Baudžiamoji byla Nr. 1-1802-240/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20010-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

 (S)

1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2;

2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 31 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

nukentėjusiajai D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis partnerystėje, besiverčiantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., teistas 2015 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio bauda, 2016 m. kovo 21 d. bauda išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. S. 2019 m. gegužės 13 d., apie 18.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės D. T. atžvilgiu – tyčia dešine ranka sugriebė jai už veido kairės pusės bei kairės ausies ir nustūmė ją ant sofos, dešine ranka laikė jos veidą ir spaudė į sofą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip keturis kartus į abiejų kojų blauzdas, padarydamas jai poodines kraujosruvas blauzdose, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. T. sveikatą.

Kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte. Grįžo namo iš darbo, būdamas labai pavargęs, nemiegojęs ir nevalgęs. Supyko, kad nukentėjusioji nepaėmė iš darželio jų vaikų, todėl paėmė juos pats. Nukentėjusioji ketino kažkur išeiti, todėl jis supyko ir tarp jų kilo konfliktas. Abu buvo blaivūs. Neskaičiavo, kiek sudavė nukentėjusiajai. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, planuoja ir toliau gyventi kartu bei auginti vaikus. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusia D. T..

Išvada dėl V. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji D. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. S. gyvena kartu apie 4 metus, turi du vaikus. Vaidas 2019 m. vasario mėn. taip pat naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė kumščiu į dešinį petį, nes jam atrodė, jog ji yra jam neištikima. Ji juto tik trumpalaikį fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. 2019 m. gegužės 13 d., apie 18.00 val., grįžo namo. Maždaug po 20 minučių į namus kartu su vaikais grįžo V. Ji paguldė vaikus į lovą, nes žinojo, kad V. pradės kelti konfliktus, kadangi jis tą dieną jai priekaištavo dėl tariamos neištikimybės. Paguldžiusi vaikus nuėjo į svetainę. V. jai iškart pradėjo priekaištauti, kad ji jam meluoja. Ji bandė jį nuraminti, tačiau jis jos neklausė. Vykstant žodiniam konfliktui ji matė, kad V. yra agresyvus ir piktas, todėl ėjo atbula link sofos, dešinėje rankoje laikydama telefoną ir norėdama parašyti jo motinai. Vaidas staiga dešinės rankos delnu sugriebė jai už veido kairės pusės ir kairės ausies, pastūmė ją ant sofos ir laikydamas ją dešinės rankos delnu prispaudė jos veidą prie sofos. Nuo to jai skaudėjo. Paleidęs ją kumščiu sudavė jai ne mažiau, kaip 20 kartų į kojų blauzdas. Jai skaudėjo, ant kojų atsirado kraujosruvos ir paraudimai. Gindamasi ji tiesė kojas į V., norėdama jį nustumti. Vaikai įvykio nematė. Kadangi V. liko namuose, ji vaikus paliko jam ir išėjo nakvoti pas savo draugę S. S.. Tą pačią dieną vakare susitiko ir su savo seserimi V. Ž.. Sesuo liepė kviesti policiją. Kitą dieną, dar kartą pasikalbėjusi su seserimi, nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus, nors V. prašė nesikreipti į policijos pareigūnus, atsiprašinėjo jos, siūlė pinigų. Buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo mastui nustatyti. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-28).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos nukentėjusiosios D. T. nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 12).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. Ž. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos įvykio aplinkybės, nukentėjusiosios kūno sužalojimai (b. l. 38-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1186/2019(02) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos blauzdose, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje D. T. padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių (kontaktų). Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti nukentėjusios nurodytu laiku, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiosios D. T. mobiliojo ryšio telefonas ir jame esantis susirašinėjimas su V. S. (b. l. 54-62).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiai sutrikdžius sugyventinės sveikatą, pareikštas V. S., pasitvirtino. Kaltinamasis V. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja fiziškai silpnesnio asmens – savo sugyventinės D. T. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir to norėjo. V. S. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios D. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, apžiūros protokolu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. ir nukentėjusioji D. T. pareiškė, jog jie susitaikė.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos tik BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiąja D. T.. Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, kaltinamasis laikytinas neteistu, administracine tvarka baustas, verčiasi individualia veikla, gyvena partnerystėje, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, supratus savo netinkamą elgesį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad nukentėjusioji D. T. yra kaltinamojo sugyventinė ir juos sieja partnerystės santykiai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. 

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, įsiteisėjus nuosprendžiui.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nuteistajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, skirti baudžiamojo poveikio priemones. Atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina individualiai jo elgesį atitinkanti ir jį koreguojanti baudžiamojo poveikio priemonė, – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 44-46). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažintas, todėl tenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas prie apžiūros protokolo (b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jam ir nukentėjusiajai D. T. susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui. 

V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje, – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti V. S., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. S. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš kaltinamojo V. S. 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską prie apžiūros protokolo (b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                              Bronislovas Liatukas