Civilinė byla Nr. e2A-119-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17804-2017-0
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.2;
2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,
dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui advokatui V. M., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovėms J. G., G. S.,
nedalyvaujant trečiojo asmens BĮ Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-809-752/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovui 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944. Statinio projektui raštu pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Atsakovė, atlikusi patikrinimą, 2017 m. liepos 28 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, nurodydama, kad ieškovas 2016 m. vykdė kultūros paveldo statinio rekonstrukciją neturint statybą leidžiančio dokumento.
1.2. Atsakovė ieškovo atžvilgiu priėmė du privalomus nurodymus: 1) 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051; 2) 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084.
1.3. Nurodė, kad ieškovas neatliko jokių savavališkų statybų, pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstravimo darbų, atliko kapitalinį remontą pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944. Statybos darbai nepažeidė jokių esminių statinio projekto sprendinių. Nei viename ieškovo prašomame panaikinti atsakovės administraciniame akte nėra nurodyta faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindas ieškovo 2016 m. vykdytas statybas pripažinti savavališkomis. Nesant savavališkos statybos fakto, nėra teisinio pagrindo priimti privalomus nurodymus nevykdyti jokių statybos darbų ir / ar pašalinti savavališkos statybos padarinius.
1.4. Ieškovas pastato kapitalinio remonto metu, tvirtindamas pagal 2014 m. spalio 3 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui pastato pamatus, atidengė seną nuo XIX a. pastate buvusį rūsį. Atliktų seno rūsio atidengimo darbų priskirti rekonstrukcijos darbams nėra jokio teisinio pagrindo, to nenumato jokios statybos teisės normos.
1.5. Ieškovas pastato nestatė, o jį įsigijo civilinių sandorių pagrindu. Pastate seną (buvusį) rūsį atrado ir atidengė po pastato įsigijimo. Jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo ar išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan., pakeitimo atrandant ir atidengiant rūsį ieškovas neatliko, naujo rūsio neįrengė, todėl pastate buvusio seno rūsio atradimas ir atidengimas pagal statybos teisės normas negali būti pripažįstamas rekonstrukcija, šių statybos darbų taip pat negalima laikyti net ir kapitaliniu remontu.
1.6. 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170728-00064 iš viso nėra nurodyta duomenų ar aplinkybių, kuriomis remiantis buvo konstatuota, jog ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją, t. y. keitė statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant statinio išorinius matmenis.
1.7. Ginčijamuose administraciniuose aktuose nėra įvardinta nei viena konkreti faktinė aplinkybė, kuri pagrįstų savavališkos statybos pripažinimą ir suformuluotus nurodymus nutraukti statybas ir / ar pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas iš savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų turinio negali įvertinti, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė teisės aktus, sprendžia, kad nėra nurodytos faktinį pažeidimo pagrindą sudarančios aplinkybės.
1.8. Ieškovas neatliko savavališkos statybos darbų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti jį pašalinti savavališkos statybos padarinius. Jeigu ieškovas ir yra padaręs kokius nors statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tai nereiškia, kad jis vykdė savavališką statybą. Jam turi būti sudaryta galimybė patikslinti projektinę dokumentaciją. Mano, kad atsakovės 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084 taip pat turi būti panaikintas.
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. 2011 m. birželio 1 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas 2011 m. birželio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1620 (toliau – ir aktas Nr. 1). Nustatyta, kad išimti pastato – sandėlio, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, langai, pakeistas pastato stogas, dalis stogo padengta čerpėmis, įrengti stoglangiai, įrenginėjami tūriniai stoglangiai, nukapotas sienų tinkas. Statinys nuosavybės teise priklauso ieškovui.
2.2. 2011 m. birželio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110614-00056, kuriame nurodyta, kad ieškovas savavališkai kapitališkai remontavo statinį, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas suderinto kapitalinio remonto projekto. 2011 m. birželio 14 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110614-00060 (toliau – reikalavimas), kuriuo pareikalauta iki 2011 m. gruodžio 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovo prašymu, reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2012 m. kovo 14 d. 2012 m. kovo 21 d. atliktas patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nustatyta, kad ieškovas neįvykdė reikalavimo, t. y. neatstatė savavališkai kapitališkai suremontuoto statinio. Vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, ieškovas privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui.
2.3. Ieškovė 2012 m. lapkričio 8 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuris 2014 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1055-924/2014 ieškinį tenkino iš dalies – nustatė 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą, neįteisinus, įpareigojo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2.4. 2015 m. liepos 14 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-20-150714-00092 nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas projektui, išduotas 2014 m. spalio 3 d. Nr. RPP-21-141003-00944 pagal projektą „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“ (toliau – rašytinis pritarimas statinio projektui), išduotas teisėtai. 2015 m. liepos 15 d. aktu Nr. 4D-1924-(15.24) (toliau – aktas Nr. 3) konstatuota, kad teismo sprendimas įvykdytas. Surašytas 2015 m. rugsėjo 1 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1712-(15.54) (toliau – aktas Nr. 4), konstatuota, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. 2014 m. spalio 3 d. Nr. RPP-21-141003-00944 rašytinis pritarimas statinio projektui yra išduotas aukščiau nurodytiems savavališkai atliktiems kapitalinio remonto darbams statinyje įteisinti.
2.5. Gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus persiųstą UAB „Kultūros sandėlis“ 2017 m. kovo 30 d. prašymą dėl iškasto rūsio nekilnojamojo kultūros paveldo objekte (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – raštas Nr. 1) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir KPD) 2017 m. balandžio 20 d. raštą Nr. (1.29.-K)2K-459 „Dėl UAB „Kultūros sandėlis“ 2017-03-30 pareiškimo“ (toliau – raštas Nr. 2), atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune ir surašytas 2017 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1047 (toliau – aktas Nr. 5). Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Apžiūrėjus pastato rūsį, nustatyta, kad pastato rūsys pilnai įrengtas, t. y. suformuotos patalpos, grindys išklotos plytelėmis, sienos nudažytos, įrengti metaliniai laiptai ir apšvietimas. Patikrinimo metu ieškovas statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Pastatas – sandėlis, (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), ypatingos kategorijos statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovui surašytas 2017 m. balandžio 28 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-652 (toliau – privalomasis nurodymas Nr. 1) dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu. Ieškovas 2017 m. gegužės 5 d. paaiškinime nurodė, kad jis turi 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141003-00944 statinio projektui.
2.6. 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2D-7407 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – raštas Nr. 3) kreiptasi į KPD ir prašyta atlikti patikrinimą vietoje, nes ieškovo pateiktoje dokumentacijoje – 2013 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 1 minima, kad atrastas buvusio rūsio arkų liekanas restauruoti, konservuoti, atkurti ir eksponuoti. Statytojo paaiškinime, kuriame jis teigia, kad statybos darbus atliko pagal statinio projektą „Antrojo sandėlio (duomenys neskelbtini) Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto techninis projektas (savavališkos statybos įteisinimas)“, Nr. 2013-09-TP-A, taip pat nėra duomenų apie rūsio įrengimą.
2.7. KPD 2017 m. birželio 13 d. atsakyme Nr. (1.29.-K)2K-715 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – atsakymas Nr. 1) nurodyta, kad „kultūros paveldo objektas – Antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Antras sandėlis (Sandėlių kompleksas) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011 m. lapkričio 8 d. aktu Nr. KPD-RM-1683 patikslino Antrojo sandėlio (Sandėlių komplekso) vertingąsias savybes. Antrojo sandėlio ((duomenys neskelbtini)) rūsiui vertingosios savybės nenustatytos“. Atsakyme Nr. 1 nurodyta, kad „KPD 2013-06-06 yra suderinęs (Derinimo Nr. 13-205K) „Antras sandėlis u. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tvarkybos darbų projektas (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, pritaikymas. Projekto korektūra (Laida B)“ <...>“.
2.8. KPD 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. (1.29.K) 2K-677 kreipėsi į Antro sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav. savininką R. M. dėl 2017 m. birželio 13 d. dalyvavimo patikrinime. Patikrinimo metu R. M. rūsio įrengimo projektinės dokumentacijos nepateikė. Informavo, kad duomenis apie atliktus istorinius, archeologinius tyrimus pateikė KPD Kauno skyriui. KPD Kauno skyrius 2016 m. balandžio 14 d. yra gavęs Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininko R. M. 2016 m. balandžio 7 d. pranešimą ir prie jo pridėtą AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto“ 2012 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. SD-123 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, archeologinių tyrimų“.
2.9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 130.2 papunkčiu, ieškovui 2017 m. liepos 28 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170728-00064 (toliau – savavališkos statybos aktas) ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051 (toliau – privalomasis nurodymas Nr. 2). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00051 (toliau – privalomasis nurodymas Nr. 3), kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę.“
2.10. Savavališkos statybos darbai fiksuoti 2017 m. Pagal galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, V skyriaus „Ypatingieji statiniai“ 13 punktą, „ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje – <...> kultūros paveldo statinys.“ Todėl kultūros paveldo statinys priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.
2.11. Ieškovas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį atsakovei nepateikė. Savavališkos statybos aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, nustačius savavališką statinio rekonstravimą, ginčijami privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3 yra surašyti teisėtai ir pagrindo juos naikinti nėra.
2.12. Savavališkos statybos aktas Nr. 2 nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl civilinė byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta. Teisines pasekmes ieškovui sukelia privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3, o ne savavališkos statybos aktas. Skundžiami privalomieji nurodymai teisėti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
2.13. Skundžiami individualūs administraciniai aktai yra surašyti kompetentingų, specialiųjų žinių turinčių valstybės pareigūnų, pagrįsti patikrinimo duomenimis ir aktais, specialiųjų žinių turinčio specialisto atliktais matavimais, fotonuotraukomis bei statybą reglamentuojančiomis bendrosiomis bei specialiosiomis teisės normomis, todėl, nesant šiuos duomenis ir jų pagrindu surašytus aktus paneigiančių duomenų, laikytina, kad atsakovė pareigą įrodyti priimtų aktų teisėtumą įvykdė.
2.14. Ieškovo teiginiai, kad ieškovas atliko statybos darbus turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944, kuriame numatytas pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kapitalinis remontas, nepaneigia savavališkai atliktų rekonstravimo darbų fakto ir nekeičia tos aplinkybės, kad ieškovas neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento statinio rūsiui įrengti.
3. Trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas (toliau – ir BĮ Kultūros paveldo departamentas) atsiliepimu į ieškinį bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1 pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo objektas – Sandėlių komplekso antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011 m. lapkričio 8 d. aktu Nr. KPD-RM-1683 patikslino sandėlių komplekso vertingąsias savybes. Sandėlių komplekso antrojo sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) rūsiui vertingosios savybės nenustatytos. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/.
3.2 2017 m. rugsėjo 5 d. ieškinyje nurodoma, kad Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. galiojanti redakcija) 9 punkte statinio rekonstravimu laikoma, kai įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas naujas. Ieškovas ginčija atsakovės 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SAA-20-170728-00064, kuriame konstatuojama, kad ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją. Šiuo atveju, statinio – Antro sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo/naujo rūsio praplėtimo) trečiasis asmuo nederino. Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam pritarė trečiasis asmuo, nes pastate buvo numatyta atlikti iškasas iki 3 m gylio ir sutvirtinti pamatus bei įrengti g/b perdangą (pastato pamatų planas/pjūvis suderintas 2013 m. birželio 6 d., Der. Nr. 13-05K).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. M. atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 32,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad:
4.1. ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad jis statinio rekonstrukcijos nevykdė, o turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį 2014 m. spalio 3 d. pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944 – atliko kapitalinio remonto darbus, taip pat paprasto remonto darbus įrengiant rūsį, kuris buvo atrastas tvirtinant pamatus. Šis statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ieškovo savavališkai atliktų kapitalinio remonto darbų, konstatuotų 2011 m. birželio 14 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-110614-00056, ginčo statinyje įteisinimui.
4.2. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo objektas – Sandėlių komplekso antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Antras sandėlis (sandėlių komplektas) patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio teritoriją, kuriame saugomas Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011 m. lapkričio 8 d. aktu Nr. KPD-RM-1683 patikslino Sandėlių komplekso vertingąsias savybes. Sandėlių komplekso antrojo sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) rūsiui vertingosios savybės nenustatytos. Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, kadangi pastate buvo numatyta atlikti iškasas iki 3 m gylio ir sutvirtinti pamatus bei įrengti gelžbetoninę perdangą (pastato pamatų planas / pjūvis suderintas 2013 m. birželio 6 d., Der. Nr. 13-205K). Tačiau statinio – Antro sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo / naujo rūsio praplėtimo) Departamento Kauno skyrius nederino (2 t. 53-54 l.).
4.3. Statinio kapitalinio remonto projekto, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“, atsakovas byloje nepateikė. Iš atsakovės ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paaiškinimų bei pateiktų duomenų teismas sprendė, kad projekte rūsio įrengimas nebuvo numatytas.
4.4. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. liepos 28 d. R. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064. Jo pagrindu ieškovui surašyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSD-20-170801-00051 ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170801-00084, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
4.5. Ieškovas siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytą savavališkos statybos aktą, kurio pagrindu ieškovui kyla civilinės teisinės pasekmės – ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vadovaujantis naujausia teismų ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, privalomasis nurodymas laikytinas išvestiniu savavališkos statybos akto dokumentu, savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, todėl teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, privalo analizuoti ir savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas sprendė, kad savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl reikalavimas dėl jo panaikinimo gali būti nagrinėjamas teisme.
4.6. Ieškovas R. M. po ginčo pastatu iškasė ir įrengė rūsį, rūsyje įrengė metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą. Šiais veiksmais ieškovas padidino pastato patalpų plotą nuo 1213,20 kv. m. iki 1495,70 kv. m., t. y. net 282,50 kv. m. ir padidino pastato tūrį nuo 5080 kub. m. iki 5994 kub. m., t. y. 914 kub. m. Šie duomenys 2017 m. spalio 16 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kadastro tvarkytojo sprendimu, vien tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamo daikto bylos pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-3188-662/2020 nustatė, kad šiuos pakeistus kadastro duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialas įregistravo be teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad tokie darbai priskirti rekonstrukcijos darbams, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad pastatas buvo pastatytas ant seno pastato pamatų ir rūsio liekanų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios institucijos teismas sprendė, kad šios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis, nagrinėjant šią civilinę bylą dalyvauja tie patys asmenys.
4.7. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, 3 straipsnio 2, 5 dalimis, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, 22 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovui kilo pareiga turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį bei įregistruojant statinį kartu su prašymu pateikti ir statybos užbaigimo aktą. Statybos leidimas rūsio įrengimo darbams išduotas nebuvo, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo / naujo rūsio praplėtimo) nederino. UAB „Archikonas“ parengtame statinio projekte Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą ir kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, AB „Kultūros paveldo tyrinėjimo ir projektavimo centras“ parengtame Tvarkybos darbų projekte (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, restauravimas, pritaikymas), projekto korektūroje (Laida B), kuriam yra pritaręs Kultūros paveldo departamentas, nėra sprendinių, kurie leistų ginčo rūsio įrengimą. Numatyti tik pastato pamatų stiprinimo sprendiniai, saugotini elementai, tarp kurių ir atrastos buvusio rūsio arkų liekanos. 2013 m gegužės 17 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės akte Nr. 1 rekomenduojama jas restauruoti, konservuoti atkurti ir eksponuoti.
4.8. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo atlikta pastato rekonstrukcija (rūsio įrengimas) buvo savavališka, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064.
4.9. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas turi teisę parengti statinio rekonstrukcijos projektą, privalomojo nurodymo įvykdymo galimybės nagrinėjamu atveju priklausė nuo ieškovo valios ir pasirinkimo. Tačiau ieškovas iš esmės nesutiko, kad jo atlikti rūsio įrengimo darbai priskirtini rekonstravimo darbams ir yra savavališka statyba. Tokius ieškovo argumentus teismas atmetė byloje aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu.
4.10. Nagrinėjant gautą skundą dėl galimai neteisėtai įrengto rūsio, 2017 m. balandžio 28 d. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-652 dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu. 2017 m. birželio 6 d. ieškovui pateiktas pranešimas dėl patikrinimo, prašoma jame dalyvauti, pateikti rūsio įrengimo projektinę dokumentaciją. 2017 m. liepos 28 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo visiškai suprantama ir aišku, kodėl jam surašytas savavališkos statybos aktas ir duoti privalomieji nurodymai. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Todėl teismas nepagrįstais pripažino apelianto teiginius, kad privalomasis nurodymas neatitinka įstatymo reikalavimų. Konstatavo, kad privalomieji nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimus ir jų naikinti jokio pagrindo nėra, šiuos ieškovo reikalavimus atmetė.
4.11. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovas R. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084. Taip pat prašo priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. byloje apeliantas reiškė reikalavimą panaikinti atsakovės 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064. Faktiniu pagrindu nurodė aplinkybę, jog ginčijamame akte savavališka statyba atsakovė pripažino kultūros paveldo statinio rekonstrukciją neturint statybą leidžiančio dokumento, nors apeliantas statybą atliko turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944.
5.2. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino ne ginčijamo 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-170728-00064 teisėtumą ir pagrįstumą, bet vertino ir nustatinėjo, ar apelianto atlikta statyba nepatenka į kito savarankiško savavališkos statybos atvejo, kuris nebuvo konstatuotas 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170728-00064, faktinę sudėtį, t. y. vertino ir nustatinėjo, ar apeliantas, vykdydamas statybą turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, nepažeidė esminių statinio projekto sprendinių (įgyvendindamas pastato pamatų stiprinimo sprendinius, įrengė rūsį). Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.
5.3. Byloje nesant ginčo, kad apeliantas statybą vykdė pagal statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-21-141003-00944 pagal projektą „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, 2013-09-TP-A, parengtą 2013 m.“, nebuvo poreikio pateikinėti statinio kapitalinio remonto projekto, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“.
5.4. Paskutinio pirmosios instancijos 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu apeliantas prašė teismo sudaryti galimybę pateikti UAB „Archikonas“ parengtą statinio kapitalinio remonto projektą bei kitus su statinio projektu susijusius dokumentus. Apeliantas teikia apeliaciniam teismui įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pateikti: 1) 2012 m. kovo 5 d. leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. LPK-4; 2) kapitalinio remonto projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“; 3) kapitalinio remonto projekto, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“, A Laida; 4) techninio darbo projekto konstrukcinės dalies Pamatai, Laidos A, 1 dalis; 5) techninio darbo projekto konstrukcinės dalies Pamatai, Laidos A, 2 dalis. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atliekant statybą pagal kapitalinio remonto projektą, parengtą projektuotojo UAB „Archikonas“, kuriame buvo numatyti pastato pamatų stiprinimo sprendiniai, apeliantas atidengė seną po pastatu buvusį rūsį.
5.5. Įvertinus kapitalinio remonto projekto dalyje „Tvarkybos darbų projekto pagrindiniai brėžiniai ir saugotinų elementų sąrašas“ numatytus projekto sprendinius (stiprinami pamatai, buvusio pastato rūsio sienos arkos atidengiamos ir sustiprinamos), eksperto J. R. 2013 m. sausio 2 d. Statinio techninės būklės tyrimo akto Nr. 09-09/01 papildyme esančius duomenis (esamo pastato sienos pastatytos ant 1843 metais nugriauto dviejų fligelių pastato rūsių sienų ir pamatų; stiprinant pamatus, po jais turi būti pavedamos gelžbetoninės pagalvės iš vidinės pamatų ir buvusių rūsio sienų pusės įrengiant gelžbetoninę sienelę. Išlikę buvusio senojo pastato rūsio sienos arkos turi būti atidengtos ir sustiprintos, įrengiant patikimus gelžbetoninius pamatus, bei, esant reikalui, sustiprinant arkų mūrą); kapitalinio remonto projekto techninio projekto A Laidos, kuri suderinta su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi, rengimo tikslą (dokumentuoti ir pagrįsti dėl darbų vykdymo eiliškumo ir konstrukcijų tvirtinimo technologijos laikymosi neišvengiamą buvusio užversto rūsio tūrio atkasimą), akivaizdu, jog vykdant statybą leidžiančiame dokumente – 2014 m. spalio 3 d. rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, numatytus statybos darbus stiprinant pastato pamatus, buvo neišvengiamas seno rūsio atidengimas. Šiame statybą leidžiančiame dokumente po pastato pamatų sustiprinimo atidengto seno rūsio užkasimas (užpylimas) nebuvo numatytas.
5.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė, kodėl seno rūsio atidengimą laiko naujo rūsio įrengimu, ignoravo apelianto argumentus, ar seno rūsio po pastatu atradimas ir atidengimas gali būti laikomas pastato rekonstrukcija, kuriai įregistruoti reikalingas statybos užbaigimo aktas. Apeliantas jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo ar išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan., pakeitimo atrandant ir atidengiant seną rūsį, neatliko, naujo rūsio neįrengė, todėl pastate buvusio seno rūsio atradimas ir atidengimas pagal statybos teisės normas negali būti pripažįstamas rekonstrukcija. Atrandant ir atidengiant pastate – sandėlyje seną (buvusį) nuo XIX a. rūsį nebuvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl šių statybos darbų taip pat negalima laikyti net ir kapitaliniu remontu.
5.7. 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170728-00064, 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomuosiuose nurodymuose Nr. PNSD-20-170801-00051 ir Nr. PNSSP-20-170801-00084 nėra nurodyta, kokiu pagrindu konstatuota, jog apeliantas vykdė statinio rekonstrukciją.
5.8. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje eA-3188-662/2020 motyvus (nutarties 77 pastraipa). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nevertino, ar apelianto atlikta statyba yra rekonstrukcija. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties 61 pastraipoje nurodyta, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. cspr-59 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo patikslinti sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis“, teisėtumas ir pagrįstumas. Administracinėje byloje buvo vertinamas VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne apelianto atliktos statybos teisėtumas.
6. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-809-752/2020 palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
6.1. savavališkos statybos aktas apeliantui surašytas 2017 metais. Tais pačias metais užvesta byla. Apeliantas turėjo galimybę teismui pateikti projektą, tačiau to nedarė tris metus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Priešpaskutinio pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 14 d., metu apeliantas teikė projektą ir prašė teismo jį prijungti. Atsakovės nuomone, toks apelianto elgesys patvirtina, kad jis šia teise piktnaudžiauja. Apelianto nesąžiningą elgesį byloje taip pat patvirtina ir kita bylos aplinkybė, t. y. kad jis ieškiniu užvedęs bylą, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl kadastro duomenų pakeitimo.
6.2. Apeliacinės instancijos prašomo prijungti projekto projektavimo objektas „sandėlio pastato (UK (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaunas kapitalinio remonto projektas (savavališkos statybos įteisinimas)“. Projektavimo užduotyje nurodyta, kad projektas apima pastato stogo konstrukcijos ir stogo dangos pakeitimą nekeičiant stogo geometrijos ir tūrio, fasadų tinko remontą. Projekto sudėtyje yra 2011 ir 2014 metų savavališkos statybos aktai ir visuose likusiuose projekto dokumentuose, detalizuojančiuose jo sprendinius, yra nurodomi tik tie statybos darbai, dėl kurių 2011 ir 2014 metais ieškovui buvo surašyti savavališkos statybos aktai. Projekto brėžiniuose yra nurodomi sprendiniai tik dėl pastato 1, 2, 3 aukštų ir pastogės. Projekto aiškinamajam rašte (85 projekto lapas) yra nurodoma, kad pastato tūris tiek prieš statybos darbų atlikimą, tiek po jų atlikimo lieka toks pats 5080 kub. m., kas šiuo metu neatitinka esamai faktinei padėčiai. Prašoma prijungti projekto laida A, parengta 2018 m., jokios įtakos 2017 m. surašytam savavališkos statybos aktui ir privalomiesiems nurodymams nedaro. Projekto laidos A (18-19 lapai) pastato tūris nurodomas – 5080 kub. m. Pagal projekto laidos A 22 lape esantį brėžinį, „tikėtina rūsio vieta“ yra daug mažesnė, nei ieškovo savavališkai įrengtas rūsys. Darytina vienareikšmė išvada, kad apeliantas neturėjo ir neturi jokio dokumento, kuris jam suteiktų teisę ir leistų po visu pastatu įrengti rūsį.
6.3. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atliktų statybos darbų priskyrimo konkrečiai statybos rūšiai – kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai. Apeliantas, vykdydamas rekonstrukcijos darbus, privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
6.4. Savavališkos statybos darbai fiksuoti 2017 m. pagal galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, V skyriaus „Ypatingieji statiniai“ 13 punktą, kultūros paveldo statinys priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.
6.5. Esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai, yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju – pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys. Byloje teismas sprendimu neginčijamai nustatė, kad statinio išorės matmenys pasikeitė. Po savavališkos rekonstrukcijos ne tik pasikeitė statinio patalpų plotas ir tūris, bet ir statinio išorės matmenys pasikeitė į gylį, t. y. gilyn nuo žemės paviršiaus.
6.6. Tarp šalių kilus ginčui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo pagrįstumo, kuriuo buvo patikslinti pastato – sandėlio kadastro duomenys, atsakovė pateikė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai skundą, kuriuo prašė atnaujinti prašymo padavimo terminą ir panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą dėl kadastro duomenų patikslinimo, panaikinti šio sprendimo pagrindu įrašytas kadastro žymas Nekilnojamojo turto registre ir pakeisti pastato – sandėlio bendrą plotą iš 1 495,70 kv. m. į 1 213 kv. m., pakeisti tūrį iš 5 994 kub. m. į 5 080 kub. m. (t. y. kaip buvo iki savavališkos statybos konstatavimo). 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Komisija tenkino atsakovės skundą, panaikino Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – netenkino R. M. 2017 m. spalio 9 d. prašymo patikslinti pastato – sandėlio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pateiktos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Šį sprendimą ieškovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi šie duomenys yra aktualūs nagrinėjamoje byloje, šios bylos nagrinėjimas 2019 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi buvo sustabdytas iki kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-2754-426/2019 ir įsiteisės teismo sprendimas.
6.7. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020 konstatavo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu patikslino sandėlio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis be teisinio pagrindo – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus neatitinkančios 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir be statybos užbaigimo akto ar kito dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas vertino, jog VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. cspr-59 pašalino pažeidimą, padarytą priimant 2017 m. spalio 16 d. sprendimą.
6.8. Jei yra rekonstruojamas ypatingos kategorijos statinys (nagrinėjamu atveju kultūros paveldo statinys yra ypatingas statinys) tam reikalingas projektas ir leidimas rekonstruoti, o tokio statinio statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Vadinasi, ir LVAT nutartimi pritarė atsakovės pozicijai dėl apelianto ir VĮ Registrų centras neteisėtų veiksmų.
6.9. Ieškovas byloje siekė aiškaus materialiojo teisinio rezultato, t. y. kad būtų panaikinti atsakovės jam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, ieškovas teismui nurodė savo argumentus ieškinyje. Atsakovė atitinkamai vykdydama savo pareigą, teikė atsikirtimus į ieškinį bei šiuos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Teismas sprendimu apelianto pozicijai nepritarė ir ieškinį atmetė. Tai, kad teismas visapusiškai ir objektyviai pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų ir dėl kiekvienos iš šalių pateiktų argumentų ir pozicijos, negali būti laikoma bylos nagrinėjimo ribų peržengimu. Teismas skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo teisės instituto taikymo. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Vien tai, kad ieškovo netenkina bylos išnagrinėjimo rezultatas, negali būti laikoma bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.
7. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas ieškiniu ginčijo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051- ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084.
7.2. Apeliantas vykdė statinio – Antro sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukciją, kurios darbų (naujo rūsio įrengimo / naujo rūsio praplėtimo) trečiasis asmuo nederino.
7.3. UAB „Archikonas“ parengtame statinio projekte Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09- TP-A“, kuriam Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą ir kuriam pritarė trečiasis asmuo, nei AB Kultūros paveldo tyrinėjimo ir projektavimo centro parengtame Tvarkybos darbų projekte (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, restauravimas, pritaikymas), projekto korektūroje (Laida B), kuriam yra pritaręs Kultūros paveldo departamentas, nėra tokių sprendinių, kurie leistų ginčo rūsio įrengimą. Numatyti tik pastato pamatų stiprinimo sprendiniai, saugotini elementai, tarp kurių ir atrastos buvusio rūsio arkų liekanos. Pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės akte Nr. 1 rekomenduojama jas restauruoti, konservuoti atkurti ir eksponuoti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovui pagrįstai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 28 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084. Ginčas iš esmės kilo dėl po pastatu iškasto ir įrenginėjamo rūsio.
10. Byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė prie apeliacinio skundo ieškovo teiktus dokumentus – 2012 m. kovo 5 d. leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. LPK-4; kapitalinio remonto projektus, kuriuos parengė projektuotojas UAB „Archikonas“ 2013 m. bei 2018 m. bei nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – pastatas, statinys). Jis įgytas 2009 m. rugsėjo 25 d. Sutarties Nr. DB-6095 bei 2009 m. rugsėjo 29 d. Priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Minėtas pastatas yra 3-jų aukštų, rūsio jame nėra (tai buvo patikslinta ir žodinio bylos nagrinėjimo metu, ginčo dėl to nekilo), pastato bendras plotas 1213.20 kv. m., tūris – 5080 kub. m. Pastatas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kadangi yra pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja vertybe – kultūros paveldo statiniu ir yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t. b. l. 8-10). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius, gavęs UAB „Kultūros sandėlis“ prašymą – pareiškimą dėl galimai neteisėtai pastate iškasto rūsio, 2017 m. balandžio mėn. atliko patikrinimą ir nustatė, kad patikrinimo metu statybos darbai nėra vykdomi, rūsyje įrengtos patalpos, grindys išklotos plytelėmis, sienos nudažytos, suformuotos patalpos, įrengti metaliniai laiptai, įrengtas apšvietimas. Tai užfiksuota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2014 m. balandžio mėnesio akte bei rūsio fotonuotraukose (1 t. 98-101 b. l). Patikrinimo metu dalyvavęs savininkas statybos dokumentų neturėjo ir nepateikė, įsipareigojo pateikti paaiškinimą elektroniniu paštu. 2017 m. gegužės 15 d. paaiškinime ieškovas nurodė, kad jokie statybos – kasimo darbai jam priklausančiame pastate nėra vykdomi, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. spalio 3 d. jam išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141003-00944 statinio projektui „Antrojo sandėlio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinio remonto techninis projektas (savavališkos statybos įteisinimas), Nr. 2013-09-TP-A, parengimo metai 2013“. Taip pat nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Kauno skyrius patikrino, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai ir 2015 m. liepos 14 d. surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, bei 2015 m. rugsėjo 1 d. patikrino, ar kapitališkai suremontuotas statinys nepažeidžia esminių projekto sprendinių ir surašė statinio atitikties statinio projektui, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, patikrinimo aktą Nr. SPA-1712-(1554). Nurodė, jog rašytinis pritarimas išduotas teisėtai ir kapitališkai remontuojamas statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas rašytinis pritarimas, sprendinių, taip pat nustatyta, kad nurodymai įvykdyti (1 t., b. l. 104).
12. 2017 m. liepos 28 d. atsakovė surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, kuriame nurodė, kad ieškovas 2016 m. vykdė ypatingo, esančio kultūros paveldu statinio – sandėlio rekonstrukciją, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Atsakovė sprendė, kad tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Statybos įstatymo (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kurie numatė, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, kuri numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama; Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, numatantį, kad Statybą leidžiantys dokumentai yra: 8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius; Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 2 punktą numatantį, kad šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus; Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, numatantį teisę būti rangovu ir rangovo pareigas ir teises, kad rangovas privalo: 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles; Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatantį, kad Statytojas (užsakovas) privalo: 4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškovo atžvilgiu buvo priimti du privalomieji nurodymai: 1) 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomas nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, Nr. PNSD-20-170801-00051; 2) 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084, kuriame nurodė atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę.
14. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad dėl to pačio statinio remonto 2011 m. birželio 14 d. ieškovui taip pat buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110614-00056, kadangi jis savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo kapitalinio remonto projektui, kapitališkai remontavo pastatą – sandėlį, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2011 m. birželio 14 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110614-00060, kuriuo iš ieškovo pareikalauta iki 2011 m. gruodžio 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, (duomenys neskelbtini), Kaune. Gavus ieškovo 2011 m. gruodžio 5 d. prašymą, reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 14 d. 2012 m. kovo 21 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas neįvykdė reikalavimo, neatstatė savavališkai kapitališkai suremontuoto statinio. Nustačiusi šias aplinkybes, atsakovė kreipėsi į teismą.
15. 2014 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1055-924/2014, ieškinį tenkino iš dalies, nustatė 6 mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai perstatytų sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą. Per nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, įpareigojo R. M. per 3 mėnesius nuo termino pabaigos vykdyti ieškovo Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus 2011 m. birželio 14 d. Reikalavimą Nr. REI-20-110614-00060 pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ir pertvarkytas sandėlio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune dalis (stogo laikančiąsias konstrukcijas, stogo dangą, stoglangius, pastato sienų (fasadų) tinką ir sutvarkyti statybvietę).
16. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“, kuriam taip pat pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Šiame dokumente nurodyta, kad jis suteikia statytojo teisę turinčiam R. M. statybos vietoje: žemės sklypo (-ų) kadastro Nr. 1901/0165:10, adresu: Kauno Kaunas, (duomenys neskelbtini), atlikti statinio – Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinį remontą, pagal projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“. Iš byloje pateikto 2013 m. projekto matyti, kad jis parengtas dėl savavališkos statybos, fiksuotos savavališkos statybos aktais NR. SSA-20-110614-00056 bei Nr. SSA-20-140327-00019 (1 t. b. l. 11, DOK-131407 priedas Nr. 3). Taigi, kaip matyti su apeliacinius skundu pateiktas UAB „Archikonas“ 2013 metų projektas buvo rengtas likviduoti 2011 metais užfiksuotus savavališkos statybos padarinius, šis projektas niekaip negalėjo apimti 2017 metais nustatytų bei užfiksuotų savavališkos statybos pažeidimų šalinimo.
17. 2015 m. liepos 14 d. atsakovė atliko patikrinimą, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-150714-00092, kuriame nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas projektui, išduotas 2014 m. spalio 3 d. Nr. RPP-21-141003-00944 pagal projektą „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“ išduotas teisėtai. 2015 m. rugsėjo 1 d. surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1712-(15.54). Akte konstatuota, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius (1 t. b. l. 57-64, 65, 68, 80-82).
18. Iš byloje nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas mato pagrindą pritarti pirmos instancijos teismui ir nesutikti su ieškovo argumentais, kad jis statinio rekonstrukcijos nevykdė, o turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui, išduotą 2014 m. spalio 3 d. Nr. RPP-21-141003-00944, atliko kapitalinio remonto darbus, taip pat paprasto remonto darbus įrengiant rūsį, kuris buvo atrastas tvirtinant pamatus. Iš minėtų byloje surinktų įrodymų bei 2013 m. UAB „Archikonas“ projekto, 2015 m. rugsėjo 1 d. Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akto matyti, kad 2014 m. spalio 3 d. Nr. RPP-21-141003-00944 rašytinis pritarimas statinio projektui yra išduotas savavališkai jau atliktų kapitalinio remonto darbų statinyje įteisinimui (1 t. b. l. 11).
19. Savo ruožtu iš UAB „Archikonas“ parengto statinio projekto Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. yra išdavusi rašytinį pritarimą ir kuriam pritarė KPD Kauno skyrius, matyti, kad projekte nebuvo numatyti tokie sprendiniai, kuriais būtų leidžiamas ginčo rūsio įrengimas. Tokių sprendinių nėra numatyta ir AB Kultūros paveldo tyrinėjimo ir projektavimo centro parengtame Tvarkybos darbų projekte (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, restauravimas, pritaikymas), projekto korektūroje (Laida B), kuriam yra pritaręs Kultūros paveldo departamentas Todėl apeliantas 2013 m. „Archikono“ projektu ir 2014 m. spalio 3 d. rašytiniu pritarimu šiam projektui negali gintis nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-20-17081-00084 nurodytų padarinių pašalinimo.
20. Nors Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141003-00944 „Sandėlio ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam pritarė KPD Kauno skyrius, tačiau statinio – Antro sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo/naujo rūsio praplėtimo) Departamento Kauno skyrius nederino (2 t. b. l. 53-54). Pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo objektas – Sandėlių komplekso antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, antras sandėlis (sandėlių komplektas) patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio teritoriją, kuriame saugomas Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis.
21. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovė gavo UAB „Kultūros sandėlis“ 2017 m. kovo 30 d. pareiškimą dėl kultūros paveldo objekte iškasto rūsio bei kreipėsi į KPD Kauno skyrių, prašydama atlikti patikrinimą vietoje ir pateikti išvadą, ar nebuvo padaryta nusižengimų dėl rūsio patalpų įrengimo. Patikrinimo metu R. M. rūsio įrengimo projektinės dokumentacijos nepateikė.
22. Atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. liepos 28 d. R. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064. 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051, taip pat 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084, kuriuo atsakovė iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę.“
23. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovas ginčija atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SAA-20-170728-00064, kuriame konstatuojama, kad ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją. Šiuo atveju, po pastatu iškasė ir įrengė rūsį, rūsyje įrengė metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, iš byloje pateiktų VĮ Registro centro duomenų matyti, kad šiais veiksmais ieškovas padidino pastato patalpų plotą nuo 1213,20 kv. m. iki 1495,70 kv. m. taigi 282,50 kv. m. ir padidino pastato tūrį nuo 5080 kub. m. iki 5994 kub. m., t. y. 914 kub. m. be jokio statybos projekto ar leidimo. Kaip minėta, ieškovui priklausantis sandėlis pirktas be rūsio, jis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, taigi, toks rūsio iškasimas nėra galimas be atsakovės bei trečiojo asmens leidimo bei pritarimo.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-3188-662/2020 nustatė, kad pakeistus kadastro duomenis ginčo pastate VĮ Registrų centro Kauno filialas įregistravo be teisinio pagrindo.
25. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimo, vertino ir aplinkybes bei įrodymus, susijusius su pareiškėjo atliktais rūsio iškasimo/atidengimo darbais bei padarė išvadą, kad tokie darbai priskirti rekonstrukcijos darbams, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad pastatas buvo pastatytas ant seno pastato pamatų ir rūsio liekanų, šios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
26. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis nustato, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys ar praplečiamas esamas (9.2 papunktis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.
27. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį statyba yra draudžiama, jeigu statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ieškovui kilo pareiga turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį bei įregistruojant statinį kartu su prašymu pateikti ir statybos užbaigimo aktą. Tačiau statybos leidimas rūsio įrengimo darbams išduotas nebuvo, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo/naujo rūsio praplėtimo) nederino.
29. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais ieškovo reikalavimą panaikinti 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, atmetė.
30. Byloje ginčijami 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-20-170801-0084, PNSSP-20-170801-00084. Iš jų turinio matyti, kad ieškovui išaiškinta galimybė įteisinti savavališką statybą ir nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, taip pat ieškovas įpareigotas nevykdyti jokių darbų, išskyrus kurie reikalingi šalinant savavališkos statybos padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis statybas reglamentuojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu konstatuoja, kad ieškovas turi teisę parengti statinio rekonstrukcijos projektą, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo galimybės nagrinėjamu atveju priklausė nuo ieškovo valios ir pasirinkimo.
31. Tai, kad ieškovas rūsio iškasimui neturėjo reikalingų parengtų dokumentų patvirtina ir aplinkybė, kad jis 2018 metais kreipėsi dėl kapitalinio remonto techninio projekto A laidos ( savavališkos statybos įteisinimo)kurį rengė UAB „Archikonas“ (pateiktas priedas prie apeliacinio skundo, DOK 131407). Būtent šioje projekto A laidoje yra numatytas pamatų stiprinimas – rūsio atkasimas (atitinkamai didinami pastato bendrojo ploto, tūrio rodikliai). Kolegija sprendžia, kad šiuo projektu apeliantas pats patvirtina, kad iki 2018 m. jis neturėjo parengęs projekto, pagal kurį buvo leista atkasti buvusį rūsį, praplėsti namo bendrąjį plotą, kitaip tariant, 2017 metų ginčo savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai buvo surašyti pagrįstai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, parengęs visus reikalingus dokumentus gali pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik viską atstatydamas į pradinę būklę, bet ir įteisindamas savavališkas statybas (CK 4.103 straipsnis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Taigi, ieškovui jo ginčijamais dokumentais nėra užkertamas kelias įteisinti jo vykdomas savavališkas statybas, tai posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė.
32. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendime buvo išeita už ieškinio ribų, kadangi ieškovas byloje reiškė reikalavimą panaikinti Atsakovės surašytą 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064 ir kaip faktinį pagrindą nurodė tai, jog 2017 m. liepos 28 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170728-00064 savavališka statyba atsakovė pripažino kultūros paveldo statinio rekonstrukciją neturint statybą leidžiančio dokumento, nors ieškovas statybą atliko turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui (2014-10-03 Nr. RPP-21-141003-00944). Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad minėtas pritarimas duotas šalinant 2011 metais nustatytus statybos normų pažeidimus pagal 2013 m. UAB „Archikonas“ parengtą projektą, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, apie tai plačiau pasisakyta šios nutarties 18,19 pastraipose.
33. Kolegija sprendžia, kad tai, jog teismas visapusiškai ir objektyviai pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų ir dėl kiekvienos iš šalių pateiktų argumentų ir pozicijos negali būti traktuojama, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, kadangi, kaip minėta, buvo sprendžiamas ne tik formalus dokumento panaikinimas, bet ir faktinės aplinkybės, dėl kurių jis buvo surašytas.
34. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčijami atsakovės aktai yra neaiškūs, neatitinka įstatymų reikalavimų, o Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente. Nagrinėjamu atveju turi būti sistemiškai vertinamas Inspekcijos atlikto patikrinimo metu priimtų aktų (nebūtinai individualių administracinių) turinys. Kaip nustatyta, nagrinėjant gautą skundą dėl galimai neteisėtai įrengto rūsio, 2017 m. balandžio 28 d. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-652 dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu, 2017 m. birželio 6 d. ieškovui buvo pateiktas pranešimas dėl patikrinimo, prašoma jame dalyvauti, pateikti rūsio įrengimo projektinę dokumentaciją.
36. 2017 m. liepos 28 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nevykdyti jokių statybos darbų, nurodyta atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę. Kolegija sprendžia, kad ginčijamuose privalomuose nurodymuose pateikti reikalavimai ieškovui buvo aiškiai suformuluoti, todėl jo argumentas, kad jam nėra aiškus faktinis reikalavimas dėl padarinių šalinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant neaiškumų dokumentuose, ieškovas galėjo kreiptis į jas surašiusias institucijas sukonkretindamas, kas jam yra neaišku. Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad privalomasis nurodymas neatitinka įstatymo reikalavimų.
37. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei apeliacinį skundą nurodė kad 2017 m. liepos 28 d. ieškovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170728-00064 nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis ieškovui teisines pasekmes, todėl byla dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta.
38. Kolegija nesutinka su tokiu argumentu ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytą savavališkos statybos aktą, kurio pagrindu ieškovui kyla civilinės teisinės pasekmės, kadangi jo pagrindu ieškovas yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas numato, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (TPISVPĮ 14 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas išvestiniu savavališkos statybos akto dokumentu, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl savavališkos statybos, privalo analizuoti ir savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą. Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimus ne kartą išaiškino, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 pateikė išaiškinimą, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją.
39. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
40. Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovei neprašant, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė