Civilinė byla Nr. 3K-3-189-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34808-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“ ieškinį atsakovams A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Fucus statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 11 273,06 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį ieškovė grindė neįvykdyta atsakovų pareiga išsaugoti ir perduoti ieškovei jų žinioje esantį ir pastarajai nuosavybės teise priklausantį turtą (įrangą).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovui A. J. 2029 Eur, o atsakovei UAB „Fucus statyba“ 2199 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.246–6.249 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniais, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovams keliamų reikalavimų pagrįstumo, negrąžintos įrangos vertės, patirtų nuostolių dydžio.
5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovams priteistino jų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, rėmėsi CPK 98 straipsniu, įvertino atsakovų pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas atstovavimo išlaidas, atsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus dydžius. Kadangi prašomų priteisti išlaidų dydis neviršijo minėtose rekomendacijose nurodytų dydžių, teismas iš ieškovės atsakovams priteisė visas jų prašomas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovui A. J. – 2029 Eur, o atsakovei UAB „Fucus statyba“ – 2199 Eur.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ ieškovei UAB „Stogų spektras“ 6802 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Kolegija taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui A. J. 1352 Eur, o atsakovei UAB „Fucus statyba“ – 586 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo; iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ ieškovei – 363 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; valstybei iš ieškovės – 97 Eur, o iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ – 304 Eur žyminio mokesčio.  
8. Kolegija, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 nustatytus prejudicinę reikšmę turinčius faktus, sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė UAB „Fucus statyba“ neįvykdė prievolės grąžinti ieškovei šiai priklausantį turtą, ieškovė tinkamai pasinaudojo priverstine teismo sprendimo vykdymo tvarka, tačiau teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas, nes atsakovė negrąžina ieškovei ieškinyje nurodytos įrangos ir nepateikė įrodymų, kad turtas yra išlikęs natūroje ir realiai gali būti grąžintas. 
9. Remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, įvertinusi ieškovės prieštaringai nurodytas aplinkybes dėl įrangos vertės, nesant galimybės tiksliai nustatyti žalos dydžio, kolegija konstatavo, kad šiuo atveju būtų protinga ir sąžininga pripažinti, jog žalos dydį sudaro 6802 Eur suma, ji priteisiama ieškovei kaip žalos atlyginimas už negrąžintos ir atsakovės neišsaugotos įrangos dalį.
10. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį, pareikštą atsakovui A. J. (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
11. Kadangi ieškinys patenkintas 60 proc., kolegija atitinkamai paskirstė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinusi atsakovių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jų patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir jų dydį, aplinkybę, kad šioje byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, faktinės aplinkybės nėra sudėtingos, taip pat tai, jog šioje byloje iš esmės yra konstatuotas ieškovės teisės pažeidimas, bet kilo klausimas tik dėl nuostolių dydžio, kolegija padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis ir jį sumažinti 1/3 dalimi. Dėl to iš ieškovės atsakovui A. J. kolegija priteisė 1352 Eur, o atsakovei UAB „Fucus statyba“  – 586 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
12. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl kolegija jų atlyginimo atsakovams nepriteisė. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį (60 proc.), kolegija iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ ieškovei priteisė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Kadangi ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėjo ne visą žyminį mokestį, tai kolegija žyminį mokestį paskirstė tarp šalių proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ir faktiškai ieškovės apmokėtai žyminio mokesčio daliai: iš ieškovės priteisė nesumokėtą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose žyminio mokesčio dalį – 97 Eur; iš atsakovės                 UAB „Fucus statyba“ – likusią – 304 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis iš ieškovės atsakovei UAB „Fucus statyba“ priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai priteisė atsakovei jos patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimą vadovaudamiesi išskirtinai tik atsakovės atstovo pateikta pažyma, nepateikus jokių papildomų šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Taip teismai pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad įrodymai, patvirtinantys atstovavimo išlaidų dydį, turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų apmokėjimą. Kartu su prašymu buvo pateikta tik jos atstovo parengta pažyma apie suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad paslaugas gavusi atsakovė už pažymoje nurodytas paslaugas yra atsiskaičiusi.
2. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamajam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010). Prie prašymo pridėtoje pažymoje tėra nurodytas išlaidų apskaičiavimas, bet ne išlaidų pagrindimas, nes su pažyma nėra pateikti jokie apmokėjimo atlikimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovė, norėdama prisiteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, privalėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą yra apmokėtos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2106-527/2015).
15. Atsakovė UAB „Fucus statyba“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis nepakeistas, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai, priteisdami atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi į bylą atsakovės atstovo pateikta pažyma, kurioje detaliai nurodytos atsakovei suteiktos paslaugos, jų kaina ir įrašytas advokato patvirtinimas, jog už šias paslaugas yra visiškai atsiskaityta. Ši pažyma, kaip ir bet kuris kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis įrodymas (pvz., sąskaitos faktūros, banko mokėjimo pavedimo ar kasos pajamų orderio (jo kvito) kopija ir pan.) teismo turi būti įvertinamas remiantis įstatyme nustatytomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis bei principais. Tiek pažyma apie suteiktas ir apmokėtas teisines paslaugas, tiek už teisines paslaugas išrašyta PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų kopijos yra rašytiniai įrodymai, kurių nė vienas neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovo pateikta pažyma, kurioje aiškiai detalizuotos byloje suteiktos teisinės paslaugos, jų kainos ir patvirtintas atsiskaitymo faktas, yra tinkamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir jos interesams atstovaujančio advokato susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai, atsakovei atitinkamai atsirado prievolė sumokėti jos interesus gynusiam atstovui šalių sulygtą atlyginimą. Pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo, jog prievolę atsiskaityti su įgaliotiniu įgaliotojas privalo įvykdyti asmeniškai. Taigi, ši prievolė gali būti įvykdyta tiek paties įgaliotojo, tiek trečiųjų asmenų (CK 6.50 straipsnis) ar, pavyzdžiui, pasibaigti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, jeigu tam yra visos būtinosios sąlygos (CK 6.130 straipsnis). Visais nurodytais atvejais įgaliotojo prievolės sumokėti atlyginimą įgaliotiniui įvykdymas (nesvarbu, ar jis patvirtintas prievolės įvykdymą gavusios šalies pažyma, pakvitavimu ar kitu dokumentu) nulemia realų jo turtinės būklės pablogėjimą, kurį kompensuoti ir yra pagrindinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bylą laimėjusiai šaliai tikslas. Taigi, atsižvelgiant į galimas situacijas bei galimus atsiskaitymo su atstovu būdus, ginčo šalies atlikto mokėjimo nurodymo ar jos pasirašyto kasos dokumento negalima suabsoliutintai laikyti vieninteliu tinkamu bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiu įrodymu.
3. Iš kasaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. ir 2008 m. spalio 28 d. nutarčių, priimtų atitinkamai civilinėse bylose Nr. 3K-3-335/2010 ir Nr. 3K-3-533/2008, turinio matyti, kad abiejų bylų atveju su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktos tik advokato klientui išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo faktas, skirtingai nei šioje byloje, nebuvo patvirtintas jokiais dokumentais, t. y. nei advokato pažyma su aiškiu nurodymu, jog už sąskaitoje nurodytas klientui suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaityta, nei paslaugų apmokėjimą patvirtinančiais kasos ar banko dokumentais. Taigi nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo teigti, jog bylą nagrinėję teismai, priteisdami atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
4. Nagrinėjant kasacinį skundą būtų tikslinga ir reikalinga įvertinti, ar ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose suformuota praktika, kad, esant PVM sąskaitai faktūrai, tačiau nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ši sąskaita yra apmokėta, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nėra ir negali būti kvestionuotina. Advokato klientui išrašyta bei pateikta PVM sąskaita faktūra (nesant abejonių (ginčo) dėl suteiktos teisinės pagalbos fakto ir apimties) neabejotinai patvirtina, kad klientas jam suteiktas paslaugas gavo bei įsipareigojo už jas sumokėti. Ta aplinkybė, kad sąskaita iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo apmokėta, neturi jokios įtakos tokios prievolės egzistavimui, t. y. pasibaigus bylai kliento pareiga atsiskaityti su advokatu nepasibaigia. Taigi, susidaro ydinga ir šalių procesinio lygiateisiškumo bei bendrajam sąžiningumo principams prieštaraujanti situacija, kai klientas, kuris neturi galimybių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos sumokėti už teisines paslaugas jam palankaus sprendimo atveju, neturi galimybės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priešingai nei klientas, kuris turi galimybes ir sumoka už teisines paslaugas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
5. Pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos neįtvirtina terminų, per kuriuos įgaliotojas privalo atsiskaityti su įgaliotiniu, todėl šalys, vadovaudamosi civilinėje teisėje galiojančiu dispozityvumo principu, yra laisvos susitarti dėl atsiskaitymo terminų ir toks susitarimas šaliai negali turėti neigiamų procesinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos; byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Taigi, visiškai neaišku, kodėl tais atvejais, kai byloje dalyvaujanti šalis turi neįvykdytą prievolę atsiskaityti su jos interesus byloje gynusiu atstovu, bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, o kai byloje dalyvavusi šalis turi neįvykdytą prievolę trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam už ją įsipareigojimus jos atstovui, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos.
16. Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo priteisimo

17. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
20. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi  pirmiau nurodyta informacija. <...> Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė atstovavimo sutartį, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. 2015 m. gegužės 5 d. pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą). Taip pat šioje pažymoje, kuri pasirašyta advokatų kontoros vyr. finansininkės, įrašytas patvirtinimas, kad klientas su kontora yra visiškai atsiskaitęs. 2016 m. gegužės 9 d. pažymoje įvardytas civilinės bylos numeris, advokato suteikta teisinė paslauga (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), nurodytas atlyginimo už ją dydis ir patvirtinta, kad klientas yra atsiskaitęs. Abi pažymos adresuotos teismui. <...> Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pirmiau aptarto turinio pažymas vertino kaip tinkamą, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį įrodymą ir nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų“.
23. Pirmiau nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
24. Pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, jis yra plėtotinas, konstatuojant, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Tokį aiškinimą suponuoja du pagrindiniai motyvai.
25. Pirma, jis užtikrina realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolę, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla. Šis motyvas aktualus, be kita ko, tais atvejais, kai advokatų kontora teikia klientui daugiau teisinių paslaugų nei vien atstovavimas konkrečioje byloje, o už visas suteiktas teisines paslaugas klientui išrašoma bendra sąskaita (viena ar kelios). Tuo atveju, jei pagal tokią sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito tik iš dalies, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas. Todėl tokiais atvejais pažymoje, teikiamoje teismui kaip išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą byloje patvirtinančiame įrodyme, turi būti aiškiai nurodytas pirminių atsiskaitymo dokumentų tarpusavio ryšys, t. y. iš pažymos turi būti aišku, kuriais atsiskaitymą patvirtinančiais dokumentais kuri advokatų kontoros išrašyta sąskaita (-os) kliento yra apmokėta (-os), o tais atvejais, jei apmokėta tik dalis sąskaitos (-ų), – advokatų kontoros patvirtinimas, kad atsiskaityta būtent už tas sąskaitoje nurodytas teisines paslaugas, kurios yra susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba konkrečioje byloje.
26. Antra, minėta, iš pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos. Taigi, reikalavimas dėl pažymos turinio, susijęs su pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų datos nurodymu, užtikrina teismo galimybę tinkamai apskaičiuoti maksimalų priteistiną atstovavimo išlaidų dydį.
27. Vertindama atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, jog neteisinga, kad nepriteisiamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepatirtos išlaidos (kai advokatas jau yra išrašęs sąskaitą, tačiau klientas dar nėra jos apmokėjęs), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie atsakovės argumentai galėtų būti teisiškai reikšmingi ir kasacinis teismas dėl jų turėtų pasisakyti tik tuo atveju, jei jie atitiktų atsakovės poziciją nagrinėjamoje byloje – t. y. jei atsakovė įrodinėtų, kad su advokatu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo atsiskaityta arba kad buvo atsiskaityta, tačiau už atsakovę tai padarė trečiasis (byloje nedalyvaujantis) asmuo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad su advokatu visiškai atsiskaityta, ir neįrodinėja, kad prievolę atsiskaityti su jos interesus byloje gynusiu atstovu už ją įvykdė trečiasis (byloje nedalyvaujantis) asmuo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų atsakovės argumentų, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla, nepasisako.

Dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančiu įrodymu pripažino atsakovės pateiktą advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2016 m. spalio 9 d. pažymą, pasirašytą kontoros partnerio E. Š., kurioje nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato pagalba, numeris; 3) sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) bendro pobūdžio patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Tačiau pažymoje nenurodyti esminiai pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, grynųjų pinigų priėmimo kvitų ar kt.) duomenys, o patys pirminiai atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti.
29. Šioje nutartyje konstatavus, kad išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančioje pažymoje advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, turi apimti ir esminius pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenis – dokumentų pavadinimus, numerius, juose nurodytas sumas ir datas, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė dėl advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2016 m. spalio 9 d. pažymos, kaip išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patvirtinančio įrodymo tinkamumo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo dalis dėl atsakovės UAB „Fucus statyba“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės UAB „Stogų spektras“, priteisiant iš ieškovės UAB „Stogų spektras“ atsakovei UAB „Fucus statyba“ 586 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, naikintina kaip teisiškai nepagrįsta.
30. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, kad vertinamoji pažyma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 nurodytus požymius, panaikinus pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį išimtinai tuo pagrindu, kad advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2016 m. spalio 9 d. pažymoje nėra dalies būtinų duomenų, kurių poreikis konstatuotas šioje nutartyje, bylos dalis dėl atsakovės reikalavimo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, taip suteikiant atsakovei galimybę pateikti pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5888-872/2015, kurios turinys atitiktų šioje nutartyje nurodytus reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo dalis dėl atsakovės UAB „Fucus statyba“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės UAB „Stogų spektras“, priteisiant iš ieškovės UAB „Stogų spektras“ atsakovei UAB „Fucus statyba“ 586 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

              Egidijus Laužikas

              Gediminas Sagatys