Civilinė byla Nr. e2-2013-1106/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01187-2020-0

                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                              2.6.9.2; 2.1.2.4.1.1; 2.2.3.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 6 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,

sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,

dalyvaujant ieškovams R. G., M. G., jų atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

atsakovui E. G., jo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G., M. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, atsakovo E. G. priešieškinį ieškovams R. G., M. G. dėl panaudos sutarties pripažinimo niekine.

Teismas

n u s t a t ė :

teismo prašoma iš atsakovo priteisti: ieškovui M. G. 19 340,72 Eur sumą, 378,95 Eur palūkanas, 3 000 Eur sumą, 30,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovui R. G. 16 852,20 Eur sumą, 330,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas M. G., ieškovas R. G. ir atsakovas E. G. yra ūkininkai, kurie iki 2020 m. kartu vykdė bendrą ūkinę veiklą. Nors kiekvienas iš jų yra savarankiškai įregistravęs ūkininko ūkį, atsižvelgdami į tai, kad juos sieja artimi giminystės ryšiai bei į tai, kad atsakovas faktiškai nedirbo savo ūkininko ūkyje, jiems priklausantys ūkininkų ūkiai bendradarbiavo ir vienas kitam neatlygintinai leisdavo naudotis ūkine technika ir ūkiniais pastatais. 2017-01-02 ieškovai ir atsakovas tarpusavyje sudarė panaudos sutartis, kurių pagrindu neatlygintinai vienas kitam leido naudotis jiems priklausančia ūkine technika ir ūkiniais pastatais, tame tarpe ir pastatu – grūdų sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiame grūdų sandėlyje buvo laikomi ieškovams priklausantys grūdai. Šiame grūdų sandėlyje atsakovui priklausantys grūdai nebuvo laikomi. 2020-01-17 ieškovai prašė atsakovo pranešti, kada jie galėtų išsivežti jų ūkininkų ūkiams priklausančius grūdus arba suteikti galimybę netrukdomai patekti į sandėlio patalpas ir juos apžiūrėti. Atsakovas jokio atsakymo į šį prašymą nepateikė. 2020-04-23 atsakovas panaudos sutartį, kurios pagrindu leido ieškovams neatlygintinai naudotis grūdų sandėliu, vienašališkai nutraukė. Nutraukęs panaudos sutartį, atsakovas nesudarė ieškovams jokių galimybių atsiimti iš grūdų sandėlio jiems priklausančius grūdus. 2020-05-12 ieškovai pateikė pretenzijas atsakovui, kuriomis pakartotinai prašė leisti atsiimti jiems priklausančius grūdus. 2020-05-26 atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovų pretenzijas, nurodydamas, kad jokios panaudos sutartys nebuvo sudarytos ir jokie ieškovams priklausantys grūdai atsakovui priklausančiame grūdų sandėlyje nebuvo laikomi. Taip pat atsakovas pateikė duomenis, jog šiuo metu grūdų sandėlyje liko tik 38 t miežių, 45 t kviečių, 2,20 t garstyčių ir 8 t avižų. Taip ieškovai sužinojo, kad atsakovas pardavinėja jam nepriklausančius grūdus grūdų supirkėjams. Atsakovas taip pat pateikė 2020-05-21 inventorizacijos aprašą Nr. 1, iš kurio yra matoma, kad atsakovas, apgaulingai tvarkydamas ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, 2020-05-21 ieškovams priklausančius grūdus apskaitė kaip savo nuosavybę. Tokiu būdu atsakovas be jokio teisinio pagrindo pasisavino ieškovams priklausančius grūdus. Ieškovai neturi galimybių nustatyti kokie tikslus grūdų likučiai yra likę atsakovo žinioje, todėl prašo atlyginti atsakovo pasisavintų grūdų vertę pinigais, kadangi turto priteisimas natūra šioje situacijoje taptų komplikuotas ir nebetektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nesąžiningas, nutraukdamas panaudos sutartį, žinojo, kad grūdų sandėlyje yra laikomi ieškovams priklausantys grūdai, kuriuos parduodamas jis gauna pajamas, atsakovas taip pat privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo panaudos sutarčių nutraukimo dienos. Kadangi atsakovui buvo suteiktas terminas iki 2020-01-20 sudaryti ieškovams sąlygas atsiimti jiems priklausančius grūdus, o atsakovas atsakymo į šį prašymą nepateikė,  ieškovai palūkanas skaičiuoja nuo 2020-01-21 (imtinai). Be to, 2020-11-28 ieškovas M. G. mokėjimu pavedimu per klaidą pervedė atsakovui 3 000 Eur. Šie pinigai turėjo būti pervesti ieškovui R. G.. Bankas negalėjo atšaukti pavedimo, nes lėšos jau buvo įskaitytos. Ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė, kad šis grąžintų pinigus, tačiau jų negrąžino. Pinigai buvo pervesti per klaidą nesant teisinio pagrindo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad visi trys ūkiai vykdė ūkinę veiklą bendrai. Savo ūkio priežiūrą pavesdamas ūkininkui R. G., sudarė notarinį įgaliojimą, kuriuo siekė atriboti jam priklausančių žemės ūkio naudmenų, technikos ir pastatų eksploatavimą nuo ieškovų analogiško turto ir ūkininkavimo. Kad ūkiai nevykdė jungtinės veiklos įrodo ir ieškovo M. G. 2020-01-17 atsakymas į 2020-01-08 prašymą dėl jo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo. Jame M. G. aiškiai pasisako, kad tarp ūkininkų ūkių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo, nebuvo ir jo aiškiai išreikštos valios kokiai nors bendrai ūkių veiklai. Jo kaip ūkininko ūkinėje veikloje, valdant ir naudojantis 113 ha deklaruoto žemės ūkio paskirties plotu, santykiai buvo palaikomi išskirtinai su ūkininku R. G. 2013-08-13 Kauno 1-ojo notarų biuro išduoto notarinio įgaliojimo pagrindu, kuriame ieškovui R. G. buvo suteiktos plačios teisės, susijusios su disponavimu jo ūkininko ūkiui priklausančiu turtu ir lėšomis. Kadangi yra neurochirurgas ir nuo 2016-12-16 dirba (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė privertė suteikti ūkininkui R. G., kuriuo visiškai pasitikėjo, plačius įgaliojimus disponuoti jo ūkiui priklausančiu turtu ir lėšomis, atlikti kitokius veiksmus susijusius su jo ūkio žemės ūkio naudmenų eksploatavimu. Iš įgaliojimo turinio akivaizdu, kad suteiktos teisės buvo nukreiptos rūpintis su ūkininko ūkiu susijusiais interesais ir įstatymų, reglamentuojančių įgaliotinio ir įgaliotojo santykius, ribose. 2017-01-02 panaudos sutarčių naudotis neatlygintinai jam priklausančia žemės ūkio technika, transporto priemonėmis ir pastatais su ieškovais nesudarė. Ieškovų pateiktoje 2017-01-02 panaudos sutartyje, kurioje nurodytos šalys ūkininkas E. G. ir ūkininkas R. G., išvardintas jam priklausantis turtas, tame tarpe ir grūdų sandėlis, už ūkininką E. G. pasirašyta pagal įgaliojimą ūkininko R. G.. Tokia sutartis, sudaryta ieškovo R. G. su pačiu savimi yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įgalioto asmens veiksmus ribojančioms nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Nutraukdamas 2017-01-02 panaudos sutartį, padarydamas įrašą apie tai tame pačiame sutarties blanke, turėjo omenyje būtent tai, kad tokia sutartis yra niekinė. Nesutarimai su ieškovu R. G. prasidėjo maždaug 2019 m. gruodžio mėnesį. Turėdamas pagrįstų įtarimų, kad R. G. 2013-08-13 įgaliojimu suteiktomis teisėmis naudojasi savanaudiškais tikslais, 2019-09-16 nutraukė buhalterinių paslaugų sutartį, kreipėsi su prašymu į R. G. pateikti ataskaitą apie veiklos jo ūkininko ūkyje rezultatus, pateikti jo ūkio ir R. G. buhalterinės apskaitos dokumentus, kad galėtų atlikti auditą ir įsitikinti susidariusių nuostolių pagrįstumu. Savo ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus atgavo 2020-03-02 su policijos pagalba. 2020-05-25 atliko grūdų sandėlyje esančių grūdų inventorizaciją, siekiant fiksuoti grūdų likučius sandėlyje. Buvo nustatyta, kad sandėlyje 38000 kg miežių, 45000 kg kviečių, 2020 kg garstyčių ir 8000 kg avižų. Inventorizacijos metu nustatytų grūdų likučius palyginus su 2019 m. šių grūdinių kultūrų jo ūkio deklaruotų pasėlių plotais, 2018 m. šių grūdų likučiais, kito ūkininko saugomų grūdų kiekiais paaiškėjo, kad inventorizuoti kiekiai neatitinka ūkio išaugintų šių grūdinių kultūrų grūdų kiekius. Tada pakeitė sandėlio užraktą. Iki tol sandėliu faktiškai laisvai naudojosi R. G., galimai leido naudotis ir M. G., tačiau laikydami savo grūdus po 2018-08-13 t. y. pasibaigus įgaliojimui. Sandėliu galėjo naudotis išskirtinai tik jo ūkyje išaugintų grūdų saugojimui. Saugant ieškovams priklausančius grūdus, nesant jo pritarimui, visa atsakomybė už grūdų kiekius ieškovų saugotus sandėlyje tenka patiems ieškovams, kurie privalėjo rūpintis savo turtu patys. Ieškovai patys 2019 m. derlių 2019 m. rugpjūčio mėnesį ir kitu laiku pardavinėjo. Nėra aišku kuo remiantis ieškovai nurodo grūdų kainas, kurios turėjo egzistuoti 2020-01-21 (data nuo kurios prašo priteisti palūkanas nuo ieškovų nurodytos grūdų vertės). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nepagrįstai prašoma priteisti 3 000 Eur ieškovui M. G., nes 3 000 Eur suma atitinka ieškovo skolos atsakovui likutį.

Atsakovas E. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2017-01-02 panaudos sutartį niekine ir negaliojančia. 2017-01-02 panaudos sutartis Nr. l niekada atsakovo su R. G. nebuvo sudaryta. Ieškovai 2017-01-02 panaudos sutarčių projektų atsakovui 2017-01-02 ar iki tos datos nebuvo pateikę. R. G., disponuodamas 2013-08-13 įgaliojimu (įgaliojimo terminas iki 2018-08-13) elgėsi ir taip nevaržomai, naudojosi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės ūkio technika ir pastatais savo ūkininko ūkio poreikiams tenkinti, todėl 2017-01-02 panaudos sutarties sudarymas nebuvo reikalingas. Pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą ir į tai, kad atstovaujamam nėra imperatyviai uždrausta atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su savimi, priešieškinis yra pareikštas netinkamu teisiniu pagrindu. Atsakovas tiesiog nutraukė šio ginčo panaudos sutartį, nepateikdamas jokių išsamių komentarų, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės nėra įrodinėjamos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas vienašališkai nutraukė šio ginčo panaudos sutartį 2020-04-23, todėl ieškovams nėra suprantami atsakovo paaiškinimai, jog jis apie šią sutartį sužinojo tik 2020-05-25, t. y. gavęs R. G. atsakymą į atsakovo pareikštą pretenziją. Atsakovas lygiai tų pačių panaudos sutarčių pagrindu naudojosi ir ieškovams priklausančia žemės ūkio technika, todėl tokios panaudos sutarties sudarymas ne tik nepažeidė jokių atsakovo teisėtų interesų, tačiau tarnavo atsakovo interesams, kartu ir užtikrino visų ginčo šalių lygiateisiškumą, kai jie naudojosi vienas kito ūkine technika ir kitu turtu. Atsakovo pareikštas priešieškinis jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukeltų ir negali sukelti, kadangi pats atsakovas jau yra vienašališkai nutraukęs šio ginčo panaudos sutartį, o tai reiškia, jog atsakovo siekiamas juridinis teisinis rezultatas jau yra įvykęs dėl paties atsakovo veiksmų. Šiuo atveju atsakovas niekaip nepaaiškina kokias teisines pasekmes sukeltų panaudos sutarties pripažinimas negaliojančia, juo labiau kai atsakovas pats savo veiksmais yra pripažinęs, jog ši sutartis buvo sudaryta ir iki vienašališkos sutarties nutraukimo dienos ji galiojo.

Teismo posėdyje ieškovas M. G. prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas. Atsakovas paėmė jo užaugintą derlių, kurį laikė sandėlyje, ir neatiduoda. Jis užaugino derlių, patyrė sąnaudas. Turi savo ūkininko ūkį, yra trys atskiri ūkiai, dirbdavo bendrai su dėde R. G., pagal panaudos sutartį viskas buvo naudojama bendrai. Panaudos sutartys buvo sudarytos, kad būtų tvarkinga buhalterija, apskaitytos išlaidos. Sutarčių originalai pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas žinojo apie panaudos sutartis. Ūkio darbus atlikdavo jis su dėde, tėtis ūkių veikloje beveik nedalyvavo. Visi trys turėjo žemės sklypus. Grūdus veždavo į sandėlį, nebuvo skirstoma kurio kuris laukas, grūdus pildavo į bendrą aruodą. Už parduotus grūdus gauti pinigai buvo dalinama pagal deklaruotus plotus, derlingumą laikydavo vienodu, kad nebūtų pykčių. Apskaičiuojamas kiekis bunkeriais arba kiek sveria mašina, tikslesnė kiekis buvo apskaičiuojamas išvežus, atskaičiavus drėgmę ir kt. Prie to sandėlio svarstyklių nėra, ant kitų svarstyklių pasvėrus maždaug žinodavo, po to paskaičiuodavo kiek mašinų prikuldavo. Sandėlis priklauso atsakovui. 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovas pakeitė spynas ir nebeleido įeiti į sandėlį. Ieškinio sumą apskaičiavo pagal tai, kiek patyrė išlaidų užauginti derlių, reikalauja pagal savikainą. Sandėlyje buvo likę 80 t vasarinių kviečių, 38 t miežių. Atsakovo derlius jau buvo išvežtas ir parduotas jo vardu. Darydamas mokėjimo pavedimą, jis suklydo ir pervedė 3 000 Eur ne tam žmogui, rašė laišką atsakovui, prašė grąžinti pinigus, bet negavo atsakymo. Skolingas atsakovui nebuvo. Vienas ūkis neturėjo technikos, kad sklandžiai dirbtų žemę, todėl tarėsi ir pirko techniką bendrai, kad galėtų dirbti visi trys ūkiai. Detalės, kuras buvo perkama pagal kiekvieno ūkio techniką. Atsakovas negalėjo nežinoti, nes ir pats naudodavosi ta technika. Atsakovas žinojo, kad sandėlyje laikomi ir jo grūdai. Miežiai ir vasariniai kviečiai buvo iš jo žemių. Iš atsakovo žemės sklypo buvo vasariniai miežiai ir garstyčių sėklos, buvo kviečių, avižų. Grūdai nebuvo laikomi kituose sandėliuose, nebent sėkla galėjo būti laikoma kitame atsakovo sandėlyje (2021-08-04 teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 18 sek. – 1 val. 8 min. 59 sek.).

Teismo posėdyje ieškovas R. G. prašė tenkinti patikslintą ieškinį, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad trys ūkiai veikė kaip atskiri, bet technika buvo komplektuojama kaip vienam ūkiui, techniką pirko bendrai, vienam ūkiui buvo perkamas kombainai, sėjamoji, kitam ūkiui traktorius ir kt., taip dirbo apie 30 metų. Dirbo ir gerai sutardavo, viską turėjo pastebėti. Ūkiuose jis dirbo bendrai su M. G., atsakovas prie derliaus nuėmimo ir sėjos neprisidėjo, dėl darbo pobūdžio ir negalėjo prisidėti, nelabai domėjosi ūkių reikalais. 2019 m. derlių visą nuėmė, sėjo jis su M. G.. Kai mama buvo gyva, buvo mamos ūkis ir jis dirbo pagal įgaliojimą, jai mirus ūkį pasidalino kartu ir toliau dirbo. Visur reikėjo ir sutartis sudarinėti ir pasirašinėti sąskaitas, net į paštą pasiimti laišką, todėl atsakovas sudarė įgaliojimą jam. Panaudos sutartys buvo sudarytos, nes reikėjo buhalterinėje apskaitoje pagrįsti, kad nekiltų problemų dėl mokesčių. Sandėlius pirko kartu ir remontavo kartu, kartu ir pinigus mokėjo. Atsakovas naudojosi ta technika netgi iki 2020 m. balandžio mėnesio, nors jau buvo perėmęs savo ūkio valdymą. Technikos pirkimą aptardavo visi. Dėl to, ką sėti pjauti atsakovas nesikišdavo. Žinodavo bunkerinius svorius, kuldavo, veždavo į sandėlį. Grūdus pardavė pagal atskirus ūkius, išrašytos sąskaitos, kiek parduota grūdų 2019 m. Viskas yra pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiesiai vesdavo tam, kieno grūdai parduoti. Atsakovas perėmė visą ūkį 2019 m. gruodį. Gruodžio mėnesį pagal sutartį turėjo išvežti grūdus, išvežė vieną mašiną, atvažiavo krauti kitos ir rado pakeistą spyną (2021-08-04 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 45 sek. – 2 val. 6 min. 43 sek.)

Teismo posėdyje atsakovas E. G. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad dirbo ūkyje, buvo tam tikras pasiskirstymas. 2019 m. suprato, kad jį apvaginėjo brolis, kuris, neturėdamas įgaliojimo, viską vykdė. Mano, kad R. G. pirkdavo trąšas jo vardu ir naudodavo savo poreikiams. Kažkokiu būdu taip ir naudojosi, buvo žodinis susitarimas. Po to atsirado panaudos sutartys, matyt buhalterė patarė. Iki 2018 m. R. G. turėjo įgaliojimą. Bendru ūkininkavimu to nepavadintų. Visi dirbo nuo pat pradžių. Visus savaitgalius, visas atostogas dirbdavo ūkyje. Su juo nebuvo tariamasi. Sandėliavimas buvo, kad grūdai vežami į garažą, dalis tų grūdų buvo valomi, sandėliuojami buvo tie, kurių nereikėdavo realizuoti. O kiti būdavo pakraunami ir išvežami. Jie laisvai galėjo viską išsivežti ir tą padarė. Neturi svarstyklių, neįmanoma įvertinti. Bunkerinis svėrimas nieko nepasako. „Byra nebyra“ būdavo toks vertinimas. Jam priklauso kombainas, traktorius, sėjamoji, lėkštės, priekaba prie vilkiko. Visas priekabas brolis pasisavino. M. G. priklauso krautuvas, trąšų barstomoji, purkštuvas. Įgaliotas asmuo sau be sutarimo naudoja visą techniką, taip negalima. Jų plotai didesni, naudojasi jo technika, ji yra sulaužyta ir jos netaiso. Įgaliojimas baigėsi 2018 m. Grūdai jam priklauso, jo sandėlyje supilti. 2019 m. pabaigoje išvežė grūdus, 2020 m. gegužę darė inventorizaciją. Pamatė, kad negeri dalykai vyksta ir pakeitė spyną. Faktiškai perėmė ūkio valdymą apie 2019 m. vidurį. Žinojo, kad naudojama technika kituose ūkiuose, ir kad jų technika buvo naudojama jo ūkyje žinojo. Buhalterinius dokumentus atgavo 2020 m. kovo mėnesį. Bankiniu pavedimu M. G. pervedė skolą už sugadintą kraną (2021-08-04 teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 3 sek. – 1 val. 31 min. 47 sek.)

Teismo posėdyje liudytojas T. S. nurodė, kad ūkininkauja vieni šalia kitų, bendrauja gal nuo 1997 m. Padėdavo vieni kitiems. Visi tvarkingai darbavosi, nebuvo ginčų. Kažkiek matydavo ūkyje ir atsakovą. Kas nutiko tarp jų nežino. M. G. ir R. G. liko su senais įrengimais ir technika. Kur laikydavo grūdus žino, o kaip dalinosi nežino. Pats yra pardavęs mašinas sandėliui iš įmonės, kurioje dirbo. Kai pardavė valomąją, viską derino su M. G.. Mokėjimai buvo atlikti R. G.. Viską pylė į vieną sandėlį. Kadangi niekas niekad neišskirdavo, žino, kad viską vežė į vieną sandėlį, o kaip skirstydavo nežino. Kai nuo kombaino nespėdavo, grūdus veždavo į dirbtuves. Technika buvo tikrai bendra. Labai seniai prisimena ūkį kaip vieną vienetą, kad jie buvo atskirai tai nereiškia, kad atskirai ir dirba. Kiek matydavo dirbant, tai dirbdavo M. G. ir R. G.. Matė E. G. akmenukus renkant su žmonėmis, galbūt vairuojant sunkvežimį. Jeigu E. G. nieko nežinojo, tai neturėjo žinoti ir kad valomąją nupirko, nes jis su E. G. to klausimo nederino ir kitą techniką, kurią yra pardavęs, taip pat. Derino viską su R. G. arba su M. G.. Jie ten kartu gyveno, nieko nebuvo atskiro (2020-08-05 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 6 sek. – 37 min. 57 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas M. V. nurodė, kad dirba R. G. ūkyje. Yra dirbęs sandėlyje. Dirbo visuose laukuose, kur reikdavo, ten dirbdavo. Jei nespėdavo išvalyti grūdų, pildavo juos dirbtuvėse, po to veždavo į grūdų sandėlį. Vis tiek viskas suvažiuodavo į tą grūdų sandėlį. Raktai būdavo pas R. G., nuveždavo, atrakindavo ir pasakydavo ką daryti. E. G. atvažiuodavo, paklausdavo kaip sekasi, kartais būdavo, kad dirbdavo. 2019 m. gruodžio mėnesį gal jau nebepateko į sandėlį, nes atvažiavo miežių ir buvo spynos pakeistos. Visi laukai buvo dirbami su visa technika, kuri veikia. E. G. lankydavosi sandėlyje, apeidavo apžiūrėdavo ir išvažiuodavo. 2019 m. vieną rytą atvažiavo E. G., sukvietė ir jie pradėjo pyktis tarpusavyje, dėl ko nežino. Viskas buvo pilama į vieną aruodą, gali atskirti tik grūdo kultūrą (2020-08-05 teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 38 sek. – 48 min. 52 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja R. G. nurodė esanti R. G. žmona. Paaiškino, kad visi kartu 30 metų dirbo ir gyveno. Atsirado E. G. draugė, kuri labai pradėjo domėtis kas kam priklauso, kaip kas dirbo. Taip prasidėjo pykčiai. R. G. ūkyje tvarkė pagrindinius reikalus - tvarkė dokumentaciją, visus piniginius reikalus. Tardavosi su M. G., gal ir su E. G., bet jis nelabai turėjo laiko, nes dirbo kitus darbus. Dirbdavo daugiausiai R. G. ir M. G.. Yra mačiusi, kad E. G. kelis kartus vežė gal cukrinius runkelius į fabriką, akmenis rinkdavo. Laukai nebuvo išskirstyti, viskas buvo dirbama bendrai, niekas nežiūrėjo ar būtent jo technika, ar laukas. Grūdus pildavo bendrai į sandėlį, atskirti neįmanoma. Piniginių reikalų nežino. Visiems ūkiams buvo naudojama technika. Dėl pretenzijų negirdėjo. Turėjo žinoti, neakcentavo, kad būtent čia jo kombainas ar kas. 2019 m. gruodį ruošėsi vežti grūdus, grįžo ir pasakė, kad negali patekti į sandėlį (2020-08-05 teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 35 sek. – 1 val. 3 min. 25 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja D. K. nurodė, kad ji nuo 2017 m. tvarkė E. G. ūkio buhalteriją, o UAB „Agrofinansai“ - nuo 2010 m. Apskaitą tvarkė pagal pirminius dokumentus sąskaitas, pajamavimo aktus, kuriuos pateikdavo klientai. Skaičiai paimti iš materialinių ataskaitų. Viskas sudaryta pagal pateiktus dokumentus ir likučių duomenis, kuriuos nurodo klientas gruodžio 31 dieną. Naujoji E. G. buhalterė nusiuntė E. G. materialinių vertybių ataskaitą ir ataskaitą, kur matosi pirkimai, bei paprašė pateikti likučius ir nurašymus. Į E. G. siųstą laišką atsakė naujoji buhalterė. E. G. pasirašė ant elektroninio laiško ir patvirtino likučius savo parašu. Jokių pretenzijų jai nereiškė, ji baigė 2019 m. ataskaitą ir atidavė dokumentus. Pajamų nedeklaravo, leido susipažinti. Gegužės mėnesį, deklaruodama pajamas, dar parašė naujajai buhalterei, ar nesikeitė likučiai, ar gali deklaruoti pajamas. Ši parašė, kad nesikeitė ir gali deklaruoti. E. G. atėjo pasiimti dokumentų, bet nesutiko pasirašyti skolų suderinimo akto, kad jis skolingas už paslaugas, kurias atliko. Pasakė, kad kol nepasirašys šito akto, ji dokumentų jam neatiduos. 2020-03-09 jis atėjo pasiimti dokumentų su policija. Nenorėjo tęsti konflikto ir atidavė tuos dokumentus. Ji kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Daro prielaidą, kad E. G. deklaracijos nebuvo keistos, nes jai gegužę parašė, kad niekas nesikeitė. Pasakydavo kiekius pagal auginamas kultūras, jie apsiskaičiuodavo pagal bunkerius preliminarius skaičius, po to metų gale suvedus pardavimo sąskaitas ir palei klientų pateiktus likučius, būdavo pakoreguojamas kiekis. Visos sąskaitos, pirkimai fiksuojami apskaitoje ir nurašomos gamybos sąskaitos, kaupiamos visus metus, sukaupus sąnaudas, metų gale daroma korekcija ir visos sąnaudos skaičiuojamos pagal kultūras ir tada yra žinoma, kiek yra skirta tai kultūrai išlaidų ir tai yra savikaina. Į savikainą įeina nusidėvėjimas, visos išlaidos įtakoja ir negali būti vienoda savikaina. Balanse technikos įtrauktos atskirai, naudojama bendrai (2020-08-05 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 4 min. 47 sek. – 1 val. 23 min. 24 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas D. K. paaiškino, kad buvo pas E. G. sandėlyje padaryti inventorizaciją ir nustatyti grūdų kiekį. Aruodus apžiūrėjo, buvo 45 t kviečių, avižų iki 10 t, miežių irgi iki 40 t. Sprendė pagal aruodus, juos pasimatavo metru, apskaičiavo aruodo tūrį. Manytų, kad ten buvo E. G. grūdai, nes jo sandėlis. Nežino iš kurio lauko suvežti tie grūdai. Inventorizacija atlikta 2020 m, derlius 2019 m. Nežino kaip jie viską pasidalindavo. Buvo jis su E. G.. Dar buvo Ž. R., bet jie buvo atskirai, tą pačią ar kitą dieną. Derlių kas nuiminėjo negali pasakyti, jų laukų nemato. Kiekvienais metais grūdų kaina yra svyruojanti. Nurodė pagal tuo metu buvusią kainą (2020-08-10 teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 27 sek. – 22 min. 40 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas Ž. R. nurodė, kad 2020 m. pavasarį dirbo pas E. G.. Dalyvavo atliekant inventorizaciją. Maždaug apsiskaičiavo aruodo plotą ir kiekį. E. G. paprašė padėti, suprato, kad ten jo grūdai. Tikslaus įvertinimo nebuvo, nes nėra svarstyklių, tai maždaug pagal aruodo dydį. E. G. pasakė kiek maždaug aruode telpa. Jis matuojant aruodą nedalyvavo. Nežino, kada buvo D. K.. Jis buvo tik su E. G.. Padėjo pakrauti vieną mašiną grūdų, kurią išvežė. Kiek atsimena, tai buvo kviečiai. Nežino, kam buvo pardavinėjami, kam kviečiai priklausė. Pakrovė nepilną mašiną. Nebuvo žymus kiekis, gal 22 t (2020-08-10 teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 15 sek. – 35 min. 47 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas E. P. nurodė, kad 15 m. dirbo pas R. G., išėjo į pensiją, nuo 2020 m. rugpjūčio dirba pas E. G.. Dirbo įvairius darbus R. G. ūkyje. Laukai buvo nuo seno, nežinojo kieno laukai. Grūdus pildavo bendrai. Nežino, kuriam priklausė kas. Jei vietos sandėlyje nebūdavo, veždavo į dirbtuves, sandėliuodavo sandėlyje. Svarstyklių nebūdavo. Skaičiuodavo mašinomis. 2019 m. sandėlyje buvo grūdų, buvo trys aruodai, kam priklausė grūdai nežino (2020-08-10 teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 30 sek. – 52 min. 40 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkinamas, priešieškinis netenkinamas.

Nustatyta, kad 2002-06-02 ūkininko E. G. vardu įregistruotas ūkininko ūkis. E. G. pagal neterminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini).

2013-08-13 notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ūkininkas E. G. įgaliojo ūkininką R. G. be kita ko atstovauti jam tvarkant ūkio reikalus institucijose, realizuoti produkciją, sudaryti reikiamas sutartis ir susitarimus, gauti reikalingus pažymėjimus, dokumentus, pasirašyti sąskaitas ir kitus dokumentus, prižiūrėti ūkį ir jame esančią techniką ir įrenginius, būti atstovu visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, sudarant visas sutartis, susijusias su ūkiui priklausančio turto eksploatacija, naudojimu ir aptarnavimu, savo nuožiūra derinti minėtų sutarčių sąlygas, mokėti bet kuriuos su ūkiu susijusius mokesčius ir mokėjimus, atlikti kitus veiksmus, reikalingus ūkiui, technikai ir įrenginiams naudoti pagal paskirtį, apsaugoti ar tinkamai juos išlaikyti, sudaryti darbo sutartis su darbuotojais ar jas nutraukti, atstovauti institucijose klausimais, susijusiais su žemės ūkio išmokų gavimu, deklaruoti žemę bei pasėlius, pateikti paraiškas paramai gauti, sudaryti reikiamas sutartis ir susitarimus, gauti iš įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, pasirašyti sąskaitas ir kitus dokumentus, valdyti, naudotis ir disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, esančiomis AB DNB banke ir AB Swedbank.

2017-01-02 sudaryta panaudos sutartis Nr. 1, kuria ūkininkas M. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (teleskopiniu krautuvu, pakabinama trąšų barstomąja, purkštuvu).

2017-01-02 panaudos sutartimi Nr. 1 ūkininkas E. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (kombainu, cukrinių runkelių kombainu, sėjamąja naudotu presu, beicavimo mašina, diskiniu skutiku, cukrinių runkelių valytuvu, grūdų valomąja, traktoriumi, aukšto slėgio aparatu, vilkiku) ir grūdų sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį vietoje panaudos davėjo ūkininko E. G. pasirašė įgaliotinis R. G.. 2020-04-23 sutartyje ūkininkas E. G. padarė įrašą, jog nutraukia panaudos sutartį.

2017-01-02 panaudos sutartimi Nr. 2 ūkininkas M. G. perdavė ūkininkui E. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (teleskopiniu krautuvu, pakabinama trąšų barstomąja, purkštuvu).

2017-01-02 panaudos sutartimi Nr. 2 ūkininkas R. G. perdavė ūkininkui E. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (skutiku su noragėliais ir lėkštėmis, plūgu).

2019 m. ūkininko M. G. pajamos už vasarinius kviečius ir vasarinius miežius buvo 22 743,50 Eur.

2019 m. ūkininko R. G. pajamos už vasarinius miežius ir avižas buvo 16 852,20 Eur.

2020-01-08 ūkininkas E. G. raštu paprašė, kad R. G. ir M. G. pateiktų ūkininko R. G. ūkio ir ūkininko M. G. ūkio buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m.– 2019 m.

2020-01-17 ūkininkai R. G. ir M. G., atsakydami į 2020-01-08 raštą, raštu kreipėsi į ūkininką E. G., prašydami leisti patekti į sandėlį ir išsivežti grūdus arba informuoti, kada gali išsivežti grūdus.

2020-05-12 ūkininkų M. G. ir R. G. atstovas raštu pareikalavo, kad ūkininkas E. G. per 14 dienų leistų atsiimti iš sandėlio jiems priklausančius grūdus.

2020-05-26 ūkininko E. G. atstovas atsakė, jog su 2020-05-12 pretenzija nesutinka, nes sandėlyje esantys grūdai (38 t miežių, 45 t kviečių, 2,20 t garstyčių, 8 t avižų) pagal inventorizacijos aprašą yra įtraukti ūkininko E. G. buhalterinėje apskaitoje. 2020-05-21 atlikta inventorizacija ūkininkui E. G. priklausančiame sandėlyje.

2020-04-30 ūkininko E. G. atstovas pateikė rašytinę pretenziją ūkininkui R. G. dėl įgaliojimų viršijimo, neteisėtų sutarčių sudarymo, dokumentų klastojimo, skolinių įsipareigojimų nevykdymo.

2020-05-25 ūkininko R. G. atstovas atsakė, kad 2020-04-30 pretenzija nepagrįsta.

Pateiktos ūkininkų E. G. ir R. G. grūdų pardavimo sąskaitos.

E. G. ūkyje 2019-12-31 buvo pagaminta 10 000 kg vasarinių miežių ir 1 000 kg garstyčių sėklai. Materialinė ataskaita sudaryta pagal E. G. pateiktus duomenis.

Ūkininko M. G. ūkyje 2019 m. vasarinių kviečių derliaus 80 000 kg faktinė pasigaminimo savikaina 11 801,38 Eur, vasarinių miežių 38 100 kg faktinė pasigaminimo savikaina 7 539,34 Eur.

Ūkininko R. G. ūkyje 2019 m. vasarinių miežių derliaus 48 000 kg faktinė pasigaminimo produkcija 15 399,43 Eur, avižų 1 550 kg faktinė pasigaminimo savikaina 1 452,77 Eur.

Pagal materialinę ataskaitą, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019 m. ūkininko M. G. ūkio pajamas sudarė 149 686,13 Eur, išlaidas 136 795,90 Eur, 2018 m. likutis 16 342,90 Eur. 2019-12-31 likutis – 29 233,13 Eur.

2019 m. ūkininkas M. G. pardavė žieminių kviečių už 2 152,15 Eur, vasarinių kviečių – už 1 017,28 Eur, žieminių kviečių – už 39 436,64 Eur, vasarinių kviečių – už 3 559,26 Eur, cukrinių runkelių – už 34 905,15 Eur.

Pagal materialinę ataskaitą, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019 m. ūkininko R. G. ūkio pajamas sudarė 279 193,95 Eur, išlaidas 309 253,60 Eur, 2018 m. likutis 56 233,80 Eur. 2019-12-31 likutis – 26 174,10 Eur.

2019 m. ūkininkas R. G. pardavė žieminių kviečių už 5 466 Eur, vasarinių kviečių – už 2 119,79 Eur, žieminių kviečių – už 47 212,03 Eur, žieminio rapso – už 54 741,78 Eur, pupų – už 4 310,89 Eur, cukrinių runkelių – už 36 190,98 Eur.

2019 m. ūkininkas E. G. pardavė žieminių kviečių už 1 085,15 Eur, vasarinių kviečių – už 2 191,61 Eur, žieminio rapso – už 2 450 Eur, žieminių kviečių – už 33 062,44 Eur, vasarinių miežių – už 11 819,41 Eur, žieminio rapso – už 12 501,70 Eur, pupų – už 3 384,21 Eur, cukrinių runkelių – už 55 247,70 Eur.

2020-02-05 buhalterė siuntė duomenis naujai E. G. ūkiui buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei duomenis apie medžiagų nurašymą. Laiškas patvirtintas E. G. parašu (DOK-98927 1 priedas).

E. G. ranka surašytame dokumente nurodyta, kad 2019-04-25 išvežta 1 300 kg avižų, 2019-05-03 – 5,700 kg miežių, 2020-04-21 – 900 kg kviečių, 2020-04-? – 26,380 t kviečių, 2020-05-04 – 28 t kviečių, 1 000 kg sojų.

2020-05-04 Ž. R. pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą atliko grūdų kasimą ūkininko E. G. ūkyje.

E. G. priklauso krovininių automobilių priekaba „SDC, SDCTP35S3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios talpa – 39 t.

Mokėjimo pavedimas rodo, kad 2020-11-28 M. G. pervedė E. G. 3 000 Eur. 2020 m. lapkričio 30 d. M. G. elektroniniu laišku prašė, kad E. G. grąžintų per klaidą pervestą 3 000 Eur sumą.

Dėl turto gavimo be pagrindo

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Tai vertinama kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, šioje byloje ieškovai įrodė, kad ginčo grūdai priklausė jiems, o atsakovas neįrodė grūdų įgijimo pagrindo. Iš ieškovų pateiktų materialinių ataskaitų už 2019 m. matyti, kad 2019-12-31 likutį sudarė – ieškovo M. G. 80 t vasarinių kviečių ir 38 t vasarinių miežių, o ieškovo R. G. – 48 t vasarinių miežių ir 1,55 t avižų. Tuo tarpu iš atsakovo E. G. pateiktos materialinės ataskaitos už 2019 m. matyti, kad 2019-12-31 avižų likučio nėra, vasarinių kviečių tais metais ūkyje apskritai nebūta, o vasarinių miežių likutis yra 10 t. Atsakovas 2019 m. materialinės ataskaitos nepildė, pataisymų neatliko, pagal buhalterinius dokumentus buvo deklaruotos pajamos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, atsakovo materialinės ataskaitos duomenys yra patvirtinti, nenuginčyti ir galiojantys.

Ieškovų paaiškinimus patvirtinę liudytojai T. S., M. V., R. G., E. P. nurodė, kad visiems trims ūkiams priklausantys grūdai visada buvo supilami į bendrą aruodą pagal grūdinės kultūros rūšį ir sandėliuojami viename atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje. Išskirtiniu atveju laikinai kitame pastate (dirbtuvėse), tačiau taip pat buvo bendras sandėliavimas.

Vadinasi, 2019-12-31 ir 2020 m. atsakovui priklausančiame sandėlyje buvo sandėliuojama: 80 t vasarinių kviečių ir 38,1 t vasarinių miežių, priklausančių M. G., 48 t vasarinių miežių ir 1,55 t avižų, priklausančių R. G., 10 t vasarinių miežių, priklausančių E. G.. Pagal 2020-05-21 atsakovo iniciatyva atliktą inventorizaciją 2021-05-21 sandėlyje taip pat buvo atsakovui priklausančios 2,20 t garstyčių sėklų.

2020-05-31 inventorizacijos akte nurodyta, kad sandėlyje yra: 38 t miežių, 45 t kviečių, 2,20 t garstyčių, 8 t avižų. Šių kiekių tikslumu yra pagrindas abejoti, nes inventorizacijoje dalyvavę liudytojai D. K. ir Ž. R. patvirtino, kad grūdų kiekius nustatė tik apytiksliai, išmatavę aruodo tūrį. Be to, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas rodo, kad 2020-05-04 Ž. R. E. G. ūkyje atliko grūdų kasimo darbus. Tą patvirtino ir pats liudytojas Ž. R., kad jis 2020 m. pavasarį padėjo E. G. – krovė kviečius į priekabą, galėjo būti maždaug 22 t kviečių. Pagal pateiktą priekabos techninį dokumentą matyti, kad priekabos talpa yra 39 t. Liudytojas Ž. R. patvirtino, kad priekaba buvo nepilna ir kažkur išvežta. Liudytojo Ž. R. parodymai bei raštu rašytas dokumentas, kurio autentiškumą patvirtino pats atsakovas, nors painiojosi aiškindamas dėl jame įrašytų duomenų turinio ir paskirties, kas verčia abejoti atsakovo parodymų tikrumu, patvirtina ieškovų teiginius, kad atsakovas pardavinėjo sandėlyje buvusius grūdus (kviečius, miežius, avižas). Kadangi nustatyta, kad šalių grūdai buvo sandėliuojami bendrai, atsakovas 2019 m. vasarinių kviečių neaugino, avižų likučio nebuvo, inventorizacijos metu grūdų kiekis matuotas tik apytiksliai, dalis kviečių, miežių, avižų buvo išvežta dar iki inventorizacijos atlikimo, ieškovų grūdų likučiai užfiksuoti materialinėje ataskaitoje, tai sudaro pagrindą laikyti, jog yra įrodyta, kad sandėlyje buvo M. G. priklausančios 80 t vasarinių kviečių, 38,1 t vasarinių miežių, R. G. priklausančios 48 t vasarinių miežių ir 1,55 t avižų.

Ištirta bylos duomenų (rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų) visuma suponuoja išvadą, kad atsakovas įgijo ieškovams priklausančius grūdus, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Remiantis liudytojo M. V. parodymais nustatyta, kad ieškovai negalėjo pateikti į sandėlį, kuriame buvo laikomi jų grūdai, 2019 m. pabaigoje, nes buvo pakeistos sandėlio spynos. Atsakovas neneigė pakeitęs užraktus. Taip buvo atimtos ieškovų galimybės patekti į sandėlį. Tai, kad tarp šalių kelias dešimtis metų buvo faktiškai vykdoma jungtinė veikla, kurios metu buvo bendrai naudojamasi technika, darbo jėga, ūkio inventoriumi, nėra teisinis grūdų įgijimo pagrindas. Šalių ūkininkų ūkiai buvo atskiri ūkio subjektai, PVM mokėtojai ir produkcija buvo parduodama, pelnas, sąnaudos apskaitoma atskirose ūkių buhalterinėse apskaitose. Atsakovas, apskritai, bandė neigti ūkių jungtinės veiklos faktą, kas tik dar labiau patvirtina grūdų įgijimo teisinio pagrindo nebuvimą. Tarp šalių ūkių buvo sudarytos tik panaudos sutartys dėl neatlygintinio naudojimosi technika ūkiuose, tačiau pagal šias sutartis, kurias atsakovas nutraukė, neatsirado teisinis pagrindas įgyti ieškovų grūdus. Kito sutartinių ar deliktinių santykių tarp šalių (ūkių) buvimo nenustatyta.

Atsakovo atstovas teigė buvus prievolės vykdymo sustabdymą, tačiau byloje nenustatyta, o atsakovas ir nebandė įrodyti, kad tarp jo ir ieškovų egzistavo priešpriešinės prievolės, kas yra būtina šio instituto taikymo sąlyga pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį, 6.58 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nuolat teigė, kad neturėjo prieigos prie buhalterinių duomenų, kad ieškovas M. G. jam keršija, kad ieškovas R. G. sukčiavo, klastojo jo parašą, tačiau visi šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Liudytoja D. K. patvirtino, kad buvo sulaikytas buhalterinių duomenų perdavimas atsakovui, nes šis neatsiskaitė su UAB „Agrofinansai“, teikusia jo ūkiui buhalterines paslaugas. Taigi, atsakovo pretenzijos dėl negalėjimo disponuoti buhalteriniais dokumentais turi būti nukreiptos ne į ieškovus, tačiau į buhalterinės apskaitos paslaugas teikusią įmonę ir tai nesudaro faktinio pagrindo kvalifikuoti buvus prievolės vykdymo sustabdymo pagrindą įgyti ieškovų grūdus.

Pagal CK 6.237 straipsnio 3 dalį įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo.

Kaip minėta, bylos duomenys yra pakankami manyti, kad atsakovas pardavė dalį ieškovams priklausančių grūdų. Nėra žinoma, ar iki teismo sprendimo priėmimo dienos sandėlyje dar yra likę ieškovams priklausančių grūdų. Taigi, dalis ar galimai visas ieškovams priklausantis turtas yra neišlikęs, todėl jo grąžinimas natūra nėra įmanomas.

Ieškovai prašo atlyginti atsakovo be pagrindo įgyto turto vertę pagal savikainą, o ne pagal rinkos vertę, kas sudarytų didesnę pinigų sumą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra įtvirtintas draudimas reikalauti nuostolių atlyginimo, apskaičiuotų pagal savikainą. Pagal pateiktus rašytinius duomenis nustatyta, kad ieškovams priklausančių grūdų gamybos savikainą sudaro: sunaudotos sėklos, trąšos, augalų apsaugos priemonės, degalai ir tepalai, atsarginės dalys, įvairios medžiagos, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, ilgalaikio turto remonto išlaidos, žemės mokesčio ir nuomos išlaidos, draudimo išlaidos, darbo užmokesčio sąnaudos, pirktos paslaugos. Būtent, ieškovo M. G. 2019 m. vasarinių kviečių derliaus 80 t faktinė pagaminimo savikaina sudaro 11 801,38 Eur, vasarinių miežių 38,1 t faktinė pagaminimo savikaina sudaro 7 539,34 Eur, ieškovo R. G. 2019 m. vasarinių miežių derliaus 48 t faktinė pagaminimo savikaina – 15 399,43 Eur, 1,55 t avižų – 1 452,77 Eur.

Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Ieškovai palūkanų skaičiavimo momento pradžia laiko 2020-01-21, kada baigėsi atsakovui nustatytas terminas sudaryti galimybę patekti į sandėlį pasiimti grūdus. Už laikotarpį nuo 2020-01-21 iki ieškinio parengimo dienos ieškovas M. G. priskaičiavo 378,95 Eur palūkanų, ieškovas R. G. – 330,33 Eur palūkanų. Kadangi turto natūra grąžinti ieškovams neįmanoma, tiksliai nenustatyta dalis ieškovams priklausiusių grūdų buvo parduota (tikslios dalies nustatyti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybių), palūkanų už savikainos metodu ieškovams padarytus nuostolius priskaičiavimas atitinka teisingumo principą.

Esant CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų priteisimo sąlygoms, ieškovui M. G. iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (19 719,67 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020-06-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o ieškovui R. G. iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (17 182,53 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020-06-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2020-11-28 ieškovas M. G. mokėjimo pavedimu per klaidą pervedė atsakovui 3 000 Eur, kurie turėjo būti pervesti ieškovui R. G.. Nors atsakovas teigė, kad 3 000 Eur suma laikytina žalos atlyginimu jam už ieškovo M. G. supjaustytą metalinį kraną, tačiau šiems teiginiams patvirtinti nepateikė jokių duomenų. Maža to, atsakovas nurodė, kad kraną įsigijo už 2 500 Lt. Šią sumą konvertavus į eurus, būtų 724,05 Eur suma, taigi, 3 000 Eur suma visiškai nebūtų adekvati pirkimo ir galimų nuostolių kainai. Ieškovas R. G. nurodė, kad kraną atsakovas įgijo neatlygintinai, kranas buvo perdirbtas ir iki šiol naudojamas ūkyje, tą žino ir tuo naudojosi pats atsakovas. Atsakovui neįrodžius, kad jį su ieškovu M. G. siejo deliktiniai teisiniai santykiai, nesant jokių faktinių duomenų apie galimą žalos padarymą atsakovo turtui, ieškovo M. G. atsakovui E. G. pervesta 3 000 Eur suma laikytina, kaip atsakovo įgyta be teisinio pagrindo nesant jo kaltės, todėl turi būti grąžinta ieškovui M. G.. Atsakovas 2020-11-30 buvo informuotas apie klaidingą mokėjimo pavedimą, tačiau lėšų gera valia negrąžino, todėl nuo 2020-11-30 iki patikslinto ieškinio parengimo priskaičiuota 5 procentų dydžio metinių palūkanų suma – 30,82 Eur (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 030,82 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2021-02-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad egzistuoja be pagrindo įgyto turto instituto taikymo sąlygos: ieškovai įrodė, jog jiems priklausė ginčo grūdai, atsakovas be pagrindo įgijo ieškovams priklausančius grūdus taip nepagrįstai praturtėdamas, tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų turto netekimo yra priežastinis ryšys, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įgyti ieškovų grūdus, ieškovai nebuvo prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikos, ieškovai negali apginti savo pažeistų teisių kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020; 2020-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020). Iš atsakovo ieškovams priteistina be pagrindo įgyto turto vertė ir palūkanos, kadangi turto grąžinimas natūra neįmanomas, o ieškovui M. G. dar priteisiama be pagrindo įgyta piniginių lėšų suma bei palūkanos už šią sumą.

Dėl panaudos sutarties pripažinimo niekine

2017-01-02 panaudos sutartimi Nr. 1 ūkininkas E. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (kombainu, cukrinių runkelių kombainu, sėjamąja naudotu presu, beicavimo mašina, diskiniu skutiku, cukrinių runkelių valytuvu, grūdų valomąja, traktoriumi, aukšto slėgio aparatu, vilkiku) ir grūdų sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį vietoje panaudos davėjo ūkininko E. G. pasirašė įgaliotinis R. G.. 2020-04-23 sutartyje ūkininkas E. G. padarė įrašą, jog nutraukia panaudos sutartį. Atsakovas prašo pripažinti šią sutartį niekine, nes ji sudaryta ieškovo R. G. su pačiu savimi, o tai prieštarauja imperatyvioms įgalioto asmens veiksmus ribojančioms nuostatoms.

2013-08-13 notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ūkininkas E. G. įgaliojo ūkininką R. G. atstovauti jam tvarkant visus ūkio reikalus, tarp jų ir sudaryti sutartis. Įgaliojimas baigėsi 2018 m.

Pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (CK 2.135 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (šio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis) (CK 2.136 straipsnio 1 dalis).

Šių teisės normų lingvistinis aiškinimas suponuoja, kad atstovaujamojo vardu atstovo su pačiu savimi sudaryti sandoriai yra nuginčijami, bet ne niekiniai. Tą išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos Apeliacinis teismas. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu tuo atveju, jei yra nustatomas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-557/2009). Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tuo atveju, jei jis iš tikrųjų pažeidžia atstovaujamojo interesus ir atstovaujamasis nesiekė, kad toks sandoris būtų sudarytas, o trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-878-516/2020).

Pirma, nėra faktinio pagrindo teigti, kad ginčo panaudos sutartis būtų pažeidusi atsakovo interesus. Kaip nurodė ieškovai, rašytinės panaudos sutartys tarp ūkių dėl technikos perdavimo naudotis buvo sudarytos siekiant, kad būtų tinkamai tvarkoma ūkių, tarp jų ir atsakovo ūkio, buhalterinė apskaita ir nebūtų mokesčių teisės pažeidimų. Rašytinėmis sutartimis iš esmės buvo teisiškai įforminti faktiniai keliasdešimt metų trunkantys panaudos santykiai. Kaip nurodė liudytojai T. S., M. V., R. G., E. P., technika buvo naudojama bendrai dirbant visiems trims ūkiams priklausančius žemės sklypus, nei vieno ūkio žemės sklypams nebuvo teikiama pirmenybė, tai buvo viena visuma. Daug metų ta pačia technika buvo dirbami ir atsakovui priklausantys žemės sklypai, ieškovai tvarkė didžiąją dalį su ūkiais susijusių reikalų, rūpinosi technikos pirkimu, remontu. Nėra duomenų, kad atsakovas įgaliojimų veikimo metu būtų reiškęs dėl to pretenzijas. Liudytojų parodymai ir kiti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad nebuvo įmanoma situacija, jog atsakovas nežinojo apie bendrą technikos naudojimą. Antra, įgaliojimo nuostata „sudaryti reikiamas sutartis ir susitarimus“ sudaro pagrindą aiškinti, kad įgaliotinis, t. y. ieškovas R. G. turėjo teisę sudaryti sutartis. Trečia, nėra pagrindo konstatuoti buvus interesų konfliktą, nes kita panaudos sutartimi teisę naudotis žemės ūkio padargais atsakovui suteikė ieškovas R. G. (įgaliotinis atstovaujamajam). Minėti atsakovo veiksmai suponuoja pagrindą vertinti, kad atsakovas patvirtino sandorį (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsakovas 2020-04-23 nutraukė ginčo panaudos sutartį. Kadangi, kaip buvo minėta, toks sandoris priskiriamas ne niekinių, o nuginčijamų sandorių kategorijai, atsakovui patvirtinus sandorį, o vėliau jį nutraukus, laikytina, kad šalių nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai ir nėra faktinio pagrindo spręsti dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, taigi, priešieškinis netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad jų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 899 Eur žyminis mokestis bei 5 227,20 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Tenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo E. G. ieškovui M. G. priteisiama: 512 Eur žyminio mokesčio ir 2 613,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Tenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo E. G. ieškovui R. G. priteisiama: 387 Eur žyminio mokesčio ir 2 613,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktuose nustatyto minimalaus dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti patikslintą ieškinį, priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 340,72 (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt eurų 72 ct) Eur be pagrindo įgyto turto vertę, 378,95 (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 95 ct) Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 719,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 000 (tris tūkstančius eurų) Eur be pagrindo įgytų lėšų, 30,82 (trisdešimt eurų 82 ct) Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 030,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 512 (penkių šimtų dvylikos eurų) Eur žyminį mokestį, 2 613,60 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trylikos eurų 60 ct) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 852,20 (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 20 ct) Eur be pagrindo įgyto turto vertę, 330,33 (trijų šimtų trisdešimt eurų 33 ct) Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 182,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 387 (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) Eur žyminį mokestį, 2 613,60 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trylikos eurų 60 ct) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                        Aušra Andziulevičiūtė