Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-12][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3153-644-2018].docx
Bylos nr.: I-3153-644/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų 188722035 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I-3153-644/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00505-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.

 (S)

img1
 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 18 d. 

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, 

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. Č.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovei E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas L. Č. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų,
5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 2-3) palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2017-04-14 buvo laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dėl to kilo nepatogumų ir konfliktų su kameroje laikomais asmenimis. Patalpoje nebuvo įrengtas radijo taškas, dėl to neturėjo galimybės klausytis muzikos ir sužinoti naujienas. Kameros langai buvo išdaužyti ir nesandarūs, dėl to patalpoje buvo šalta. Patalpoje trūko apšvietimo, todėl negalėjo rašyti ar skaityti. Kameros sanitarinis mazgas buvo be dangčio ir nesandarus, iš jo sklido nemalonus kvapas. Duše vandens maišytuvai sugedę, tiekiamas tik šaltas arba tik karštas vanduo. Kanalizacijos angos nesandarios, iš jų sklido nemalonus kvapas. Pasivaikščiojimo kieme nešvaru, yra šiukšlių, dėl to kaupiasi nemalonus kvapas. Kiemuose neįrengti suoliukai, dėl to turėjo nuolat stovėti. Pareiškėjui nebuvo suteikta medicinos pagalba po galvos traumos, žaizda galvoje negijo. Dėl minėtų aplinkybių patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, depresiją, sveikatos sutrikdymą.

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 11-16) bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas 1998 metais, vėliau rekonstruotas. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje buvo įrengtas dušas, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvais. Įstaigai karštas ir šaltas vanduo tiekiamas centralizuotai iš miesto tinklų. Kamerose įrengtas grindinis šildymas ir prie kiekvienos kameros iš koridoriaus pusės yra šilumos manometrai, kurie parodo šilumą kiekvienoje kameroje. Kartą per savaitę tikrinami manometrų duomenys ir pagal esamus duomenis koreguojama kamerų temperatūra. Kamerų sanitariniai mazgai yra atskirti nuo patalpų 2,10 m. aukščio sienelėmis, kas užtikrina higienos normų laikymąsi. Pažymėjo, kad kameras tvarkytis privalo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas dėl tvarkos ir švaros palaikymo patalpose. Pareiškėjui pageidaujant, jis buvo išvedamas į pasivaikščiojimų kiemelius, kuruose įrengta sportinė įranga. Iš viso pareiškėjas kiekvieną dieną 5-6 val. praleisdavo už kameros ribų. Dienotvarkėje numatytu laiku jis galėjo dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kurių metu buvo suteikta teisė domėtis naujienomis. Pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, suteikta visiška judėjimo laisvė įstaigos teritorijoje. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Įstaigos (pareigūnų) veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2017-04-14.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus
2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose negali būti mažesnis kaip 4,1 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2016-02-04 - kameroje Nr. 610, kurios plotas 17,06
kv. m, joje įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,68 kv. m. (17,06/3) ploto; nuo 2016-02-04 iki 2016-02-08 – kameroje Nr. 401, kurios plotas 24,50 kv. m., joje įrengtos 4 vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 6,12 kv. m. (24,50/4) ploto; nuo 2016-02-08 iki 2016-02-24 – kameroje
Nr. 405, kurios plotas 20,16 kv. m., įrengtos 4 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,04 kv. m. (20,16/4) ploto; nuo 2016-02-24 iki 2016-02-25 - kameroje Nr. 610, kurios plotas 17,06 kv. m., įrengtos
3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,68 kv. m. (17,06/3) ploto; nuo 2016-02-25 iki 2016-03-03 - kameroje Nr. 404, kurios plotas 12,13 kv. m., įrengtos 2 vietos, t. y., vienam asmeniui teko
6,06 kv. m. (12,13/2) ploto; nuo 2016-03-03 kameroje Nr. 606, kurios plotas 13,18 kv. m., įrengtos 2 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 6,59 kv. m. (13,18/2) ploto (b. l. 18, 20).

Laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-14 pareiškėjas buvo perkeltas į Kauno nepilnamečių pataisos namus. Iki 2016-10-18 pareiškėjas buvo laikomas 2 skyriaus 12 miegamajame, kurio plotas 25,36 kv. m., įrengtos 6 vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,22 kv. m. (25,36/6) ploto, nuo 2016-10-18 iki 2017-02-14 – 8 skyriaus 11 miegamajame, kurio plotas 25,17 kv. m., įrengtos 6 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,19 kv. m. (25,17/6) ploto, nuo 2017-02-14 iki 2017-02-15 – 10 skyriaus 6 miegamajame, kurio plotas 15,33 kv. m., įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,11 kv. m. (15,3/3) ploto, nuo 2017-02-15 iki 2017-04-14 – 10 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas 25,65 kv. m., įrengtos 6 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,27 kv. m. (25,65/6) ploto (b. l. 42, 50).

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.2 punkte nustatyta minimali 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog kamerose nebuvo radijo taško, dėl to jautėsi izoliuotas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punktą, tardymo izoliatoriuose įrengiama vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie vidinio ryšio įrengimą kamerose, tačiau, kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų admininistraciją. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 95, 96 punktus, suimtiesiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo ugdymo mokyklą, jiems rodomi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, sporto, mokomosios, informacinės ir kitos televizijos laidos. Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, pareiškėjas galėjo dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse (Saviraiškos įgūdžių ugdymas, Filmų peržiūros ir aptarimas, Fizinis užimtumas, Stalo žaidimai, Savišvieta), kurių metu suteikiama teisė domėtis naujienomis (b. l. 42), todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas. Teismo vertinimu, vien tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl neįrengto radijo taško negali būti laikomi pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpoje trūko apšvietimo, o dėl išdaužytų ir nesandarių langų gyvenamojoje patalpoje buvo šalta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C (16 p.), patalpų bendra dirbtinė apšvieta - ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Pareiškėjas aiškiai nenurodo, kurioje konkrečiai kameroje ir kada langas buvo nesandarus ar išdaužytas, oro temperatūra ir apšvietimas nepakankamas. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kamerose yra įrengtas grindinis šildymas ir prie kiekvienos kameros iš koridoriaus pusės yra šilumos manometrai, kurie parodo šilumą kiekvienoje kameroje. Atsakovo atstovo teigimu, kartą per savaitę tikrinami manometrų duomenys ir pagal esamus duomenis koreguojama kamerų temperatūra. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose yra sudaryta patalpų ir teritorijos higienos būklės kontrolės komisija, kuri vieną kartą per mėnesį atlieka įstaigos teritorijos ir patalpų higienos būklės patikrinimą, užfiksuoja pažeidimus, nustato jų pašalinimo terminą (b. l. 41). Bylos duomenys patvirtina, kad patikrinimų metu oro temperatūra ir apšvietimas kamerose buvo pakankamas (b. l. 32, 33-34). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos kamerų higieninės – sanitarinės būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra buvo žema ar apšvietimas nepakankamas. Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracija į nusiskundimus reaguodavo ir nustatytus pažeidimus nedelsiant pašalindavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Dėl pareiškėjo argumentų apie netvarkingus kiemus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo paties pareiškėjo valios. Atsakovo atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo atviras, dėl ko patalpoje kaupėsi nemalonus kvapas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų sanitariniai mazgai yra atskirti nuo patalpų 2,10 m. aukščio sienelėmis, kas užtikrina higienos normų laikymąsi. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo atitvertas sienelėmis, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo dangčio bei suoliukų pasivaikščiojimo kiemuose įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl nemalonaus kvapo iš nuotėkų šalinimo sistemos, sugedusių vandens maišytuvų, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiu būdu šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai išvardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiai neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundžiasi, kad medicinos punkte jam nebuvo suteikta tinkama pagalba dėl žaizdos galvos srityje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2016-12-07 gydymo atsisakė (b. l. 48). Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.). 

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 5 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo L. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėjas                                                   Audrius Grauželis

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala