Administracinė byla Nr. I-597-426/2019

              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02906-2018-1

              Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjas V. A. skunde (t. I, b. l. 1–9) teismo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA, atsakovė) 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. BR6-2944225 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas) bei Agentūros 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. BR6-9013 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – skolos sprendimas) ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2016 metų paraiškos. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016 m. birželio 6 d. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (toliau – Paraišką), kurioje deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, už kuriuos mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės) (mažo nepalankumo vietovės) (intensyvaus karsto zonoje), išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą, žalinimo išmoka.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo valdoje buvo atlikta patikra ir nustatyti pažeidimai, pareiškėjas su patikros rezultatais nesutiko, todėl 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė skundą ir duomenis bei papildomus dokumentus, t. y. pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą ir sąskaitas-faktūras serija T Nr. (duomenys neskelbtini)  bei Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neatsižvelgė į jo argumentus.

Pareiškėjui atsakovė 2017 m. birželio 21 d. sprendimu išmokėjo 4 495,85 Eur galutinę paramos sumą. Atsakovė 2018 m. birželio 21 d. pranešime Nr. BR6-7358 „Dėl sprendimo pateikimo“ nurodo, kad 2017 m. birželio 21 d. sprendimas „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“                              Nr. BR6-2024575 laikomas negaliojančiu dėl Plotinių priemonių 2014–2020 m. administravimo informacinės sistemos klaidos (buvo nekorektiškai apskaičiuotos patikros sankcijos), todėl pareiškėjui naują Sprendimą, kuriame pareiškėjui skyrė 1 886,42 Eur galutinę paramos sumą.

Pareiškėjas nesutinka su NMA sprendimais dalyje dėl jaunojo ūkininko išmokai pritaikytos sankcijos, kuri siejama su valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų nepateikimu, kadangi deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2016 m. kovo 1 d. žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp K. T. ir V. A., išsiuntė paštu, kartu su visais kitais valdymo dokumentais, todėl, pareiškėjo manymu, jam pritaikytos sankcijos yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Taip pat pareiškėjas kategoriškai nesutinka su NMA sprendimais dalyje dėl Patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų, dėl netinkamo laukų šienavimo, kadangi: nuo paskutinio laukų šienavimo darbų pagal pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą nuo liepos 5 d.–10 d. iki patikros laikotarpio 2016 m. spalio 27 d. – lapkričio 4 d. kai kurie augalai galėjo spėti ataugti, tačiau tai nereiškia, kad laukai buvo nešienauti antrą kartą, kaip Patikros ataskaitoje nurodo NMA; neįmanoma tiksliai nustatyti pievų būklės ir šienavimo ar nešienavimo fakto, kai jų nesimato po sniego danga, todėl patikrinimo rezultatai grindžiami tik prielaidomis, bet ne konkrečiais faktais; patikrintuose laukuose nenustatyta augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, sėklas išbarsčiusių piktžolių, kas taip pat patvirtina, kad pievos buvo šienaujamos laikantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimų.

Pasak pareiškėjo, ginčijamos sprendimų dalys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, atsakovės veiksmai nesiderina su gero administravimo principu, viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimo pažeidimu, todėl pareiškėjas juos vertina kaip piktnaudžiavimą institucijai suteiktais įgalinimais bei administraciniu procesu.

Teigia, kad NMA nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė sankcijas už bendrą 3,80 ha pažeidimo plotą jam, kaip jaunajam ūkininkui, ir skyrė 1 147,79 Eur sankciją bei ilgalaikę 908,61 Eur sankciją.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog NMA skundžiamais sprendimais jam sankciją taiko du kartus dėl Kontrolinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1 1,07 ha ploto, t. y. kad pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į 1,07 ha ploto minėto lauko Nr. 1 dalies bei tuo pačiu taiko sankciją dėl to paties lauko nenušienavimo. Pareiškėjas tvirtina, kad susidaro situacija, kuomet NMA pakartotinai taiko sankciją už to paties Kontrolinio žemės sklypo lauko dalį.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Taisykles galėjo vykdyti pirmojo šienavimo darbus dar liepos 1 d., o antrąjį šienavimą pradėti nuo liepos 2 d. Pareiškėjas pažymi, kad visus laukus, deklaruotus pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) šienavo griežtai laikydamasis Taisyklių reikalavimų. Vertina, kad pažeidimą Agentūra grindžia patikrą atlikusio darbuotojo subjektyvia nuomone. Tvirtina, kad jis pateikė pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą, bei, kad šienavimo paslaugas 2016 metais pirko iš ūkininko E. T., tai pagrindžia, kad laukai buvo šienaujami du kartus. Pažymi, kad nuo paskutinio pareiškėjo laukų šienavimo darbų pagal pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą, kai kurie augalai galėjo spėti ataugti, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo nešienauti antrą kartą kaip patikros ataskaitoje nurodo NMA. Nuo paskutinio šienavimo praėjo 4 mėnesiai iki NMA patikros. Be to, NMA jo dirbamus laukus tikrino esant sniego dangai, todėl objektyviai negali būti nustatoma tikroji tikrintų laukų būklė. Teigia, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių pagristai konstatuoti antro nenušienavimo faktą. Nuotraukos yra neinformatyvios, viso lauko nesimato.  

Taip pat nurodo, kad Sprendimu atsakovė iš esmės pakeitė savo ankstesnį NMA                  2017 m. birželio 21 d. sprendimą „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-2024575 dėl pareiškėjui mokėtinų sumų ir taikomų sankcijų. Patikra pareiškėjo valdoje buvo atlikta 2016 m. spalio 27 d. – lapkričio 4 d., t. y. dar iki minėto sprendimo priėmimo.

Sprendime NMA nenurodė, kad keičia ar naikina 2017 m. birželio 21 d. sprendimą ir ar priimtas administruojant jo 2016 metų paraišką. Priimtu sprendimu buvo keičiamos pareiškėjui pritaikytos sankcijos ir mokėtinos sumos dėl Agentūros atliktų skaičiavimų, o tokia situacija, kai iš esmės keičiamas sprendimas perskaičiuojant ankstesniu sprendimu skirtas sankcijas, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnio pagrindu, kadangi naujas Sprendimas priimtas kaip faktinio konteksto ir taikytinų teisės aktų nuostatų pasikeitimo pasekmė. Atitinkamai šie pakeitimai turi įtakos 2017 m. birželio 21 d. Sprendime nustatytoms pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo vertinimu, NMA neturėjo įgaliojimų spręsti minėto sprendimo panaikinimo klausimo ir priimti Sprendimą.

Pareiškėjo atstovė 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir akcentavo, kad pareiškėjas Sprendimą gavo praėjus dvejiems metams po paraiškos pateikimo. Pažymi, kad šienavo du kartus, patikra yra neobjektyvi. Pažymi, kad dėl 1,07 ha pareiškėjas negalėjo pagrįsti valdymo faktą, o jam dėl šios sklypo dalies negalėjo būti taikoma dviguba sankcija. Be to, pati NMA neturėjo teisės pasinaikinti savo ankstesnį sprendimą.

Atsakovė NMA nesutinka su skundu. Atsiliepime (t. I, b. l. 109–116) nurodo, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė paraišką pagal Programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse) (toliau – priemonė MPŪV).

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje patikrinusi pareiškėjo pateiktą informaciją apie KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)  esančio lauko Nr. 1 valdymo teisę nustatė, kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise K. T. priklausė iki  2015 m. rugsėjo 24 d., o 2016 m. kovo 1 d. panaudos sutarties sudarymo metu šis sklypas nepriklausė K. T.. Taigi, ši sutartis laikoma negaliojančia. NMA mano, kad teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog jis neįrodė valdymo teisės laukų dalims ir teigia, kad teisėtai ir pagrįstai skundžiamais sprendimais taikė 2016 m. Paraiškai sankciją jaunojo ūkininko išmokai už 3,80 ha.

Dėl pareiškėjo aiškinimo, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai taiko dvigubas sankcijas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)  laukui Nr. 1, kurio deklaruotas plotas 7,49 ha, nurodo, kad skundžiamais sprendimais sankcija KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)  laukui Nr. 1, taikoma tik už Patikros vietoje metu nustatytą Taisyklių 8.1 papunkčio pažeidimą, laikant, kad faktinis (paramai skirti tinkamas) KŽS  Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas yra 0,00 ha.

Atsiliepime paaiškina, kad bendras 2016 m. Paraiškoje nustatytas pažeidimų plotas yra 31,09 ha, tačiau iš bendro pažeidimo ploto 31,09 ha atimamas 1,07 ha plotas ir 0,02 bl3 plotas, kuris patenka į Patikros vietoje metu tikrintus laukus ir gaunamas galutinis 29,92 ha plotas, kuris laikomas netinkamu paramai gauti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai taiko dvigubas sankcijas laukui KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)  laukui Nr. 1, kurio deklaruotas plotas 7,49 ha yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Šiuo atveju Ataskaitoje užfiksuoti patikros dieną nustatyti šienavimo reikalavimų pažeidimai, nurodyti plotai, kurie yra laikomi netinkamais paramai gauti. Prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Joje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose buvo nustatyti pažeidimai. NMA nesutinka ir su skundo argumentais, jog Patikros metu darytose nuotraukose neatsispinti reali laukų būklė, nes nuotraukose matyti sniego. Sniego danga netrukdo matyti, kad laukai nebuvo nušienauti nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., nes nuotraukose matyti aukšta sugulusi žolė, sustabarėjusios piktžolės. Atkreipia dėmesį, kad Ataskaitoje nurodyta, jog pievų tvarkymo darbų žurnaluose esantys įrašai neatitinka realios laukų būklės. NMA teigia, kad teisėtai ir pagrįstai skundžiamais sprendimais taikė sankcijas pareiškėjo 2016 m. Paraiškai už Patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.

Pagal Taisyklių 84 punktą ji turi teisę iš naujo vertinti paraiškas. Atsakovė, 2018 m. birželio 18 d. rašte nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. sprendimo išrašas yra laikomas negaliojančiu. Agentūra teigia, kad teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų bei pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, iš naujo vertino jo 2016 m. Paraišką, teisės aktuose nustatyta tvarka.  

Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo ir skolos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, kurioje deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, už kuriuos mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės) (mažo nepalankumo vietovės) (intensyvaus karsto zonoje), išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą, žalinimo išmoka (t. I, b. l. 11–13).

Pareiškėjo valdoje buvo atlikta patikra, kuri pradėta 2016 m. spalio 27 d., o baigta                   2016 m. lapkričio 4 d. Buvo atlikta patikra ir nustatyti pažeidimai: kontrolinio žemės sklypo                           Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 nustatyto pažeidimo plotas – 2,99 ha; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 nustatyto pažeidimo plotas – 14,61 ha; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  lauko Nr. 1 nustatyto pažeidimo plotas – 2,09 ha; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  lauko Nr. 1 nustatyto pažeidimo plotas – 7,49 ha (t. I, b. l. 14–24).

Agentūra 2016 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. 32979 informavo pareiškėją apie valdoje atliktą patikrą vietoje ir jos metu nustatytus neatitikimus (t. I, b. l. 14).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros vietoje ataskaita ir užfiksuotais pažeidimais, NMA 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė skundą (t. I, b. l. 27–28) ir papildomus dokumentus: pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą (t. I, b. l. 25, 32) ir sąskaitas-faktūras serija T Nr. (duomenys neskelbtini)  bei Nr. (duomenys neskelbtini)  už žolės smulkinimą, šienavimą (t. I, b. l. 26, 33).

Atsakovė 2017 m. sausio 17 d. rašte Nr. BR6-919 „Dėl atsakymo į prašymą“ atsakydama į pareiškėjo skundą, nurodė, kad patikra buvo atlikta tinkamai, tikrintojas nuotraukose tinkamai užfiksavo pažeidimus, t y. laukai apaugę žolėmis, juose daug sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių ir išbarsčiusių piktžolių (t. I, b. l. 34–36).

NMA 2017 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2024575 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui paskyrė 4 495,85 Eur galutinę paramos sumą (t. II, b. l. 1–4).

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Agentūrą dėl išsamaus sprendimo dėl mokėtinų sumų ir taikomų sankcijų pateikimo (t, II, b. l. 5).

Atsakovė ginčijamu Sprendimu skyrė 1 886,42 Eur dydžio galutinę paramos sumą, pritaikė ilgalaikę sankciją už neteisingą plotų deklaravimą, dėl jaunojo ūkininko išmokos, nustatė 0,03 ha neteisingai deklaruoto ploto bei patikros vietoje nustatytus Taisyklių 8.1 papunkčio pažeidimus dėl nenušienautos žolės (t. I, b. l. 82–91).

NMA 2018 m. birželio 18 d. pranešime Nr. BR6-7358 „Dėl sprendimo pateikimo“ nurodoma, kad 2017 m. birželio 21 d. sprendimas „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“                 Nr. BR6-2024575 laikomas negaliojančiu dėl Plotinių priemonių 2014-2020 m. administravimo informacinės sistemos klaidos (buvo nekorektiškai apskaičiuotos patikros sankcijos), todėl teikiamas naujas Sprendimas, kuriuo skirta 1 886,42 Eur galutinė paramos suma (t. I, b. l. 92–93).

NMA 208 m. birželio 28 d. sprendime „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nustatė, kad susidarė bendra 5 667,10 Eur grąžintina paramos suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė neturėjo teisės keisti ar naikinti pačios priimto sprendimo, t. y. 2017 m. birželio 21 d. sprendimo, kuris priimtas administruojant 2016 m. paraišką ir pagal ją pareiškėjui buvo išmokėtos išmokos. Pareiškėjo teigimu, tai negali būti laikoma klaidos taisymu pagal VAĮ 35 straipsnyje nustatytą klaidos taisymo procedūrą.

Taigi, vertintina, ar NMA turėjo teisę pati panaikinti savo priimtą 2017 m. birželio 21 d. sprendimą.

Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VAĮ 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012).

Sutiktina su pareiškėju, kad Sprendimu ir skolos sprendimu atsakovė iš esmės pakeitė savo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą dėl jam mokėtinų galutinių išmokų sumų ir taikytinų sankcijų.

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (redakcija galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 95 punkte nustatyta, jog Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus grąžinti išmokėtas paramos sumas ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones <...> atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje. Įvertinus ginčo santykius reglamentuojantį reguliavimą matyti, jog NMA suteikta teisė keisti priimtus sprendimus tik atlikus administracinį patikrinimą arba patikrą vietoje, tačiau duomenų, kad nagrinėjamu atveju minėtos procedūros buvo atliekamos prieš priimant Sprendimą bei skolos sprendimą, nėra pateikta.

Atsakovė pareiškėjui nustatytus pažeidimus grindžia patikros vietoje rezultatais, kuri buvo atlikta 2016 m. spalio 27 d.–lapkričio 4 d., t. y. dar iki 2017 m. birželio 21 sprendimo priėmimo.

Atsakovė nurodo, kad sprendimai buvo keičiami taisant klaidingus juose buvusius duomenis (buvo nekorektiškais apskaičiuotos pritaikytos sankcijos).

VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens teisių ir pareigų.

Gi, nagrinėjamu atveju NMA ginčijamuose sprendimuose nenurodo kokios techninės klaidos yra taisomos, sprendimuose taip pat nėra nurodoma, jog juos priimant yra keičiami ar naikinami ankstesni NMA sprendimai priimti administruojant pareiškėjo 2016 m. Paraišką. Be to, akivaizdu, kad tokie sprendimai keičia pareiškėjo teises ir pareigas, t. y. jam mokėtina galutinė suma keitėsi dėl atsakovo atliktų skaičiavimų, o ne dėl techninės klaidos.

Teismo vertinimu, tokia situacija, kai iš esmės keičiamas sprendimas perskaičiuojant ankstesniu sprendimu skirtas sankcijas, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnio pagrindu, kadangi akivaizdu, jog nauji sprendimai priimami kaip faktinio konteksto ir taikytinų teisės aktų nuostatų pasikeitimo pasekmė, ir atitinkamai šie pakeitimai turi įtakos sprendimais nustatytoms pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Teismas prieina prie išvados, kad NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo teisės (įgalinimų) spręsti NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimo panaikinimo klausimo ir atitinkamai neturėjo teisės priimti Sprendimo bei skolos sprendimo. Šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini pagrįstais.

Kadangi ginčo sprendimus priėmė neturintis įgalinimų juos priimti subjektas, jie naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti NMA priimti naują sprendimą dėl jo 2016 m. pateiktos paramos paraiškos.

Kaip šioje byloje nustatyta, NMA baigusi vertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką priėmė                 2017 m. birželio 21 d. sprendimą, kurį pati panaikino, priimdama Sprendimą.

Tokia situacija, kai NMA tą pačią administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2016 m. Paraiškos baigė skirtingais sprendimais, o pripažinusi negaliojančiu savo pačios priimtą sprendimą bei priėmusi naujus, paneigė teismo diskreciją vertinti, ar skundžiamas aktas yra pagrįstas. Šiuo atveju ji įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. paramos paraišką.

Taigi, šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantys VAĮ įstatymo ir taikytinų procedūrų yra naikinami skundžiami NMA sprendimai, todėl administracinė pareiškėjos 2016 m. paraiškos procedūra lieka nepabaigta ir atsakovė įpareigotina šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Akcentuotina tik tai, kad patikros vietoje duomenys dėl nušienavimo fakto jau buvo įvertinti ir pakartotinis bei priešingas tokių duomenų vertinimas iš esmės negalimas. Šiuo atveju atsakovė turi remtis specialiųjų žinių turinčių specialistų išaiškinimais bei vertinimais, o ne pačios priešingu situacijos pervertinimu. Pakartotinis paraiškos administravimas turi būti teisėtas ir pagrįstas ir vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų bei bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

Kiti pareiškėjo skundo ir atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nevertintini, kadangi jie nebeturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas.

Be to, pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 850 Eur, kuriuos sudaro 700 Eur už skundo surašymą bei 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (t. II, b. l. 47–48).

Pareiškėją byloje atstovavo advokatė L. Smalinskaitė (t. I, b. l. 10), už suteiktas paslaugas sumokėjo 850 Eur (t. II, b. l. 49). Taigi, jis pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šiuo sprendimu skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jas pagrindė tinkamais įrodymais ir į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos                   2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.2 ir 8.19 punktus, bei į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos už skundo parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. BR6-2944225 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. BR6-9013 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ bei įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo V. A. 2016 metų pateiktos Paraiškos.

Priteisti pareiškėjui V. A. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

        Rūta Miliuvienė 

        Henrikas Sadauskas