Baudžiamoji byla Nr. 1S-18-634/2021

Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00041-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - ir Komisijos) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. J. nuteistas 2019 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ištaisytu 2020 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1922 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 21 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo ir 16 MGL bauda. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 29 d., pabaiga – 2021 m. birželio 27 d.

2.       Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 81/04-1087 buvo nutarta netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, kad nuteistojo R. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.       Nesutikdama su šiuo nutarimu nuteistojo gynėja pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, buvimo, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas padarė išvadą, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai.

4.       Nuteistojo R. J. gynėja advokatė E. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį bei Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į neatliktos bausmės dydį, kadangi R. J. faktiškai atliktos bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų ir negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui.

4.2.                      Skunde nurodoma, kad R. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžiama, kad pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas R. J. buvo atliktas praėjus beveik trims mėnesiams nuo bausmės pradžios, taip pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką - pirminį vertinimą atlikti nuteistojo bausmės atlikimo pradžioje. Dėl šio pažeidimo, gynėjos nuomone, atskaitos taškas, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamas rizikos mažėjimas, yra maksimalūs 168 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balai. Todėl Komisija turėjo pareigą konstatuoti ir nutarime nurodyti R. J. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. sumažėjimą nuo 168 balų iki 83 balų. To nepadarius, R. J. pažanga turėjo būti pakartotinai vertinama prieš Komisijos posėdį. Kadangi nei viena, nei kita padaryta nebuvo, Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvo padaryta, o teismas nepagrįstai sutiko su tokia bausmių vykdymo teisei prieštaraujančia logika ir paminėtus faktus nutartyje nutylėjo. Tokiu būdu buvo suvaržyta nuteistojo teisė tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe. Be to, net ir atmetus šiuos faktus, aukštesnės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nors nuo pirminio vertinimo rizika nėra pasikeitusi, ši aplinkybė nepaneigia lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės.

4.3.                      Anot gynėjos, teismas prioritetą skyrė nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, o R. J. teigiamai charakterizuojantys duomenys buvo nereikšmingi, kas rodo teismo išankstinį nusistatymą.

4.4.                      Komisija bei pirmosios instancijos teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą R. J., pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

4.5.                      Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, ankstesniais teistumais, anot gynėjos, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo taikymas turi būti siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje.

4.6.                      Teismas nepagrįstai dokumentus apie galimybes įsidarbinti UAB „P“ įvertino kaip nepakankamus. Pažyma apie įsidarbinimą parodo nuteistojo motyvaciją dirbti. Be to, R. J. savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas, su įstaigos personalu bendrauja laikydamasis tinkamų socialinio bendravimo normų, nuobaudų neturi. Jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais, yra lankomas, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, taip pat vieną dukrą, kuri tik ką sulaukė pilnametystės, susilaukė anūkės, prie kurios priežiūros išlaikymo vaiko tėvas neprisideda. Nuteistojo žmona serga onkologine liga, taip pat su šeima gyvena neįgali uošvė, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Tad jis yra reikalingas šeimai. Nuteistąjį teigiamai apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. atsiliepime į nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundas atmetamas.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. J. gynėjos skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. J. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Tai, kad minėtas sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjos lūkesčių, nereiškia, kad Komisija ar teismas netinkamai vertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, turėjo išankstinį nusistatymą nuteistojo atžvilgiu.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8.       R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 83 balus, iš kurių 40 balų statiniai, 43 dinaminiai, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors skunde itin akcentuojami nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai, kritikuojami Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmai tik kartą atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, teisėjų kolegija šiame kontekste pabrėžia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, tačiau vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne vien į balus, bet ir į konkrečius nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tai buvo vertinama ir padaryta pagrįsta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad R. J. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9.       Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai (didelis ankstesnių teistumų skaičius); išsilavinimas (neturi profesijos, turi 9 klasių išsilavinimą); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi įsiskolinimų); gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, impulsyvumas); nuostatos (linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. J. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Nuteistasis R. J. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti jam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, eliminuoti bent dalį išskiriamų kriminogeninių veiksnių.  

10.       Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pastebimos tam tikros teigiamai R. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Priežiūrą suvokia, kaip praktinių problemų sprendimą. Bendraudamas su administracijos darbuotojais elgiasi ramiai, mandagiai, laikosi atstumo, elgesio normų. Domisi bausmės atlikimo sąlygomis, teisėmis, pareigomis. Išreiškė motyvaciją lankyti programas, mokytis bei dirbti, tačiau mokymosi bei darbo vieta nesuteikta dėl trumpo bausmės laiko. Išsako ateities tikslus, mąstymas gan konkretus. Drausmine tvarka nebaustas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad R. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama. Kadangi R. J. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neskatintas, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi. 

11.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. J. teistas septynis kartus. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, neabejotinai atskleidžia netinkamą R. J. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, prioritetą suteikęs neteisėtų pajamų gavimui, o ne darbui. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia R. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nerasdamas alternatyvų, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, veikia impulsyviai. Nusikaltimui pasiryžo, nes trūko pinigų. Jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių vykdymui neskiria pakankamai dėmesio. Kaip planuoja susidoroti su turimais finansiniais sunkumais, nuteistasis nenurodo. Nors laisvėje jis nurodo turėsiąs darbą, visgi įvertinus ankstesnę nestabilią jo darbinę patirtį, nedarbingumo laikotarpius, tai, kad dauguma jo anksčiau padarytų nusikaltimų buvo įvykdyta siekiant finansinės naudos, kas rodo, jog vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui, šiam būnant laisvėje, vis tik nepakako, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Analogiškai vertintini ir R. J. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais, jo žmonos liga, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir paskutinio nusikaltimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nuteistojo tai nesulaikė.

12.       Nuteistojo gynėjos skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi atmetus skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo gynėjos nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.

13.       Nors nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

14.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Giedrius Endriukaitis

Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė