Administracinė byla Nr. A-1607-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01273-2015-4

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. B. 2015 m. vasario 20 d. paštu išsiuntė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2015 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1P-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

A. B. paaiškino, kad Įsakymu VLK direktorius jam, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) direktoriui, paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo padarė tarnybinį nusižengimą – būdamas aktyviu 2013 m. gegužės-liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykusio viešojo pirkimo tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti dalyviu visose pirkimo stadijose ir atsakingas už įstaigos teisėtą veiklą, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Padaryta išvada, kad A. B. pažeidė VLK direktoriaus 2004 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 21-K (nurodytas Nr. 102 laikytinas rašymo apsirikimu) patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 4, 6 ir 21 punktus, t. y. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, ir nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai bei Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-81 patvirtintos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės) 16 punkto nuostatos dėl konkurencijos užtikrinimo. Įsakyme nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.

Tarnybinio tyrimo procedūra buvo pradėta vadovaujantis VLK Vidaus audito skyriaus atlikto teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito 2014 m. gruodžio 15 d. ataskaitos
Nr. 1VA-6 (toliau – Vidaus audito ataskaita) išvadomis ir rekomendacijomis bei šios ataskaitos 2014 m. gruodžio 16 d. tikslinamąja pažyma Nr. 1VA-7 (toliau – Tikslinamoji pažyma), kurios buvo pateiktos įvertinus Klaipėdos TLK tarnybinio lengvojo automobilio įsigijimo teisėtumą viešojo pirkimo būdu.

Pareiškėjas tvirtino, kad jam buvo inkriminuojami ne tik konkrečių teisės normų, bet ir teisės principų pažeidimai. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, A. B. nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau iš VLK Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2015 m. sausio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados dėl Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. veiksmų teisėtumo (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuri yra neatskiriama Įsakymo dalis, akivaizdu, jog tarnybinio nusižengimo elementai nebuvo analizuojami, o buvo apsiribota tik formaliu tariamai pažeistų teisės aktų bei principų nurodymu.

A. B. nuomone, Įsakyme minimas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos neatlikimas buvo nepakankamas tarnybiniam nusižengimui kvalifikuoti ir turėjo būti realizuotas per konkrečias blanketines normas. Nurodytos normos inkriminavimas neįrodė jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Be to, Įsakyme nėra nurodyta, kuo pasireiškė Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų netinkamas vykdymas, išskyrus konstatavimą, kad A. B., būdamas direktoriumi, kaip įstaigos vadovas, atsakingas už įtaigos teisėtą veiklą, bei perkančios organizacijos, atsakingos už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, vadovu, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjo nuomone, Pareigybės aprašymo 4 ir 6 punktų nuostatos yra skirtos privalomojo sveikatos draudimo veiklai, o ne viešojo pirkimo komisijos veiksmams, kurie nėra niekuo susiję su privalomojo sveikatos draudimo veikla, organizuoti. Įsakyme nedetalizuota, kaip nustatyti pažeidimai siejosi su įstaigos veikla – privalomojo sveikatos draudimo veiklos organizavimu. VLK nėra suteikti įgaliojimai vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines funkcijas.

A. B. buvo kaltinamas ne tik pažeidęs nurodytas teisės normas, tačiau ir jų pažeidimu leidęs atsirasti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimui. Minėtų principų pažeidimas buvo vieno iš būtinų tarnybinės atsakomybės elementų pasekmė, todėl atsakovas privalėjo įrodyti ne tik konkrečių teisės normų pažeidimą, bet ir kylančias pasekmes, t. y. minėtų principų pažeidimą bei tarp jų egzistuojantį priežastinį ryšį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje principų pažeidimai analizuojami kaip neteisėta veika, nors Įsakyme apie jų pažeidimą kalbama kaip apie neteisėtos veikos pasekmes. Daugiau jokių įrodymų apie būtinojo tarnybinės atsakomybės elemento – pasekmių egzistavimą – nėra nurodoma. Be to, pateikiami kaltinimai yra dviprasmiški, jie formuluojami netiksliai ir neaiškiai, todėl pareiškėjui yra užkertamas kelias nuo jų gintis bei žinoti, už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus jis traukiamas atsakomybėn.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog jį į darbą priėmė VLK direktorius, tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimas buvo galimas dviem atvejais – VLK direktoriaus iniciatyva arba jam gavus oficialios informacijos apie A. B. padarytą tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad Vidaus audito ataskaitoje nėra oficialios informacijos apie tai, kad Klaipėdos TLK direktorius padarė tarnybinį nusižengimą, priešingai, išvadų 1 punkte nurodyta, kad audituojamu laikotarpiu vidaus kontrolė visose teritorinėse kasose vertinama kaip gera, todėl nebuvo pagrindo pradėti A. B. tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VLK Vidaus audito skyriaus 2014 m. veiklos plane buvo numatytas teritorinių ligonių kasų turto valdymo auditas, kuris buvo suderintas su VLK direktoriumi, o informacija apie jo vykdymą, prašymas iki 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikti duomenis pagal pridedamą klausimyną bei preliminarus dokumentų, kuriuos Klaipėdos TLK turėjo pateikti auditą atlikusiems asmenims, sąrašas buvo pateiktas VLK Vidaus audito skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 4K-7526 „Dėl vidaus audito atlikimo“. Šiame rašte jokių nuorodų apie viešųjų pirkimų auditą bei su tuo susijusios informacijos, klausimyno ar preliminaraus dokumentų sąrašo, susijusio su viešaisiais pirkimais, nepateikta, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad viešųjų pirkimų auditas buvo pradėtas vykdyti oficialiai nepranešus Klaipėdos TLK vadovui bei už viešuosius pirkimus atsakingiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei raštu nesuderinus su VLK direktoriumi. Taip pat nebuvo parengta vidaus audito programa, nenurodytas atliekamo patikrinimo pagrindas, terminas, nepateiktas preliminarus dokumentų, kuriuos Klaipėdos TLK turėjo pateikti auditą atlikusiems asmenims, sąrašas. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių Vidaus audito ataskaita vertintina kaip neteisėta. Be to, VLK Vidaus audito skyrius neįvertino Klaipėdos TLK išdėstytų argumentų ir pastabų dėl tarnybinio lengvojo automobilio įsigijimo ir parengtos ataskaitos projekto neaptarė su Klaipėdos TLK direktoriumi bei su valstybės tarnautojais ir darbuotojais, atsakingais už audituotą sritį. Vidaus audito ataskaitoje nurodyti Klaipėdos TLK veiklos įsigyjant tarnybinį lengvąjį automobilį trūkumai nebuvo aptarti ir atliekant teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditą. Rekomendacija VLK administracijai svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti 2013 m. birželio mėnesį Klaipėdos TLK vykdyto lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą, buvo nurodyta tik Tikslinamojoje pažymoje. Pareiškėjo nuomone, toks Tikslinamosios pažymos dalies neargumentuotas priėmimas, papildant Vidaus audito ataskaitą, negali būti laikomas aptiktos klaidos taisymu ir turi būti vertinamas kaip parengtos ir pasirašytos galutinės ataskaitos neteisėtas koregavimas. Be to, Vidaus audito ataskaitoje teikiamos rekomendacijos turėjo būti skirtos Klaipėdos TLK, o ne VLK administracijai ir turėjo būti pateiktos Klaipėdos TLK vadovui.

A. B., vadovaudamasis VPĮ 8 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad VPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų vykdymo priežiūros subjektu buvo Viešųjų pirkimų tarnyba, o ne VLK. Pareiškėjas darė išvadą, kad Vidaus audito ataskaita ir Tikslinamosios pažymos dalis, kurioje nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai, buvo priimtos viršijant suteiktus įgaliojimus, todėl turėjo būti naikinamos kaip priimtos nekompetentingo subjekto. Nustačius, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, surašytą vadovaujantis VLK Vidaus audito skyriaus procedūriniais dokumentais, kurie buvo neteisėti ir nepagrįsti, Įsakymas taip pat turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas paaiškino, kad viešasis pirkimas buvo atliekamas supaprastinto pirkimo būdu pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Veikdama Klaipėdos TLK vardu, viešojo pirkimo komisija organizavo ir atliko visą tarnybinio automobilio pirkimo konkursą, todėl, A. B. manymu, atsakomybė už priimtus sprendimus galėtų kilti tik šios komisijos nariams ar jos pirmininkui, bet ne perkančiosios organizacijos vadovui, kuris nebuvo minėtos komisijos nariu ar pirmininku bei neturėjo jokių teisės aktais suteiktų įgalinimų daryti įtaką viešojo pirkimo komisijos darbui ar įgaliojimų po komisijos sudarymo priimti sprendimus dėl konkurso. Klaipėdos TLK direktoriaus sudaryta viešojo pirkimo komisija organizavo viešuosius pirkimus, atliko veiksmus pagal nustatytas funkcijas, o šios įstaigos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, atlikusi tarnybinio automobilio supaprastintų viešųjų pirkimų išankstinę kontrolę, ir nustačiusi, kad ūkinė operacija yra teisėta, o dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra parengti tinkamai, vizavo raštą dėl ūkinės operacijos atlikimo. Šis raštas buvo pateiktas Klaipėdos TLK direktoriui, kuris priėmė sprendimą dėl ūkinės operacijos atlikimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė A. B. skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti ir jam iš A. B. priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Atsakovas paaiškino, jog Įsakymu pastaba pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos TLK direktoriumi ir turėdamas pareigą užtikrinti, jog Klaipėdos TLK veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, bei pagal užimamas pareigas būdamas atsakingas už jo vadovaujamos įstaigos veiklą ir jos rezultatus, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams ir pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas tarnybines funkcijas. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atlikto teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito metu buvo nustatyta, kad 2013 m. gegužės-liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykdomų lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūrų metu buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatos bei vidaus teisės aktų reikalavimai. Tikslinamąja pažyma VLK buvo rekomenduota svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti vykusio lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą.

Atsakovo nuomone, ginčo atveju buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie būtini siekiant asmeniui taikyti tarnybinę atsakomybę. VLK pažymėjo, kad atliekant tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta, jog Klaipėdos TLK 2013 m. gegužės–liepos mėnesį vykdant lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūras bei jos metu sudarant techninę specifikaciją, buvo dirbtinai apribotos tiekėjų galimybės dalyvauti supaprastintame pirkime bei sudarytos sąlygos pirkimo procedūrą laimėti konkrečiam tiekėjui. Tai pažeidė VPĮ
3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą laikytis pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatą dėl konkurencijos užtikrinimo.

Atlikus teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditą bei tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta, kad A. B. aktyviai dalyvavo visose viešojo pirkimo stadijose. Taigi, visos su lengvojo automobilio viešuoju pirkimu susijusios aplinkybės, taip pat ir techninių specifikacijų sudarymas bei jų turinys pareiškėjui buvo žinomos, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią akivaizdžiai daromiems VPĮ bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams, ir pažeidė Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodyti teisės aktų reikalavimai nustato pareiškėjui pareigą organizuojant teritorinės ligonių kasos ūkinę ir finansinę veiklą bei administruojant turtą ir lėšas užtikrinti, kad teritorinės ligonių kasos veikla atitiks teisės aktų reikalavimus. A. B. tenka atsakomybė už jo ar jo valdomos įstaigos rezultatus, taip pat ir vykdant veiklą pažeistus teisės aktus. Atsakovo nuomone, viešieji pirkimai yra susiję su teritorinės ligonių kasos lėšų naudojimu, todėl taip pat įeina į direktoriaus kompetencijos ir atsakomybės sritį, nepriklausomai nuo to, ar direktorius tiesiogiai dalyvauja viešojo pirkimo komisijos darbe. Tvirtino, kad Pareigybės aprašymo 4 ir 6 punktų nuostatos įtvirtina bendrąsias teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas, kurios susijusios tiek su privalomojo sveikatos draudimo veiklos, tiek su kasdienės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole.

VLK pabrėžė, kad Įsakyme aiškiai nurodytos padaryto pažeidimo (neveikimo) sukeltos pasekmės – VPĮ 3 straipsnio 1 dalies bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų pažeidimai. Lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūros buvo įvykdytos pažeidžiant minėtas teisės normas ir šie pažeidimai laikytini pareiškėjo neveikimo išdava. Jeigu A. B. būtų tinkamai vykdęs jam, kaip Klaipėdos TLK direktoriui, pavestas funkcijas, laiku ir tinkamai sureagavęs į viešojo pirkimo procedūras (kryptingą techninių specifikacijų sudarymą) bei ėmęsis jo kompetencijai priskirtų aktyvių veiksmų užkirsti kelią vykdomiems pažeidimams, tokio pobūdžio pasekmių nebūtų atsiradę. Atsakovo nuomone, tarp pareiškėjo neveikimo (pareigų nevykdymo) ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų teigti, kad A. B. veikė sąmoningai ir tyčia, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas nenumatė, jog dėl jo neveikimo galėjo kilti tokios pasekmės (viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), nors pagal veikos aplinkybes (aktyvus dalyvavimas visose pirkimo stadijose) ir savo asmenines savybes (asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, einantis vadovaujamas pareigas, turintis patirties) galėjo ir turėjo jas numatyti. A. B. veikla buvo įvertinta kaip neatsargi ir į tai buvo atsižvelgta parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį.

VLK pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo visas teisines galimybes ir priemones užkirsti kelią jo vadovaujamoje įstaigoje vykusiam teisės aktų pažeidimui. A. B. buvo Klaipėdos TLK direktorius, t. y. pavaldumo hierarchijoje aukščiausią laiptelį užimantis asmuo, kuriam tiesiogiai pavaldūs absoliučiai visi Klaipėdos TLK darbuotojai (tarnautojai). Tokie pavaldumo santykiai lėmė pareigą vykdyti visus teisėtus direktoriaus nurodymus ir sprendimus. Būtent pareiškėjas sudarė lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūras vykdžiusias viešojo pirkimo komisijas, todėl galėjo stabdyti ar nutraukti komisijų veiklą ar įpareigoti jas ištaisyti paaiškėjusius procedūrų trūkumus. Vadovaudamasis Klaipėdos TLK direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-90 patvirtintomis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos finansų kontrolės taisyklėmis, atsakovas teigė, kad būtent A. B. teko pareiga priimti sprendimą dėl ūkinių operacijų atlikimo (taisyklių 3 ir 4 punktai). Taigi, esant aiškiems lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūrų trūkumams, pareiškėjas turėjo galimybę atsisakyti atlikti ūkinę operaciją.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atlikto teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito metu nebuvo nustatinėjamas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas ar kokios nors aplinkybės vertinamos tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste. Atliekant šį vidaus auditą, buvo išanalizuotos Klaipėdos TLK vykdyto lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūros bei jų dokumentai, padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos. VLK direktorius, gavęs oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo padarytą pažeidimą, priėmė sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Būtent šio tyrimo, o ne atliekant vidaus auditą metu buvo analizuojami A. B. veiksmai. Kadangi Vidaus audito ataskaita ir Tikslinamoji pažyma nėra nuginčytos, jose nustatytos aplinkybės laikytos teisingomis.

VLK nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jai nebuvo suteikti įgaliojimai vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams, todėl vidaus audito išvados dėl viešųjų pirkimų pažeidimų buvo padarytos viršijant suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją. Atsakovas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nebuvo institucija, turėjusi išimtines teises vertinti vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį VPĮ. VLK rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – VKVAĮ) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir teigė, kad vienas iš vidaus audito uždavinių buvo nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikėsi norminių teisės aktų, nenumatant jokių išlygų konkrečių teisinių santykių ar konkrečių teisės aktų atžvilgiu, ir padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo teigti, jog siekdamas įstatymu jam pavestų tikslų bei uždavinių, VLK Vidaus audito skyrius negalėjo vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitikties VPĮ reikalavimams bei daryti atitinkamų išvadų. Kadangi galutinį sprendimą dėl ūkinės operacijos atlikimo ar neatlikimo priima Klaipėdos TLK direktorius, būtent jam yra pavesta galutinė ūkinės operacijos kontrolė. Pareiškėjas disponavo visa su lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūromis, jų eiga ir turiniu susijusia informacija, todėl jis turėjo visas teisines prielaidas bei objektyvias galimybes ūkinės operacijos neatlikti ir taip užkirsti kelią padarytiems teisės aktų pažeidimams.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad buvo atliktas teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditas, kurio rezultatai išdėstyti Vidaus audito ataskaitoje. Joje rekomenduota Klaipėdos TLK vykdant viešuosius pirkimus vadovautis VPĮ nuostatomis ir vidaus teisės aktų reikalavimais (23 punktas); vykdant viešuosius pirkimus naujai sudarytoms komisijoms vadovautis Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1S-44, 6 punkto reikalavimais (24 punktas). Tikslinamosios pažymos 2 punktu Vidaus audito ataskaita buvo papildyta 23 punktu, rekomenduojant VLK administracijai svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti 2013 m. birželio mėnesį Klaipėdos TLK vykdyto lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą.

Atsižvelgiant į Vidaus audito ataskaitą ir Tikslinamąją pažymą, VLK direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. 1K-374 buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti.
2014 m. gruodžio 30 d. pranešimu Nr. 3P-842 pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, o 2015 m. sausio 19 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl A. B. veiksmų teisėtumo. Remdamasis šia išvada, VLK direktorius 2015 m. sausio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-13 dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo.

Teismas pastebėjo, kad Įsakymu A. B. buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas aktyvus 2013 m. gegužės-liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykusio viešojo pirkimo tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti dalyvis visose pirkimo stadijose (sudarė viešojo pirkimo komisijas, dalyvavo visuose viešojo pirkimo komisijų posėdžiuose, tvirtino tiekėjų apklausos pažymas, pasirašė pirkimo sutartį), kaip įstaigos vadovas, atsakingas už įstaigos teisėtą veiklą, bei perkančiosios organizacijos, atsakingos už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, vadovas, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams, pažeidė Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus, t. y. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas bei nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymas leido atsirasti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų dėl konkurencijos užtikrinimo pažeidimams. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo – A. B. nenumatė dėl jo neveikimo galinčių kilti pasekmių, nors pagal veiklos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra vienintelė institucija, turinti išimtines teises vertinti vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį VPĮ. VLK pagrįstai rėmėsi VKVAĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad vienas iš vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų, kurie apima, inter alia, ir VPĮ. Atliekant tiek vidaus auditą, tiek ir tarnybinį patikrinimą veiksmų atitiktis VPĮ gali būti vertinama, o už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

Teismas pabrėžė, kad Vidaus audito ataskaita negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, ir pareiškėjo argumentų dėl Vidaus audito ataskaitos netyrė.

Teismas pastebėjo, kad tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl Klaipėdos TLK lengvojo automobilio viešojo pirkimo 2013 m. birželio mėnesį aplinkybių. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai, aiškiai ir nuosekliai pagrindė, kodėl ir kokiais veiksmais buvo pažeistos VPĮ nuostatos. Audito metu buvo konstatuota, kad naujo (neeksploatuoto) automobilio techninės specifikacijos reikalavimai buvo parengti ribojant potencialių konkurso dalyvių konkurenciją dalyvauti organizuotame automobilio pirkime: reikalavimas automobilį pristatyti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po sutarties pasirašymo akivaizdžiai riboja konkurenciją, nes iš anksto skelbiant tokius reikalavimus, negali būti tikras, kad automobilis reikiamos komplektacijos bus Lietuvos salonuose. Reikalavimas, kad automobilio ilgis būtų ne mažesnis kaip 4840 mm, aukštis 1500 mm, plotis 1820 mm, be šoninių veidrodėlių, ribojo konkurenciją, kadangi nustačius mažesnius parametrus, tarpusavyje būtų galėję konkuruoti ir kitų modelių automobiliai. Vidaus audito ataskaitoje konstatuota, kad šie parametrai iš esmės turėjo įtaką tik automobilio patogumui, o ne eksploatavimo funkcionalumui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog, palyginti pirmojo pirkimo techninę specifikaciją su naujai parengta technine specifikacija, antrojo pirkimo specifikacijoje nebuvo įtraukti visi tie techniniai automobilio duomenys, kurių pirmajame pirkime neatitiko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inchcape Motors“ siūlomas automobilis „Mazda 6“ (akustinė parkavimo sistema priekyje ir gale, priekiniai „Bi-Xenon“ rūko žibintai su savaiminio reguliavimo sistema, dviejų zonų oro kondicionierius su elektroniniu reguliavimu ir kt.). Taip pat atsisakyta aukščio ir pločio reikalavimo, reikalavimų varikliui dėl sukimo momento, reikalavimų stabdžiams, sumažintas reikalavimas durų skaičiui ir kt. Be to, buvo numatyti kiti papildomi arba padidinti buvę reikalavimai: padidintas atstumo tarp ašių reikalavimas – antrajame pirkime nustatyta, kad jis turi būti ne mažesnis nei 2800 mm. Pirmajame pirkime buvo numatyta, kad atstumas turi būti ne mažiau nei 2700 mm; padidintas reikalavimas, kad ratai būtų ne mažesni nei R17 (pirmajame pirkime buvo numatytas reikalavimas R16); padidintas reikalavimas variklio galingumui iki 130 AG. (pirmajame pirkime buvo 120 AG); nustatytas naujas reikalavimas, kad CO2 išmetimas būtų ne daugiau 135 g/km (pirmajame pirkime šio reikalavimo nebuvo); padidintas reikalavimas garantijai nuo korozijos – ne mažiau nei 12 metų (pirmajame pirkime buvo numatyta 10 metų); įtvirtintas naujas reikalavimas, kad automobilio variklis būtų užvedamas mygtuku (pirmajame pirkime šio reikalavimo nebuvo).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo valstybės tarnautojas. Jis, priimant Įsakymą, ėjo Klaipėdos TLK direktoriaus pareigas. Vadovaudamasis anksčiau minėtais Pareigybės aprašymo punktais, kuriuose nustatyta, kad Klaipėdos TLK direktorius privalo organizuoti teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, teismas padarė išvadą, kad organizavimo sąvoka neatskiriamai susijusi su kontrole ir teritorinei ligonių kasai nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimu, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytų funkcijas vykdymu. A. B. klaidingai tapatino Pareigybės aprašyme minimas institucijos funkcijas su institucijos veikla. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sistemiškai vertinat Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus, akivaizdu, kad institucijos veikla buvo aiškiai atribota nuo institucijos funkcijų, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Pareigybės aprašymo nuostatos įtvirtino bendrąsias TLK direktoriaus pareigas, kurios susijusios tiek su privalomojo sveikatos draudimo veiklos, tiek su kasdienės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole.

Teismas pastebėjo, kad Klaipėdos TLK viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-117, 9 punkte nustatyta, jog viešojo pirkimo komisija yra atskaitinga Klaipėdos TLK direktoriui ir vykdo jo užduotis bei įpareigojimus, o 17 punkte įtvirtinta, kad už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Sistemiškas šių reglamento nuostatų aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos TLK direktorius tiesiogiai pats kontroliavo sudarytos viešojo pirkimo komisijos veiklą. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus Klaipėdos TLK direktorius buvo atsakingas tiek už institucijos privalomojo sveikatos draudimo veiklą, tiek už kasdienės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimą, vykdymą ir kontrolę, o nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo, kad A. B. viešųjų pirkimų procedūras stebėjo, apie procesą žinojo ir procedūrų pabaigoje pasirašė prikimo-pardavimo sutartį, t. y. patvirtino atliktų procedūrų teisingumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo kontroliuoti viešojo pirkimo komisijos veiklą.

Teismas sprendė, kad A. B., neatlikdamas jam priskirtų funkcijų kontroliuoti sudarytos viešojo pirkimo komisijos veiklą, žinodamas arba turėdamas žinoti, jog viešieji pirkimai buvo atliekami pažeidžiant VPĮ reikalavimus, kaip institucijos vadovas, turėjo pareigą kontroliuoti sudarytos viešojo pirkimo komisijos veiklą ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti. Taigi, Įsakyme nurodyti Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimai A. B. priskirti teisingai, o šių pažeidimų pasekmė – VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų dėl konkurencijos užtikrinimo pažeidimai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kaltės forma buvo nustatyta teisingai.

III.

Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti – bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

A. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus ir įvertinus bylos faktines bei juridines aplinkybes bei nukrypus nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas sprendime nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų: nevertino argumentų, susijusių su Vidaus audito ataskaita ir jos koregavimu, nevertino viešųjų pirkimų procedūrų ir neanalizavo viešojo pirkimo komisijos narių individualios bei kolegialios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodytos konkrečios specialios teisės normos, kurias pareiškėjas pažeidė, o VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto inkriminavimas neįrodo jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, kuo pasireiškė Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų netinkamas vykdymas, išskyrus tai, kad A. B., kaip įstaigos vadovas, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Tvirtina, kad Įsakyme nurodytos teisės normos nėra susijusios su nustatytais pažeidimais.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis klaidingai tapatina Pareigybės aprašyme minimas institucijos funkcija su institucijos veikla. Atkreipia dėmesį į VLK direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-95 patvirtintų Klaipėdos TLK nuostatų 3 punktą, kuriame nurodyta, kad TLK veiklos pobūdis – privalomasis sveikatos draudimas. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog Pareigybės aprašymo 4 ir 6 punktų nuostatos skirtos privalomojo sveikatos draudimo veiklai o, ne viešojo pirkimo komisijos veiksmams, kurie nėra niekuo susiję su privalomuoju sveikatos draudimu, organizuoti. Tvirtina, kad Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų paskirtis yra išimtinai susijusi su pareiškėjo veikla privalomojo sveikatos draudimo srityje, o ne su kasdieninės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, vykdymu bei kontrole. Taigi, Įsakyme nėra nustatyti visi būtinieji tarnybinio susižengimo elementai: nėra nurodyta jokių pasekmių, o tik abstrakčios prielaidos.

Pareiškėjas dar kartą pabrėžia, kad vadovaujantis VPĮ 8 straipsnio 1 dalimi, VPĮ ir jį įgyvendinančių poįstatyminių aktų vykdymo priežiūros subjektu yra Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl Vidaus audito atskaita ir Tikslinamosios pažymos dalis, kurioje nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai, priimtos viršijant VLK suteiktus įgaliojimus ir todėl turi būti panaikintos. A. B. pastebi, kad pasisakydamas dėl šio klausimo, teismas vadovavosi teismų praktika, kurios ratio decidenti nesutapo su nagrinėjamos bylos dalyku, ir rėmėsi byla, kurioje buvo nagrinėjamas tarnybinis ginčas pagal teisės aktus, kurie nagrinėjamo ginčo metu nebegaliojo.

A. B. paaiškina, kad jis neginčijo Vidaus audito ataskaitos išvadų, o tik pasisakė dėl šios ataskaitos priėmimo aplinkybių ir procedūrinių trūkumų bei neteisėto ir nepagrįsto išvados koregavimo, todėl mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šiuos jo argumentus. Pažymi, kad Vidaus audito ataskaitoje nėra oficialios informacijos apie tai, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, taigi nebuvo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu
Nr. 977 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), nustatyto pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas pastebi, kad VKVAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įvardyti teisės aktai nesuteikė teisės Vidaus audito skyriaus vedėjai nurodyti VLK taikyti poveikio priemones (atlikti tarnybinį patikrinimą). Vidaus audito ataskaitoje buvo pateiktas imperatyvas, o ne rekomendacija. Be to, viešųjų pirkimų auditas pradėtas vykdyti oficialiai nepranešus Klaipėdos TLK vadovui (pažeista VKVAĮ 7 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas teigė, kad Vidaus audito ataskaitoje neatsižvelgta į Klaipėdos TLK 2014 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. A1-6568, kuriame Klaipėdos TLK išdėstė argumentus ir pastabas dėl tarnybinio lengvojo automobilio įsigijimo. Be to, Tikslinamoji pažyma, kuria rekomenduota A. B. pradėti tarnybinį patikrinimą, priimta neteisėtai, nes ja atliktas ne aptiktos klaidos taisymas, o galutinės ataskaitos koregavimas (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 patvirtintų „Pavyzdinių vidaus audito metodikos nuostatų“ 34 punktas). Pareiškėjo teigimu, Vidaus audito ataskaitoje teikiamos rekomendacijos turėjo būti skirtos Klaipėdos TLK, o ne VLK administracijai ir pateiktos Klaipėdos TLK vadovui.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neanalizavo kolegialios viešojo pirkimo komisijos narių ir jos pirmininko atsakomybės bei specialių įgaliojimų, suteiktų viešojo pirkimo komisijos nariams. Priimant Vidaus audito ataskaitą ir vertinant A. B. atsakomybę, į minėtus klausimus nebuvo atsižvelgta. Būtent viešojo pirkimo komisija organizavo ir atliko visą tarnybinio automobilio pirkimo konkursą, todėl atsakomybė už šiuos sprendimus turėtų kilti tik minėtos komisijos nariams ar jos pirmininkui. Pareiškėjas pastebi, kad už išankstinę finansų kontrolę Klaipėdos TLK yra atsakinga vyriausioji buhalterė, o kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą įstaigos vadovui.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos su A. B. apeliaciniu skundu nesutinka su ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendime nenurodytos konkrečios specialios normos, kurias būtų pažeidęs pareiškėjas. Įsakymu tarnybinė nuobauda A. B. skirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir už Pareigybės aprašymo 4, 6 bei
21 punktų pažeidimus. Minėtose normose įtvirtintos konkrečios pareiškėjo pareigos, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti tarnybinės atsakomybės taikymą. Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktai laikytini konkrečiomis, o ne bendro pobūdžio teisės normomis. Pareigybės aprašymo 4 ir 6 punktuose nustatyta ne tik pareiga užtikrinti Klaipėdos TLK funkcijų vykdymą, bet ir ūkinę-finansinę veiklą, kadangi be pastarosios nėra įmanomas ir specialių funkcijų (privalomojo sveikatos draudimo) vykdymas). Be to, Įsakyme aiškiai konstatuota, kuo pasireiškė šių punktų netinkamas vykdymas – neužkirstas kelias viešojo pirkimo procedūrų metu daromiems VPĮ ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visi būtini tarnybinio nusižengimo elementai ir tarnybinė atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta pagrįstai.

VLK nesutinka ir su A. B. teiginiais dėl viešųjų pirkimų procedūrų vertinimo. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, Viešųjų pirkimų tarnyba neturi išimtinių teisių vertinti vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį VPĮ. Vidaus auditas neatlieka viešųjų pirkimų įstatymų kontrolės funkcijos ir negali taikyti VPĮ numatytų poveikio priemonių, nes tai – Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų VPĮ 211 straipsnyje nustatytų subjektų kompetencija. Tvirtina, kad vidaus auditą atliekantis subjektas turi teisę vertinti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės normų, taip pat ir VPĮ. Nėra jokio pagrindo teigti, kad vidaus auditą atliekantis subjektas negali vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitikties VPĮ ir daryti atitinkamų išvadų, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti ne tik VPĮ, bet ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai. Nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri VLK Vidaus audito skyriaus nelaikė nekompetentingu vertinti audituojamų procedūrų atitikties VPĮ bei pripažino, kad administracinė atsakomybė negali būti taikoma tik dėl suėjusių senaties terminų.

Atsakovas pabrėžia, kad tik tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo atlikti veiksmai (neveikimas) bei jų sukeltos teisinės pasekmės buvo įvertinti tarnybinės atsakomybės požiūriu ir pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Šios aplinkybės užfiksuotos tarnybinio tyrimo dokumentuose. Pareiškėjo teiginiai, kad Vidaus audito ataskaitoje nėra nustatyti jokie pažeidimai ir nėra oficialios informacijos, sudarančios pagrindą spręsti dėl tarnybinio patikrinimo procedūros, laikytini nepagrįstais. VLK paaiškina, kad Tikslinamąja pažyma buvo ištaisyta Vidaus audito ataskaitos rekomendacijų numeracijos klaida ir ši ataskaita papildyta dar viena rekomendacija. Pažymi, kad oficiali informacija, sudaranti pagrindą spręsti dėl tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimo, nebūtinai turi būti užfiksuota audito ataskaitoje rekomendacijų forma. Vidaus audito ataskaitos turinys bei jos išvados yra oficiali informacija, pakankama sprendimui dėl tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimo priimti. Nei Vidaus audito ataskaitos, nei Tikslinamosios pažymos turinys nėra nuginčytas, todėl laikytina, kad jose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas yra teisingi.

VLK pažymi, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta ne dėl viešojo pirkimo komisijos veiklos ar priimtų sprendimų, o dėl to, kad nevykdydamas teisės aktais pavestų tiesioginių funkcijų, pareiškėjas neužkirto kelio VPĮ ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimui, todėl minėtos komisijos narių ar jos pirmininko atsakomybės klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas. Pareiškėjas, kaip Klaipėdos TLK vadovas, prisiima visą atsakomybę už vadovaujamos institucijos veiklą, jos teisėtumą ir rezultatus, todėl teritorinės ligonių kasos ar jos tarnautojų (taip pat ir A. B. sudarytos bei jam atskaitingos viešojo pirkimo komisijos) padaryti teisės aktų pažeidimai lemia ir institucijos vadovo atsakomybę už netinkamą veiklos organizavimą, priežiūrą bei kontrolę. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad raštą dėl ūkinės operacijos atlikimo jis gavo su Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos viza, neatleidžia jo nuo pareigos įvertinti ketinamą patvirtinti ūkinę operaciją teisėtumo požiūriu, tuo labiau, kad galutinį sprendimą dėl ūkinės operacijos atlikimo ar neatlikimo priima Klaipėdos TLK direktorius. A. B. disponavo visa lengvojo automobilio viešajam pirkimui aktualia informacija, todėl jis turėjo visas teisines prielaidas bei objektyvias galimybes užkirsti kelią viešojo pirkimo procedūrose padarytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjas neneigia Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo. Neužkirtęs kelio akivaizdžiam ir neginčijamam teisės aktų pažeidimui, apeliantas vengia bet kokios atsakomybės už tokį neveikimą, prisidengdamas tariamai egzistuojančiais formaliais procedūrų ar kompetencijos trūkumais, kurie nepaneigia pagrindinio fakto, jog vykdydama veiklą, Klaipėdos TLK pažeidė teisės aktų reikalavimus, o A. B. nesiėmė priemonių užkirsti kelią tokiems veiklos trūkumams, nors objektyviai galėjo tai padaryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 1P-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu VTĮ 15 straipsnio 1 dalies
1 punkto bei Pareigybės aprašymo 4, 6 bei 21 punktų reikalavimus ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas aktyvus 2013 m. gegužės-liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykusio viešojo pirkimo tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti dalyvis visose pirkimo stadijose (sudarė viešojo pirkimo komisijas, dalyvavo visuose viešojo pirkimo komisijų posėdžiuose, tvirtino tiekėjų apklausos pažymas, pasirašė pirkimo sutartį), kaip įstaigos vadovas, atsakingas už įstaigos teisėtą veiklą, bei perkančiosios organizacijos, atsakingos už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, vadovas, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies
1 punkte nustatytos pareigos nevykdymas leido atsirasti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų dėl konkurencijos užtikrinimo pažeidimams. Atsakovas padarė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo – A. B. nenumatė dėl jo neveikimo galinčių kilti pasekmių, nors pagal veiklos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta pagrįstai.

Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutinka ir prašo ją panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl Vidaus audito ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl Klaipėdos TLK lengvojo automobilio viešojo pirkimo 2013 m. birželio mėnesį. A. B. neneigia Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų faktų, tačiau iš esmės nesutinka su tuo, kad teisinė atsakomybė dėl netinkamai atliktų procedūrų kyla jam. Be to, Įsakymo neteisėtumą pareiškėjas argumentuoja ir atliekant teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditą bei tarnybinį patikrinimą padarytais procedūriniais pažeidimais.

Nustatyta, kad skiriant A. B. tarnybinę nuobaudą, jis buvo Klaipėdos TLK direktorius. Aplinkybė, pareiškėjas buvo teritorinės ligonių kasos vadovas, suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų valstybės tarnautojų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų. Nežiūrint to, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn įstaigos vadovą, taip pat turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. VTĮ yra įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Kaip jau minėta, nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punkto pažeidimus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, bet nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamai savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011).

Be VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo pareiškėjui taip pat buvo inkriminuoti Pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų pažeidimai.

Pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybė yra reikalinga organizuoti Klaipėdos TLK veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti Klaipėdos TLK nustatytų funkcijų vykdymą, atstovauti Klaipėdos TLK santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Pareigybės aprašymo 6 ir 21 punktuose, reglamentuojančiose Klaipėdos TLK direktoriaus funkcijas, nustatyta, kad Klaipėdos TLK direktorius organizuoja šios įstaigos veiklą ir atsako už jos rezultatus, užtikrina nustatytų Klaipėdos TKL funkcijų vykdymą (6 punktas) ir vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, VLK nuostatų, VLK direktoriaus įsakymų, Klaipėdos TLK nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (b. l. 9–10).

Siekiant tinkamai išspręsti A. B. atsakomybės klausimą, pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, ar jis padarė pažeidimą, t. y. neatliko tarnybinių pareigų ar jas atliko netinkamai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Vidaus audito atskaita negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Teisėjų kolegija sutinka su teismo pozicija, kad Vidaus tyrimo ataskaita, kaip dokumentas, negali būti atskiru nagrinėjimo dalyku, tačiau joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju gali ir turi būti remiamasi, kadangi tai yra šaltinis, iš kurio paaiškėjo apie galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus.

Nustatyta, kad VLK Vidaus audito skyrius, atlikęs teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditą, 2014 m. gruodžio 12 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-6 (b. l. 43–80) padarė išvadą, kad automobilio pirkimą Klaipėdos TLK viešojo pirkimo komisija tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti atliko netinkamai ir pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalies bei 25 straipsnio
2 dalies nuostatas ir vidaus teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos TLK nebuvo vadovautasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1S-44 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1S-73 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 6 punkto reikalavimais.

Vidaus audito ataskaitoje dėl Klaipėdos TLK tarnybinio lengvojo automobilio įsigijimo pažymėta, kad VLK raštu Nr. 4K-3993 „Dėl lėšų skyrimo tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti“ neprieštaravo, kad Klaipėdos TLK vykdytų viešąjį pirkimą, pasirenkant ekonomiškai naudingiausią variantą automobilio nuomai arba pirkimui įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, Klaipėdos TLK direktorius 2013 m. birželio 4 d. rezoliucija pirkimą atlikti pavedė pirkimų organizatorei. Planuojama maksimali pirkimo vertė – 72 000 Lt su PVM. Klaipėdos TLK direktorius 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-155 sudarė Klaipėdos TLK viešojo pirkimo komisiją tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti, kuriai pavedė atlikti viešąjį tarnybinio lengvojo automobilio pirkimą. 2013 m. gegužės 31 d. vykusiame viešojo pirkimo komisijos pasėdyje buvo vienbalsiai pritarta posėdžio sekretorės pristatytoms lengvojo tarnybinio automobilio pirkimo sąlygoms ir nutarta kviesti tris tiekėjus (nenurodyta, kokius konkrečiai) dalyvauti lengvojo tarnybinio automobilio pirkime bei elektroniniu paštu jiems išsiųsti pirkimo sąlygas. Šio posėdžio kviestiniai asmenys buvo Klaipėdos TLK direktorius (pareiškėjas) ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja – vyr. buhalterė, o tai prieštaravo Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 102 punktui, kadangi buvo nagrinėjamos automobilio pirkimo sąlygos. Be to, Klaipėdos TLK viešojo pirkimo komisijos nariai prieš pradėdami darbą komisijoje, nepasirašė nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų. Atliekant vidaus auditą, buvo pateikti seni konfidencialumo pasižadėjimai ir nešališkumo deklaracijos. Pasirašytos deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai nebuvo registruojami.

Klaipėdos TLK viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente nebuvo nustatytos šios komisijos, atlikusios mažos vertės pirkimus, funkcijos organizuojant ir vykdant minėtus pirkimus.

Teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito metu taip pat buvo nustatyta, kad
UAB „Hokla“ ir UAB „Inchcape Motors“ pateikė ne visus dalyvio kvalifikaciją ir patikimumą patvirtinančius dokumentus, o UAB „Auto Baltic“ nepateikė pažymos apie bendrovę, tačiau viešojo pirkimo komisija jų neprašė pateikti. Be to, Klaipėdos TLK nebuvo numatyta prievolė pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kad dalyvis neturi būti bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas, sudaręs taikos sutarties su kreditoriais, laikinai sustabdęs ar apribojęs savo veiklos, jam neturi būti iškelta restruktūrizavimo byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros, taip pat nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo, nors toks dalyvio kvalifikacijos ir patikimumo kriterijus buvo nustatytas. Nei vienas dalyvis nepateikė visų reikalingų dokumentų, todėl buvo padaryta išvada, kad dalyvių kvalifikacija ir patikimumas nebuvo vertinami pagal nustatytus kriterijus.

Naujo automobilio techninės specifikacijos reikalavimai buvo parengti ribojant potencialių konkurso dalyvių konkurenciją dalyvauti organizuotame automobilio pirkime. Be to, jų visiškai neatitiko nei vienas iš pasirinktų trijų tiekėjų. UAB „Inchcape Motors“ pritaikė nuolaidą ir automobilį „Mazda 6“ pasiūlė už 72 550 Lt su PVM. Apsvarsčiusi gautus tiekėjų pasiūlymus, viešojo pirkimo komisija nustatė, kad UAB „Inchcape Motors“ neviršijo nustatytos sumos, todėl nutarė pasirinkti šį tiekėją, neatsižvelgdama į jo pateiktą specifikaciją bei nevertino laimėjusio dalyvio kvalifikacijos ir patikimumo. Pirkimų organizatorė 2013 m. birželio 14 d. parengė tiekėjo apklausos pažymą, kuri tą pačią dieną buvo suderinta su Klaipėdos TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, o sprendimą patvirtino Klaipėdos TLK direktorius. Šiame posėdyje kaip kviestiniai asmenys dalyvavo Klaipėdos TLK direktorius ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja – vyr. buhalterė, tačiau jie nebuvo pasirašę nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų.

Negavus pretenzijų iš kitų dviejų tiekėjų, UAB „Inchcape Motors“ buvo informuota, kad jis laimėjo apklausą dėl tarnybinio automobilio pardavimo. Ši bendrovė buvo informuota, kad sutartis bus pasirašyta 2013 m. liepos 2 d., nors tai turėjo būti padaryta nedelsiant (pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas atidėjimo termino taikymas).

Viešojo pirkimo komisija 2013 m. birželio 25 d. pakartotinai išnagrinėjo visų trijų tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad visų pasiūlymų specifikacijos neatitiko Klaipėdos TLK nustatytų techninių reikalavimų, pasiūlymus atmetė. Buvo nutarta nutraukti lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūrą ir apie tai informuoti pirkimo dalyvius. Šiame posėdyje kaip kviestiniai asmenys taip pat dalyvavo Klaipėdos TLK direktorius ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja – vyr. buhalterė.

Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-214 buvo sudaryta nauja viešojo pirkimo komisija tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti. Buvo pristatytos viešojo pirkimo komisijos parengtos lengvojo tarnybinio automobilio pirkimo sąlygos, kurioms komisija pritarė, ir nuspręsta mažos vertės viešojo pirkimo apklausoje dėl lengvojo tarnybinio automobilio pirkimo kvieti dalyvauti tris tiekėjus. Šio posėdžio kviestiniai asmenys buvo Klaipėdos TLK direktorius ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja – vyr. buhalterė, o tai prieštaravo Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 102 punktui. Šį kartą taip pat nebuvo pasirašytos viešojo pirkimo komisijos narių nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai.

Elektroniniai kvietimai dalyviams buvo išsiųsti 2013 m. birželio 25 d. 16.55 val. ir vėliau. Pasiūlymus buvo privaloma pateikti iki 2013 m. birželio 28 d. 15.00 val., taigi nebuvo skirta trijų darbo dienų paaiškinti dalyvių apklausos dokumentams.

Klaipėdos TLK antrajame pirkime nustatė tokius pačius kvalifikacijos ir patikimumo kriterijus, kaip ir pirmajame. UAB „Hokla“ ir UAB „Inchcape Motors“ pateikė ne visus dalyvio kvalifikaciją ir patikimumą patvirtinančius dokumentus, o UAB „Hokla“ ir UAB „Sostena“ nepateikė pažymų apie bendroves, tačiau viešojo pirkimo komisija trūkstamų dokumentų neprašė pateikti. Šį kartą nė vienas dalyvis taip pat nepateikė visų reikalingų dokumentų, kad galėtų įrodyti savo kvalifikaciją ir patikimumą.

Lyginant pirmojo pirkimo parengtą specifikaciją su naujai parengta, pastebėta, kad naujoje specifikacijoje nebuvo įtraukti tie techniniai automobilio duomenys, kurių pirmajame pirkime neatitiko UAB „Inchcape Motors“ siūlomas automobilis „Mazda 6“, bei numatyti papildomi reikalavimai, kurie labiau atitiktų automobilio „Mazda 6“ techninius reikalavimus bei ribotų konkurenciją.

Pagal Klaipėdos TLK parengtus automobilio techninės specifikacijos reikalavimus, iš trijų pasirinktų tiekėjų visus keliamus reikalavimus galėjo atitikti tik UAB „Inchcape Motors“ siūlomas automobilis „Mazda 6“. UAB „Hokla“ buvo pakartotinai pasiūlyta dalyvauti pirkime, iš anksto žinant, kad šios kompanijos parduodami automobiliai neatitiks parengtų automobilių techninės specifikacijos reikalavimų, taip pažeidžiant skaidrumo principą.

Atliekant vidaus auditą, nebuvo galimybės įvertinti, ar apklausoje dalyvaujantys tiekėjai savo pasiūlymus pateikė iki 2013 m. birželio 28 d. 15.00 val., kadangi viešųjų pirkimų paraiškų registre nebuvo fiksuotas laikas. Vokai su pasiūlymais buvo atplėšti ir pasiūlymai apsvarstyti tik 2013 m. liepos 1 d., nors tai turėjo būti padaryta 2013 m. birželio 28 d. 15.00 val. arba gavus visų apklausiamų dalyvių pasiūlymus. Buvo nutarta pasirinkti tiekėją UAB „Inchcape Motors“, atitikusį Klaipėdos TLK nurodytas technines specifikacijas bei pasiūliusį mažiausią kainą. Šiame posėdyje kaip kviestiniai asmenys dalyvavo Klaipėdos TLK direktorius ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja – vyr. buhalterė. Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas 2013 m. liepos 1 d. parengė tiekėjo apklausos pažymą, kuri tą pačią dieną buvo suderinta su Klaipėdos TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, o sprendimą patvirtino Klaipėdos TLK direktorius.

Vidaus audito atskaitos 24 punkte nurodyta, kad automobilio pirkimą Klaipėdos TLK viešojo pirkimo komisija tarnybiniam automobiliui įsigyti atliko netinkamai ir pažeisdama VPĮ
3 straipsnio 1 dalies bei 25 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vidaus teisės aktų reikalavimus. Gavęs tokią informaciją, VLK direktorius pagrįstai pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nors VLK Vidaus audito skyrius neatlieka viešųjų pirkimų įstatyminės kontrolės funkcijos ir negali taikyti VPĮ nustatytų poveikio priemonių, tačiau remiantis VKVAĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad vienas iš vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų, darytina išvada, kad VLK Vidaus audito skyrius turėjo teisę vertinti, ar Klaipėdos TLK savo veikloje laikosi teisės normų, įskaitant VPĮ. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi, jo manymu, padaryti Vidaus audito vykdymo procedūros trūkumai, nenagrinėtini byloje, nes tai neturi reikšmės tų faktų, kuriais grindžiama pareiškėjo tarnybinė atsakomybė, nustatymui ir objektyviam vertinimui.

2014 m. gruodžio 16 d. Tikslinamąja pažyma Nr. 1VA-7, be kita ko, Vidaus audito ataskaita buvo papildyta 23 punktu ir VLK administracijai buvo rekomenduota svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti 2013 m. birželio mėnesį Klaipėdos TLK vykdyto lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą (b. l. 82). Šiuo dokumentu buvo ištaisyta Vidaus audito ataskaitos rekomendacijų numeracijos klaida ir ataskaita papildyta dar viena rekomendacija. Aplinkybė, kad rekomendacija VLK administracijai svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti 2013 m. birželio mėnesį minėtoje įstaigoje vykdyto lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą buvo pateikta tik Tikslinamojoje pažymoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepagrįstai. Vidaus audito ataskaitos turinys bei jos išvados yra oficiali informacija, pakankama sprendimui dėl tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimo priimti. Pažymėtina, kad Vidaus audito ataskaitos tikslas buvo įvertinti teritorinių ligonių kasų turto valdymą, o ne nustatyti tarnybinius nusižengimus padariusius asmenis, todėl joje neturėjo būti konstatuota, kad A. B. padarė tarnybinį nusižengimą. Kadangi atliekant teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditą, buvo nustatyti pažeidimai, rekomendacijos svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo pagrįstai buvo suformuluotos VLK direktoriui, kaip pareiškėją į pareigas paskyrusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarybinio nusižengimo tyrimas buvo pagrįstai pradėtas po atlikto teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito bei Tikslinamosios pažymos 2 punkte pateiktos rekomendacijos VLK administracijai svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK. VLK direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-374 buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 85). Pareiškėjui buvo įteiktas VLK 2014 m. gruodžio 30 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 3P-842, kuriame paprašyta ne vėliau kaip per
penkias darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo, atliekant automobilio pirkimą (b. l 86–87). Įvertinusi Vidaus audito ataskaitą ir pareiškėjo paaiškinimą, VLK sudaryta Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2015 m. sausio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė jam skirti nuobaudą – pastabą.

VLK direktoriaus 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1P-13 A. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Klaipėdos TLK direktorius ir šios įstaigos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja turėjo teisę dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, o Vidaus audito ataskaitoje nustatyti neatitikimi dėl viešojo pirkimo komisijos narių nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų nepasirašymo, trūkstamų dokumentų nereikalavimo ir numatymo, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta 2013 m. liepos 2 d., nebuvo vertinami kaip teisės aktų pažeidimai, už kuriuos turėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad UAB „Inchcape Motors“ negalėjo būti pripažintas pirmojo viešojo pirkimo laimėtoju, nes jo pasiūlymas neatitiko nustatytų reikalavimų pirkimo objektui, tačiau vėlesniame viešojo pirkimo komisijos posėdyje vis dėlto buvo pripažinta, kad visų pasiūlymų specifikacijos neatitiko Klaipėdos TLK nustatytų techninių reikalavimų ir pirkimas buvo nutrauktas.

Lyginant pirmojo pirkimo techninę specifikaciją su naujai Parengta technine specifikacija, antrojo pirkimo specifikacijoje nebuvo įtraukti visi tie techniniai automobilio duomenys, kurių pirmajame pirkime neatitiko UAB „Inchcape Motors“ siūlomas automobilis „Mazda 6“. Taip pat buvo atsisakyta aukščio ir pločio reikalavimo, reikalavimo varikliui, kad sukimo momentas būtų ne mažiau 300 Nm/min-1, reikalavimų stabdžiams, sumažintas reikalavimas durų skaičiui ir kt. Be to, buvo numatyti kiti papildomi arba padidinti buvusieji reikalavimai. VLK Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija padarė išvadą, kad techninėje specifikacijoje nors ir nebuvo nurodyti konkretūs prekių pavadinimai, ženklai, tipai ar nurodyti su konkretaus gamintojo gaminamais automobiliais siejami reikalavimai, tačiau reikalavimų visuma, pašalinus reikalavimus, kurių pirmojo pirkimo metu neatitiko vieno tiekėjo siūloma prekė, bet nepašalinus reikalavimų, kurių neatitiko kitų tiekėjų siūlomos prekės bei nustačius nepateisinamai aukštus pirkimo objekto reikalavimus, patvirtina faktą, kad techninė specifikacija buvo pritaikyta konkrečiai siūlomai prekei, ribojant kitų dalyvių galimybes dalyvauti pirkime. Tiekėjų pretenzijų nebuvimas šio fakto nepaneigia.

Pažymėtina, kad remiantis VPĮ 16 straipsnio 1 dalimi, viešojo pirkimo komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už šios komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Klaipėdos TLK direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu
Nr. V-117 patvirtintame Klaipėdos teritorinės ligonių kasos viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamente (b. l. 93, 94–95), pagal kurio 8 ir 9 punktus, viešojo pirkimo komisija veikia Klaipėdos TLK vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus; ji yra atskaitinga Klaipėdos TLK direktoriui ir vykdo tik raštiškas jo užduotis bei įpareigojimus. Pagal to paties darbo reglamento 17 punktą, už viešojo pirkimo komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Atsižvelgiant nurodytas teisės aktų nuostatas bei Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – organizuoti teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų teritorinei ligonių kasai funkcijų vykdymą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas, darytina išvada, kad A. B., kaip Klaipėdos TLK vadovas, privalėjo ne tik paskirti viešojo pirkimo komisiją, bet ir kontroliuoti jos darbą bei yra atsakingas už šios komisijos atliktus veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbo pasidalijimo principas nepaneigia perkančiosios atsakomybės už vykdomus pirkimus ir įstaigos vadovo atsakomybės už Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą. Įstaigos vadovas net ir nedalyvaudamas viešojo pirkimo komisijų posėdžiuose yra atsakingas už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, kaip perkančiosios organizacijos vadovas. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B. dalyvavo visuose viešojo pirkimo komisijų posėdžiuose ir turėjo visas galimybes kontroliuoti viešojo pirkimo vykdymą, gauti visą reikiamą informaciją, ją įvertinti bei užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams, tačiau jis to nepadarė. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo jokių teisės aktais suteiktų įgaliojimų daryti įtaką viešojo pirkimo komisijos darbui ar įgaliojimų po šios komisijos sudarymo priimti sprendimus dėl konkurso, atmestini kaip nepagrįsti, nes minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, jog A. B. yra atsakingas už viešojo pirkimo komisijos veiksmus. Kadangi šio bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos TLK direktoriaus, o ne šios įstaigos viešojo pirkimo komisijos narių ar jos pirmininko tarnybinės atsakomybės klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo viešojo pirkimo komisijos narių ar jos pirmininko veiksmų teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė A. B. buvo taikyta ne dėl viešojo pirkimo komisijų veiklos ar priimtų sprendimų, o dėl to, kad nevykdydamas teisės aktuose nustatytų funkcijų, pareiškėjas neužkirto kelio VPĮ ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams.

Pagal Klaipėdos TLK direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-90 patvirtintų Klaipėdos TLK finansų kontrolės taisyklių (b. l. 88, 89–92) nuostatas, dėl ūkinių operacijų atlikimo, kai jos atliekamos pagal Supaprastintų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių
3 punktą, kai ūkinės operacijos atliekamos pagal Supaprastintų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisykles, sprendimus dėl ūkinių operacijų atlikimo priima Klaipėdos TLK direktorius. Ūkinės operacijos išankstinę kontrolę, kurios tikslas yra nustatyti, ar ūkinė operacija yra teisėta, ar dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų, atlieka Klaipėdos TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas –
vyr. buhalteris, kuris atlikdamas šią ūkinės operacijos išankstinę finansų kontrolę, turi teisę gauti iš Klaipėdos TLK valstybės tarnautojų dokumentus dėl ūkinės operacijos atlikimo. Nustatęs, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų, Klaipėdos TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas vizuoja raštą dėl ūkinės operacijos atlikimo. Šis raštas perduodamas direktoriui, kuris priima sprendimą dėl ūkinės operacijos atlikimo arba atsisako ją atlikti (Klaipėdos TLK direktoriaus
2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-90 patvirtintų Klaipėdos TLK finansų kontrolės taisyklių
4 punktas). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog išankstinę ūkinės operacijos kontrolę atlieka Klaipėdos TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas, nesudaro pagrindo įstaigos, valdančios dideles mokesčių mokėtojų pinigų sumas, vadovui neatlikti galutinės kontrolės ir visą atsakomybę perkelti vyr. buhalteriui. Nustatęs, kad viešieji pirkimai buvo atlikti pažeidžiant juos reglamentuojančius teisės aktus, Klaipėdos TLK direktorius neprivalėjo priimti sprendimo dėl ūkinės operacijos atlikimo, todėl priėmęs tokį sprendimą, yra atsakingas už kilusias pasekmes.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. pažeidė VTĮ
15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pareigybės aprašymo 6 ir 21 punktų nuostatas. Šios Pareigybės aprašymo nuostatos įtvirtina bendrąsias teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas, susijusias tiek su privalomojo sveikatos draudimo veiklos, tiek su kasdieninės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole, taip pat ir viešojo pirkimo komisijos veiksmų organizavimu bei kontrole. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pareigybės parašymo 4 punktas, reglamentuojantis Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės tikslą, yra bendro pobūdžio, todėl jo pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai. Šis Pareigybės aprašymo punktas neįtvirtina įstaigos vadovo imperatyvaus elgsenos varianto konkrečioje situacijoje.

Kadangi A. B. ginčo laikotarpiu buvo valstybės tarnautojas, sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams ir nustato atsakomybę, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per penkias darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių
4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš trijų asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktas).

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas, šių taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais komisija per penkias darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (šių taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, kaip nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkte, t. y. kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinis nusižengimas buvo tiriamas ne ilgiau nei dvidešimt darbo dienų nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktas), motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus buvo surašyta vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktas), o tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kuria laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena, ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos (VTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimų ir terminų. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo remiamasi pareiškėjos paaiškinimu, vertinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Taigi, pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta. A. B. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinio patikrinimo išvados analizė patvirtina, kad VLK Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija išsamiai išanalizavo Vidaus audito ataskaitoje pateiktą informaciją, susijusią su Klaipėdos TLK vykdyto lengvojo automobilio viešuoju pirkimu, nurodydama, kokie VLK Vidaus audito skyriaus Vidaus audito ataskaitoje konstatuoti neatitikimai gali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimai, už kuriuos turėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjui, priešingai nei jis teigia, buvo pateikti konkretūs ir aiškūs kaltinimai, todėl nebuvo sudaryta kliūčių gintis nuo jam suformuluotų kaltinimų. Be to, nors A. B. ir teigė, kad jam buvo užkirstas kelias gintis nuo kaltinimų, tačiau iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje cituojamų jo paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjas suprato, kuo yra kaltinamas, ir nuo kaltinimų gynėsi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo analizuojami visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, taigi priešingi A. B. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į A. B. eitas pareigas ir jam priskirtas funkcijas, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo išmanyti teisės aktus, taip pat ir viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad tarnybinių pareigų netinkamas atlikimas kelia grėsmę viešųjų pirkimų teisėtumui ir dėl to gali būti padaryta žala. Nesant duomenų, kad tarnybinį nusižengimą A. B. padarė tyčia, pagrįstai konstatuota, kad jis buvo padarytas dėl neatsargumo, t. y. pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti neigiamos pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Taigi, A. B. kaltė nustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas leido atsirasti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešojo pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų dėl konkurencijos užtikrinimo pažeidimui. Jeigu A. B. būtų tinkamai vykdęs jam, kaip Klaipėdos TLK direktoriui, pavestas funkcijas, laiku ir tinkamai sureagavęs į viešojo pirkimo procedūras (kryptingą techninių specifikacijų sudarymą) bei ėmęsis jo kompetencijai priskirtų aktyvių veiksmų užkirsti kelią vykdomiems pažeidimams, tokio pobūdžio pasekmės nebūtų kilę. Taigi, tarp pareiškėjo neveikimo (pareigų nevykdymo) ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ
29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 29 straipsnio
3 dalis). Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, jog įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio
3 dalies 1–3 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų (tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (VTĮ 29 straipsnio 4 dalis)).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, parenkant A. B. tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas per paskutiniuosius dvylika mėnesių galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Nenustačius jokių tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Konstatuotina, kad ši nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad A. B., kaip Klaipėdos TLK vadovui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turėjo ir galėjo veikti aktyviau ir užkirsti kelią pažeidimams.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad A. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus jo pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 1P-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Pažymėtina, kad Pareigybės aprašymo 4 punkto pažeidimo eliminavimas iš A. B. tarnybinio pažeidimo neturi įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Stasys Gagys

                                                                                                            Dainius Raižys

                                                                                                            Virginija Volskienė