Civilinė byla Nr. e2YT-7002-911/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04204-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,
sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Aliui Galminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina J. S. po sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą į jam priklausančią ½ turto dalį, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad po sutuoktinio V. S. mirties jos motina J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, juo rūpinosi, šiame bute ir toliau gyveno. Į notarą dėl paveldėjimo motina nesikreipė, kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, jis buvo registruotas motinos vardu. Pareiškėjos motina minėto turto ½ dalį paveldėjo faktiškai pradėdama jį valdyti. Po motinos mirties pareiškėja minėtu turtu rūpinasi, moka už jį mokesčius.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą patenkinimo neprieštarauja (60-61 b.l.). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai.
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.
1 d. įtvirtinta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Todėl įvertinus aplinkybę, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini), šiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 568 str.). Pirmos eilės įpėdiniais, paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis, yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties, antros eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (CK 573 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.). Nustatyta, kad pareiškėjos motina J. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. S. (5, 66 b.l.). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), po jo mirties sutuoktinė J. S. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (6 b.l.). J. S. vardu pagal 1993-03-30 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (17, 49 b.l.), kurį J. S. 2003-10-23 testamentu nustatė, kad po jos mirties palieka pareiškėjai dukrai R. Z. (43, 50 b.l.). J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje jos atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad J. S. po savo sutuoktinio V. S. mirties - (duomenys neskelbtini) - pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Pažymėtina, kad minėtas butas buvo įgytas J. S. ir V. S. santuokos metu, todėl pareiškėjos motinai J. S. nuosavybės teise priklausė jo ½ dalis. Nustatyta, kad pareiškėjos motina J. S. toliau gyveno minėtame bute, jame nuo 1976-10-18 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius (12, 19-24 b.l.). Taigi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos motina J. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. S. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą minėtą mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja turės galimybę paveldėti po J. S. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. Z. pareiškimą patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.
Teisėja Kristina Serdiukienė