Civilinė byla Nr. 2S-1353-601/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02926-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-8570-1026/2025 pagal pareiškėjos M. T. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Gita Andrijauskienė, V. T..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja M. T. 2025 m. sausio 31 d. kreipėsi į antstolę Gitą Andrijauskienę, prašydama panaikinti 2025 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-88-2152, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui. Skunde pareiškėja nurodė, kad teismo išduotas vykdomasis raštas pagal civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 priimtą sprendimą dėl 35 Eur baudos išieškojimo už kiekvieną nepranešimo apie pasikeitusią vaiko gyvenamąją dieną priimtas vykdyti nepagrįstai. Pareiškėja teigė, kad aplinkybės dėl nepranešimo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. neatitinka tikrovės. Ji pažymėjo, kad išieškotojui nuo 2022 m. lapkričio 11 d. buvo žinoma vaikų gyvenamoji vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini).

2.       Antstolė 2025 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-25-88-6700 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/25/00114 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-21053-451/2022 (skolininkė – M. T., išieškotojas – V. T.). Vykdomajame rašte nustatyta, kad tėvai įsipareigoję ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų raštu (sms žinute ar elektroniniu laišku) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko gyvenamosios ar buvimo vietos, gydymo ar ugdymo įstaigos pasikeitimą. Už kiekvieną nepranešimo dieną nustatyta 35 Eur bauda, laikoma minimaliais nuostoliais. Išieškotojas V. T., 2024 m. gruodžio 19 d. pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodė nuo kada gavo informaciją apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apskaičiavo išieškotiną sumą. Antstolė pažymėjo, kad priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti neturi teisės vertinti jo teisėtumo; dokumentas priimtas vykdyti nenustačius CPK 651 straipsnyje numatytų kliūčių.

3.       Suinteresuotas asmuo V. T. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad faktas, jog jam buvo žinoma vaiko gyvenamoji vieta, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos tinkamai informuoti apie jos pasikeitimą. Jo teigimu, antstolė pagrįstai nustatė, jog raštiškas pranešimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nebuvo pateiktas, todėl pagrįstai taikytas 35 Eur išieškojimas už kiekvieną nepranešimo dieną.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui V. T. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismo vertinimu, vykdomojo dokumento išdavimas bei skolininkės subjektyvus priežasčių, dėl kurių vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, aiškinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjamas tik antstolės veiksmų teisėtumas priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti.

6.       Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad pradėjus vykdymo procesą ir skolininkei bendradarbiaujant su antstole, vykdymo procese bus vertinama, ar tinkamai vykdomas teismo patvirtintos taikos sutarties punktas, įpareigojantis pareiškėją pranešti suinteresuotam asmeniui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, antstolė turi teisę užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės 2025 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-88-2152, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi antstolės išvada, kad nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolė tęsė vykdymo veiksmus, nors pareiškėja buvo pateikusi skundą dėl suinteresuoto asmens V. T. prašymo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus nepagrįstumo.

8.       Suinteresuotas asmuo V. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo argumentai:

2.1.                        Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti;

2.2.                        Nėra duomenų, jog antstolė neteisingai nustatė vykdomosios bylos aplinkybes;

2.3.                        Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji tinkamai informavo suinteresuotą asmenį apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą pagal šalių 2022 m. rugsėjo 15 d. sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. spendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 buvo panaikintas pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašas ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punktu pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki vaikų pilnametystės nustatoma su pareiškėja M. T.. Sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, į Sutartį be kita ko įtraukdami punktą, kad „Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas visais atvejais ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų informuoti kitą iš tėvų raštu (sms žinute, elektroniniu laišku) nuo vaiko gyvenamosios/buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimo dienos. Nustatytu terminu nepateikus šios informacijos, tėvui pažeidusiam šiame punkte numatytą įsipareigojimą už kiekvieną nepranešimo dieną taikoma 35,00 EUR bauda, kuri laikoma minimaliais nuostoliais ir kuri sumokama kitam iš tėvų.“ Suinteresuotas asmuo V. T. 2024 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal minėtą Sutarties punktą. Teismas 2024 m. lapkričio 12 d. rezoliucija nustatė terminą M. T. atsiliepimui į prašymą pateikti ir išsiuntė prašymą per Elektroninių paslaugų portalą. 2024 m. gruodžio 19 d. rezoliucija teismas, konstatavęs, kad atsiliepimas į prašymą negautas, nutarė išduoti vykdomąjį raštą. Suinteresuotas asmuo V. T. 2025 m. sausio 10 d. per Antstolių informacinę sistemą pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdymui. Antstolė 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-88-2152 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų – mano, kad vykdomasis dokumentas vykdymui priimtas nepagrįstai.

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl antstolės veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, teisėtumo. Apeliantės įsitikinimu, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus pagal šalių 2022 m. rugsėjo 15 d. sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

12.       Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

14.       CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnio 1 dalis). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis).

15.       Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.

16.       CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo ar pagrįstumo klausimo – jo kompetencija apsiriboja formaliu akivaizdžių kliūčių patikrinimu, o šiuo atveju tokių kliūčių nenustatyta.

17.       Apeliantės argumentai, susiję su Sutarties sąlygų vykdymu ar jų pagrįstumu, nėra nagrinėjami vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, pagrįstai nustatė, jog antstolė nepažeidė CPK 651 straipsnio reikalavimų, ir tinkamai įvertino, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pradėjusi vykdymo procesą ir pačiai skolininkei bendradarbiaujant su antstole, vykdymo procese antstolė įvertins, ar yra tinkamai vykdomas teismo procesiniu sprendimu šalių patvirtintos Sutarties punktas, įpareigojantis pareiškėją pranešti suinteresuotam asmeniui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tuo atveju, jeigu nustatys, kad priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, antstolė turi teisę vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

18.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista visa apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19.       Suinteresuotas asmuo V. T. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų projekto parengimą ir pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo advokatų profesinei bendrijai Girdzijauskienė ir partneriai 484,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuojamą maksimalų kompensacijos dydį (934,36 Eur), iš apeliantės suinteresuotam asmeniui priteisiamas 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas