Baudžiamoji byla Nr. 1-1962-1065/2020 m.

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35405-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;  1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.

                                                                    (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Juknienei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

kaltinamajam N. Š.ir jo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2017 m. spalio 16 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaityta viena diena sulaikymo, ją prilyginant 2 MGL baudai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „O“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),

2) 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 18 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. spalio 16 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta likusia neatlikta bausme – 18 MGL (677,88 eurų) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 parų arešto ir 18 MGL (677,88 eurų) bauda,

3) 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta subendrinta ir galutinė bausmė – 60 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. 2019 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė – 18 parų arešto bei 18 MGL (677,88 eurų) bauda ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto bei 18 MGL (677,88 eurų) bauda subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 paros arešto ir 18 MGL (677,88 eurų) bauda, arešto bausmę atlikęs (2020 m. sausio 3 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus), baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis N. Š. 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 17.50 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0057 (patikros sertifikato Nr. 1305630) jam buvo nustatytas 3,06 promilės neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, kaltinamasis N. Š., žinodamas, kad jam 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas keturis metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2024 m. sausio 3 d., jis 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,06 promilės neblaivumas), Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.

Kaltinamasis N. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., dienos metu, automobilį „S“ iki parduotuvės, esančios B. kaime, Pakruojo r., atvairavo jo sesuo. Automobilis registruotas jo vardu, bet pirko jį broliui. Sesuo paliko automobilį prie parduotuvės ir išėjo pasivaikščioti. Jis turėjo nuvairuoti automobilį iki šalia parduotuvės esančio garažo, atstumas apie 200 metrų. Garažas randasi Pakruojo r., B. kaime, S. g. Nuvažiavo į garažo kiemą ir iš paskos atvažiavo pareigūnai. Tikėjosi, kad 100 metrų nuvažiuos pats, buvo nemažai išgėręs, nelaukė sesės, kad ji nuvairuotų automobilį iki garažo ir sėdo už vairo pats. Dėl girtumo kiekio nustatymo priekaištų neturi, neginčija. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Anksčiau jau buvo prisidirbęs, atliko bausmę, norėjo „atsistoti ant kojų“, susirado darbą, vykdė probacijos tarnybos įpareigojamus ir vėl kažkaip čia neapgalvotai gavosi. Anksčiau skirtos bausmės poveikį padarė, čia gavosi neapgalvotai. Teisės vairuoti neturėjo niekada. Paskutinį kartą vairuoti uždraudė 4 metams. Gailisi, kad įvykdė šią veiką. Pažada, kad daugiau taip nesielgs. Šiuo metu dirba statybų įmonėje plataus profilio statybininku, gyvena su mama, mama neįgali, tėtis miręs, žmonos ir vaikų neturi.

  Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam išreiškus sutikimą, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo N. Š. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams.

Kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. Nors pirmųjų apklausų ikiteisminiame tyrime metu, jis savo kaltę neigė, bet nurodė, jog veikų nepripažįsta, nes dėl neblaivumo jų neprisimena. Vėliau, sužinojęs aplinkybes iš kitų asmenų, ikiteisminio tyrimo duomenų, pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad dėl tokių savo veiksmų gailisi, juos vertina blogai, pasielgė neapgalvotai.

N. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę N. Š. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis); į kaltinamojo asmenybę: N. Š. metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (b. l. 126–129); teistas (b. l. 90–122), neatlikęs bausmės (b. l. 125) padarė naują tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą; anksčiau yra teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. N. Š. socialiai vertingų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, daro analogiškas nusikalstamas veikas, elgiasi neapgalvotai. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat N. Š. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir areštą pagal BK 243 straipsnį, nėra. Terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmių trukmė, įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, nustatytina ilgesnė nei BK 2811 straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio sankcijose numatytas šių bausmių rūšių vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis N. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-282/2020).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad N. Š. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, vertina savo veiką kaip neapgalvotą, nurodė, kad nori „atsistoti ant kojų“, susirado darbą, vykdė probacijos tarnybos įpareigojamus; nusikalstamomis veikomis turtinė žala niekam nepadaryta, seniūnija, kurioje gyvena, nusiskundimų dėl jo neturi ir nėra gavusi (b. l. 132), dirbantis, kaip pats nurodo, gyvena su mama, kuri yra neįgali ir jai reikalinga pagalba; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės kontroliuoti jo elgesį netrumpą laiko tarpą ir darys teigiamus pokyčius jo elgsenoje, labiau atitiks bausmės tikslus nei tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas. Vien tai, kad asmuo praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, savaime nelaikytina aplinkybe, kuriai esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-282/2020). Taigi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes nenutrauks jo pozityvių socialinių ryšių (darbo teisinių santykių, santykių su artimaisiais ir kt.)

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677,88 eurų) bauda. Kadangi N. Š. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina.

Kaltinamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 170–171) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors N. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 134), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju N. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl N. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkeriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju N. Š. vairavo jam priklausantį automobilį (b. l. 47), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam N. Š. ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu ir dokumentais, saugomos UAB „Osvalda“ Pramonės g. 2C, Šiauliai (b. l. 40, 50), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 kompaktiniai diskai, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

N. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jį nubausti :

- pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

- pagal BK 243 straipsnį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir subendrintą bausmę N. Š. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir N. Š. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677,88 eurų) bauda ir galutinę subendrintą bausmę N. Š. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 18 MGL (677,88 eurų) baudą.

Nenustatyti termino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 7, 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį :

-       neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi

-       dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje

-       neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

-       nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, N. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu ir dokumentais, saugomą UAB „Osvalda“, Pramonės g. 2C, Šiauliai, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti  valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (3 vnt.), esančius vokuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.                         

Teisėja                                                                                                                       Kristina Jurevičienė