokiu būdu bendra atsakovo skola ieškovei pagal abi sąskaitas, išrašytas sutarties pagrindu, yra 2160 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 2.3 punkto nuostatomis, atsakovui už praleistas 180 d. priskaičiavo delspinigius (450 Eur) ir 2020-09-03 atsakovui pateikė delspinigių sąskaitą TSE Nr. 0030. Atsakovo pastato šiltinimui įsigyta šiltinimo puta (Karbamidinė derva 1206) pasibaigus galiojimo terminui buvo sugadinta. Tokiu būdų už įsigytas šiltinimo medžiagas ieškovė dar patyrė 1919,06 Eur žalą. Atsakovui pareiga atsiskaityti su ieškove per 2 darbo dienas kilo būtent po sutarties nutraukimo.
2. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Termas“ darbuotojams apžiūrėjus objektą, jiems buvo žinomas faktas, kad namo tarpsieniuose (apžiūrėdami išėmė plytas) yra ne keramzitas, tačiau spaliai. Tai, kad ieškovė į sutartį ranka įrašė žodžius „Keramzito valymas“, gali reikšti tiek ieškovės, kaip rangovo neprofesionalumą ir atmestiną pasirengimą sutarties sudarymui ir vykdymui, tiek gali reikšti nesąžiningus iš anksto ieškovės suplanuotus veiksmus, kaip pasipelnyti atsakovo sąskaita siekiant padidinti atliktinų darbų kainą. Peržiūrėjęs šiltinimo darbų kainą bei matydamas, kad darbai atliekami „viskas įskaičiuota“ principu, E. S. nebesigilino į kitas sutarties detales. Ieškovė sukūrė tokią situaciją, jog pradėjusi tarpsienių valymo darbus iniciavo sutarties kainos keitimą, didinant kainą ir suprantant, kad atsakovas atsidurtų keblioje padėtyje, jei nesutiktų su siūlomu esminiu kainos padidinimu, kadangi namo sienos pusiau išardytos, plytos išimtos, spalių dalis sukrauta į maišus ir palikta kieme, artėja šaltasis metų sezonas. Nurodytos aplinkybės iš esmės atskleidžia ieškovės iš anksto apgalvotą nesąžiningą veiksmų planą, kaip pasididinti darbų kainą. Toks nesąžiningas ieškovės veikimas suteikė pagrindą ir teisę atsakovui tiek nutraukti sutartį, tiek nemokėti už jokią ieškovės (ar jos subrangovo) veiklą atsakovo name. Pažymėjo, kad atsakovas yra vartotojas. E. S. jau 2019-09-05 rašte nesutiko dėl apmokėjimo už atliktą spalių valymą bei pasiūlė sukonkretinti tiek darbų atlikimo terminus, tiek rangovo atsakomybę. Atsakovas ieškovei pateikė 2019-09-24 raštą, kuriuo atsakovas pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2019-10-19 dėl esminio jos pažeidimo. Išvalė 75 maišus spalių, jie buvo palikti atsakovo kieme kaip atliekos. Ieškovė turėjo pasirūpinti atliekų tinkamu pašalinimu ir sutvarkymu. Ieškovė iš atsakovo sienų išėmė plytas, kurių didelę dalį sulaužė. Tose pačiose ieškovės ieškinio priede esančiose nuotraukose matyti tuščios ertmės. Kadangi atsakovui nepavyko nusipirkti tokių pat plytų, todėl atsakovas pirko kitokias - šamotines plytas, kurių prireikė 81 vieneto. Dėl kitokių plytų panaudojimo namo estetinis vaizdas yra pasikeitęs, namo sienoms reikalinga apdaila ir su tuo susijusios papildomos išlaidos, dėl kurių atsakinga ieškovė.
3. Trečiasis asmuo UAB „Termas“ nurodė, kad jos darbuotojas, atvykęs apžiūrėti atsakovo namą, esantį (duomenys neskelbtini), neišėmė plytų iš namo sienos ir negalėjo tinkamai įvertinti tarpsienio užpildo. Darbinėje veikloje, atvykę apžiūrėti namą, UAB „Termas“ darbuotojai niekada neišima plytos iš namo sienos prieš pasirašant sutartį. Visi skaičiavimai buvo pateikti išrašytoje sąskaitoje - faktūroje TER Nr. 3570 ir ieškovė UAB „Termona Service“, apmokėdama sąskaitą, sutiko su paskaičiuotu tūriu. Išvalytas medžiagų kiekis buvo paskaičiuotas pagal sukastus maišus. Tačiau spaliai buvo sutrūniję, todėl jų tankis pasikeitė ir maišų svoris buvo didesnis nei turėtų. To pasekoje, UAB „Termas“ darbuotojas vertino išvalytų medžiagų kiekį pagal išvalyto oro tarpo tūrį, paskaičiuodamas sienų plotą su oro tarpo pločiu. UAB „Termas“ darbuotojas darė prielaidą, kad visas oro tarpas pagal sienos plotą buvo užpildytas, nes visur kur buvo išimtos plytos, buvo spalių. Su tuo sutinka ir ieškovė UAB „Termona Service“, patvirtindama skaičiavimą elektroniniame laiške, susirašinėjime 2021 m. rugsėjo mėn. 14 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Termona service“ iš atsakovo E. S. 1945,60 Eur skolos, 700,20 Eur delspinigių, 110,97 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 82,30 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei UAB „Termona service“ 1,00 Eur žyminio mokesčio permoką. Priteisė iš atsakovo E. S. 13,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
5. Teismas nurodė, kad iš sutarties 1.1-1.8 punktų ir 2.1 punkto akivaizdžiai matyti, kad šiuose punktuose kalbama tik apie šiltinimo darbus ir termoputos rūšį, reikalingą jos kiekį, šiuose punktuose nėra kalbama apie pastato sienų tuštumų valymo darbus. Iš sutarties 1.6 punkto vertino, kad darbų kaina pagal „viskas įskaičiuota“ principą taikoma būtent už sunaudotą šiltinimo metu kiekvieną m3 termoputos. Teismas sprendė, kad sutarties 1.6 punkte nurodytas „viskas įskaičiuota“ principas nagrinėjamu atveju buvo siejamas ne su bet kokiais apskritai darbais, o tik su apšiltinimo darbais, darbų apimtį nustatant pagal sunaudotos termoputos kiekį, t. y. atskirai neskaičiuojant ieškovės darbuotojų darbo kainos, medžiagų kainos, darbuotojų ir medžiagų transportavimo, įrankių kainos ir pan. Pažymėjo, kad atsakovas sutartį yra pasirašęs, sutartis yra labai trumpa, lakoniška, todėl atsakovas negalėjo nesuprasti, kokią sutartį sudaro ir to, kad 4 sutarties punktas taikomas būtent atsakovui, o ne kam nors kitam. Aplinkybę, kad sutarties 4 punktu ir buvo atskirai susitarta dėl sienų tuštumų valymo darbų, teismo vertinimu, patvirtina ir faktas, jog ieškovė pati tokių darbų neatlieka, o buvo pasitelktas trečiasis asmuo; kad dėl tarpsienio valymo buvo tariamasi atskirai, patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas su ieškove.
6. Teismas nurodė, jog vargiai tikėtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo žinojo, kad atsakovo namo sienoje yra ne keramzitas, o spalių mišinys, kitaip nebūtų logikos sudaryti sutartį dėl keramzito valymo už mažesnius įkainius, o dirbti gerokai sudėtingesnį ir brangesnį darbą. Darė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog trečiojo asmens nurodytas, nuo spalių išvalytas, 17,64 m3 oro tarpas yra teisingai apskaičiuotas ir atitiko faktinę situaciją. Pažymėjo, kad šis kiekis yra nepilnai tris kartus didesnis už atsakovo paskaičiuotą spalių liekanų tūrį maišuose, todėl visai įmanoma, kad spalių liekanas suspaudus, atsižvelgiant į jų sukritimą, sudūlėjimą, galimą sudrėkimą, 6 m3 atliekų tūris pradinėje formoje galėjo būti pasklidęs 17,64 m3 oro tarpe sienoje. Pažymėjo, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog užpildas sienose laikėsi, taigi, jo tankis galėjo būti mažesnis, nei išvalyto ir sugrūsto į maišus. Vertino, jog, savaime suprantama, kad trečiojo asmens darbuotojai būtų stengęsi šias atliekas maišuose kuo labiau sutrombuoti, taupant reikalingą maišų skaičių ir transporto priemonės dydį ar reisų skaičių, siekiant vėliau šias atliekas išvežti. Darė išvadą, kad trečiojo asmens nurodytas, nuo spalių išvalytas, 17,64 m3 oro tarpas yra teisingai apskaičiuotas, atitiko faktinę situaciją, jis nesukėlė abejonių ir ieškovei, kuri trečiajam asmeniui kaip subrangovui, apmokėjo nurodytus darbus, t. y. 2 146,06 Eur sumą. Nurodė, kad apmokėjusi šiuos darbus ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo ir iš atsakovo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereikalavo į sutartį įtraukti papildomą darbą ar paslaugas. Šalių buvo sutarta dėl tarpsienio valymo ir tarpsienis buvo valomas. Vertinti, kad naujai paaiškėjusi informacija, jog vietoj keramzito užpildo sienoje yra spalių užpildas, yra papildomas darbas ar paslauga, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Sprendė, kad atsakovas, nutraukęs sutartį, privalėjo apmokėti už jau atliktus tarpsienio valymo darbus bent jau pagal sutartą sutartimi įkainį. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas byloje ir reiškiamas vadovaujantis sutartyje nustatytu įkainiu. Nurodė, jog laikant, kad sutartis po nesėkmingų derybų buvo nutraukta atsakovo 2019-10-09, atsiskaityti už atliktus darbus atsakovui reikėjo iki 2019-10-11. Teismo vertinimu, pagal šalių sutarties 4 punktą, atliktų darbų vertė nustatytina pagal faktiškai atliktą darbą, atitinkamai iš atsakovo būtų priteistina 1440,00 Eur už plytų išėmimą bei 705,60 Eur už spalių valymą, iš viso 2145,60 Eur. Pažymėjo, kad ši suma yra šiek tiek mažesnė suma, nei pagal dvi išrašytas sąskaitas reikalauja ieškovė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pateiktais duomenimis nebuvo išvežti maišai su spalių atliekomis, sprendė, kad šių darbų atlikimas vertintinas vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismo įkainojamas 200,00 Eur suma, kuria teismas mažino ieškovei priteistiną sumą. Iš atsakovo ieškovei priteisė 1945,60 Eur sumą. Nurodė, kad nuo 2019-10-12 galėjo būti pradėtos skaičiuoti netesybos ir įstatyminės palūkanos. Teismas sprendė, kad nuo 1945,60 Eur priteistinos sumos vienos dienos delspinigiai sudaro 3,89 Eur, todėl už 180 dienų susidaro 700,20 Eur delspinigių, kurie priteistini iš atsakovo, už laikotarpį nuo 2020-11-26 iki 2021-05-24. Pažymėjo, kad už tą patį laikotarpį palūkanos ir delspinigiai atskirai nepriteisiami, priteisiama didesnioji suma iš jų dviejų. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų gali būti atskirai tenkinamas tik už laikotarpį nuo 2019-10-12 iki 2020-11-25. Penkių proc. metinės palūkanos nuo 1945,60 Eur priteistinos sumos už metus sudaro 97,28 Eur, atitinkamai už vieną dieną – 0,27 Eur. Laikotarpį nuo 2019-10-12 iki 2020-11-25 sudaro 411 dienų, todėl susidaro 110,97 Eur palūkanų, kurias teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.) ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nenustačius teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Termona service“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apie pasikeitusią sprendimo paskelbimo datą atsakovui nebuvo žinoma ir jis negalėjo pasinaudoti savo teise dalyvauti teismo posėdyje, kuriame skelbiamas sprendimas. Todėl laikytina, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir tai yra santykinai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
8.2. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas E. S. būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą, teikęs nepagrįstus prašymus, trukdęs teismui nagrinėti bylą ar veikęs prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar kitaip nesąžiningai procesiškai elgęsis. Todėl teismo sprendimas atsisakant priteisti E. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas jam priklausančia dalimi yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, netinkamai aiškino ginčo šalių sudarytą sutartį, o taip pat kai kurias faktines bylos aplinkybes.
8.4. Atsakovui nėra aišku, kodėl ieškovė sutarties 4 punkte ranka padarė įrašą: „Keramzito valymas: 1 m3 - 40 € 1 plyta - 6 €“, nes atsakovo namo tarpsieniuose buvo ne keramzitas, o spaliai, kas reiškia, kad keramzito valyti nereikia. Be to, sąlyga „plyta - 6 €“ yra nieko nesakanti. Iš šios sąlygos nėra aišku, ar tiek kainuoja viena plyta, ar tiek kainuoja vienos plytos išėmimas ir įdėjimas, o gal tik išėmimas, o gal plytos kaina su išėmimu ir įdėjimu, jei plyta, ją išimant, susikyla ir dėl to reikia įdėti naują plytą.
8.5. Ieškovo psichologinis spaudimas - derinti naują sąmatą padidintomis kainomis (ieškinio priedas Nr. 4) matyti ieškovės 2020-09-13 elektroniniame laiške (ieškinio priedas Nr. 9), kuriuo UAB „Termona service“ atstovas A. S. imasi tarsi tarpininko tarp užsakovo ir subrangovo vaidmens ir tarsi rodo geranoriškumą įsipareigodamas derinti subrangovo parengtą sąmatą ir pan., tačiau ignoruodamas aplinkybę, kad jis, o ne subrangovas yra sudaręs sutartį su E. S. ir yra asmeniškai atsakingas už jos vykdymą sutartomis kainomis.
8.6. Sutarties 4 punkte nurodytos sąlygos yra neaiškios, todėl negaliojančios nuo sutarties sudarymo, laikant, kad ieškovė privalėjo įvykdyti visus darbus principu „viskas įskaičiuota“ už 140 Eur/m3. Be to, minėtos sąlygos, o kartu ir sutarties 1.7 punktas, jame nenurodant darbų atlikimo termino, laikytini pažeidžiantys vartotojo teisę į informaciją.
8.7. Ieškovės nesąžiningumą papildomai patvirtina ir tai, kad subrangovui (trečiajam asmeniui) pradėjus vykdyti darbus, aplinkybė, jog iš tarpsienių reikės šalinti ne keramzitą, tačiau spalius, paaiškėjo nedelsiant, tačiau ieškovė, negavusi atsakovo pritarimo, nors ir žinodama apie didesnes savo veiklos sąnaudas, nestabdė darbų vykdymo, tokiu būdu tai atlikdama savo rizika ir neįgydama teisės į apmokėjimą (CK 6.673 str. 1 d.). Tai, kad tarpsienyje yra spaliai, turėjo paaiškėti po pirmos plytos išėmimo. Todėl apie kainos didinimą atsakovas turėjo būti informuojamas nedelsiant, o ne išėmus 240 plytų ir iš dalies atlikus tarpsienių valymo darbus. Darbai dėl kurių nebuvo susitarta (spalių valymas, o ne keramzito valymas), be to, atlikti nesuderintomis kainomis (sutarties 4 punkte buvo minimas keramzitas, o ne spaliai ir jų įkainis, nors šis punktas ir negaliojantis pagal CK 6.2284 str. 6 d., buvo atlikti ieškovės rizika, todėl atsakovas jų apmokėti neprivalo.
8.8. Ieškovė, kaip profesionali rangovė, nėra tinkamai suteikusi reikalingos informacijos atsakovui, ypač kalbant apie darbų kainos sandarą, neteisėtai reikalavo padidinti darbų kainą, keisti atsiskaitymo tvarką, todėl sutarties 4 punktas yra negaliojantis, o atsakovas neturi prievolės jos mokėti. Ieškovo veiksmai, siekiant padidinti darbų kainą, keisti atsiskaitymo tvarką ir primygtinai prašant suderinti naują sąmatą, iš esmės pažeidė CK 6.673 str. 1 d. numatytą draudimą rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos.
8.9. Teismo sprendime nurodytas tarpsienių tūrio ir išvalytų spalių tūrio lyginimas neturi jokio loginio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad spalių kiekis kubiniais metrais tarpsienyje yra lygus pačių tarpsienių tūriui. Išvalyta tik 6 kubiniai metrai, todėl maksimali mokėtina suma yra 40 Eur (6*40), atėmus teismo 200 Eur įvertintą atliekų išvežimą. Ieškovė išėmė per daug plytų, bet to, jas išimdama ir neįdėdama atgal, atliko tik puse paruošiamojo darbo, dėl ko, maksimalus įkainis „už plytą“ šiuo atveju galėtų būti ne 6 Eur, o tik 3 Eur, neskaičiuojant sugadintų plytų vertės. Todėl, net ir laikant, kad atsakovas privalėtų mokėti už trečiojo asmens sąskaitoje nurodytą 200 išimtų plytų vienetų kiekį, tai būtų ne 800 Eur (200*4), tačiau 360 Eur (iš 200 vnt plytų reikėtų atimti bent jau 80 vienetų, kurios buvo sugadintos, todėl už pusę darbo 3 Eur įkainis galėtų būti taikomas 120 vnt plytų, jei ieškovė įrodytų, kad tiek plytų buvo būtina išimti). Ieškovė spalių valymui taikė netinkamą technologiją, apie ką nurodė ir trečiasis asmuo, dėl ko už plytų išėmimą apskritai neturi būti mokama. Todėl, jei nevertinti teisinių sutarties 4 punkto negaliojimo aspektų, taip pat prievolės mokėti už nurodytų ieškovės darbų atlikimą skunde nurodytais pagrindais nebuvimo, maksimali atsakovo ieškovei mokėtina suma už spalių išvalymą yra 40 Eur.
8.10. Teismas privalėjo vertinti šiltinimo darbų kainos, nurodytos sutarties 2 punkte ir 4 punkte išdėstytose „papildomose sąlygose“ nurodytų darbų kainą, apskaičiuotą jau pradėjus vykdyti sutartį, nurodytą trečiojo asmens pateiktoje sąmatoje. Kaip matyti iš sąmatos, kurios suderinimo siekė ieškovė, joje yra nurodyta 4166,88 Eur su plytų išmėmimu, įdėjimu, tarpsienių išvalymų susijusių darbų, t. y. paruošiamųjų darbų kainą. Tuo tarpu, jei bendras tarpsienių tūris yra 30 m3 (nors ieškovė nei iki sutarties sudarymo, nei vykdant sutartį skaičiavimų atsakovui pateikusi nebuvo, tokių būtu neįvykdė informacinės pareigos, numatytos CK 6.2286 str., 6.674 str. 1 d.), vadinasi už pagrindinius šiltinimu darbus mokėtiną sumą sudarytų 4200 Eur (30*140). Net ir laikant, kad atsakovas turėtų mokėti už tarpsienių išvalymą, tačiau lyginant sąmatoje nurodytą kainą su pagrindinių darbų kaina, yra aišku, kad atsakovui paruošiamųjų darbų kaina, kurią pasiūlė ieškovė, yra nepriimtina. Tokia paruošiamųjų darbų kainą, kuomet ji nurodoma jau tuos darbus iš dalies atlikus, reiškia ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą susidariusia situacija, kuomet artėja šaltasis metų sezonas. Todėl šalių santykius vertinant tiek per bendruosius prievolių vykdymo principus, tiek per CK 6.674 str. 1 d. numatytą informacinę ieškovės pareigą, yra akivaizdu, kad ieškovei nesuteikus esminės informacijos atsakovui apie ieškovės atliekamų darbų kainas, kurios atsakovą šokiravo, reikalavimas priteisti nurodytas sumas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, žinodamas apie tokias kainas, kurias ieškovė ketino taikyti už spalių išvalymą, be to, kad jos nėra įskaičiuotos į sutartyje nurodytą šiltinimo kainą, tokios sutarties su ieškove nebūtų sudaręs, todėl yra akivaizdus priežastinis ryšis tarp tinkamo informacijos nesuteikimo atsakovui ir kilusių neigiamų padarinių (reikalavimo mokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta).
8.11. Delspinigiai ir palūkanos yra numatyti mokėti ne už vėlavimą apmokėti paruošiamuosius darbus, tačiau už vėlavimą apmokėti visus sutartyje numatytus darbus, t. y. galutinį darbų rezultatą - tarpsienių apšiltinimą. Sutarties 1 punkte prie ieškovės įsipareigojimų aprašyta kas yra laikoma darbais – tai įvairūs darbai, susiję su namo apšiltinimu. Tačiau į šiuos darbus nepatenka plytų išėmimas ir tarpsienių išvalymas. Šie darbai numatyti prie papildomų sąlygų, sutarties 4 punkte. Atsakovo vertinimu, sutarties 2.3 punkte nurodyti delspinigiai netaikytini sutarties 4 punkte išdėstytoms „papildomoms sąlygoms“, kurios, neaišku, ką reiškia, dėl to, negalioja.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Termona service“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su šalių 2019-08-11 sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta apšiltinimo darbų kaina (sutarties 1.6 ir 2.1 p.: 140 Eur/m3) įvardinta „kaip viskas įskaičiuota“, prieštarauja ne tik sutarčiai, bet ir visai tarp apelianto ir ieškovės buvusiai veiksmų eigai, taip pat ir protingumo principui (CK 1.5 str. 1 dalis). Šalims pasirašant sutartį, apeliantas buvo aiškiai informuotas, kad sutartimi suderinta (1.6 p.) šiltinimo darbų kaina - 165 Eur/m3 yra taikoma tik už pastato apšiltinimo darbus ir už apšiltinimui sunaudotas medžiagas. Būtent tuo aspektu ir nurodoma, kad ši kaina yra „viskas apskaičiuota“ - į ją įtraukta pačių medžiagų kaina, termoputos įpurškimas į pastato tarpsienį. Ir nuo šios įprastinės „viskas įskaičiuota“ 165 Eur/m3 kainos jam papildomai taikoma nuolaida 25 Eur/m3 (2.1 p.). Tuo pačiu apeliantas buvo aiškiai informuotas, kad už papildomus pastato parengimo šiltinimui darbus jis turės sumokėti papildomai. Jis su tuo sutiko. Ir kad nereikėtų keisti jau aptartos ir suderintos sutarties (kainos ir taikomos nuolaidos), šalys tokių papildomų darbų atlikimą bei jų apmokėjimą aptarė toje pačioje sutartyje, sutarties skyriuje „Papildomos sąlygos“.
9.2. Faktą, kad apeliantas puikiai suvokė, jog ieškovė užsiima tik pačiu pastato apšiltinimu, tačiau nedirba su pastato parengimu apšildymo darbams, patvirtina ir tai, kad apeliantas pats neieškojo, o prašė, jog pastato tarpsienio valymo darbams ieškovė surastų tai galinčią atlikti įmonę.
9.3. Su apeliantu buvo aiškiai sutarta, kad taikomas įkainis - už vienos plytos išėmimą ir jos įstatymą atgal į vietą. Plytos išėmimo darbo sąnaudos sudaro apie 90 proc., o įstatymas apie 10 proc. Tuo pačiu ieškovė sutinka su apelianto išdėstytu faktu, kad jam nutraukus sutartį, ieškovės atstovas (trečiasis asmuo) išimtų plytų neįstatė atgal į sieną, kaip buvo tartasi. Apeliantas nurodė, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu aptardamas atliktus darbus įvardino, jog kartais už 40 išimtų plytų valant keramzitą jis neskaičiuoja mokesčio. Ieškovė nori pabrėžti, kad tai gali būti taikoma tik ieškovės ir rangovo (trečiojo asmens) susitarimui. Nes tai jų tarpusavio komercinis susitarimas, taikomas šioms abejoms šalims. Todėl jis nėra taikomas apeliantui, nes jam yra taikomas tik tarp paties apelianto ir ieškovės sudarytas susitarimas, o jame nėra jokios išlygos, kad vykdant tarpsienio valymo darbus dalis plytų iš sienos būtų išimamos ir/ar įdedamos neatlygintinai. Todėl ieškovė ieškinyje skaičiavo už tuos faktiškai atliktus darbus, kurie buvo atspindėti pasirašytame darbų priėmimo akte. Nors pastebėtina, kad šis aktas neatspindėjo dalies darbų, kuomet trečiasis asmuo dar dvi dienas juos vykdė ir toliau, po to, kai ieškovė ir apeliantas pasirašė darbų priėmimo aktą. Reikalavimo apmokėti už šias papildomai dirbtas dvi dienas, ieškovė teismui teiktame ieškinyje nepareiškė, nors per šias dienas trečiasis asmuo, jeigu imtume jo padarytų darbų vidurkį per vieną dieną, padarė tikrai daug, šių darbų vertė pakankamai didelė. Šių darbų vertė ženkliai didesnė, nei statybvietėje likusių spalių-šiukšlių išvežimas, teismo įvertintas 200 Eur.
9.4. Apeliantas nei tuo laikotarpiu, kuomet ieškovę ir apeliantą dar siejo sutartiniai santykiai, nei vėliau, bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, apie sudaužytas plytas nieko neužsiminė. Apie sudaužytas plytas nieko nėra užfiksuota ieškovės ir apelianto pasirašytame darbų priėmimo akte. Apeliantas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, tad šie apelianto teiginiai apie neva suskaldytas plytas turėtų būti vertintini skeptiškai.
9.5. UAB „Termas“ nurodė, kad jo darbuotojas, atvykęs prieš sutarties sudarymą apžiūrėti namo, „neišėmė plytų iš namo sienų ir negalėjo tinkamai įvertinti tarpsienio užpildo“. Faktą, kad ieškovė nežinojo, kuo užpildytas tapsienis, patvirtina aplinkybė, kad ieškovė į sutartį įtraukė sąlygą, kaip bus apmokamas užpildo - kreamzito šalinimas, nors tokios medžiagos ten faktiškai nebuvo. Nežinojimo faktą patvirtina, kad sutartį ir šią jos sąlyga patvirtino ir pats apeliantas. Jeigu ieškovės atstovai dar iki sutarties sudarymo iš sienos būtų išiminėję plytas, tą veiksmą neabejotinai turėjo stebėti ir pats apeliantas. Ir jis, matydamas, kad tarpsienis užpildytas spaliais, o ne keramzitu, būtų tikrai netvirtinęs sutarties, kurioje įtraukta sąlyga, neatitinkanti tikrovės. Tačiau apeliantas tokią sutartį patvirtino.
9.6. Psichologinio spaudimo iš ieškovės pusės atsakovas nepatyrė. Ieškovė ir subrangovas netgi po to, kai paaiškėjo, kad tarpsienis užpildytas spaliais su kalkėmis, o ne keramzitu, tęsė darbus, kadangi apeliantas, ką pats patvirtino teismui teiktuose dokumentuose (pvz. atsiliepime į ieškinį), prašė kuo greičiau užbaigti darbus ir tikino, kad už tarpsienio valymo darbus apmokės pagal padidėjusių darbų kiekį, kokį suskaičiuos subrangovas, atsižvelgiant ir į tai, kad iš tarpsienio išimami spaliai su kalkėmis, o ne keramzitas. Dėl tos pačios priežasties darbai buvo tęsiami ir po to, kai ieškovė ir apeliantas pasirašė dalies darbų įvykdymo-priėmimo aktą.
9.7. Kadangi ieškovė praktiškai išvalė tarpsienį, to darbo nebereikėjo atlikti kitai apelianto samdytai įmonei. Tai reiškia, kad ta darbų apimtimi, kurią atliko ieškovė, naujai pasamdyta kita įmonė galėjo greičiau atlikti savo darbus, ta ieškovės atstovo atliktų darbų apimtimi apeliantas galėjo proporcingai mažiau sumokėti kitai pasamdytai įmonei. Todėl akivaizdu, kad ieškovės atstovo atliktas darbas nebuvo bereikšmis, kaip teigia apeliantas. Priešingai, toks darbas buvo neišvengiamas, jo atlikimas buvo būtinas ir neišvengiamas, nepriklausomai, kas jį būtų atlikęs. Apeliantas, anksčiau termino savo iniciatyva nutraukęs sutartį, privalo su ieškove atsiskaityti už UAB „Termas“ darbuotojų faktiškai atliktą darbą.
9.8. Šalys gali tarpusavio sutarimu derinti ir/ar tikslinti jau anksčiau suderėtas sutarties sąlygas. Ieškovės kreipimasis būtent toks ir buvo – ji neprašė į sutartį įtraukti papildomus ar naujus darbus; ji prašė tik patikslinti sutartų ir sutartyje aptartų darbų apmokėjimą, nes pradėjus darbus paaiškėjo naujos tarpsienio valymui reikšmingos aplinkybės, darbų apimtys ir jų sudėtingumas. Ieškovės kreipimasis į apeliantą paaiškėjus, kad apeliantas suteikė neteisingą informaciją apie tarpsienio užpildą, laikytinas pagrįstu ir teisėtu žingsniu, atitinkančiu teisinį reglamentavimą.
9.9. Keldama reikalavimą apeliantui dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus, mokėtinos sumos dydį ieškovė grindė šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintų įkainių dydžiais - po 40 Eur už išvalyto tarpo 1 m3; o už pavienių plytų išėmimą iš sienos - po 4 Eur už 1 plytą. O atliktų darbų kiekį apskaičiavo vadovaudamasi šalių 2019-08-30 sudarytu darbų įvykdymo-priėmimo aktu. Ieškovė nereikalavo, kad apeliantas, nors ir suklaidino ieškovę dėl atliktino darbo pobūdžio, sumokėtų pagal tikrąsias atliktų darbų vertes. Ieškovė reikalauja, kad būtų apmokėta už faktiškai atliktus darbus pagal pasirašytą darbų aktą ir tai, kas buvo sutarta šalių sudarytoje ir patvirtintoje sutartyje, t. y., kad nutraukus sutartį apeliantas apmokėtų proporcingai sutartai kainai už faktiškai atliktus darbus, kaip tai numato tiek CK 6.653 str. 4 d., tiek ir 6.673 str. 2 dalis.
9.10. Negalima sutikti su tuo, kad išimtų ir į maišus sudėtų spalių tūris būtų sulyginamas su iš tarpsienio išimamų spalių tūriu, nes spaliai yra sąlyginai minkšta ir sąlyginai lengvai deformuojama anksčiau plačiai naudota sienų tarpo apšildymo medžiaga. Spaliai, sumaišyti su kalkėmis, sukrauti į tam tikras krūvas ar maišus, sukrenta, susispaudžia. Pastebėtina dar ir tai, kad aptariamu atveju jie iš tarpsienio buvo valomi su fizine jėga ir rankomis kišami į maišus, spaudžiami (gniuždomi). Spaudžiami, kad užimtų kuo mažiau vietos, kad reikėtų naudoti kuo mažiau maišų spaliams surinkti, kad surinkti ir į maišus sukrauti spaliai užimtų kuo mažiau vietos statybvietėje. Vien nuo tokio poveikio jų tūris gerokai sumažėjo. Be to, kuomet spaliai, sumaišyti su kalkėmis buvo išimami iš tarpsienio ir kišami į maišus, jie gavo drėgmės ir sukrito, t.y. sudrėkę pasunkėjo, ir nuo savo svorio susispaudė. Dėl šių aplinkybių iš tarpsienio išimtų ir į . maišus sukištų, dalinai sudūlėjusių spalių su kalkėmis tūris ženkliai sumažėjo, lyginant su tūriu, kurį jie užėmė būdami tarpsienyje. Apelianto iškeltas reikalavimas iš sienų tarpo išvalytą užpildą sukrauti į maišus, trečiajam asmeniui kainavo papildomas darbo ir medžiagų (maišų) sąnaudas. Nėra pagrindo manyti, kad statant pastatą, kurio tarpsienį valė UAB „Termas“, į pastato tarpsienį įdėjo mažiau spalių su kalkėmis, negu jų realiai telpa. Yra įprasta ir tai buvo aptarta su apeliantu tariantis dėl darbų, kad išvalyto tarpsienio tūris, o tuo pačiu ir išimto tarpsienio užpildo kiekis (tūris) apskaičiuojamas pagal tai, kiek pastato šiltinimo putų yra įpurškiama į tarpsienį. Šį metodą savo skaičiavimuose taiko ir pats atsakovas, nustatydamas bendrą namo tarpsienio tūrį - 39,5 kub. metrų.
9.11. Atsakovo pateikti nepatvirtinti skaičiavimai, kuomet jis apskaičiavo tik jau sudrėkusių ir suspaustų spalių ir kalkių tūrį (tariamai 6,02 m3), neatitinka fakto, kad tiek pat UAB „Termas“ darbuotojai išvalė atsakovui priklausančio namo tarpsienio tūrio. Apeliantas teismui teiktuose dokumentuose nurodė, kiek buvo faktiškai sunaudota putų užpildant šio namo tarpsienį - 39,5 m3. Ir jis šį dydi ima kaip faktą, nustatydamas bendrą tarpsienio tūrį. Ieškovė neginčija, jog apelianto namo sienų tarpsienio tūris yra 39,5 m3, tačiau ieškovės neįtikina apelianto pateikti skaičiavimai, kad ieškovės atstovai faktiškai išvalė tik ~ 6 m3 spalių, arba atliko tik 15,4 proc. tarpsienio valymo darbų. Tai prieštarauja tiek ieškovės, tiek ir pačio apelianto pateiktiems įrodymams: jeigu pagal apelianto pateiktus skaičiavimus ieškovės atstovo iš tarpsienio išvalyti 72 maišai spalių yra tik 6,02 m3, tai vadovaujantis ta logika, kiti apelianto samdyti rangovai, kurie baigė tarpsienio valymo darbus ir tarpsienį užpildė putomis, iš tarpsienio turėjo išvalyti dar maždaug 400 tokių maišų. Tačiau tai nerealus kiekis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad toks kiekis jo naujai samdytos įmonės tikrai buvo išvalytas. Apeliantas kategoriškai buvo prieš, kad pirmosios instancijos teisme būtų liudijęs po ieškovės prie apelianto pastato dirbęs kitas rangovas. Apeliantas nurodė, kiek ieškovės atstovai darbo dienų dirbo valydami tarpsienį, kiek spalių maišų išvalė per pirmąsias šešias darbo dienas. Per 8 darbo dienas buvo išvalytas didesnis tarpsienio kiekis; atkreiptinas dėmesys, kad prie tų 72 maišų, kurie buvo išvalyti per pirmąsias 6 darbo dienas ir kas fiksuota darbų atlikimo akte, reikėtų pridėti dar bent 24 maišus (čia jeigu skaičiuojant, kad ieškovės atstovas vidutiniškai per darbo dieną valydamas tarpsienį išėmė 40 plytų ir pririnko 12 maišų spalių) už tas dvi darbo dienas, kurias nurodo pats apeliantas jog buvo dirbama valant tarpsienį, bet kur nėra fiksuota, kiek per šias dienas ieškovės atstovas išvalė spaliui. Jei ieškovės atstovas 96 maišus spalių iš tarpsienio išvalė per 8 darbo dienas, tai matematiškai skaičiuojant, išeitų, kad kiti apelianto samdyti rangovai vien prie tapsienio valymo turėjo dirbti bent keturis kartus daugiau, t. y. ne mažiau kaip 32 darbo dienas. Toks laiko tarpas namo tarpsieniui valyti yra neįtikimas, niekas tokio darbo dirbti tiek ilgai dirbti neapsiims. Įvertinus statybinių darbų kainas, tokių darbų įkainis rangovui namo taipsienio valymą ir šiltinimą padalytų labai nuostolingą. Vadovaujantis apelianto skaičiavimais, gautųsi, kad ieškovės samdyta įmonė (UAB „Termas“), dirbusi 8 darbo dienas ir išvaliusi tik ~ 6 m3 spalių, per šį laiką uždirbo tik apie 240 Eur (6 m3 x 40 Eur = 240 Eur). Tokia suma tik vargiai padengia vieno darbuotojo minimalią algą už faktiškai dirbtą laiką, nors faktiškai prie atliekamų darbų dirbo du darbuotojai, dalyvavo darbų vadovas ir kiti linijiniai darbuotojai, o kur dar sąnaudos dėl įmonės panaudotų darbo priemonių. Be to, iš šios sumos įmonė dar turi sumokėti privalomus mokesčius biudžetui bei įmokas SODRAI. Iš Ieškovės pateiktų fotografijų matyti, kad ieškovės atstovas valydamas tarpsienį plytas buvo išėmęs ir iš antro aukšto sienų, panaudojant kopėčias/lipynes. Todėl tai, kad ieškovės atstovas visose sienose nuo apačios iki viršaus iš sienos išėmė plytas, rodo, kad jis praktiškai iš visų sienų tarpsienio ir išvalė spalius.
9.12. Teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Iš apelianto nebuvo priteistos paties ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tik todėl, kad ieškovę šiame ginče atstovavo teisininkas, bet ne advokatas. Įvertinus tai, akivaizdu, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovė, kurios absoliuti dalis reikalavimų buvo patenkinti, būtų įpareigota atlyginti apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, būtų nesąžiningas. Dar viena reikšminga aplinkybė, kuri įtakoja apelianto bylinėjimosi išlaidų dydį – apeliantas į patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukė ir sąskaitą, kurią jo atstovas pateikė už dalyvavimą dėl teisėjo ligos neįvykusiame teismo posėdyje. Tokios sąskaitos neturi būti įtrauktos į bylinėjimosi išlaidas, nes apelianto atstovas gyvena ir veikia tame pačiame mieste, kur ir vyko pirmosios instancijos teismo posėdžiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
11. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
12. CPK 329 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
13. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
14. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-484/2010).
15. Nors EŽTT praktikoje pabrėžiamas reikalavimas informuoti apie teismo procesą asmeniškai (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 76), Konvencija taip pat reikalauja organizuoti teismo procesą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus teisminis procesas (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Todėl turi būti užtikrintas balansas tarp efektyvaus teisminio proceso ir dokumentų adresato interesų (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 75). Spręsdamas ginčus dėl informavimo apie teismo procesą, EŽTT taiko abstraktų rūpestingumo (stropumo) (angl. diligence) reikalavimą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 51). Nors rūpestingumo reikalavimas nėra apibrėžtas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylų, kuriose jis taikomas, analizė leidžia teigti, kad jis yra susijęs su valstybių narių vidaus institucijų (visų pirma teismų) veiksmų vertinimu, t. y. kokių pastangų buvo imtasi siekiant tinkamai informuoti apie teismo procesą.
16. Nagrinėjamos bylos atveju 2021 m. spalio 12 d. žodinio teismo posėdžio metu bylos šalys, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasakius baigiamąsias kalbas, teismo buvo informuotos, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas į 2021 m. lapkričio 3 d. 16.30 val. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi nurodė, kad šia nutartimi teismas nutarė skelbti teismo sprendimą byloje 2021 m. spalio 29 d. 12.50 val. Minėtą nutartį teismas grindė tuo, kad darbo krūvio ir užimtumo tiksliai suplanuoti neįmanoma, kad atsirado galimybė sprendimą priimti ir paskelbti anksčiau nei numatyta, kas atitinka bylos šalių interesus ir proceso operatyvumo principą. 2021 m. spalio 29 d. nutartis, remiantis teismų informacinės Liteko sistemos duomenimis bei bylos medžiaga, nebuvo išsiųsta bylos šalims. Tiek byloje, tiek Liteko informacinėje sistemoje nėra jokių duomenų, kad bylos šalys būtų buvusios informuotos apie joms žinomos teismo procesinio sprendimo paskelbimo datos pakeitimą.
17. Nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d. Šiaulių rūmų teismo raštinėje atsakovo atstovui, atvykusiam į kitos bylos (c.b. Nr. e2-9460-1031/2021) nagrinėjimą, buvo įteikta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6645-1028/2021, o taip pat ir 2021 m. spalio 29 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6645-1028/2021.
18. Nagrinėjamu atveju, teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartis nebuvo įteikta atsakovui (taip pat ir ieškovei, trečiajam asmeniui) po jos priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Taigi, apie pasikeitusią sprendimo paskelbimo datą atsakovui (ir ieškovei, trečiajam asmeniui) nebuvo žinoma ir jis negalėjo pasinaudoti savo teise dalyvauti teismo posėdyje, kuriame skelbiamas sprendimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, tačiau atsakovas byloje buvo išklausytas, teismo posėdžiuose dalyvavo, aplinkybė, jog atsakovas negalėjo dalyvauti teismo procesinio sprendimo paskelbime, šios bylos aplinkybėmis, nereiškia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Ieškovė UAB „Termona service“ su atsakovu E. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šiltinimo darbų, apšiltinant pastato sienų vidines ertmes termoputa (toliau – Sutartis). Ieškovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 30 d. Darbų įvykdymo - priėmimo aktą Nr. 2019/08/30 (toliau – Darbų aktas), kuriame fiksuota, jog išimta 240 vnt. plytų bei išvalyta 72 maišai spalių (50 kg). Darbų aktą pasirašė atsakovas. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė sąskaitą TSE Nr. 0018 1250 Eur sumai, kad atsakovas apmokėtų bent dalį atliktų darbų. Subrangovas (trečiasis asmuo UAB „Termas“), kurį buvo pasitelkusi ieškovė dalies Sutarties darbų (sienų užpildo valymo darbai) atlikimui, ieškovei pateikė 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą TER Nr. 3570 už faktiškai atliktus darbus 2146,06 Eur sumai. Atsakovas Sutartį nutraukė 2019 m. spalio 9 d.
Dėl pasikeitusių aplinkybių po sutarties sudarymo ir darbų kainos
20. Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sutarė, jog bus valomas keramzitas. Paaiškėjo, kad atsakovo namo sienoje yra ne keramzitas, o spalių mišinys. Ieškovė byloje teigė, kad minėta aplinkybė paaiškėjo tik pradėjus vykdyti darbus, tuo tarpu atsakovas teigia, kad sudarant Sutartį aplinkybė, jog namo sienoje yra spalių mišinys, ieškovei buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės UAB „Termona service“ ir trečiojo asmens UAB „Termas“ atstovų rašytinių, žodinių paaiškinimų nustatė, kad keramzitą valyti yra gerokai paprasčiau, kadangi jis pats byra lauk namo apačioje išėmus reikiamą kiekį plytų, tuo tarpu spalių valymas yra gerokai sudėtingesnis, užima daugiau laiko ir todėl gerokai brangiau apmokamas.
21. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad atsakovo namo sienos užpildytos ne keramzitu, o spalių mišiniu, ieškovei sudarant Sutartį nebuvo žinoma. Ši išvada darytina įvertinus šalių elgesį, pačios Sutarties turinį, remiantis tikėtinumo taisykle. Pažymėtina, kad UAB „Termas“ nurodė, kad jo darbuotojas, atvykęs prieš sutarties sudarymą apžiūrėti namo, neišėmė plytų iš namo sienų ir negalėjo tinkamai įvertinti tarpsienio užpildo. UAB „Termas“ taip pat pažymėjo, kad UAB „Termas“ darbuotojai, atvykę apžiūrėti namo, niekada neišima plytos iš namo sienos prieš pasirašant sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada yra pagrįsta ir atitinka įprastinę sutartinių santykių, kadangi įmonės paprastai darbus pradeda vykdyti tik po sutarties sudarymo. Sutiktina su ieškove, jog faktą, kad ieškovė ir UAB „Termas“ nebuvo susipažinę su tuo, kokia medžiaga užpildytas tarpsienis, patvirtina 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės bei atsakovo sudaryta Sutartis, kur fiksuota, kad apeliantas įsipareigoja apmokėti už keramzito valymą iš tarpsienio. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog tuo atveju, jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad tarpsienis užpildytas spaliais su kalkėmis, ji sąlygos apie keramzito šalinimo iš tarpsienio darbus ir įkainius, nebūtų įtraukusi į Sutartį, nes ji būtų beprasmė, komplikuojanti sutarties vykdymą. Taigi, faktą, kad ieškovė nežinojo, kuo užpildytas tapsienis, patvirtina aplinkybė, kad ieškovė į Sutartį įtraukė sąlygą, kaip bus apmokamas užpildo - kreamzito šalinimas, nors tokios medžiagos ten faktiškai nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu prieš Sutarties pasirašymą ieškovės atstovai iš sienos būtų išiminėję plytas, pats atsakovas, matydamas, kad tarpsienis užpildytas spaliais, o ne keramzitu, būtų nepasirašęs Sutarties, kurioje įtraukta sąlyga, neatitinkanti tikrovės. Taigi, byloje ieškovė įrodė, kad ji sudarydama Sutartį nežinojo, jog atsakovo namo sienos užpildytos ne keramzitu, o spalių mišiniu. Šios išvados atsakovas leistinais įrodymais nenuginčijo.
23. Atsakovas teigia, kad Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl darbų kainos, o pagal Sutarties 1.6 punktą visi darbai turėjo būti apmokėti Sutarties 2.1 punkte sutarta kaina pagal „viskas įskaičiuota“ principą. Ieškovė teigia, kad šiomis Sutarties nuostatomis buvo sutarta tik dėl sienų tuštumų šiltinimo darbų, o dėl tuštumų valymo darbų atskirai susitarta Sutarties 4 punktu.
24. CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų kaina nustatoma šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.
25. CK 6.687 straipsnyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis).
26. CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis).
27. CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
29. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis Sutarties 1.1-1.8 punktais ir 2.1 punktu matyti, kad juose kalbama tik apie šiltinimo darbus ir termoputos rūšį, reikalingą jos kiekį, tačiau nėra kalbama apie pastato sienų tuštumų valymo darbus. Sutiktina, kad iš Sutarties 1.6 punkto matyti, kad darbų kaina pagal „viskas įskaičiuota“ principą taikoma būtent už sunaudotą šiltinimo metu kiekvieną m3 termoputos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarties 1.6 punkte nurodytas „viskas įskaičiuota“ principas nagrinėjamu atveju buvo siejamas ne su bet kokiais apskritai darbais, o tik su apšiltinimo darbais, darbų apimtį nustatant pagal sunaudotos termoputos kiekį, t. y. atskirai neskaičiuojant ieškovės darbuotojų darbo kainos, medžiagų kainos, darbuotojų ir medžiagų transportavimo, įrankių kainos ir pan. Tuo tarpu Sutarties 4 punktas, kuriuo šalys susitarė, kad keramzito valymo kaina bus 40 Eur už 1 m3, o vienos plytos išėmimas įkainotas 6 Eur, patvirtina, kad dėl pastato sienų tuštumų valymo darbų buvo tariamasi atskirai. Sutarties 4 punktu ir buvo atskirai susitarta dėl sienų tuštumų valymo darbų patvirtina ir faktas, jog atsakovė pati tokių darbų neatlieka, o buvo pasitelktas trečiasis asmuo; kad dėl tarpsienio valymo buvo tariamasi atskirai, patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas su ieškove (b. l. 35-37) (atsakovas susirašinėdamas su ieškove nurodė, 4 punktą, įtraukdamas tik sąlygą dėl kitų plytų įdėjimo, atsakovas nekėlė abejonių dėl Sutarties turinio, neišreiškia nustebimo dėl 4 Sutarties punkto įkainių, nenurodo, kad mano, jog tarpsienio valymo darbai turi įeiti į bendrą kainą „viskas įskaičiuota“ principu).
30. Įvertinus visas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad Sutarties 4 punkte nurodytos sąlygos yra neaiškios, todėl negaliojančios nuo sutarties sudarymo, laikant, kad ieškovė privalėjo įvykdyti visus darbus principu „viskas įskaičiuota“ už 140 Eur/m3. Pažymėtina, kad keramzito valymo kaina į Sutartį buvo įrašyta ranka, atsakovas Sutartį pasirašė, jis neginčija, kad sudarydamas Sutartį šias sąlygas matė, jas perskaitė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad atsakovas po Sutartyje ranka įrašyto apmokėjimo už kremzito valymą jokių pretenzijų nereiškė, aiškiai parodo, kad Sutarties sąlygos jam tiko ir jos buvo aiškios. Darytina išvada, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie darbų kainą.
31. Sutiktina, kad ieškovė nereikalavo į sutartį įtraukti papildomą darbą ar paslaugas, kad šalių buvo sutarta dėl tarpsienio valymo ir tarpsienis buvo valomas. Vertinti, jog naujai paaiškėjusi informacija apie užpildą sienoje (spalių užpildas), yra papildomas darbas ar paslauga, nėra pagrindo, nes tarpsienio valymo darbai buvo numatyti Sutartyje.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, ar ieškovės veiksmai, subrangovui (trečiajam asmeniui) pradėjus vykdyti darbus ir paaiškėjus, kad iš tarpsienių reikės šalinti ne keramzitą, tačiau spalius, buvo tinkami. Ši aplinkybė dėl sutarties tolesnio vykdymo, dėl darbų vykdymo nutraukimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar dėl šalių susitarimo keisti sutarties sąlygas (paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl paslėptų darbų pobūdžio) yra labai svarbi vertinant sutarties šalių elgesį, sąžiningumą, sprendžiant apmokėjimo už atliktus darbus pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė, nevertino, ar ieškovė laiku informavo atsakovą.
33. Byloje nustatyta, kad remiantis darbų įvykdymo – priėmimo aktu (b. l. 8), buvo išimta 240 vnt. plytų ir išvalyta 72 maišai spalių, po 50 kg. Atsakovas šiuos darbus priėmė ir jų kiekio bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Trečiasis asmuo ieškovei pateikė 2019-08-30 sąskaitą (b. l. 13), iš kurios matyti, kad trečiojo asmens skaičiavimu nuo spalių buvo išvalyta 17,64 m3 oro tarpo. Trečiojo asmens atstovas posėdžio metu paaiškino, kad šioje sąskaitoje nurodytas oro tarpo, o ne išvalytų spalių kiekio tūris. Byloje taip pat nustatyta, kad Sutartyje nėra nurodyta, ar 1 m3 skaičiuojamas pagal pašalinto keramzito kiekį, ar pagal namo sienų vidinių ertmių apskaičiuotą tūrį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo iš šalių išsireikalauti duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, ar tokio pobūdžio sutartyje yra įprasta 1 m3 skaičiuoti pagal namo sienų vidinių ertmių apskaičiuotą tūrį, ar priešingai – pagal pašalinto keramzito kiekį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šios aplinkybės netyrė, nors ji yra itin reikšminga darbų kainos apskaičiavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog trečiojo asmens nurodytas, nuo spalių išvalytas, 17,64 m3 oro tarpas yra teisingai apskaičiuotas ir atitiko faktinę situaciją. Neaišku, iš kokių duomenų teismas vertino, kad spalių liekanas suspaudus, atsižvelgiant į jų sukritimą, sudūlėjimą, galimą sudrėkimą, 6 m3 atliekų tūris pradinėje formoje galėjo būti pasklidęs 17,64 m3 oro tarpe sienoje.
34. Pažymėtina, kad teismas turi teisę iš šalių išsireikalauti bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis, todėl teismas, darydamas tokio pobūdžio išvadas, turi jas grįsti konkrečiais turimais įrodymais, ne vien remtis trečiojo asmens pastebėjimais. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kaip matyti iš sąmatos, kurios suderinimo siekė ieškovė, joje yra nurodyta 4166,88 Eur su plytų išėmimu, įdėjimu, tarpsienių išvalymu susijusių darbų, t. y. paruošiamųjų darbų kaina. Tuo tarpu nustatyta, kad išimtos plytos nebuvo ieškovės įdėtos, todėl teismas turėjo spręsti kainos mažinimą šiuo aspektu, vertinti, kiek neatlikti darbai galėjo būti verti. Taip pat pažymėtina, jog šiai bylai yra reikšminga nustatyti, koks kiekis atsakovo naujai samdytos įmonės tikrai buvo išvalytas, ir teismas turi teisę išreikalauti šiuos duomenis iš atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas atsisakymas pateikti bylai reikšmingus duomenis, yra vertintinas tos šalies nenaudai. Taip pat pažymėtina, kad nėra aišku, kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad spalių išvežimas vertintinas 200 Eur suma. Ši suma nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis.
35. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl minėto civilinio proceso teisenos pažeidimo. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad neatskleidus bylos esmės, dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, apeliacinės instancijos teisme šių trūkumų pašalinti negalima.
36. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus.
37. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nenustatė visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
39. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Irena Stasiūnienė