Civilinė byla Nr. e2A-49-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00676-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aljansas AIBĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aljansas Aibė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV Group Distribution LT“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-2329 panaikinimo ir prekių ženklo įregistravimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aljansas Aibė“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2Ap-2329 (toliau – ir VPB Sprendimas) ir įregistruoti prekių ženklą „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“ registro Nr. 87280  (toliau – ir Ginčo prekių ženklas). 

2.       Nurodė, kad Valstybinis patentų biuras nepagrįstai sprendė, jog Ginčo prekių ženklas yra panašus į atsakovei priklausančius ankstesnius prekių ženklus:  (registro Nr. 71400), (registro Nr. 78106),  (registro Nr. 85079). Ieškovės teigimu, nei bendras lyginamųjų prekių ženklų sukuriamas įspūdis, nei dominuojantys ir skiriamąjį požymį turintys žodiniai elementai nėra klaidinamai panašūs. 

3.       Atsakovė UAB „MV Group Distribution LT“ ieškinį prašė atmesti ir Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą palikti nepakeistą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-2329 paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką dėl prekių ženklo „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“ registravimo. Ginčo prekių ženklas įregistruotas 2022 m. liepos 13 d., paskelbtas 2022 m. liepos 25 d., registracijos Nr. 87280, ženklas registruotas Nicos klasifikacijos 35 klasei: reklama; verslo vadyba, organizavimas ir tvarkyba; įstaigų veikla; mažmeninė prekyba alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais. 

6.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovės prekių ženklai yra ankstesni negu Ginčo prekės ženklas. Ieškovė nesutinka su VPB Sprendimu motyvuodama tuo, kad Ginčo prekės ženklas yra panašus į ankstesnius atsakovo prekių ženklus, nesutinka dėl padarytų išvadų, lyginant prekių ženklų žodinius elementus „bottlery“ ir „BOTELLA“.

7.       Teismas pritarė Valstybinio patentų biuro sprendime padarytai išvadai, kurios iš esmės neginčija ir ieškovė, kad visų lyginamųjų prekių ženklų žodinė dalis „BOTELLA“ ir „bottlery“, yra dominuojantis žymenų elementas, turintis stiprų skiriamąjį požymį, pagal kurį vartotojai atpažįsta jais pažymėtų paslaugų teikėją, t. y. pagal juos identifikuoja paslaugų kilmę. Visuose lyginamuosiuose ženkluose žodinė dalis „BOTELLA“ ir „bottlery“ yra pačiame ženklo centre, užrašyta kelis kartus didesnio šrifto raidėmis, žodis išskirtas kontrastinėmis spalvomis, tuo atkreipiant pagrindinį dėmesį. Tokia išskirtinė padėtis žymenyse lemia žodinių elementų „BOTELLA“ ir „bottlery“ stiprų skiriamąjį požymį.

8.       Atlikdamas lyginamųjų prekių ženklų dominuojančių žodinių elementų „BOTELLA“ ir „bottlery“ palyginimą, teismas konstatavo, kad lyginamųjų žodinių elementų pirmosios trys raidės B, O, T sutampa, sutampančios raidės išdėstytos žodinių elementų priekyje ta pačia seka. Teismas pažymėjo, kad tai, jog sutampa lyginamųjų žodinių elementų pradžioje esančios dalys „BOT-“, yra reikšminga, kadangi yra pagrįsta manyti, jog vartotojai atkreipia dėmesį į žodinio elemento pradžią. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Prekių ženklų nagrinėjimo gairių C dalies 2 skirsnio 4 skyriaus 3.4.6.2 punkte yra išaiškinta, kad žodiniuose ženkluose, taip pat ženkluose, turinčiuose žodinį elementą, pirmoji dalis yra tai, kas patraukia vartotojų dėmesį ir bus įsimenama aiškiau, nei kita žymens dalis. Tai reiškia, kad žymens pradžia turi reikšmingą įtaką žymens daromam įspūdžiui.

9.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad žodinio elemento dalis „BOT“ turi būti laikoma neturinčia skiriamojo požymio, kadangi nukreipia į daugelyje kalbų naudojamą žodį, reiškiantį butelį. Tokį argumentą patvirtinančių duomenų teismui nebuvo pateikta ir šis motyvas nėra pagrįstas, kadangi butelio pavadinimas įvairiose kalbose yra gana skirtingas: lietuvių kalba – „butelis“, lenkų kalba – „butelka”, latvių kalba – “pudele”, vokiečių kalba – „flasche”, italų kalba – „bottiglia”, ispanų kalba – „botella”. Tuo labiau, kad butelio vaizdinys gali būti suprantamas itin plačiai, labai įvairiomis reikšmėmis ir nėra siejamas vien tik su vynų pilstymui naudojamo butelio įvaizdžiu.

10.       Lygindamas žodinių elementų pabaigas, teismas vertino, kad likusios žodinių elementų dalys „ELLA“ ir „tlery“ taip pat yra sudarytos iš iš dalies sutampančių raidžių. Vizualinį panašumą didina panašus žodinių elementų ilgumas, greta dominuojančio elemento nebuvimas. Kadangi dominuojantys žodiniai elementai neturi semantinės reikšmės ir negali būti vertinami kaip sudurtiniai žodžiai, yra gana trumpi, pavaizduoti vientisu žodžiu tokiu pačiu šriftu be papildančių žodinių ar vaizdinių elementų, teismas sutiko su atsakove, kad žodiniai elementai vertintini visa apimtimi, neišskiriant žodinių elementų pabaigos kaip savarankiško lygintino elemento.

11.       Be dominuojančių žymenų elementų, turi būti lyginami ir kiti lyginamuosius prekių ženklus sudarantys elementai – likę žodiniai elementai, o taip pat vaizdiniai elementai. Kiti lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai „gėrimai skoniai atradimai“ (reg. Nr. 87280) ir „SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ (reg. Nr. 78106 ir reg. Nr. 85079) yra parašyti daug mažesniu šriftu, žemesnėje eilutėje, sudaryti iš bendrinių žodžių, kurie gali būti naudojami bet kurių maistui skirtų produktų apibūdinimui ir skiriamosios reikšmės iš esmės neturi, yra aprašomieji prekių ženklų elementai. Bendras minimų lyginamųjų prekių ženklų vaizdas dėl papildomų žodinių elementų išdėstymo panašumo žymenyje, kai papildomi žodiniai elementai yra sudaryti iš tokio pat žodžių skaičiaus bei išdėstyti analogišku būdu – daug mažesniu šriftu ir po dominuojančiu žodiniu elementu, kuria žymenų bendrumo įspūdį.

12.       Vaizdiniai elementai lyginamuosiuose prekių ženkluose turi panašumo. Visuose lyginamuosiuose žymenyse naudojamas įprastai vynų pilstymui skirto butelio vaizdas. Ginčo prekių ženkle šis vaizdinis žymuo pavaizduotas žodinio elemento „BOTELLA“ raidės „O“ viduryje, o atsakovės prekių ženkluose įdėtas į prieš žodinį elementą „bottlery“ pavaizduotame prekių krepšyje. Vynų pilstymui įprastai naudojamos butelio formos įdėjimas į visus lyginamuosius prekių ženklus daro nuorodą į teikiamas paslaugas – mažmeninę prekybą alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais, todėl pripažįstama, kad didesnės skiriamosios galios neturi. Vaizdinio elemento pasikartojimas lyginamuosiuose ženkluose, siejant jį su dominuojančiu žodiniu elementu, sustiprina žymenų vaizdinio panašumo įspūdį. Ieškovė nėra pateikusi duomenų, kad Lietuvos vartotojo požiūriu dominuojantys žodiniai elementai rodytų sąsajas su anglų kalbos žodžiu „bottle“ ir dėl to butelio vaizdas taptų 35 klasės paslaugų žymėjimui plačiai naudojamu žymeniu – formantu. Tokia asociacija labiau galima vertinant atsakovės prekių ženklus, tačiau Ginčo prekės ženklas yra rašomas skirtingai nei anglų kalbos žodis „bottle“, ispanų kalbos žinojimas Lietuvoje yra menkas, todėl šiuo atveju negalima vertinti vaizdinio elemento, kaip neturinčio reikšmės prekių ženklo suvokimui.

13.       Lyginamuosiuose prekių ženkluose naudojamos spalvos yra skirtingos. Atsakovės prekių ženkluose, reg. Nr. 71400 bei reg. Nr. 78106 naudojamo fono spalva yra juoda, o Ginčo prekės ženklas yra šviesios spalvos fone. Atsakovės prekių ženklas, reg. Nr. 85079, ir Ginčo prekės ženklas yra iš esmės vienodame fone. Lyginamuosiuose ženkluose panaudotos kontrastinės spalvos padidina ginčijamo ženklo ir ankstesnių ženklų panašumą. Lyginamuosiuose prekių ženkluose, reg. Nr. 78106 ir reg. Nr. 85079, naudojama stačiakampio forma yra vizualiai panaši pagal stačiakampio proporcijas. Lyginamieji prekių ženklai užrašyti gana paprastais šriftais, vaizdiniai elementai yra labai paprasti, neišsiskiriantys, pagrindinį dėmesį skiriant žodiniams elementams, todėl žymenys nevertintini kaip stilizuoti.

14.       Lyginamų prekių ženklų dominuojančių žodinių elementų panašumas, žodinių elementų išdėstymo stačiakampyje panašumas, pasikartojantys vaizdiniai elementai patvirtina vizualų lyginamų ženklų panašumą.

15.       Vertinant fonetinį panašumą, pažymėtina, kad šį panašumą lemia ne tik ginčijamų prekių ženklų panašus tarimas, tačiau ir prekių ženklų žodžio (žodinio elemento) ilgis, artimi ir sutampantys garsai ir jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle. Dominuojantys lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai yra tokio pat ilgio, sudaryti iš trijų skiemenų bo-te-la ir bot-tle-ry ar bo-tle-ry, žodinius elementus sudaro iš dalies sutampančios raidės, tokia pati pirmo skiemens pradžia, todėl sutiktina, kad lyginami ženklai yra panašūs fonetiškai. Papildomi žodiniai elementai „gėrimai skoniai atradimai“ (reg. Nr. 87280) ir „SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ taip pat turi fonetinių panašumų, kadangi sekos susideda iš trijų žodžių, fonetinių panašumų yra tarp aprašomųjų žodžių „SKONIAI“ ir „skanaus“. 

16.       Nors dominuojantys žodiniai elementai „BOTELLA“ ir „bottlery“ abiejų šalių prekių ženkluose neturi semantinės reikšmės, tačiau dėl tokio pat vaizdinio elemento, panašios reikšmės papildomų žodinių elementų gali kilti panašios semantinės asociacijos dėl prekių ženklų sąsajų su prekyba vynu ir kitais alkoholiniais gėrimais. Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo prekių ženkluose naudojasi butelio vaizdiniu, kuris kelia semantines asociacijas su prekyba alkoholiniais gėrimais.

17.       Sprendimu konstatuota, kad Ginčo prekių ženklo 35 klasės paslaugos „reklama“ yra tapačios visiems kitiems prekių ženklams. Ginčo prekių ženklo paslaugos „verslo vadyba, organizavimas ir tvarkyba“ yra tapačios ir panašios į atsakovės ženklo „bottlery” (reg. Nr. 71400) 35 klasės paslaugas. Ginčo prekės ženklo paslaugos „įstaigų veikla“ iš dalies sutampa. Paslaugos „mažmeninė prekyba nealkoholiniais gėrimais“ yra tapačios ankstesnių ženklų (reg. Nr. 78106, 85079) paslaugų sąrašuose nurodytoms paslaugoms. „Alkoholiniai gėrimai“ ir „gaivieji gėrimai“ pagal vartotojų, gamintojų ir realizavimo sąlygų sutapimą laikomi panašiomis prekėmis. Ieškovas šių išvadų neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo konstatavimu remtinasi šiame procese.

18.       Dėl visuomenės suklaidinimo vertinimo teismas nurodė, kad turi būti vertinamas ne faktinis suklaidinimas, o visuomenės suklaidinimo galimybė. Įrodinėdama visuomenės suklaidinimo galimybės nebuvimą, ieškovė remiasi jos prašymu atliktu visuomenės nuomonės tyrimu dėl lyginamųjų ženklų. Asmeninio interviu būdu buvo apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Visuomenės tyrimo rezultatai patvirtino, kad didžioji vartotojų dalis lyginamuosius prekių ženklus laiko nepanašiais: 63 proc. mano, kad Ginčo prekių ženklas ir „bottlery SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“, reg. Nr. 85079, yra nepanašūs; 69 proc. mano, kad Ginčo prekių ženklas ir „bottlery SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“, reg. Nr. 78106, yra nepanašūs; 73 proc. mano, kad Ginčo prekių ženklas ir „bottlery“, reg. Nr. 71400, yra nepanašūs. Atsakovė prašo nesiremti nurodytos apklausos duomenimis, kadangi apklausa buvo atlikta metodologiškai neteisingai.

19.       Kaip matyti iš atliktos apklausos, apklausa vykdyta apklausiamiesiems pateikiant 3 skirtingas korteles, kuriose pavaizduotas Ginčo prekės ženklas bei vienas iš ankstesnių atsakovo prekių ženklų. Teismų sprendimuose yra nurodoma, kad nagrinėjamu atveju dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairių C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 3 dalyje „Dėmesio laipsnio apibrėžimas“ yra išaiškinta, kad būtina tinkamai apibrėžti atitinkamos visuomenės dėmesio laipsnį, nes šis veiksnys gali nusverti už arba prieš nustatymą dėl supainiojimo tikimybės. Nors atitinkamas vartotojas tik retai turi galimybę atlikti tiesioginį palyginimą tarp skirtingų ženklų ir turi pasikliauti netobulu jų prisiminimu, aukštas atitinkamo vartotojo dėmesys gali leisti daryti išvadą, kad atitinkamas vartotojas nesupainios prekių ženklų, nepaisant tiesioginio palyginimo trūkumo.

20.       Kaip matyti iš atliktos apklausos, atitinkamo vartotojo dėmesio laipsnis nebuvo tiriamas ir nebuvo nustatytas, todėl remtis aukštu atitinkamo vartotojo dėmesio laipsniu negalima. Apklausa atlikta remiantis ne vartotojų prisiminimu apie prekių ženklus, o lyginamųjų prekių ženklų parodymu. Taigi, atlikta apklausa negali būti vertinama kaip tvirtai atspindinti vartotojų supratimą Prekių ženklų teisės reikalaujama prasme. Pateiktos apklausos duomenys neginčijamai nepaneigia visuomenės suklaidinimo galimybės.

21.       Teismui nusprendus, kad lyginamieji prekių ženklai turi vizualinį, fonetinį panašumą bei kelia panašias semantines asociacijas, yra naudojami panašių prekių ir paslaugų žymėjimui, konstatuotina, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog vartotojas susies šiuos prekių ženklus ir dėmesį į vėlesnį prekių ženklą atkreips bei sprendimą įsigyti juo žymimą prekę ar paslaugą priims tik todėl, kad ji pažymėta prekių ženklu, panašiu į ankstesnį prekių ženklą, skirtą panašios paskirties prekėms bei paslaugoms žymėti. Esant nustatytam Ginčo prekių ženklo ir atsakovo prekių ženklų klaidinančiam panašumui, Ginčo prekių ženklo registracija buvo pagrįstai panaikinta PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Ieškovė UAB „Aljansas Aibė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2Ap2329 ir prekių ženklą „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“, registracijos Nr. 87280, įregistruoti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Ginčo prekių ženklas nėra vizualiai panašus į ankstesnius prekių ženklus. Šį savo teiginį ieškovė įrodinėja tuo, kad:

22.1.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į tai, kad „bottlery“ ženklų dalis „bottle“ yra aprašomojo pobūdžio formantas paslaugų, kurioms žymėti atsakovės ženklai yra registruoti (35 klasė: reklama; didmeninė ar mažmeninė prekyba maisto produktais, mineraliniu ir gazuotu vandeniu, gaiviaisiais gėrimais, vaisių sultimis), atžvilgiu, nei į tai, kad ženklo pradžios įtaka priklauso nuo to, ar ženklus sudaro aprašomojo pobūdžio elementai. Atitinkamai, neįvertindamas pirmiau nurodytų aspektų, pirmosios instancijos teismas iš esmės klydo priimdamas skundžiamą sprendimą.

22.1.2.                      Atsakovės ženkluose dalis „bottle-“, atsižvelgiant į anglišką šios prekių ženklo dalies kilmę, yra suprantamas kaip ,,butelis“, gali būti laikomas formantu (raidžių deriniu, pasikartojančiu skirtingų savininkų prekių ženkluose), kuris skirtas nurodyti paslaugų, kurioms yra registruotas, paskirtį, o ne identifikuoti vieno paslaugų teikėjo, t. y. atsakovės, paslaugas nuo kito teikėjo paslaugų, juolab kad dėl daugkartinio naudojimo kituose ženkluose, skirtuose žymėti 35 klasės paslaugas, ši prekių ženklo dalis laikytina neturinčia skiriamojo požymio, netgi gali būti laikytina aprašomąja.

22.1.3.                      Žodiniai elementai „bottlery“ ir „botella“ yra naudojami ženkluose, skirtuose žymėti 35 klasės paslaugas, susijusias su prekyba alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais, taip pat prekių ženklai yra papildomi butelio formos figūriniu elementu, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė dominuojančiu žodiniu elementu siekė vartotojus orientuoti į paslaugų, pažymėtų atitinkamais ženklais, paskirtį. Lyginamuosius prekių ženklus sudarančių dominuojančių elementų pradžia yra siejama būtent su anglišku žodžiu „bottle“, reiškiančiu butelį. Tuo tarpu, įvertinant tai, kad ginčo šalių prekių ženklai yra skirti žymėti būtent su gėrimais susijusias paslaugas, žodinių elementų pradžia yra laikytina silpnu, aprašomuoju formantu, kurio negali monopolizuoti atsakovė ir kuris negali nulemti tokio ženklų panašumo.

22.1.4.                      Dar 2014 metais Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad, remiantis 2005 metų Europos Komisijos atlikto Europos Sąjungos gyventojų kalbų mokėjimo tyrimo duomenimis, taip pat Statistikos departamento duomenimis, laikytina, kad Lietuvoje plačiai mokoma anglų kalbos, todėl didelė dalis visuomenės gali suprasti paprastų angliškų žodžių reikšmę. Atitinkamai, nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, ar žodinis elementas „bottle“ gali būti laikomas apibūdinančiu su gėrimais susijusių paslaugų charakteristikas.

22.1.5.                      Nors žodinių elementų „bottlery“ ir „BOTELLA“ sandara ir turi tam tikras pasikartojančias raides, ši aplinkybė nėra pakankama ir galinti nulemti žodinių žymenų panašumą. Nagrinėjamų žodžių vidurys bei pabaiga, t. y. visa likusi žymenų dalis be pirmų 3 raidžių, yra absoliučiai skirtingos, be to, užimančios netgi reikšmingesnę žodinių elementų dalį nei 3 raidės. Atitinkamai, kelių raidžių sutapimas žodinių žymenų pradžioje jokiais būdais automatiškai negali lemti vizualaus žymenų panašumo.

22.1.6.                      Ginčo šalių ženkluose yra naudojamos skirtingos spalvos ir jų skirtingumas (kontrastingumas) savaime negali lemti kokio nors vizualinio panašumo.

22.2.                      Ginčo prekių ženklas nėra fonetiškai panašus į ankstesnius prekių ženklus. Šį savo teiginį ieškovė įrodinėja tuo, kad:

22.2.1.                      Vadovaujantis nusistovėjusiomis prekių ženklų fonetinio palyginimo taisyklėmis, „BOTELLA“ ženklas nėra ir negali būti fonetiškai panašus į atsakovės „bottlery“ ženklus. Vien tik raidžių, sukuriančių tam tikrus garsus, pasikartojimas lyginamuosiuose ženkluose negali lemti fonetinio panašumo. ESINT gairėse nurodoma, kad pagrindiniai bendro prekių ženklo fonetinio įspūdžio nustatymo elementai yra būtent skiemenys ir konkreti jų seka. Lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai fonetiniu požiūriu nesutampa nė vienu skiemeniu. Ženklai turi šiuos skiemenis bot-le-ri, tuo tarpu Ginčo prekės ženklas turi tokius skiemenis kaip bo-te-la. Tai lemia ir skirtingus garsus, kuriuos girdime tariant žodžius „bottlery“, „botella“.

22.2.2.                      Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas fonetinį ženklų panašumą, pažymėjo, kad tokie lyginamuosiuose ženkluose esantys žodžiai kaip „skoniai“ ir „skanus“ taip pat yra fonetiškai panašūs. Tačiau teismas visiškai eliminavo kitus lyginamuosiuose prekių ženkluose esančius aprašomuosius elementus. Ginčo prekių ženklą sudaro šių žodžių junginys „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“. Tuo tarpu ankstesnius Atsakovo prekių ženklus (reg. Nr. 78106 ir Nr. 85079) sudaro tokie žodžiai kaip „bottlery skanaus gyvenimo ingredientai“. Todėl tokie žodžiai kaip „gėrimai“ ir „atradimai“, kurių nėra atsakovės prekių ženkluose, ir žodžiai „gyvenimo“, „ingredientai“, kurių nėra Ginčo prekių ženkle, eliminuoja bet kokį lyginamųjų ženklų fonetinį panašumą.

22.3.                      Visuomenės suklaidinimo tikimybė neegzistuoja. Šį savo teiginį ieškovė įrodinėja tuo, kad:

22.3.1.                      Teismas, iš esmės klaidingai atlikęs lyginamųjų prekių ženklų vizualinį ir fonetinį palyginimą bei atsižvelgęs į tai, kad ginčo prekių ženklai yra skirti tapačių paslaugų žymėjimui, automatiškai konstatavo visuomenės suklaidinimo galimybę, kurią gali sukelti ginčo šalių prekių ženklų koegzistavimas. Vis dėlto, visuomenės suklaidinimo galimybė negali būti pripažinta aktualia sąlyga, jei lyginamieji prekių ženklai, nors ir skirti tapačioms ir (ar) klaidinančiai panašioms prekės, yra traktuojami kaip klaidinančiai nepanašūs prekių ženklai. Egzistuojantys prekių ženklų vizualiniai bei fonetiniai skirtumai eliminuoja bet kokią visuomenės galimybę suklysti dėl lyginamųjų prekių ženklų.

22.3.2.                      Pirmosios instancijos teismas sukūrė pernelyg nerealistišką, praktiškai sunkiai įgyvendinamą vartotojų nuomonės apklausos metodą, pagal kurį vartotojai turėtų būti apklausiami tokiu būdu, kad gebėtų pateikti savo nuomonę dėl jų atmintyje netobulai išlikusių lyginamųjų prekių ženklų vaizdinių.

22.3.3.                      Vartotojų apklausos metu apklaustiesiems vartotojams buvo rodomos kortelės, kuriose tuo pačiu metu buvo matyti vartotojų palyginimui skirti ženklai, nepagrindžia apklausos metodologijos ydingumo bei nepaneigia apklausos objektyvumo.

23.       Atsakovė UAB „MV Group Distribution LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais: 

23.1.                      Buteliai priskiriami Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 21 klasės prekėms ir gali charakterizuoti bei aprašyti būtent Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 21 klasės prekes. Atsakovės prekės ženklai registruoti su Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 35 klasės susijusioms paslaugoms žymėti ir žodis „butelis“ nėra niekaip susijęs.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas atliko detalią ginčo prekių ženklų sutampančių ir nesutampančių elementų panašumo analizę ir padarė pagrįstą išvadą, kad lyginamieji prekių ženklai yra vizualiai panašūs. Vien tai, kad skiriasi apeliantės ir atsakovės prekių ženklų dominuojančių elementų pabaigos, nereiškia, kad lyginamieji žymenys nėra vizualiai panašūs. Apeliantės ir atsakovės žymenis skiriančios paskutinės raidės nėra tiek reikšmingos, kad gebėtų „atsverti“ vizualų žodinių elementų „bottlery“ ir „BOTELLA“ panašumo įspūdį, kurį formuoja ne tik dominuojančių žodinių elementų panašumas, bet ir kiti šių prekių ženklų elementai:

23.2.1.                      Ženklų sandaros panašumas. Tiek atsakovės, tiek apeliantės prekių ženklų dominuojantiems elementams būdingas lietuvių kalbos žodžių darybai nebūdingas dvigubų priebalsių T ir L pasikartojamas žodžio viduryje; nors ieškovės ir atsakovės prekių ženkluose naudojami dvigubi priebalsiai nesutampa, tačiau abiejų ženklų žodiniuose elementuose pasikartojančios priebalsių samplaikos – geminatos (lot. gemino – padvigubinu) – atkreipia vartotojo dėmesį. Panašių elementų atsikartojamas apeliantės ir atsakovės žodiniuose žymenyse, neabejotinai, kuria vizualų jų panašumą.

23.2.2.                      Ženklų kompozicijos panašumas. Tiek apeliantės prekių ženklo, tiek atsakovės prekių ženklų aprašomuosius elementus sudaro identiškas aprašomųjų žodžių skaičius – trys: „SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ ir „GĖRIMAI SKONIAI ATRADIMAI“. Šie elementai tiek atsakovės, tiek apeliantės prekių ženkluose yra mažesni už kitus elementus ir užrašomi vienoje eilutėje. Dėl nurodyto bendroje prekių ženklų kompozicijoje jie itin aiškiai išsiskiria ta pačia padėtimi ir išpildymui būdingu didžiųjų ir mažųjų raidžių kontrasto principu: apeliantės prekių ženkle dominuojantis elementas yra išpildytas didžiosiomis raidėmis, o aprašomieji elementai – mažosiomis, atsakovės prekių ženkluose – atvirkščiai.

23.2.3.                      Pasikartojantys vaizdiniai elementai. Prie apeliantės ir atsakovės prekių ženklų vizualaus panašumo reikšmingai prisideda ir juose pasikartojantis tas pats vaizdinis elementas.

23.3.                      Tiek apeliantės prekių ženklo žodinis elementas „BOTELLA“, tiek ankstesniuose atsakovės prekių ženkluose pasikartojantis žodinis elementas „bottlery“ prekių ženkluose yra užrašyti vientisu žodžiu ir nei vizualiai, nei semantiškai nėra dalijami į jokias atskiras dalis. O tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog šiuos prekių ženklų elementus vartotojas bus linkęs skaidyti ir jokios suvokiamos semantinės prasmės neturinčias raidžių sekas „TLERY“ bei „ELLA“ išskirti kaip savarankiškus prekių ženklų elementus.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ginčo ženklų panašumą dar labiau pabrėžia jų išpildymui panaudotos kontrastinės – šviesios, tamsios – spalvos: žodiniai elementai „BOTELLA“ ir „GĖRIMAI SKONIAI ATRADIMAI“ apeliantės prekių ženkle yra įkomponuoti stačiakampėje šviesios spalvos figūroje ir išpildyti atitinkamai juoda ir raudona spalva, o atsakovės prekių ženklų žodiniai elementai „bottlery“ ir „SKANAUS GYVENIMO INGRIDIENTAI“ taip pat komponuojami kontrasto principu: juodomis raidėmis baltame fone arba baltomis raidėmis juodame fone. Ieškovės ir atsakovės prekių ženklų kompozicijose stačiakampės figūros atlieka tą pačią funkciją – išryškina žodinius elementus.

23.5.                      Lietuvių kalboje dominuoja atvirieji skiemenys, kurie baigiasi balsiu arba dvibalsiu. Dėl nurodytų dėsningumų egzistuoja didesnė tikimybė, kad žodinis elementas „bottlery“, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, bus tariamas ne apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu būdu, o [bo]-[tle]- [ri]. Taigi teisinga daryti išvadą, kad pagal lietuvių kalbos taisykles lyginamų žodinių elementų „bottlery“ ir „BOTELLA“ pirmasis skiemuo, kaip ir konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, bus tariamas bei girdimas tapačiai.

23.6.                      Ginčo žodinių elementų fonetiniam suvokimui šiuo atveju įtaką daro ne tik pasikartojantys skiemenys, bet ir šių žymenų ilgis (abu žymenys yra vidutinio ilgio žodžiai), ritmas (abu žymenys turi tapatų skiemenų skaičių) ir sutampančių ar artimų garsų pasikartojimas (net keturi iš šių šešių tariamų žodinio elemento BOTELLA garsų sutampa su žodinio elemento „bottlery“ garsais).

23.7.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visuomenės suklaidinimo galimybę.

23.8.                      Apeliantės pateikta visuomenės nuomonės apklausa yra metodologiškai neteisinga ir neturi įtakos visuomenės suklaidinimo rizikos vertinimui, nes vartotojai turi pasikliauti savo netobulu prekių ženklų prisiminimu. Vertinant tyrimo rezultatus, akivaizdu, jog respondentams klausimas dėl prekių ženklų panašumo turėjo būti užduotas, iš pradžių pateikus kortelę su vienu prekių ženklu, po to – su kitu. Metodologiškai neteisingai atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kai respondentams buvo pateikiamos kortelės su lyginamais prekių ženklais, galėjo paveikti apklausos rezultatus, todėl teismo pagrįstai nebuvo vertinta kaip atspindinti vartotojų supratimą apie prekių ženklų panašumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2Ap-2329 panaikinimo ir atsisakyta registruoti ieškovei priklausantį prekių ženklą „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“ (registro Nr. 87280), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

27.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. liepos 13 d. yra įregistravusi grafinį prekių ženklą „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“ (registro Nr. 87280); prekių ženklas yra įregistruotas 35 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti (reklama; verslo vadyba, organizavimas ir tvarkyba; įstaigų veikla; mažmeninė prekyba alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais). Atsakovė yra įregistravusi šiuos grafinius prekių ženklus: nuo 2015 m. gegužės 29 d. „bottlery“ (registro Nr. 71400), nuo 2018 m. kovo 29 d. „bottlery SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ (registro Nr. 78106) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. „bottlery SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ (registro Nr. 85079); prekių ženklai, be kita ko, taip pat yra įregistruoti 35 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti (komercijos ar pramonės vadybos pagalba; komercinė informacija ir patarimai vartotojams (konsultacijų teikimas); mugių rengimas (komercijos ar reklamos reikmėms); naujienų apžvalgų paslaugos; nuomonių tyrimas; pardavimas aukcione; pardavimo stendų nuoma; ir kt.). Atsakovė, vadovaudamasi PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreipėsi į VPB, pateikdama prašymą dėl prekių ženklo „BOTELLA gėrimai skoniai atradimai“ registracijos pripažinimo negaliojančia.

28.       Remiantis PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prekių ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu. Taigi tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia minėtos teisės normos pagrindu, turi būti nustatyta kumuliatyvių sąlygų visuma: atsakovei priklausantis prekių ženklas turi būti ankstesnis negu ginčijamas prekių ženklas; lyginamieji prekių ženklai turi būti tapatūs arba klaidinamai panašūs; prekės ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, turi būti tapačios arba panašios; turi būti konstatuota galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 34 punktą).

29.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nekelia ginčo dėl prekių ženklų registracijos ankstumo ar prekių ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, tapatumo (panašumo). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Ginčo prekių ženklas yra vizualiai ir fonetiškai panašus į ankstesnius prekių ženklus; apeliantės teigimu, visuomenės suklaidinimo tikimybė neegzistuoja.

30.       Pirmosios instancijos teismas, lygindamas prekės ženklus nusprendė, kad lyginamųjų prekių ženklų žodinė dalis „BOTELLA“ ir „bottlery“ yra dominuojantys žymenų elementai, turintys stiprų skiriamąjį požymį. Ieškovė su šiuo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklų pradžia yra aprašomojo pobūdžio, todėl negali būti monopolizuojama. Kadangi Lietuvoje anglų kalba yra paplitusi, vartotojai abu prekės ženklus sieja su anglišku žodžiu „bottle“, kuris reiškia butelį ir vartotojus orientuoja į paslaugas, susijusias su prekyba alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais. Laiko, kad šis klaidingas teismo vertinimas yra esminis, nulėmęs ieškinio atmetimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

31.       Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pvz., dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kt.), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2013 m. sausio 31 d. sprendimo byloje T-54/12 24 par.; 2002 m. spalio 22 d. sprendimo byloje T-6/01 35 par.; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje T-341/13 67 par.).

32.       Silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo. Tiesiogiai prekių (paslaugų) savybes aprašantys žymenys laikytini aprašomaisiais, t. y. neturinčiais jokio skiriamojo požymio. Žymens skiriamojo požymio stiprumas nagrinėjamu atveju vertintinas atsižvelgiant į prekes, kurioms registruotas užprotestuotas ieškovės prekių ženklas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 12 punktas). Taigi vertinant žymenį skiriamojo požymio aspektu, yra itin svarbus žymens ir prekių bei paslaugų, kurioms prekių ženklas yra registruojamas, santykis.

33.       Angliškas žodžis „bottle“ (butelis) apeliantės nurodomame kontekste suprantamas kaip talpykla. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad buteliai, kaip ir kitos talpyklos, priskiriami Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 21 klasės prekėms, tačiau šiuo atveju Ginčo prekės ženklas ir atsakovės prekės ženklai yra registruoti Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 35 klasės paslaugoms, kurios apima reklamą, verslo vadybą, įstaigų veiklą, mažmeninę prekybą. Todėl prasminis žodis „butelis“ negali būti aprašomojo pobūdžio, kai kalbama apie visumą prekių, kurioms žymėti šis prekės ženklas faktiškai įregistruotas – reklamą, verslo vadybą, mažmeninę prekybą ir kt. Kita vertus, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai „BOTELLA“ ir „bottlery“ yra dirbtiniai, todėl kelia tik asociacijas su anglišku žodžiu „bottle“ (butelis). Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad žodinė dalis „BOTELLA“ ir „bottlery“ yra dominuojantys žymenų elementai, turintys stiprų skiriamąjį požymį, pagal kurį vartotojai atpažįsta jais pažymėtų paslaugų teikėją, t. y. pagal juos identifikuoja paslaugų kilmę.

34.       Doktrinoje pažymima, kad lietuvių kalboje vyrauja pridengtieji atvirieji skiemenys, sudarantys kiek daugiau nei du trečdalius visų skiemenų (71 proc.); pridengtieji atvirieji skiemenys pradedami priebalsiu ir baigiami balsiu (Asta Kazlauskienė, Lietuvių kalbos skiemuo: dėmenų hierarchija ir skiemens svoris, Respectus Philologicus, 2022, Nr. 42 (47), pp. 37–51). Todėl pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad, labiau tikėtina, jog žodinis elementas vartotojų bus skaidomas bo-te-la ir bo-tle-ry. Taigi abiejų lyginamų prekių ženklų pradžia – pirmasis skiemuo – yra visiškai vienodas, antrasis skiemuo skiriasi tik viena L raide, kuri ieškovės prekės ženkle atsiduria paskutiniame sakinyje.

35.       Vertinant visuomenės galimybę supainioti dirbtinai sukurtų žodžių tarimą, reikia atsižvelgti į mažiausiai dėmesingą visuomenę (ESBT 2017 m. spalio 23 d. Sprendimas Tetra Pharm [1997] prieš EUIPO – Sebapharma [SeboCalm], T‑441/16, nepaskelbtas, EU:T:2017:747, 32 punktas), todėl vartotojai, ištarę pirmas tris vienodas BOT raides (garsus), tardami antrą ir trečią skiemenis gali klysti painiodami raidžių (garsų) E ir L eiliškumą. Nors apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad lietuvių kalboje Y žodžio gale nėra būdinga, tačiau, remiantis teismų praktika, vartotojai paprastai daugiau dėmesio skiria prekių ženklo pradžiai, o ne pabaigai (žr. ESBT 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą PJ Hungary prieš VRDT – Pepekillo (PEPEQUILLO), T‑580/08, EU:T:2011:227, 77 punktas ir nurodyta teismų praktika).

36.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ginčo prekių ženklas ir ankstesni prekių ženklai yra iš dalies panašūs, kadangi elementas „BOT“ bendras visiems prekių ženklams. Be to, bendras elementas „BOT“ yra lyginamų prekių ženklų pradžioje. Galiausiai, fonetinis skirtumas, atsirandantis dėl paskutinio skiemens „la“ ir „ry“ tarimo nėra pakankamas, kad būtų pašalintas visų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinis panašumas. Šiuo atveju netgi svarbu (tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), kad lyginami prekių ženklai sudaryti iš trijų skiemenų, kurie kuria panašų fonetinį ritmą, tuo tarpu fonetinį panašumą gali turėti ir skirtingo skiemenų skaičiaus žodžiai (žr., ESBT 2017 m. spalio 4 d. sprendimą GAPPOL, T‑411/15, neskelbtas, EU:T:2017:689, 80 punktas ir nurodyta teismų praktika).

37.       Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prekių ženklų, sudarytų iš žodinių ir vaizdinių elementų, atveju žodinių elementų skiriamasis požymis iš principo turi būti laikomas didesniu nei vaizdinių elementų, nes paprastas vartotojas labiau linkęs nurodyti nagrinėjamą prekę paminėdamas prekių ženklo pavadinimą, o ne apibūdindamas jo vaizdinį elementą (ESBT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Coca‑Cola prieš VRDT – Mitico (Master), T‑480/12, EU:T:2014:1062, 49 punktas). Tačiau, siekiant visapusiškai įvertinti galimybę supainioti, kiek tai susiję su vizualiniu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo, reikia atsižvelgti į bendrą žymenų daromą įspūdį, ypač atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Norint visapusiškai įvertinti supainiojimo tikimybę, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip prekės ženklas veikia eilinį šių prekių ir paslaugų vartotoją. Paprastas vartotojas prekių ženklą įprastai suvokia kaip visumą ir nekreipia dėmesio į įvairias jo detales (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2007 m. birželio 12 d. sprendimą VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

38.       Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą, negalima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo komponentą ir palyginti jį su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, nagrinėjami prekių ženklai turi būti lyginami kaip visuma, o tai neatmeta galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis viena ar daugiau sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių gali dominuoti bendrame prekių ženklo įspūdyje atitinkamos visuomenės atmintyje. Vien į dominuojantį elementą galima atsižvelgti vertinant panašumą tik tuo atveju, jei visi kiti prekių ženklo elementai yra nereikšmingi (ESTT 2007 m. birželio 12 d. sprendimas VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 42 punktas). Taip gali būti, visų pirma, tuo atveju, kai vien tik šis elementas gali suformuoti atitinkamos visuomenės įsimenamą prekių ženklo įvaizdį taip, kad visi kiti jo elementai būtų nereikšmingi bendrame jų sukuriamame įspūdyje (ESTT 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nestlé prieš VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas, EU:C:2007:439, 539 punktas).

39.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad kiti lyginamų prekių ženklų žodiniai elementai „gėrimai skoniai atradimai“ bei „SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ yra parašyti mažu šriftu, po dominuojančiu žodžiu, apačioje ir neturi jokios skiriamosios reikšmės. Visi lyginami prekių ženklai turi stačiakampio formą, visuose prekių ženkluose pavaizduotas butelis. Kadangi lyginamuoju aspektu svarbu, kaip šiuos vaizdinius elementus suvoks mažiausiai dėmesinga visuomenė, nekreipdama dėmesio į neesmines detales, konstatavus, kad dominuojantis elementas yra panašus, visi kiti aptarti vaizdiniai elementai kuria dar didesnį žymenų bendrumo įspūdį, kadangi yra pasikartojantys.

40.       Teisėjų kolegija iš dalies nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad lyginamuose prekių ženkluose panaudotos kontrastinės spalvos padidina Ginčo prekių ženklo ir ankstesnių prekių ženklų panašumą. Priešingai, kuo spalvos kontrastingesnės, labiau išsiskiriančios ar besiskiriančios, tuo labiau tai gali lemti vertinimą, kad net lingvistiškai, fonetiškai panašūs prekės ženklai dėl vizualaus prekės ženklo pobūdžio bus vertinami kaip skirtingi, pavyzdžiui, taip buvo nuspręsta 2008 m. sausio 23 d. Europos Bendrijos Pirmosios instancijos teismo sprendimu Demp vs VRDT byloje T-106/06, kurioje, nors ir buvo konstatuotas pirmųjų keturių raidžių žodinių elementų tapatumas, tačiau prekės ženklai akivaizdžiai skyrėsi vizualiai, skirtumus lėmė kontrastingos mėlyna ir raudona spalvos, skirtinga forma ir erdvinis išdėstymas, todėl prekių ženklai nebuvo laikomi panašiais ar tapačiais. Tačiau nagrinėjamu atveju visi lyginami prekių ženklai spalviškai yra panašūs, kadangi juose naudojami įprasti, neišsiskiriantys spalvų deriniai – juoda, balta, rusva, raudona (smulkios detalės). Taigi vaizdiniai elementai nėra itin originalūs ar meniški, galintys turėti reikšmingos įtakos bendram Ginčo prekių ženklo įspūdžiui. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu išdėstyti netinkamai, tačiau iš esmės teismas teisingai nusprendė dėl lyginamų prekių ženklų panašumo.

41.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Ginčo prekių ženklo bendras vaizdinis elementas turi mažai skiriamųjų požymių. Atitinkamai, dėl prekių ženklų panašumo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į dominuojantį elementą, dėl kurio teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau. 

42.       Visuomenės suklaidinimo galimybės nebuvimą ieškovė įrodinėjo pateikdama bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2023 metais vykdytą apklausą, kuria pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sukūrė pernelyg nerealistišką, praktiškai sunkiai įgyvendinamą vartotojų nuomonės apklausos metodą, pagal kurį vartotojai turėtų būti apklausiami tokiu būdu, kad gebėtų pateikti savo nuomonę dėl jų atmintyje netobulai išlikusių lyginamųjų prekių ženklų vaizdinių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

43.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016, 34 punktas ir jame nurodyta praktika, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017). Be to, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-663-684/2015).

44.       Iš į bylą pateiktos apklausos matyti, kad apklausa buvo vykdoma interviu būdu, apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Vykdant apklausą, dalyviams buvo pateikiamos kortelės, kuriose buvo pavaizduoti du prekių ženklai – Ginčo prekių ženklas ir bet kuris kitas atsakovei priklausantis prekių ženklas, buvo prašoma šiuos prekių ženklus palyginti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apklausa buvo atlikta remiantis ne vartotojų prisiminimu apie prekių ženklus, o lyginamųjų prekių ženklų parodymu, o tai nesudaro pagrindo spręsti apie visuomenės (ne)suklaidinimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, toks reikalavimas nėra neįgyvendinamas, tačiau reikalauja kitokios tyrimo atlikimo metodikos, kai prekių ženklai tyrimo dalyviams rodomi ne iš karto, o atskirai, po kurio laiko suteikiant galimybę tyrimo dalyviui lyginti rodomą prekės ženklą su tuo, kuris yra išlikęs tyrimo dalyvio atmintyje.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir prekių ženklų materialiuosius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46.       Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

47.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos ir yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatyti užmokesčio dydžiai.

49.       Atsakovė UAB „MV GROUP Distribution LT“ pateikė prašymą priteisti 2 722,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP Distribution LT“ (juridinio asmens kodas 121702328) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aljansas AIBĖ“ (juridinio asmens kodas 302426208) 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                        

Tomas Venckus

Vigintas Višinskis