Civilinė byla Nr. e2S-160-440/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04298-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Miško vartai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. papildomos nutarties dėl atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Miško vartai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7319-1071/2022 pagal ieškovų V. Č. (V. Č.) G. S. ir S. U. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Miško vartai“ dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 20 pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys T. A., T. V., uždaroji akcinė bendrovė „Stividorius“, G. P., V. Z., A. V., Ž. J., E. V., A. V., P. B., A. B., D. T., O. G., S. D., D. C., B. K., J. B., N. I., P. K., R. K., D. K., E. J., R. V., S. V., S. M., J. A., V. C., J. K., E. B., G. K., E. B., V. B., U. K., B. J., G. S., J. A., V. D., A. D., G. B., J. K., V. K., A. R., D. A., N. S., V. P., D. L., R. T., S. R., A. M., V. L., M. P., J. S., J. S., V. M., I. K., uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio giraitė“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemunas“, akcinė bendrovė „ Klaipėdos vanduo“, E. I., E. U., T. Z., V. J., M. G., J. M., T. K., S. K., A. Č., V. Č., J. M., L. D., L. D., J. B., A. K., R. M., V. M., Ž. M., E. M.,T. J., B. A., K. B., I. K., B. T., G. M., R. Š., V. B., L. U., A. D., K. D.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. Č., G. S. ir S. U. ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio 2022 m. birželio 9 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Miško vartai” narių ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolą Nr. 20; 2) priteisti iš atsakovės DNSB ,,Miško vartai” ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad, bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas yra suklastotas, kadangi vietoje susirinkimo sekretorės D. T. protokolą pasirašė neegzistavusi susirinkimo sekretorė I. K. Protokole nenurodyta, kad bendrijos valdybos narys G. S. susirinkimui pateikė prašymą atidėti susirinkimą. Protokole klaidingai nurodyta, kad valdybos nario prašymas atidėti susirinkimą gyventojams sukėlė pasipiktinimą. Protokole šališkai nurodyta, kad buvo kviečiama policija. Protokole nėra nurodyta, kad viešajam ataskaitiniam susirinkimui buvo pateiktos trys darbotvarkės; kad pirmininkė E. B. neleido pavėlavusiam į susirinkimą bendrijos nariui ir revizoriui V. P. dalyvauti susirinkime ir ataskaitiniam susirinkimui paviešinti aktą apie pirmininkės valdomas bendrovės einamąsias ir kaupiamąsias sąskaitas, nenurodyta, kad susirinkime neteisėtai dalyvavo ir balsavo ne bendrijos narys V. K.; kad susirinkimo pirmininkė neleido kandidatuoti S. K.; kad susirinkimo pirmininkė klausė ne bendrijos nario M. N. siekiamybės būti išrinktam bendrijos pirmininku; kad susirinkimo pirmininkė E. B. neteisėtai dalyvavo pirmininkės rinkimuose; kad susirinkime nebuvo organizuojami revizijos komisijos rinkimai, renkant bendrijos pirmininką ir valdybą nebuvo kvorumo, bendrijos nariams, butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo pateikti balsavimo biuleteniai su nepriekaištingos reputacijos kandidatų gyvenimo aprašymu. Protokole neteisingai nurodyta, kad išrenkant visus valdybos narius susilaikė 10 narių. Susirinkimo darbotvarkėje buvo numatytas einamųjų reikalų aptarimas, tačiau jis nebuvo svarstomas. Protokole nenurodyti duomenys ir informacija, kuri turi būti nurodoma pagal imperatyvias įstatymo normas. Bendrijos pirmininkė, būdama atsakinga už bendrijos narių sąrašo sudarymą, nevykdė šios pareigos nuo paskyrimo eiti bendrijos pirmininkės pareigas dienos – 2017 m. rugpjūčio 7 d., kas įtakojo vėlesnių bendrijos valdybos ir pirmininkės priimamų sprendimų, įskaitant ir ginčijamą protokolą, ydingumą ir nurodyto įstatymo normų pažeidinėjimą. Ginčijamo protokolo bendrijos nutarimai, liečiantys pirmininkės ir bendrijos valdybos rinkimus, buvo priimti paprasta dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma.

3.       Atsakovė DNSB „Miško vartai“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai ieškinyje nenurodė, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, be to ieškinyje nurodytų teiginių neįrodinėja jokiais įrodymais, kurie patvirtintų ieškovų teiginius. Nors ieškovai argumentavo, kad protokolas yra suklastotas, kadangi vietoje susirinkimo sekretorės D. T. protokolą pasirašė neegzistavusi susirinkimo sekretorė I. K., tačiau patys nurodo, kad susirinkimo sekretore buvo išrinkta būtent I. K., kuri pasirašė protokolą. Ieškovai nurodytų teiginių dėl procedūrinių pažeidimų, dėl kurių protokolas turėtų būti naikinamas, nepagrindė įrodymais. Nei DNSB įstatymas, nei kokia nors kita teisės norma nenumato pareigos visuotiniam susirinkimui teikti narių sąrašo ar rinkti narių parašus dėl vyksiančio susirinkimo. Pridedamas aktas dėl pranešimų įteikimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtina, jog visuotinis susirinkimas iš atsakovės pusės buvo organizuojamas taip, kaip tai numato DNSB įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. Ieškovai ginčija susirinkimo protokolą, t. y. dokumentą, kuris neturi teisinės reikšmės, teisinę reikšmę turi visuotinio susirinkimo sprendimas.

4.       Ieškovai V. Č., G. S. ir S. U. patikslintame dublike nurodė, kad palaiko ieškinį ir nesutinka su atsakovės atsiliepimu. Papildomai nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 27 d. bendrijos pirmininkė E. B. neteisėtai vienasmeniškai vykdo bendrijos ūkinę-finansinę veiklą, galimai neteisėtai gauna atlyginimą, be teisinio pagrindo 2022 m. liepos 15 d. įvykdė namo šachtos užvirinimo darbus, neturėdama tam leidimo ir pačiai E. B. nedalyvaujant, kai V. K. (buvęs bendrijos pirmininkas) vykdė neteisėtus darbus. E. B. veiksmai yra neteisėti, jos kadenciją pasibaigė 2022 m. birželio 27 d. E. B. valdo bendriją, nors įstatymo nustatyta tvarka per penkis mėnesius negali VĮ „Registrų centras“ įteisinti bendrijos neteisėto 2022 m. birželio 9 d. protokolo įvykdymo.

5.       Atsakovė DNSB „Miško vartai“ triplike nurodė, kad 2022 m. birželio 9 d. įvykusio susirinkimo metu įvykę vienasmenio ir kolegialaus valdymo organų rinkimai nesukūrė jokių teisinių pasekmių ne tik ieškovams, bet ir pačiai atsakovei, nes rinkimams esant niekiniams ir negaliojantiems nuo jų įvykdymo momento, nei vienas valdymo organas 2022 m. birželio 9 d. susirinkime vykusių rinkimų pagrindu nebuvo įregistruotas. Išrašą iš viešo registro patvirtina, jog visai kitas asmuo - vienasmenis valdymo organas – pirmininkas, tiek kolegialus valdymo organas – valdyba, yra įregistruoti ir išviešinti visai kitu pagrindu – 2022 m. lapkričio 28 d. įstatymo nustatyta tvarka įvykusiems šių organų rinkimams, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka įvykdė atsakovės aukščiausias valdymo organas – visuotinis atsakovės narių susirinkimas.

6.       Tretieji asmenys I. K., D. T., N. I., E. B., A. R., B. T. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Tretieji asmenys S. V., V. C., A. K., G. P., T. Z., V. L., S. R., V. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų ieškinį patenkinti

8.        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-7319-1071/2022 nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       2022 m. gruodžio 14 d. atsakovė DNSB „Miško vartai“ pateikė prašymą, kuriuo prašė išspręsti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų procese, priteisimo iš ieškovų klausimą, pagal pridedamus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Teismui bylą nutraukus ir neperėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė nebeturėjo galimybės pateikti teismui įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje liko neišspręstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas atsakovės DNSB „Miško vartai“ prašymo netenkino.

11.       Teismas tiek ieškovų, tiek atsakovės procesinį elgesį laikė tinkamu, sprendė, kad abi šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas vertino, kad ieškovai tinkamai įvykdė 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. teismo nutartyse nurodytus reikalavimus ir pašalino procesinių dokumentų trūkumus. Atsakovė tinkamai įvykdė 2022 m. lapkričio teisėjo rezoliuciją – pateikė teismui aktualų DNSB ,,Miško vartai“ narių ir kitų patalpų savininkų sąrašą, nurodant kiekvieno asmens duomenis; taip pat kartu su tripliku pateikė aktualų Juridinių asmenų registro išrašą, nurodant, kad 2022 m. gruodžio 5 d. buvo įregistruotas naujas atsakovės pirmininkas ir nauja valdyba. Teismas atsižvelgęs, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo, procesinėmis teisėmis naudojosi ekonomiškai, efektyviai ir protingai, įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė tiek ieškovai, tiek atsakovė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos, ir šalys paliktinos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Atskiruoju skundu DNSB „Miško vartai“ prašo skundžiamą 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Teismas neatkleidė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos išskirtinai ir vienareikšmiškai susidarė dėl ieškovų veiksmų, kadangi atsakovė turėjo samdyti kvalifikuotus teisininkus, kad apsigintų nuo nepagrįsto ieškinio.

12.2.                      Ieškovų veiksmų sąžiningumas paduodant ieškinį, turėtų būti vertintas realių ieškiniui prielaidų buvimo ar nebuvimo kontekste. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ir bet kaip, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Ieškinio padavimui nebuvo prielaidų. Iškovus atstovavo du advokatai, vienas atstovaujantis ieškovus, kitas pats ieškovas – G. S.. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, ar ieškovo pusėje buvę du advokatai turėjo galimybę tinkamai suvokti ir įvertinti realių prielaidų ieškinio padavimui buvimą ir nesugeneruoti akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ir bylinėjimosi išlaidas sau ir atsakovui. Ieškovai savo procesiniu elgesiu yra tiesiogiai atsakingi už atsakovės patirtų bylinėjimosi atsiradimą ir jų atlyginimą, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei turi būti priteistos ne tik patirtos pirmos instancijos teisme bet ir šiame procese.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neįvertino, kad ieškovus atstovavo advokatas, o pats ieškovas G. S., taip pat save pristatė kaip advokatą. Ieškovai, būdami atidūs ir rūpestingi, galėjo suvokti jog pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį ir gindamasi nuo pareikšto ieškinio atsakovė patirs bylinėjimosi išlaidas.

16.       Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2-7319-1071/2022 kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nustatė, 2022 m. birželio 9 d. įvykusio susirinkimo metu priimti sprendimai ir jų pagrindu priimto ir ieškovų skundžiamo protokolo priėmimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių ne tik ieškovams, bet ir pačiai atsakovei, nes valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2022 m. birželio 9 d. įvykusio susirinkimo pagrindu priimtus sprendimus, nustatęs, kad jie yra priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, įregistruoti atsisakė. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovų ginčijamas 2022 m. birželio 9 d. DNSB „Miško vartai“ narių ir kitų patalpų savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolas Nr. 20 ir jame priimti sprendimai yra netekę teisinės galios, teismas padarė išvadą, kad ieškovų pareikšto reikalavimų patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių, todėl procesas būtų beprasmis.

17.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

18.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 55, 56 punktai)

20.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomas nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ).

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktas).

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai 2022 m. liepos 8 d. pateiktu teismui ieškiniu siekė, kad būtų pripažintas negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. DNSB „Miško vartai“ narių ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolas Nr. 20. Ieškovai kartu su patikslintu dubliku, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus, pateikė 2022 m. lapkričio 3 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, iš kurio matyti, kad duomenys apie juridinį asmenį 2022 m. birželio 9 d. įvykusio susirinkimo metu priimti sprendimai nebuvo įregistruoti. Šiuo atveju ieškovams tiek kreipiantis į teismą ieškiniu, tiek teikiant dubliką ir patikslintą dubliką, turėjo būti žinoma, kad  2022 m. birželio 9 d. DNSB „Miško vartai” narių ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolas Nr. 20 jokių teisnių pasekmių nei ieškovams, nei atsakovei nesukėlė, nes VĮ Registrų centras 2022 m. birželio 9 d. įvykusio susirinkimo pagrindu priimtus sprendimus, nustatęs, kad jie yra priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, įregistruoti atsisakė. Byloje nustatyta, kad ieškovus byloje atstovauja advokatas, todėl atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ginčo esmę laikytina, kad ieškovams turėjo būti suprantama, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas patiems ieškovams ir atsakovei nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

24.       Kasacinis teismas išaiškino, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

25.       Atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos šios bylos procese susidarė ieškovams be pagrindo pareiškus ieškinio reikalavimą dėl 2022 m. birželio 9 d. DNSB „Miško vartai” narių ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. 20 pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė šios bylos procese netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jos procesinis elgesys buvo netinkamas. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas – gavusi ieškinį, pateikė atsiliepimą, o gavusi dubliką ir patikslintą dubliką, pateikė tripliką, dėjo visas pastangas, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, byloje teikė visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius nurodomus argumentus; tinkamai įvykdė 2022 m. lapkričio teisėjo rezoliuciją – pateikė teismui aktualų DNSB ,,Miško vartai“ narių ir kitų patalpų savininkų sąrašą, nurodant kiekvieno asmens duomenis; kartu su tripliku pateikė aktualų VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašą, nurodant, kad 2022 m. gruodžio 5 d. buvo įregistruotas naujas atsakovės pirmininkas ir nauja valdyba.

26.       Iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį ir tripliko matyti, kad atsakovė nagrinėjant civilinę bylą kėlė klausimą dėl ieškovų teisės reikšti nurodytą reikalavimą, tačiau ieškovai laikėsi savo pozicijos, jog jie turi teisę reikšti ieškinį dėl aktualaus bylai susirinkimo protokolo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju, būtent ieškovų elgesys nulėmė, kad atsakovė siekdama atsikirsti į ieškovų ieškinį ir parengti kitus procesinius dokumentus patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir nepriteisė iš ieškovų susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios civilinės bylos procese, atlyginimą.

27.       Atsakovė kartu su 2022 m. gruodžio 14 d. prašymu pateikė detalizuotą pažymą dėl suteiktų paslaugų atsakovei, 2022 m. spalio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 221004, 2022 m. spalio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20221031, 2022 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 66 ir 2022 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 68. Iš nurodytų dokumentų nustatyta, kad apeliantė už advokato paslaugas už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 700 Eur išlaidas ir už tripliko parengimą – 300 Eur išlaidas, t. y. iš viso 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

28.       Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes ir kita. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. papunkčiu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas maksimalus užmokesčio dydis, kuris apskaičiuojamas taikant atitinkamai 2,5 koeficientą, o vadovaujantis Rekomendacijų 8.3. papunkčiu už tripliko parengimą – 1,5 koeficientą, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

29.       Šia tvarka apskaičiuojant priteistiną maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą parengus atsiliepimą į ieškinį, vertintina, kad užmokestis sudaro 4 451,25 Eur (2,5 × 1780,50 Eur (2022 m. II ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis), o už tripliką – 2 670,75 Eur (1,5 × 1 598,10 Eur (2022 m. II ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis). 

30.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos 1 000 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir tripliką yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovų V. Č., G. S. ir S. U., t. y. iš ieškovų V. Č. ir S. U. po 333,33 Eur, o iš ieškovo G. S. – 333,34 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentus ir tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą papildomą nutartį netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – priteistinos atsakovei DNSB „Miško vartai” iš ieškovų V. Č., G. S. ir S. U. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. iš ieškovų V. Č. ir S. U. po 333,33 Eur, o iš ieškovo G. S. – 333,34 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32.       Byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacines instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Miško vartai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Miško vartai“, juridinio asmens kodas 141822267, iš ieškovų V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. iš ieškovų V. Č. (V. Č.) ir S. U. po 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct), o iš ieškovo G. S. – 333,34 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct).   

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Vilija Valantienė