Civilinė byla Nr. 2-1349/2010

Procesinio sprendimo kategorija 126.5.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr. B2-1396-585/2010 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alstama“ bankroto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Alstama“ bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Alstama“ kreditorių finansinius reikalavimus 4 612 201, 80 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė patikslinti UAB „Alstama“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti patikslintus UAB „Alstama“ kreditorių reikalavimus, įskaitant Vilniaus apskrities VMI 2 276,43 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

2010 m. balandžio 29 d. BUAB „Alstama“ administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą 113 912,29 Lt Vilniaus apskrities VMI kreditorinį reikalavimą (skola – 113 806 Lt, delspinigiai – 106,29 Lt), nurodydamas, kad Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl 1 689,83 Lt delspinigių įtraukimo į kreditorių sąrašą prašo atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI 113 912,29 Lt reikalavimą (113 806 Lt skola, 106,29 Lt netesybos), o  1 689,83 Lt Vilniaus apskrities VMI kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje 2010 m. gegužės 25 d.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė atmesti Vilniaus apskrities VMI prašymą patvirtinti 1 689,83 Lt kreditorinį reikalavimą dėl priskaičiuotų delspinigių bankrutavusiai UAB „Alstama“.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VMI delspinigius skaičiuoja po bankroto bylos UAB „Alstama“ iškėlimo. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą yra nutraukiamas netesybų už visas įmonės prievoles skaičiavimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatytas draudimas skaičiuoti netesybas už bankrutuojančios įmonės prievoles po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo turi būti aiškinamas atsižvelgiant į bendrą bankroto tikslą – kiek įmanoma apsaugoti visus nemokia tapusios įmonės kreditorius, įmonės akcininkus ir pačią įmonę nuo žalingų bankrutuojančios įmonės nemokumo pasekmių. Teismo teigimu, vienas iš Įmonių bankroto įstatyme numatytų tokių tikslų įgyvendinimo būdų – visų bankrutuojančios įmonės turtinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas ir turtinių prievolių fiksavimas bankroto bylos iškėlimo momentui. Teismas nurodė, kad dėl to, atsižvelgiant į tokius bankroto tikslus, delspinigių už nevykdomas prievoles skaičiavimas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu turi būti sustabdomas nepriklausomai nuo to, ar prievolė atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar jau iškėlus bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad prievolei atsiradus po bankroto bylos iškėlimo, ji negali būti vykdoma, todėl delspinigių skaičiavimas šiuo atveju ne sustabdomas, o negali būti pradedamas. Teismas nurodė, kad nutartis dėl bankroto bylos UAB „Alstama“ iškėlimo yra įsiteisėjusi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad delspinigių skaičiavimas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo prieštarauja Įmonių bankroto įstatymui, konstatavo, kad Vilniaus apskrities VMI prašymas patvirtinti 1 689,83 Lt kreditorinį reikalavimą negali būti tenkinamas.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo (kreditorius) Vilniaus apskrities VMI prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Vilniaus apskrities VMI 1 689,83 Lt kreditorinį reikalavimą dėl priskaičiuotų delspinigių BUAB „Alstama“. Apeliantas nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, t. y. Įmonių bankroto įstatymas draudžia skaičiuoti delspinigius mokestinei prievolei atsiradusiai iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo dienos. Apeliantas pažymi, kad įstatymai nenumato apribojimų dėl delspinigių skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo deklaruotiems mokesčiams. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad PVM nepriemoka susidarė po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (PVM deklaracijos pateiktos 2009 m. spalio 22 d. ir 2009 m. spalio 26 d.), Vilniaus apskrities VMI teisėtai ir pagrįstai BUAB „Alstama“ skaičiuoja delspinigius.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Alstama“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės ūkinė komercinė veikla vykdoma nebuvo, nutraukus apmokestinamąją veiklą, ilgalaikis materialus turtas naudojamas nebuvo, dalis turto buvo grąžinta pagal debetinius dokumentus, todėl atsirado mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. Atsakovas pažymi, kad pridėtinės vertės mokesčio suma atsirado po UAB „Alstama“ bankroto bylos iškėlimo, o, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, delspinigiai nuo šios sumos neskaičiuotini.

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VMI kreditorinio reikalavimo  tvirtinimo UAB „Alstama“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, atsisakant patvirtinti Vilniaus apskrities VMI 1 689,83 Lt kreditorinį reikalavimą dėl priskaičiuotų delspinigių BUAB „Alstama“, nepagrįstumo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; negali būti nustatoma priverstinė hipoteka; įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Alstama“ administratorius sutiko su Vilniaus apskrities VMI pareikštu 113 912,29 Lt kreditorinio reikalavimo dydžiu, tačiau ginčijo Vilniaus apskrities VMI kreditorinio reikalavimo dalį dėl 1 698,83 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio dėl daiktų pagal finansinės nuomos sutartis Nr. 20070727, Nr. 20070937 grąžinimo po bankroto bylos iškėlimo. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VMI  pripažįsta, jog UAB „Alstama“ skola, nuo kurios paskaičiuoti 1 689,83 Lt delspinigiai, atsirado po bankroto bylos iškėlimo UAB „Alstama“. Su tuo sutinka ir BUAB „Alstama“ administratorius, nurodydamas, kad prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtos skolos atsiradimo momentą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas, nėra pagrindo tvirtinti trečiojo asmens (kreditoriaus) Vilniaus apskrities VMI 1 689,83 Lt kreditorinio reikalavimo dėl priskaičiuotų delspinigių BUAB „Alstama“. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad delspinigiai BUAB „Alstama“ skaičiuotini Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju taikytina specialioji įstatymo norma – Įmonių bankroto įstatymo  10 straipsnio 7 dalies 3 punktas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                       Konstantinas Gurinas

                                                                                                                          Audronė Jarackaitė 

                                                                                                                          Kazys Kailiūnas