(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akleta“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės „Akleta“ (toliau – ir UAB „Akleta“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. 6(SR10)-35 (toliau – ir Sprendimas 1), 2) Muitinės departamento 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-42 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl UAB „Akleta“ skundo Nr. S-2023/62/(7-2023/36) (toliau – ir Sprendimas 3).

2.       Pareiškėja nurodo, kad Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento sprendimais buvo įrodyta pareiškėjos atsakomybė, tačiau neįrodyta kaltė. Be to, atsakomybė buvo pritaikyta pareiškėjai, o paslaugos užsakovui bei krovinio vežėjui UAB „Delamode Baltics“, nors jie buvo atsakingi už prekių paėmimą, gabenimą ir pristatymą į muitinės paskirties postą, ir į prekių pristatymo vietą. Pareiškėja nurodo, jog nepadarė pažeidimo, ji muitinei pateikė visus turimus ir galimus įrodymus, kad tranzitu gabenamos prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl ginčijami sprendimai naikintini, kaip nepagrįsti.  

3.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja, siekdama įrodyti tranzito procedūros pagal deklaraciją Nr. 22LTSR10000000A919 (2022 m. kovo 24 d.) užbaigimą, Muitinės departamentui pateikė minėtos deklaracijos fotonuotrauką, kurioje, pareiškėjos teigimu, yra Latvijos Respublikos muitinės pareigūno spaudas bei parašas. Atsakovas pažymi, jog minėta fotonuotrauka negali būti laikoma Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Be to, aplinkybę, jog nei ginčo prekės, nei atitinkami dokumentai nebuvo pateikti paskirties muitinės įstaigai, patvirtino ir Latvijos Respublikos muitinė. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių ginčo tranzito procedūros užbaigimą nepateikė. Atsakovas pažymi, kad tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė yra preziumuojama. Todėl, Sprendimų naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Mokestinių ginčų komisija 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. S-2023/62(7-2023/36), Muitinės departamentas 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1AE-42 ir Muitinė 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-35, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl naikinti jų pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

23.       Nagrinėjamoje byloje kilo mokestinis ginčas dėl Sprendimais patvirtintos UAB „Akleta“ mokestinės prievolės, atsiradusios už tinkamai neįvykdytą muitinės tranzito procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste 2022 m. kovo 24 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją Nr. 22LTSR10000000A919 (toliau – ir Tranzito deklaracija), kuria buvo deklaruotos prekės - „Freonas R404“. Paskirties muitinės įstaiga - Latvijos Respublikos muitinės postas (duomenys neskelbtini) (LV000210). Tranzito procedūros užbaigimo terminas — 2022 m. balandžio 1 d. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad tranzito procedūra nustatytu terminu užbaigta nebuvo.

25.       Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas pradėjo tyrimą dėl nebaigtos tranzito procedūros ir 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (16.818)11D-3420 kreipėsi į Bendrovę, prašydamas pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad tranzito procedūra yra užbaigta. Bendrovė 2022 m. gegužės 3 d. raštu informavo, kad iš vežėjo gauta tranzito deklaracijos su galimai Latvijos muitinės spaudais nuotrauka ir nurodė, kad neturi paaiškinimo, kodėl tranzito procedūra Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje nėra užbaigta. Tyrimo metu mokesčių administratorius 2022 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Latvijos mokesčių administratorių, kuris pateikė informaciją, kad nei tranzito deklaracija Nr. 22LTSR10000000A919, nei joje nurodyta prekė Latvijos muitinės paskirties įstaigai nebuvo pateikta.

26.       Byloje pateikta Bendrovės 2022 m. kovo 24 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste įforminta Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją Nr. 22LTSR10000000A919. Tranzito deklaracijos 56 langelyje (kiti įvykiai gabenimo metu, informacija ir priemonės kurių imtasi) yra užrašytas vardo pirma raidė, pavardė ir parašas. Tame pačiame langelyje prie žymos kompetentingos institucijos liudijimo yra 2022 m. kovo 24 d. Latvijos Respublikos muitinės spaudas.

27.       Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog pateiktas dokumentas tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, Bendrovei, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojai, Sprendimu1 įregistravo muito, PVM ir su mokesčiais susijusių sumų skola muitinei. Pareiškėja Sprendimą 1 apskundė. Muitinės departamentas Bendrovės skundą atmetė, patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą. Mokestinių ginčų komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal UAB „Akleta“ skundą Sprendimu3 patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-42.

28.       Europos parlamento ir tarybos reglamento 2013 m. spalio 9 d. Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - ir SMK) 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte numatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o (b) punkte - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai visos ir nepakeisto pavidalo prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai, t. y., kai gaunamas patvirtinimas, kad prekės per nustatytą terminą buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas negavo informacijos apie Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

29.       Teisinius santykius dėl alternatyvių įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau — Įgyvendinimo reglamentas). Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalis numato, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taigi Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas baigtinis. O tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.

30.       Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos tranzito deklaracijos matyti, kad joje yra uždėtas antspaudas ir parašas, tačiau tranzito deklaracija nėra patvirtinta muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina ir tai, jog Latvijos mokesčių administratorius tyrimo metu Lietuvos mokesčių administratoriui pateikė informaciją, kad tranzito deklaracija Nr. 22LTSR10000000A919 ir joje nurodyta prekė Latvijos muitinės paskirties įstaigai nebuvo pateikta. Pažymėta, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad tranzito procedūra buvo užbaigta paskirties vietoje. Pažymėtina ir tai, jog jokie kiti alternatyvūs įrodymai, kurie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pareiškėjos mokesčių administratoriui pateikto dokumento nuotrauka negali būti pripažinta leistinu įrodymu patvirtinančiu, kad pagal pareiškėjos įformintą tranzito deklaraciją Nr. 22LTSR10000000A919 Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai. 

31.       SMK 233 straipsnio, reglamentuojančio tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigas, 1 dalis nustato, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (a punktas); už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (b punktas). SMK 233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. SMK 233 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Taigi, už tinkamą tranzito procedūros vykdymą yra atsakingas šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

32.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), byloje C-230/06, pasisakydamas apie tranzito procedūros vykdytojo pareigas ir atsakomybę (2008-04- 03 sprendimas byloje Militzer & Munch GmbH prieš Ministero delle Finanze, 48 ir 49 punktai), yra nurodęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai. Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir, kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą. Todėl tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.

33.       SMK 79 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokiu prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą, skolininku pagal šio straipsnio 3 dalį laikomas bet kuris iš šių asmenų: a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas; b) asmuo, kuris žinojo, arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta; c) asmuo, kuris įgijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

34.       ESTT, pasisakydamas, kad valstybės narės muitinė turi pareigą pripažinti solidariai atsakingu vežėją, kuris lygiagrečiai su tranzito procedūros vykdytoju turi būti laikomas privalančiu sumokėti skolą muitinei, pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtintas solidarumo principas tos pačios skolos muitinei skolininkų daugėto atveju, tačiau nei šiame kodekse, nei jo įgyvendinimo nuostatose nenumatyta konkretesnės taisyklės dėl šio solidarumo įgyvendinimo. Iš paties solidariosios atsakomybės pobūdžio išplaukia, kad kiekvienas skolininkas atsako už visą skolos sumą ir iš principo kreditorius gali savo pasirinkimu reikalauti vieno ar kelių skolininkų sumokėti tą skolą (sprendimo 84 ir 85 punktai). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktą, 204 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 dalį tranzito procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei, atsiradusią dėl prekių, kurioms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, net jeigu vežėjas nesilaikė pareigų pagal to kodekso 96 straipsnio 2 dalį. Remdamasis tuo, ESTT sprendė, kad, įtvirtinant šią objektyvią tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę, Bendrijos muitinės kodekse nustatomas pagrindinis teisinis mechanizmas, be kita ko, palengvinantis tinkamą tranzito operacijų eigą, kad būtų apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (ESTT 2010 m. liepos 15 d. sprendimas DSV Road, C-234/09, 30 punktas). ESTT konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, valstybės narės muitinė, be abejo, turi pripažinti tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę. Iš šio sprendimo 85 punkte nurodyto solidarumo mechanizmo pobūdžio išplaukia, kad ši muitinė turi teisę, bet ne pareigą pripažinti solidariąją vežėjo atsakomybę. ESTT taip pat pažymėjo, jog tai, kad valstybės narės muitinė, remdamasi solidariąja atsakomybe, nereikalauja vežėjo sumokėti skolą muitinei, niekaip nepažeidžia tranzito procedūros vykdytojo teisės pateikti atgręžtinj reikalavimą vežėjui (90 punktas). ESTT nusprendė, kad Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis, 204 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3 dalis bei 213 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės muitinė neturi pareigos pripažinti solidariai atsakingu vežėją, kuris lygiagrečiai su tranzito procedūros vykdytoju turi būti laikomas privalančiu sumokėti skolą muitinei. Taip pat pažymėtina, kad ESTT to paties sprendimo rezoliucijos 4 punktu nusprendė, jog Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkto ir 204 straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tranzito procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei, atsiradusią dėl prekių, kurioms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, net jeigu vežėjas neįvykdė pareigų pagal šio reglamento 96 straipsnio 2 dalį, be kita ko, pareigos pateikti šias prekes nepakeisto pavidalo paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą (ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Nr. C-154/16).

35.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kad prekės nebuvo pristatytos per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą - Latvijos Respublikos muitinės (duomenys neskelbtini) (LV000210) postą ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Taigi, pareiškėja, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, t .y. nepateikė prekių Latvijos muitinei. Pažymėtina, jog tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas (tranzito procedūros užbaigimas), siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu gabenti vežėjui ar jų pristatymu prekių gavėjui, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, todėl pareiškėja yra pagrįstai pripažinta atsakinga už skolą muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą. 

36.        Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad panaikinti skundžiamų Sprendimų remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl ginčijamų Sprendimų panaikinimo, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai 2023 m. balandžio 24 d. Sprendimu skundą atmetė, patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-42. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjos skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

37.       Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akleta“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                [pasirašyta elektroniniu paštu]                              Diana Butrimienė