Civilinė byla Nr. 2-1486-463/2013 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00975-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. birželio 6 d.
Trakai
Trakų
rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio skolos
išieškojimo išlaidų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės E. B. 680,00 Lt skolos, 2182,12 Lt delspinigių, 212,45 Lt
ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo
nustatyta tvarka – asmeniškai.
Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir
nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už
akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje
pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų
turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
2002-01-11 UAB „Tele2“ ir atsakovas E.
B. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. NV-670-90186-7609
(toliau- Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovei atsižvelgiant į sutartyje
numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio
tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir
sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas
atsakovei laikotarpiu nuo 2002-01-31 iki 2003-06-30 išrašė ir pateikė
apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo.
2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21
pagrindu UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas
reikalavimo teises pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovės E. B. atžvilgiu.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo
perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja
įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus
asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir
labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo
faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to
momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to
momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio
dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109
str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo
pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi
pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus
vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko
atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2009-03-31 reikalavimo perleidimo
sutarties Nr. 09-20-21, 2013-04-17 išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 reikalavimo
perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 matyti, kad UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“
sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui,
t.y. UAB „Gelvora“, perėjo reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus, t.y. UAB
„Tele2“, skolininkus, įskaitant ir atsakovę E. B. (b.l. 5,
8-11). Iš byloje esančio 2009-05-04 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo
matyti, kad atsakovė E. B. buvo informuota apie tai, kad UAB
„Tele2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį naujajam
kreditoriui UAB „Gelvora“ (b.l. 12). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo
perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei
nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių
nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).
Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti
jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59
str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios
prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino
praleidimą (CK 6.205 str.).
Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai
skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus
patirtus nuostolius, kuriais pripažįstamos turėtos išlaidos, negautos pajamos,
taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo
tvarka (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė
pažeidė prievolę, t.y. neįvykdė Sutarties, ieškovo reikalavimas dėl 680,00 Lt
skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Esminis vartojimo
sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra
įstatyme įtvirtintas nesąžiningų
sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį
pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti
vertinamos pagal CK 6.188
straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali
būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių
institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo
šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių
santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot.
pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje
įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus
reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo
sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga
paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Sutarties 6.5 punktas
nustato, kad atsakovė, laiku nesumokėjusi ieškovui moka 0,1 procento dydžio
delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie,
mokami kas dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo
sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir
pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188
straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi
atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti
nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti
nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai
praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda,
delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas
gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už
nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos
negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal
Sutarties 6.5 punktą atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų ieškovui, moka 0,1
procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į
teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo
principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti
atsakovės kaip vartotojo interesus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių
priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini
delspinigiai yra mažintini.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito
įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo
kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento
pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad
pirminis kreditorius ir atsakovas Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo
įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau
teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir
sąžiningumo kriterijus. Byloje
nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo
neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius
duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento
dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančio
delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 0,1 procento dydžio
delspinigiai vertine išraiška sudaro 2182,12 Lt sumą (b.l. 5). Sumažinus
priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini
delspinigiai sudaro 1091,06 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 2182,12
Lt delspinigių. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo
tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad
skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas ieškinyje nurodo,
kad turėjo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų – 212,45 Lt, tačiau
nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovas pateikė ikiteisminio
skolos išieškojimo išlaidų išklotinę (b. l. 7) iš kurios matyti, kad minėtas
išlaidas sudaro pranešimų siuntimas, darbo priemonės, administracija,
kompiuterių nusidėvėjimas, informacinės technologijos, darbuotojo darbo
užmokestis, užklausos registrams. Ieškovas nenurodo minėtų išlaidų
paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos
bei jų dydis, todėl ieškovo prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo
išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkintinas.
Ieškinį
patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos
bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK
93 str. 2 d.), t. y. 53,00 Lt (92,00 Lt x 57,60 proc.) žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių
dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 2,54 Lt, t.y., mažiau nei 10 litų, todėl
vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir
finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra
priteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1,
6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256, str.
str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270, 271 str.
str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. B. 680,00
Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt litų 00 ct) skolos, 1091,06 Lt (vienas
tūkstantis devyniasdešimt vienas litas 06 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 1771,06
Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y.
2013-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Lt (penkiasdešimt
trys litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Gelvora“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio
sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo
jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų
nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus
apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta
Malijauskienė