Administracinė byla Nr. A-4206-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00192-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5; 18.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, L. įmonės „EGZOTIKA“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., Č. B., uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“, uždarajai akcinei bendrovei „LAUKTUVĖS JUMS“, uždarajai akcinei bendrovei „Rukatonas“, uždarajai akcinei bendrovei „VIREGDUS“, uždarajai akcinei bendrovei „KENTAURAS“, L. įmonei „EGZOTIKA“ dėl administracinių sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2–4), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S-34-(14.23.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. B.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S-34-(14.23.3.)), kuriuo nuosavybės teisės D. B. į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,9932 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 2 956 Eur, indeksuota vertė – 4 7300 Eur); 2) panaikinti NŽT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S-33-(14.23.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S-33-(14.23.3.)), kuriuo nuosavybės teisės J. B. į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,1449 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 431 Eur, indeksuota vertė – 690 Eur); 3) įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą suformuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ (toliau – ir UAB „GeoVegas“) parengtus grąžinamos žemės sklypų Nr. 1–10 planus ar kitus panašius žemės sklypus ir pagal Savivaldybės administracijos parengtą Grąžinamo natūra žemės sklypo schemą M1:500 – apie 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjo manymu, skundžiami NŽT sprendimai atkurti nuosavybės teises yra nepagrįsti, kadangi ne visa buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, patenkanti į žemės sklypus Nr. 1–10, kurių planus parengė UAB „GeoVegas“, ir 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra užimta statiniais ir ne į visą buvusio savininko žemę visuomenė turi poreikį. Pareiškėjas teigė, kad jis visą laiką siekė į Panevėžio mieste esančią buvusio savininko J. B. žemę nuosavybės teises atkurti natūra ir niekada nėra išreiškęs valios gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. Dėl šios priežasties NŽT neturėjo jokio pagrindo priimti Sprendimus Nr. 23S-34-(14.23.3.) ir Nr. 23S-33-(14.23.3.).

3.       Remdamasis Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 34–37 punktais, pareiškėjas tvirtino, kad įstatymai nenumato galimybės nepaisyti pretendentų valios ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymu UAB „GeoVegas“ parengė 10 žemės sklypų, patenkančių į buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės ribas, planus. Šie sklypai ir 0,0800 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra laisvi ir neužstatyti, jiems nėra išreikšto visuomenės poreikio.

4.       Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b. l. b. l. 37–41) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas, remdamasis nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos 1061 punktu, bei, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nurodė, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje siejama su realiu ir pagrįstu visuomenės poreikiu konkrečiai pageidaujamai natūra susigrąžinti žemei.

6.       Atsakovas paaiškino, kad, atsakant į L. P. 2017 m. balandžio 3 d. prašymą, pareiškėjui buvo parengtas 2017 m. gegužės 9 d. raštas, kuriame nurodyta, kad prašomos sugrąžinti natūra teritorijos dalis yra žemė, priskiriama valstybės išperkamai ir piliečiams negrąžinamai žemei. Tokią poziciją atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjo nurodytų sklypų teritorijos užimtos statiniais ir jiems eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, o pagal teritorijų planavimo dokumentus teritorija numatyta žemės sklypams, skirtiems bendroms gyventojų reikmėms. Pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi Savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti natūra grąžintiną sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei suformuoti žemės sklypus buvusio savininko valdytos žemės teritorijoje, patenkančioje į UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuomojamą žemę. Savivaldybės administracija 2017 m. birželio 21 d. raštu L. P. atsakė, kad šios žemės teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamos.

7.       Atsakovas 2020 m. vasario 14 d. (III t., b. l. 73-78) papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad sklypo Nr. 5 (0,2150 ha) teritorija patenka į suformuotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4107 ha, jam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo – NŽT. Šis sklypas 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N27/96-0169 yra išnuomotas L. įmonei „EGZOTIKA“. Visa jo teritorija yra užstatyta: sandėlis, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), sandėlį pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo dalyje, kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra L. įmonei „EGZOTIKA“ priklausanti nekilnojamojo daikto dalis, būtent inžinerinio statinio-kiemo aptvėrimo, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas.

8.       Žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha) teritorija patenka į žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,1622 ha, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėtinis yra NŽT. Teritorijoje Nr. 10, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti natūra, yra UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuosavybės teise priklausantis pastatas-remonto dirbtuvės su administracinėmis-buitinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-saugos postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniais-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų statinių statybos pabaigos metai 2016–2017 m. 2011 m. spalio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, detalusis planas, kurio tikslas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimas, privalomųjų teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymas. Planuojama veikla – autobusų stoties, prekybos centro, autobusų parko gamybinės bazės statyba. Pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr. 10 teritorija patenka į nustatyta tvarka suformuotą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos naudojimo paskirtys ir būdai. Tokia žemė taip pat pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei.

9.       Teritorija (duomenys neskelbtini) g. patenka į teritoriją, suformuotą detalaus išplanavimo projektu (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 1995 m. balandžio 3 d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. 229v. Pagal 1994 m. rugpjūčio mėn. užsakymą AB „Panevėžio miestprojektas“ buvo prašoma paruošti detalaus išplanavimo projektą (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu grąžinti neužstatytuose plotuose buvusiems savininkams. Detalaus išplanavimo projekto pradinio planavimo dokumentuose nurodyta, kad <...> pagal pateiktą užduotį, teritorijos plotas – 25 a. Atlikus esamos padėties analizę ir patikslinus sklypo paskaičiavimus, teritorijos plotas 24,98 ha. Tačiau, įvertinus inžinerines komunikacijas ir kaimyninių sklypų ribas, siūloma grąžinti tik 6 a <...>. Šio dydžio žemės sklypas ir buvo suprojektuotas. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn. Iš to, kas paminėta, matyti, kad šioje teritorijoje laisvos valstybinės žemės, kuri galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka atkurta nuosavybei, nėra.

10.       Atsakovas NŽT, kurį atstovauja NŽT Panevėžio skyrius, atsiliepime (I t., b. l. 84-89) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11.       NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą 9,8255 ha ploto žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją, atkurti nuosavybės teises pretendavo jo vaikai. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad pareiškėjas L. P. iki ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo pasinaudojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje suteikta teise už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gauti lygiavertį miško plotą kaimo teritorijoje ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią ir pasirinkti nurodytą atlyginimo būdą. NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. sausio 2 d. raštu L. P. pranešė, kad už buvusio savininko žemę, į kurią nuosavybės teisės pretendentėms D. B. ir J. B. dar neatkurtos, jis turi teisę gauti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje. Tokio turinio prašymo iš pareiškėjo L. P. nebuvo gauta.

12.       NŽT Panevėžio skyrius paaiškino, kad L. P., buvo pakviestas atvykti į 2017 m. gegužės 8 d. vyksiantį sprendimų priėmimą, tačiau 2017 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą jį atidėti iki Panevėžio miesto savivaldybė išspręs jo prašymą dėl žemės grąžinimo natūra, kadangi pareiškėjas siekia nuosavybės teises atkurti lygiaverčiais sklypais ir natūra. Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 19-1250(4.5.) NŽT Panevėžio skyriui ir pareiškėjui L. P. pranešė, kad pareiškėjo prašoma natūra grąžinti žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Atsakovo teigimu, NŽT, priimdama ginčijamus sprendimus, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyko teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimai neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo L. įmonė „EGZOTIKA“ atsiliepime (I t., b. l. 144-145) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. 2020 m. sausio 7 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 163–164).

14.       L. įmonė „EGZOTIKA“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo norimas natūra susigrąžinti žemės sklypas Nr. 5 patenka į įmonės nuomojamą 1,410 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). L. įmonė „EGZOTIKA“ šį žemės sklypą nuomoja pagal 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2046 m. balandžio 9 d, žemės sklypas išnuomotas pagal tuometinio Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. 141ž prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių pastatų. Šiuo metu nurodytame žemės sklype stovi L. įmonei „EGZOTIKA“ priklausantys penki statiniai: sandėlis, administracinis pastatas, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo aikštelė ir kiemo aptvėrimas. Be statinių per šį sklypą yra nutiesti įvairūs inžinieriai tinklai: požeminė elektros tiekimo linija, požeminė šilumos ir karšto vandens tiekimo trasa, be to, teritorijos įrengta apšvietimo ir perimetrinės signalizacijos sistemos. Dėl šių priežasčių žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Be to, atskiro 0,2150 ha ploto žemės sklypo Nr. 5 formavimas prieštarautų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principams, nes prie jo nėra atskiro privažiavimo.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (II t., b. l. 143–145), kuriuose akcentavo, kad reikalavimas suformuoti žemės sklypą Nr. 5 prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėms (toliau – ir Taisyklės) ir vien tuo pagrindu pareiškėjo skundas šioje dalyje neturi būti tenkinamas. Šiuos argumentus grindė Taisyklių 33, 42, 44 punktų nuostatomis bei aplinkybėmis, kad į prašomą suformuoti žemės sklypą Nr. 5 nėra numatytas įvažiavimas iš valstybinės ar vietinės reikšmės kelio, plane nenumatytas joks įvažiavimas. Šis žemės sklypas nesiriboja nei su keliu, nei su gatve, todėl, lieka tik spėlioti, kur jis galėtų būti ir ar iš viso yra įmanomas. Vienas iš būdų patekti į planuojamą žemės sklypą yra pasinaudoti L. įmonei „EGZOTIKA“ nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais: asfaltuotos kiemo aikštelės dalimi bei kiemo aptvėrimo dalimi, t. y. vartais, bet tam reikalingas statinių savininko sutikimas arba teismo sprendimu nustatytas atlygintinis servitutas. Nei vieno, nei kito nėra ir nelabai gali būti, nes tokio servituto nustatymas žymiai pablogintų vykdomos ūkinės komercinės veiklos sąlygas.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ atsiliepime (I t., b. l. 123–125) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Savivaldybės administracija neturi pagrindo pagal UAB „GeoVegas“ parengtą planą formuoti žemės sklypo Nr. 10, kadangi šis sklypas patenka į komercinės paskirties objektų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui yra parengtas ir Panevėžio miesto valdybos 2002 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 198v patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 65 ir 67 sklypų detalusis planas. NŽT pagal 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/04-0066 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomoja UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“. Pareiškėjo pageidaujamo susigrąžinti natūra žemės sklypo Nr. 10 teritorija patenka į statinių eksploatacijai skirtą žemės sklypą, kuris, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. vasario 17 d. pateikė papildomus paaiškinimus (III t., b. l. 53–56), kuriuose nurodė, kad faktinės aplinkybės, jog UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuomojama teritorija yra detaliai suplanuota, detaliojo plano sprendiniais numatyta nuomojamos teritorijos užstatymo galimybė, šio dokumento pagrindu parengti dokumentai, suteikiantys teisę vykdyti statinių statybas, gauti statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu statiniai pastatyti ir teisiškai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, įrodo, kad yra visos sąlygos UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuomojamą žemę pripažinti valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

19.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-79-283/2018 (I t., b. l. 162–178) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ iš pareiškėjo priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019 (II t., b. l. 87–103) pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies patenkino; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl siūlomų formuoti nuosavybės teisių į miesto žemę natūra atkūrimui žemės sklypų Nr. 5, Nr. 10 ir 0,0800 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, panaikino ir bylą dėl šių reikalavimų dalies perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

20.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, iš naujo išnagrinėję administracinę bylą, 2020 m. kovo 27 d. sprendimu (III t., b. l. 124–137) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 (0,2150 ha ploto) planą ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą; atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl likusios 0,0200 ha žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, suformavimo pareiškėjui pagal atsakovo paruoštą Grąžinimo natūra žemės sklypo schemą M1:500.

21.       Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas, ar Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvusio savininko valdytos žemės tam tikras teritorijas teisėtai ir pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl šios priežasties nesuformavo žemės sklypų, skirtų grąžinti natūra atkuriant nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi palikta galioti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimo dalis, kuria revizuoti skundžiami aktai, šioje byloje nebepasisakytina, ar NŽT Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė administracinius sprendimus nuosavybės teises pretendentams į buvusio savininko valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais.

22.       Teismas, apžvelgęs aktualias Atkūrimo įstatymo nuostatas (2 str. 2 d., 5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 1–14 p. ir 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad, sprendžiant, ar Savivaldybės administracija pagrįstai žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 10 bei 0,0800 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl to neatliko Tvarkoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.

23.       Teismas nustatė, kad žemės sklypas Nr. 5 patenka į 1,4107 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro ir kitų dokumentų duomenimis, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas. Žemės sklype stovi L. įmonei „EGZOTIKA“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: sandėlis, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), sandėlį pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“; žemės sklypas nustatyta tvarka nuo 1996 m. balandžio 9 d. iki 2046 m. balandžio 9 d. nuomojamas L. įmonei „EGZOTIKA“.

24.       Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje kalbama ne apie bet kokią prie statinių ar įrenginių esančią žemę, o tik apie tą, kuri yra būtina jų eksploatavimui, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; minėtoje nuostatoje nurodyta žemė yra skirta įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė ir kt. Be to, minėtoje nuostatoje įtvirtinta, jog eksploatacijai būtini žemės sklypai turi būti suformuoti detaliaisiais planais. 

25.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kuriose matyti, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama, ginčui aktualioje ploto dalyje (0,2150 ha, žemės sklypas Nr. 5) žemė nėra užimta tokiais statiniais, pastatais ir įrenginiais, kuriems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo Nr. 5 žemė, darė išvadą, kad žemės sklypas Nr. 5 Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama žemė. Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostata, pagal kurią be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus, vertino, kad faktas, jog žemės sklype stovi L. įmonei „EGZOTIKA“ nuosavybės teise priklausantys statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), arba tai, kad ši įmonė pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“ sandėlį, nelaikytinas kliūtimi spręsti klausimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.

26.       Teismas nustatė, kad ginčui aktuali žemės sklypo Nr. 10 teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro ir kitais duomenimis, šio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdas; žemės sklypo 6,6121 ha dalis yra užstatyta, 0,4576 ha – užimta keliais; žemės sklype stovi statiniai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypui nustatyti servitutai, suteikiantys teises tiesti požemines, antžemines komunikacijas, jas aptarnauti ir naudoti, bei kelio servitutai; žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas UAB „LAUKTUVĖS JUMS” (iki 2083 m. rugpjūčio 11 d.), „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ (iki 2083 m. rugpjūčio 29 d.), „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) ir „Lidl Lietuva“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.).

27.       Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 198v „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtino (duomenys neskelbtini) g. 6 ir 67 sklypų detalųjį planą, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viešai skelbiamais teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, nurodytas detalusis planas įregistruotas, registracijos Nr. 00045728. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo“, atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, patvirtintas pridedamas žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detalusis planas ir nustatyta paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija (indeksas K), inžinerinės infrastruktūros teritorija (indeksas I); naudojimo pobūdžiai – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (indeksas I1). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodomi servitutai, statinių paskirtys (komercinės paskirties statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų stotis, autobusų parko gamybinės bazės pastatai, autobusų parko degalinė).

28.       Teismas, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, darė išvadą, kad detalusis planas yra viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas galimos situacijos, kai be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

29.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo teismui pateiktas 2020 m. vasario 26 dieną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžyje padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuota ir faktinė situacija UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, darė išvadą, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama. Nurodė, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagal ginčo sklypui Nr. 10 aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis, atsakovas neįrodė, kad žemės sklypui, UAB „GeoVegas“ parengtame plane pažymėtam Nr. 10, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip, kaip negrąžinant pretendentams šio žemės sklypo. Tai parodo, kad visuomenės poreikiai gali būti tenkinami kitaip nei išperkant šį nuosavybės objektą. Teismas pažymėjo, kad įpareigojimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, kuri Atkūrimo įstatymo prasme nėra valstybės išperkama žemė, savaime nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių ir teisės eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius objektus. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog žemės sklypas Nr. 10, pažymėtas UAB „GeoVegas“ parengtame plane, teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vien detaliųjų planų buvimas, teismo vertinimu, nepagrindžia objektyviai egzistuojančio poreikio išpirkti minėtą žemės sklypą siekiant patenkinti visuomenės poreikius.

30.       Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, teismas nustatė, kad teritorija (duomenys neskelbtini) g. patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas „Detalaus išplanavimo projektas (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini)“, patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229v. Detalusis planas nustatyta tvarka įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, suteiktas registracijos Nr. T00048788. Pagal detaliojo plano sprendinius, teritorijoje yra suplanuoti du sklypai. Pradiniuose projektavimo duomenyse nurodyta, kad, atlikus teritorijos padėties analizę, įvertinus inžinierines komunikacijas ir gretimų sklypų ribas, bei nustačius, jog palei (duomenys neskelbtini) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, detaliuoju planu grąžinimui buvo suprojektuotas vienas 0,0600 ha (6 arų) sklypas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn.

31.       Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyta, jog tai, kad palei (duomenys neskelbtini) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, nėra teisinis pagrindas konstatuoti kurio nors iš Nutarties 58 punkte nurodytų valstybės išperkamos žemės teisinį statusą apibrėžiančių pagrindų egzistavimą; bylos nagrinėjimo metu (nauji) rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad likusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje dalis (apie 0,0200 ha) turi valstybės išperkamos žemės teisinį statusą, nepateikti. Teismas išanalizavęs Tvarkos 106 punkto (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų priėmimo metu ir redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. rugsėjo 12 d.) nuostatas, įvertinęs tai, kad šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą vien tik žemės sklypo dydis nėra pagrindas atsisakyti formuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus, atsižvelgęs į pareiškėjo prašomą įpareigoti suformuoti žemės sklypą (apie 0,0800 ha) bei tai, kad bylos duomenimis suprojektuotas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn, atsakovą įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl likusios 0,0200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, dalies suformavimo pareiškėjui pagal atsakovo paruoštą Grąžinimo natūra žemės sklypo schemą M1:500.

III.

32.       Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija, tretieji suinteresuoti asmenys „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ ir L. įmonė „EGZOTIKA“.

33.       Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde (III t., b. l. 163–170) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, ir nuspręsta atsakovą Savivaldybės administraciją įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 (0,2150 ha) planą ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. 

34.       Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos, neanalizavo ir netyrė tiek atsakovo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų byloje, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei neįvykdomą sprendimą.

35.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklypas Nr. 5 Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama žemė. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, išdėstytas atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir rašytiniuose paaiškinimuose, bei akcentuoja, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) visa teritorija yra užstatyta. Ši teritorija, tiek joje esantys statiniai (pastatai) ir funkcinę priklausomybę turintys inžineriniais statiniai (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimai) yra teisiškai įregistruoti ir eksploatuojami L. įmonės „EGZOTIKA“ vykdomoje veikloje. Atsakovas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016), nurodo, kad, nors ir nėra teritorijai parengto detaliojo plano, tačiau galioja 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N27/96-0169, kurios pagrindu L. įmonei „EGZOTIKA“ išnuomotas 1,4107 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, atsakovo manymu, įrodo, kad tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikoma valstybės išperkama žeme.

36.       Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl galimybės žemės sklypo dalį suformuoti kaip atskirą sklypą, nors tokį įpareigojimą, jam suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartyje. Šiuo aspektu atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 2.4, 33, 44 punktais, nurodo, kad pirma, reikėtų įvertinti tai, kad L. įmonės „EGZOTIKA“ nuomojamas žemės sklypas negali būti kaip nors dalijamas, nes jame yra įmonei priklausantys statiniai ir funkcinę priklausomybę turintys inžineriniais statiniai (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimai), kurie yra teisiškai įregistruoti ir eksploatuojami minimo juridinio asmens vykdomoje veikloje. Žemės sklypas yra suformuotas statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Be to, negali teisiškai susiklostyti tokia situacija, kad į formuojamą žemės sklypą gražinimui natūra (pagal pareiškėjo pateiktą teritorijos Nr. 5 planą), patektų trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys statiniai, būtent kiemo aikštelė ir kiemo aptvėrimas. Antra, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra jo kompetencijos ribose bei yra nustatyti teisės aktuose. Esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, sudarytai su L. įmone „EGZOTIKA“ dėl 1,4107 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, Savivaldybės administracija, nebūdama minėtos nuomos sutarties šalimi, negali savo iniciatyva keisti galiojančios nuomos sutarties objekto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.562 str.) ir inicijuoti įregistruoto žemės sklypo, kuriame yra L. įmonei „EGZOTIKA“ priklausantys statiniai, išformavimo ir formuoti jo naujai. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamas teismo sprendimas dėl įpareigojimo suformuoti konkretų žemės sklypą yra net neįvykdomas, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

37.       Atsakovo teigimu, skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagal ginčo sklypui Nr. 10 aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis. Atsakovas akcentuoja, kad Savivaldybės administracija 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje pateikė naują įrodymą – 2011 m. spalio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžys detaliojo plano (viešai skelbiamas www.panevezys.lt teritorijų planavimo dokumentai) aiškinamąjį raštą bei pagrindinį brėžinį, iš kurių matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), planuojama veikla – autobusų stoties, prekybos centro, autobusų parko gamybinės bazės statyba. Ginčo teritorijoje pagal detaliojo plano sprendinius numatyta autobusų parko gamybinė bazė, rekonstruojama degalinė, automobilių stovėjimo vieta. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad teritorija užimta pastatytais ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ eksploatuojamais statiniais viešosioms paslaugoms teikti. Šis sklypas ir jame esantys statiniai, įrenginiai reikalingi bendrovei pavestoms funkcijoms tinkamai vykdyti. Panevėžio miesto savivaldybė yra vienintelė UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ akcininkė. UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, teikdamas viešąsias paslaugas – keleivių ir bagažo vežimą autobusais miesto, vietinio, tolimojo ir tarptautiniais maršrutais organizavimą, įgyvendina savivaldybės savarankiškąją funkciją, nustatytą Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte, taigi detaliuoju planu į šį žemės sklypą išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis. Atsakovo teigimu, faktinės aplinkybės parodo, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, kadangi yra detaliai suplanuotas, detaliuoju planu į šį žemės sklypą išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis, detalusis planas yra galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai yra galiojantys visiems subjektams. Taip pat yra galiojanti ir nenuginčyta 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/04-0066 (su susitarimais), kurios pagrindu žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) išnuomotas UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“. Ja nuomininkui suteikta teisė statyti veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui yra išnuomotas žemės sklypas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad žemės sklypas yra skirtas statomiems arba pastatytiems statiniams eksploatuoti ir dėl to tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikoma valstybės išperkama žeme. Tokią poziciją yra suformavęs savo praktikoje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016).

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „EGZOTIKA“ apeliaciniame skunde (III t., b. l. 139–141) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinis teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo L. P. skundas tenkintas iš dalies ir atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija įpareigota suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 (0,2150 ha ploto) planą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir 2019 m. gruodžio 19 d. papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nepasisakė ir net nesvarstė klausimo, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartyje nurodė (62.10 p.), kad „nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas ...“. Tokio įvertinimo pirmosios instancijos teismas nepateikė.

40.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinės aplinkybės, jog žemės sklypo dalyje esanti inžinerinio statinio-kiemo aptvėrimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis ir įrenginiai: teritorijos apšvietimo linija ir teritorijos apsauginė signalizacija nėra nurodytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje kaip aplinkybės, darančios atitinkamą žemę valstybės išperkama, akcentuoja, kad aukščiau nurodyto statinio daliai ir įrenginiams (laikomiems kilnojamaisiais daiktais) eksploatuoti yra reikalinga žemės sklypo dalis. Atkūrus nuosavybės teises į tokią žemę. statinio dalies ir įrenginių nuosavybės teisė nepereis pretendentui, nes statinio (kiemo aptvėrimo) dalis kaip ir įrenginiai nėra žemės sklypui tarnaujantys daiktai. Jie skirti kiemo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) apsaugai bei nuosavybės teise priklauso L. įmonei „EGZOTIKA“.

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ apeliaciniame skunde (III t., b. l. 145–151) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo L. P. skundas, Panevėžio miesto savivaldybės administracija įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

42.       Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. 

43.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 13 d. raštu pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad Savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžys detalusis planas (viešai skelbiamas www.panevezys.lt teritorijų planavimo dokumentai), kurio tikslas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimas, privalomųjų teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymas. Planuojama veikla – autobusų stoties, prekybos centro, autobusų parko gamybinės bazės statyba. Pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suplanuotas detaliuoju planu, kuris skirtas statiniams statyti ir jau esamiems eksploatuoti. UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-142 į bylą pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad visa bendrovės nuomojama teritorija užimta jos eksploatuojamais statiniais, yra įrengta asfalto aikštelė skirta transporto laikymui. Iš pateiktų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad visas UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuomojamas žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

44.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą sprendimo dalyje dėl žemės sklypo Nr. 10, rėmėsi pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. padarytomis nuotraukomis, bei iš šių nuotraukų darė išvadą, kad dalis įmonės nuomojamo žemės sklypo teritorijos nėra eksploatuojama, tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas. Nuotrauka negali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje byloje. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad, sprendžiant dėl žemės sklypo priskyrimo/nepriskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą, vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis galima spręsti dėl konkretaus žemės sklypo priskyrimo/nepriskyrimo valstybės išperkamai – įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniai. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo atveju Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai įrodo, kad UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuomojamas žemės sklypas suformuotas šiame sklype esančių autobusų parko statinių eksploatacijai bei autobusų parko gamybinės bazės statybai. Taigi, žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti. Detaliojo plano sprendiniai yra įgyvendinti realiai.

45.       Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad įpareigojimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, kuri Atkūrimo įstatymo prasme nėra valstybės išperkama žemė, savaime nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių ir teisės eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius objektus, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, nes teritorija, užimta pastatytais/statomais statiniais, priskirtina valstybės išperkamai žemei. Bendrovė autobusams statyti šiuo metu turi tik 70 vietų, nors nuosavybės teise valdo 105 autobusus, planuoja dar įsigyti jų papildomai, todėl netgi šiuo metu valdomas žemės sklypas yra per mažas, šio sklypo sumažinimas iš esmės pažeistų tiek įmonės, tiek savivaldybės interesus organizuojant keleivių pervežimo veiklą.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priimti į bylą duomenis iš www.geoportal.lt ir www.regia.lt, kuriuose matosi kad prašomoje grąžinti natūra teritorijoje stovi pastatai ir statiniai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikti įmonės turimi oficialūs dokumentai (kadastrinių matavimų bylos ir techninio projekto ištraukos), kuriuose matyti statiniai, šie papildomi viešai skelbiami duomenys, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tik papildys jau pateiktus byloje įrodymus.

IV.

47.       Pareiškėjas L. P. atsiliepime (IV t., b. l. 13–17) su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48.       Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės atkūrimą.

49.       Pareiškėjas, nesutikdamas su L. įmonės „EGZOTIKA“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad naujo sklypo suformuoti negalima, pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog visa teritorija yra aptverta tvora ir yra apšviesta (yra pastatyta tvora ir apšvietimo stulpai), nereiškia, kad įmonė išnaudoja savo veikloje visą teritoriją. Didelė dalis teritorijos yra apžėlusi žole, kuri iš viso nėra naudojama, kaip komercinė teritorija. L. įmonė „EGZOTIKA“ dalį statinių yra išnuomojusi UAB „Kredora“, kuri vejoje taip pat jokios veiklos nevykdo. L. įmonė „EGZOTIKA“ apeliaciniame skunde nenurodo, kaip konkrečiai būtų pažeistos jos teisės, jeigu į dalį jos nenaudojamos teritorijos būtų atkurtos nuosavybės teisės suformuojant atskirą sklypą. Pareiškėjas paaiškina, kad laisva ir neužstatyta teritorija yra tarp L. įmonės „EGZOTIKA“ ir UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ priskirtos teritorijos, kurią skiria pieva, todėl formuojant žemės sklypą, galima išspręsti ir šios teritorijos panaudojimo klausimą tiek kaip atskirai formuojamo kelio privažiavimui, tiek kaip naujai formuojamam sklypui skirto žemės dalies. Naujai formuojamas žemės sklypas gali turėti tiek servitutinį, tiek savarankišką privažiavimą (Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 42 p.) Jeigu būtų atmestos galimybės suformuoti atskirą įvažiavimą, galimas įvažiavimas prie sklypo, naudojant servitutą ir per L. įmonei „EGZOTIKA“ išnuomotą žemės sklypą. Ši įmonė nėra žemės sklypo savininkė, yra nuomininkė, todėl servitutas nebūtų atlygintinis, nes būtų nustatomas valstybei priklausančiame žemės sklype. Privažiavimas prie formuojamo žemės sklypo yra galimas iš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., per esamus privažiavimo kelius, juos pratęsiant.

50.       Pareiškėjas nesutikdamas su UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ apeliaciniu skundu, pažymi, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų dėl konkretaus viso jai priskirto žemės panaudojimo. Tarp UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ asfaltuotos aikštelės ir L. įmonės „EGZOTIKA“ yra daugiau kaip 10 metrų pievos, auga keli medžiai, ši teritorija nėra priskirta prie valstybės išperkamos, nėra priskirta parkams, todėl ji gali būti panaudota formuojant žemės sklypus siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad UAB „PANEVĖŽIO AUTOBŪSŲ PARKAS“ realiai nenaudoja dalies teritorijos, bendrovė nenurodė jokio konkretaus poreikio, statiniai užima tik nedidelę dalį teritorijos. Teismo sprendimu nėra nustatyta pareiga atkurti į konkretaus dydžio, konkrečių formų žemės sklypą, teismo sprendimu atsakovas įpareigotas pats suformuoti žemės sklypą savo nuožiūra, atsižvelgiant į realų UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ poreikį žemės sklypui, kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, nepatvirtina, kad visas žemės sklypas yra reikalingas minėtai bendrovei priklausančių statinių ir pastatų naudojimui ir eksploatavimui. Konkretų žemės sklypo poreikį nulemia realiai vykdoma veikla ar numatoma, patvirtintais sprendimais vykdyti veikla. Panevėžio autobusų stotis yra kitoje vietoje, todėl apeliantas teritoriją naudoja tik autobusų aptarnavimui, remontui, laikymui.

51.       Nesutikdamas su atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad L. įmonės “EGZOTIKA“ sklypas negali būti dalinamas, nes nėra statiniai, ar pastatai kam nors perduodami, pareiškėjas nurodo, kad įstatymai nustato galimybę išpirkti žemės sklypus tik tuos, kurie yra būtini statiniams eksploatuoti, o šioje byloje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokio poreikio į visus žemės sklypus nėra.

52.       Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose (III t., b. l. 175–179, 182–187) su L. įmonės „EGZOTIKA“ ir UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ apeliaciniais skundais sutinka ir prašo juos tenkinti.

53.       Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime (IV t., b. l. 3–8) su apeliaciniais skundais sutinka ir prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo L. P. skundas ir nuspręsta atsakovą Savivaldybės administraciją įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 (0,2150 ha) planą ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

54.       Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neanalizavo ir netyrė tiek atsakovo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų byloje, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei neįvykdomą sprendimą. Atsakovas akcentuoja, kad įpareigojimas suformuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti jau nustatyta tvarka suformuotuose ir nekilnojamojo turto registre įregistruotuose žemės sklypuose negalimas, nes taip bus pažeidžiami teisės aktai, kuriuose nustatyta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo tvarka ir sąlygos bei tokių žemės sklypų įregistravimas nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miestuose žemės sklypai formuojami Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka, rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal UAB „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha) planą, formuojamas grąžinamas sklypas yra jau suformuotame žemės sklype, visas plotas patenka po UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuosavybės teise priklausančiu statiniu-aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo riba kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastatą-remonto dirbtuves su administracinėmis buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

55.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime (IV t., b. l. 28–37) pritaria Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ apeliaciniams skundams ir prašo juos tenkinti.

56.       UAB ,,Lidl Lietuva“ atsiliepime paaiškina, kad bendrovė nuomos teise valdo valstybinės žemės sklypo, 7,1622 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3,6022 ha dalį pagal 2017 m. birželio 19 d. Susitarimą pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-174-(14.23.55), 2015 m. gruodžio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-11203, 2017 m. vasario 1 d. Priėmimo-perdavimo aktą Nr. MK-886, t. y. UAB ,,Lidl Lietuva“ nuomos teise valdo dalį žemės sklypo, dėl kurio teismo sprendimu Savivaldybės administracija įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal UAB ,,GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą, t. y. dalį Žemės sklypo, kurio dalį (1,0295 ha ploto) pareiškėjas siekia teismo keliu pripažinti laisva neužstatyta, valstybės neišperkama žeme, ir susigrąžinti šią žemės sklypo dalį natūra (turėtoje vietoje).

57.       UAB ,,Lidl Lietuva“ perėmusi iš UAB ,,PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ Žemės sklype esančių statinių (statinių grupės) nuosavybės teisę, įstatymo pagrindu įgijo nuomos teisę į žemės sklypo konkrečių ribų ir ploto dalį, išskirtą UAB „Aukštaitijos matininkas“ 2016 m. vasario 8 d. parengtame žemės sklypo plane M1:500 ir nustatytą NŽT Panevėžio skyriaus sprendimu sudarant Susitarimą, reikalingą UAB ,,Lidl Lietuva“ statiniams eksploatuoti. Žemės sklype yra išskirtos ir plane apibrėžtos statinių eksploatacijai reikalingos žemės sklypo dalys (pažymėtos šių dalių ribos ir apskaičiuotas plotas). Pagal šiuos dokumentus (sprendimus) UAB ,,Lidl Lietuva“ statiniams eksploatuoti reikalinga ir išnuomota žemės sklypo dalis yra jo šiaurinėje dalyje ir nepatenka į pagal Tvarkos 1061 punkto nuostatas parengtoje kartografuotoje planinėje medžiagoje pažymėtas buvusio savininko J. B. turėtos žemėvaldos ribas, kurioje UAB ,,GeoVegas“ pažymėjo siekiamo natūra susigrąžinti žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha) ribas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo dalys, išskirtos kitų asmenų, tarp jų ir UAB ,,PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, statinių eksploatacijai, taip pat identifikuotos tokių ribų ir ploto, kokių reikia šiose žemės sklypo dalyse esantiems statiniams eksploatuoti, ir būtent tokių ribų ir dydžio išnuomoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, UAB ,,LAUKTUVĖS JUMS“ ir UAB ,,BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“. Pagal planą UAB ,,PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ nuosavybės teise valdomiems savarankiškiems statiniams eksploatuoti išskirta konkrečių ribų ir ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu ,,3“, 34 762 kv. m. ploto dydžio, išsidėstė pietinėje žemės sklypo dalyje ir šios statiniams eksploatuoti išskirtos dalies dalis patenka į parengtoje kartografuotoje planinėje medžiagoje pažymėtas buvusio savininko J. B. turėtos žemėvaldos ribas, kurioje UAB ,,GeoVegas“ pažymėjo siekiamo natūra susigrąžinti žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha) ribas.

58.       Žemės sklypas suformuotas statinių eksploatacijai pagal 2002 m. detalųjį planą, t. y. prieš 18 metų. Visą šį laiką jis buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Ta aplinkybė, kad statiniai (statinių dalys) buvo perleistos kitiems asmenims ir vietoj vieno nuomininko atsirado ir kiti, nėra pagrindas žemės sklypą priskirti laisvai, natūra grąžintinai žemei. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo suformavimo dokumentai ir sprendimai išnuomoti žemės sklypą (jo dalis) nenuginčyti, yra pagrindas teigti, kad žemės sklypas nuo pat jo suformavimo momento buvo laikomas ir šiuo metu visa apimtimi reikalingas statiniams eksploatuoti, todėl yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Akivaizdu, kad žemės sklypui, suformuotam pagal 2002 m. detalųjį planą statiniams eksploatuoti, buvo nustatytas ir egzistavo konkretus visuomenės poreikis. 2011 m. detaliuoju planu žemės sklypo parametrai nebuvo pakeisti.

59.       Teismas skundžiamame sprendime tik formaliai konstatavo, kad neįrodyta, jog pagal aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis, ir nurodė, kad visuomenės poreikiai gali būti tenkinami kitaip nei išperkant šį nuosavybės objektą. Tačiau teismas nenustatinėjo aplinkybių ir netyrė įrodymų (dokumentų, duomenų), ar Panevėžio autobusų parkas galės funkcionuoti, t. y. vykdyti jam priskirtą veiklą (teikti viešąsias paslaugas) pagal nustatytas apimtis ir reikalavimus, jeigu autobusų parko veiklai naudojama Žemės sklypo dalis – 34 762 kv. m. dydžio bus sumažinta 10 295 kv. m. plotu, t. y. taps mažesnė beveik 30 proc.

60.       Dėl teismo sprendimo dalies, kuria Savivaldybės administracija įpareigota atlikti konkrečius veiksmu, nurodo, kad teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju Savivaldybės administracijos) atlikti konkrečius veiksmus ir priimti konkretaus turinio administracinius sprendimus; Savivaldybės administracija įpareigota atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, kurių ji pagal teisės aktus atlikti ir priimti negali, nes šie veiksmai ir sprendimai nepriskirti jos kompetencijai, pagal Tvarkos 1061 nuostatas, sprendimą suformuoti žemės sklypą priima NŽT, bet ne Savivaldybės administracija; Savivaldybės administracija įpareigota suformuoti konkretaus ploto ir ribų žemės sklypą, tačiau teismas nenagrinėjo, ar vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypų formavimą, institucijos turės galimybę suformuoti teismo sprendime nurodyto konkretaus ploto (kv. m. tikslumu) žemės sklypą, taip pat suformuoti sklypą tokių ribų, kurios nurodytos UAB ,,GeoVegas“ paruoštame žemės sklypo plane, kuris nebuvo tikrinamas ir derinamas institucijų, turinčių teisę ir pareigą pagal teisės aktus tikrinti ir derinti dokumentus, kurių pagrindu formuojami ir pertvarkomi žemės sklypai. Dėl to mano, kad teismo sprendimas gali būti neįgyvendinamas.

61.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ atsiliepime (IV t., b. l. 40–41) su atsakovo Savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu sutinka ir prašo Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo suformuoti žemės sklypą, pagal parengtą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 planą patenkinti. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

62.       Nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į žemės, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, priskyrimas valstybės išperkamai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose).

63.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

64.       Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl teisėjų kolegija remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei, atsižvelgdama į tai, kad administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai, atkreipia dėmesį į tuos ginčui aktualius aspektus, kurie buvo įvardyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019, ir tas aplinkybes, kurios buvo pagrindu grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

65.       Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ prašymas priimti į bylą duomenis iš www.geoportal.lt ir www.regia.lt ir juos tirti papildomai nėra tenkinamas, nes nurodomos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir šie duomenys, kaip papildantys jau byloje esančius įrodymus (kadastrinių matavimų bylos ir techninio projekto ištraukos), bei atitinkamas prašymas galėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Lidl Lietuva“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų argumentų, peržengiančių apeliacinių skundų ribas, nes jie teise teikti apeliacinius skundus nepasinaudojo.

66.       Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, aktualios nagrinėjamoje byloje, įtvirtina, kad valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

67.       Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, akcentuojamas detaliųjų planų patvirtinimas, bei aplinkybė, kad juose turi būti suformuoti pastatams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Įstatymo nuostatos esmė – valstybės išperkamai žemei priskirti žemės sklypus, kurie reikalingi eksploatuoti pastatams, statiniams, įrenginiams suponuoja aiškinimą, kad šie pastatai turi būti naudojami pagal jų paskirtį, o žemės sklypai priskiriami valstybės išperkamiems tokio dydžio, kurie būtini jiems eksploatuoti pagal paskirtį. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos riboja pretendentų galimybes atkurti nuosavybės teises natūra, todėl, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo paskirtį ir tikslus, pretendentų teises ribojančios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, teikiant prioritetą privačiam interesui nuomoti ar kitais pagrindais naudoti valstybei priklausančius didesnio ploto žemės sklypus, negu jie būtini turimiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tai reiškia, kad nesant teritorijų planavimo dokumente – detaliajame ar jam prilyginamame plane suplanuoto žemės sklypo pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, arba įrodžius, kad detaliajame plane suplanuotas žemės sklypas nėra reikalingas visas ar jo dalis pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nes jie nėra realiai naudojami pagal paskirtį, žemės sklypas ar jo dalis negali būti priskiriama valstybės išperkamai, ir turi būti sprendžiama dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui.  

68.       Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas turi būti aiškinamas per visuomeninio poreikio prizmę, bei kad šis poreikis konkrečiam žemės sklypui turi būti aiškiai ir konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Ir priešingai, atitinkamos teritorijos detaliajame plane abstraktaus pobūdžio nuorodos į visuomeninį poreikį, jo nesiejant su konkrečia ir aiškia būtinybe atitinkamą sklypą naudoti visuomenės poreikiams esamuoju metu ar ateityje, tokio žemės sklypo savaime nedaro valstybės išperkama žeme, t. y. pati nuoroda detaliajame plane, nesukonkretinus visuomeninio poreikio į konkretų žemės sklypą, yra nepakankama, kad būtų galima tokį žemės sklypą automatiškai priskirti valstybės išperkamai žemei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014). Vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui. Nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra, nes priešingu atveju be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-951/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014).

69.       Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. nutarimuose yra pažymėjęs, jog miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog įrodyti, kad yra išlikęs realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014).

70.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui teritorijose (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4107 ha, ginčui aktualioje ploto dalyje (0,2150 ha, žemės sklypas Nr. 5), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,1622 ha ploto, dalyje (1,0295 ha, žemės sklypas Nr. 10), vertino šių žemės sklypų priskirtinumą valstybės išperkamai žemei visais aktualiais aspektais – ar juose yra pastatų, statinių ar įrenginių (statomų arba pastatytų), kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai (jų dalys), ar yra teritorijos suplanuotos detaliaisiais planais, ar yra konkretūs, aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai šiems žemės sklypams, kurie negalėtų būti tenkinami kitais būdais; be to, šių aplinkybių įrodinėjimo našta buvo pagrįstai perkelta atsakovui.

71.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo dalies Nr. 5 priskirtinumo valstybės išperkamam, atsižvelgė į aplinkybę, kad teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu, į pareiškėjo teismui pateiktas 2020 m. vasario 26 d. nuotraukas, padarytas ginčui aktualiose teritorijose. L. įmonės „EGZOTIKA“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, nuotraukoje Nr. 7 matyti pieva (teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjas), taip pat iš kitų pateiktų nuotraukų darė išvadą, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama, žemės sklypo ginčui aktualioje ploto dalyje (0,2150 ha, žemės sklypas Nr. 5) žemė nėra užimta tokiais statiniais, pastatais ir įrenginiais, kuriems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo Nr. 5 žemė. Pareiškėjo pateikti įrodymai atitinka ABTĮ 56 straipsnio 1, 2 jiems keliamus kriterijus, atsakovas nepateikė juos paneigiančių duomenų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Be to, byloje nustatyta, kad L. įmonė „EGZOTIKA“ pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“ sandėlį, taigi trečiajam suinteresuotam asmeniui dalis pastatų ir žemės sklypo nėra reikalingi tai jo įmonės veiklai, kuriai buvo suformuotas žemės sklypas.

72.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. įmonė „EGZOTIKA“ apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo išvadas kvestionavo argumentais, kad ginčo žemės sklypo dalyje esantis teritorijos aptvėrimas bei kiemo aikštelė yra teisiškai įregistruoti, visas 1,4107 ha žemės sklypas yra išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui L. įmonei „EGZOTIKA“ 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N27/96-0169, kurie nepaneigia pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kad ginčo teritorija Nr. 5 nėra naudojama, apleista. Taigi byloje nėra paneigti duomenys, kad ši teritorijos dalis nėra būtina eksploatuojant įmonės veikloje pagrindinius statinius, jie gali funkcionuoti be kiemo aikštelės ir atitinkamos aptvėrimo dalies, o į teritoriją patenkantys funkcinio savarankiškumo neturintys statiniai (kiemo aikštelė, aptvėrimas) (CK 4.13 str. 1 d., 4.19 str.) pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra kliūtimi formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Iš esmės nenaudojamiems, neturintiems savarankiškos paskirties daiktams valstybinės žemės sklypas negali būti suteikiamas.

73.       Aplinkybė, kad žemės sklypas išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui, kai žemės sklypo dalis yra nebūtina įmonės ūkinėje komercinėje veikloje turimų pastatų eksploatavimui, yra faktiškai nenaudojama, ir dėl to laikytina laisva, taip pat negali būti kliūtimi formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Teisinės prielaidos formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra žemės sklypo dalies faktinis nenaudojimu pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, bei visuomenės poreikio nebuvimu konkrečiai teritorijai, todėl apeliantų nurodomi argumentai dėl statinių, neturinčių savarankiškos paskirties buvimo ginčo teritorijoje, taip pat dėl nuomos sutarties sudarymo, atmestini, jais remiantis negali būti paneigiama galimybė formuoti žemės sklypo ginčo dalį nuosavybės teisių atkūrimui.

74.       Aplinkybė, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas nėra kliūtimi formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019. Nutartyje nurodyta, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės <...>. Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos <...> nurodytos [Atkūrimo] įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą.

75.       Atkūrimo įstatymo nuostatų taikymo aiškinimas, susijęs su galimu nuomos santykių pakeitimu, pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015; šioje byloje konstatuota, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta). Pagal CK 6.559 straipsnio nuostatas, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Valstybinės nuomos sutarties ir Susitarimo nenuginčijimas, jų pagrindu suformuotų žemės sklypų neišformavimas, neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nes teisiniai santykiai konkrečiu atveju keičiami, sukuriamos teisės ir pareigos teismo sprendimo pagrindu (ABTĮ 88 str. 2 p., 3 p., CK 1.136 str. 2 d. 2 p., 1.138 str. 5 p.). Taigi ir nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens L. įmonės „EGZOTIKA“ šio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

76.       Aptariamu atveju visuomenės poreikiai (žemės sklypo dalies Nr. 5) šiai teritorijai apskritai nebuvo įrodinėjami, taigi paliekant faktiškai laisvą žemės sklypo dalį trečiojo suinteresuoto asmens ūkiniams-komerciniams interesams tenkinti, kurie negali būti tapatinami viešiesiems interesams nei visuomenės poreikiams, būtų nepagrįstai teikiama pirmenybė privačiam interesui ir paneigiama pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamą turtą.

77.        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo dalies Nr. 10 teritorijos (1,0295 ha) patenkančios į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priskirtinumo valstybės išperkamam, taip pat atsižvelgė į pareiškėjo pateiktas 2020 m. vasario 26 dieną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, padarytas nuotraukų, kuriuose užfiksuota faktinė situacija UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ išnuomotame žemės sklype, ir padarė išvadą, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama, ir vien detaliųjų planų buvimas nepagrindžia objektyviai egzistuojančio poreikio išpirkti minėtą žemės sklypą siekiant patenkinti visuomenės poreikius.

78.       Vertindamas žemės sklypo dalies Nr. 10 priskyrimą valstybės išperkamai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į aplinkybes, ar jis gali būti laikomas laisvu, bet ir į tai, ar jis reikalingas konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams tenkinti. Minėta, kad įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, jog žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam, tenka atsakovui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais būtų paneigti pareiškėjo pateikti duomenys, kad žemės sklypo dalis Nr. 10 yra faktiškai nenaudojama trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ veikloje, teritorijoje esantys statiniai (aptvėrimas, aikštelė) neturi savarankiškos funkcinės paskirties, o autobusų stotis yra kitoje vietoje.

79.       Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo valdo Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas uždarosioms akcinėms bendrovėms „LAUKTUVĖS JUMS“ (iki 2083 m. rugpjūčio 11 d.), „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ (iki 2083 m. rugpjūčio 29 d.), „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) ir „Lidl Lietuva“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) (I t., b. l. 107–109).

80.       Ginčo teritorijoje galioja Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 198v „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 6 ir 67 sklypų detalusis planas, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 69), ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo“, atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, patvirtintas pridedamas žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detalusis planas (III t., b. l. 47). Žemės sklypo nustatyta paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija (indeksas K), inžinerinės infrastruktūros teritorija (indeksas I); naudojimo pobūdžiai – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (indeksas I1). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodomi servitutai, statinių paskirtys (komercinės paskirties statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų stotis, autobusų parko gamybinės bazės pastatai, autobusų parko degalinė).

81.       Atsakovas, apeliaciniame skunde akcentuodamas ginčo teritorijos Nr. 10 priskirtinumą valstybės išperkamai žemei bei jos reikalingumą visuomenės poreikiams tenkinti, nurodė argumentus, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), planuojama veikla – autobusų stoties, prekybos centro, autobusų parko gamybinės bazės statyba, teritorija užimta pastatytais ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ eksploatuojamais statiniais viešosioms paslaugoms teikti; žemės sklypas yra detaliai suplanuotas, detaliuoju planu į šį ginčo žemės sklypą išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis, numatyta autobusų parko gamybinė bazė, rekonstruojama degalinė, automobilių stovėjimo vieta. Detalusis planas yra galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai yra galiojantys visiems subjektams; taip pat yra galiojanti ir nenuginčyta 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/04-0066 (su susitarimais), kurios pagrindu žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) išnuomotas UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“.

82.       Apelianto nurodomos aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, ir jos nebuvo pripažintos pagrindžiančiomis žemės priskyrimą valstybės išperkamai ar visuomenės poreikius konkrečiai teritorijai. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime padarytoms išvadoms, dėl aplinkybių, kad konkreti žemės sklypo dalis laikytina laisva, kaip ir anksčiau aptartu atveju (dėl sklypo Nr. 5), taip pat ir dėl žemės sklypo nuomos sutarties reikšmės, pakartotinai nepasisako, nes remiasi argumentais, kurie analogiški išdėstytiems pirmiau (nutarties 70–73 p.).

83.       Atsakovo teiginiai, kad UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, kurio steigėjas yra savivaldybė, veikla yra skirta visuomenės poreikių tenkinimui, yra pagrįsti, tačiau savaime nereiškia, kad konkreti ginčo teritorija Nr. 10, nors ir suplanuota detaliuoju planu, būtina tenkinant šiuos poreikius, ir jai nėra alternatyvų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad faktiškai ginčo teritorija nėra naudojama, autobusų stotis yra kitoje vietoje, detaliojo plano sprendiniai ginčo sklype Nr. 10 nėra realiai įgyvendinami daugelį metų. Dalis žemės sklypo, kuris, atsakovo teigimu, buvo suformuotas UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ veiklai, kuria tenkinami viešieji poreikiai ir įgyvendinamos savivaldybei įstatymu priskirtos funkcijos, buvo išnuomota kitiems ūkio subjektams, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą apskritai nesietiną su visuomenės poreikiais konkrečioje teritorijoje. Atsakovas, sudarydamas papildomus susitarimus dėl žemės sklypo dalių nuomos kitiems ūkine komercine veikla užsiimantiems subjektams, pripažino, kad visuomenės poreikių tenkinimui visa UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ išnuomoto žemės sklypo teritorija nebuvo reikalinga. Kita vertus, ta aplinkybė, kad detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinami ilgą laiko tarpą, laikytina paneigiančia konkrečių visuomenės poreikių šiai teritorijai egzistavimą. Savo ruožtu atsakovas neįrodinėjo byloje, kad jo nurodomi visuomenės poreikiai negalėtų būti įgyvendinti kitoje teritorijoje, neįvardijo to priežasčių. Apibendrinant nurodytus argumentus, laikytina, kad atsakovas neįrodė byloje, jog ginčo teritorija būtina visuomenės konkretiems ir aiškiai išreikštiems poreikiams tenkinti, ir jų realizavimui nėra racionalių alternatyvų.

84.       Pažymėtina, kad nuosavybės teisių tinkamas atkūrimas taip pat laikytinas viešuoju interesu, ginamu įstatymo, kuris neturi būti paneigiamas delsiant formuoti realiai nenaudojamus žemės sklypus grąžinimui natūra, tai būtų neteisinga ir prieštarautų Atkūrimo įstatyme įtvirtintiems tikslams.

85.       Nagrinėjamu atveju šioje byloje reikšmingos aplinkybės nėra tapačios atsakovo nurodomoje administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016 nustatytoms, kurioje žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas vienos didelės įmonės veiklai ir iki šiol realiai jos naudojamas; gi nagrinėjamu atveju dalis UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ veiklos yra kitoje vietoje (autobusų stotis), dalis pastatų parduota ir dalis išnuomoto žemės sklypo perduota kitiems subjektams (UAB „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“, „Lidl Lietuva“), ginčo teritorija, nors ir suplanuota detaliuoju planu, ilgą laiko tarpą realiai nenaudojama įmonės reikmėms, detaliojo plano sprendiniai neįgyvendinami.

86.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ ir L. įmonės „EGZOTIKA“ apeliaciniai skundai atmetami. Kai apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, turi pareiškėjas, nes jo naudai yra priimtas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Pareiškėjo interesams atstovavo advokatas, kuriam už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 200 Eur. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į apeliacinių skundų turinį, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, jos priteistinos: iš atsakovo – 100 Eur, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – po 50 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens L. įmonės „EGZOTIKA“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui L. P. priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 100 (vieną šimtą) eurų ir iš trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ ir L. įmonės „EGZOTIKA“ po 50 (penkiasdešimt) eurų iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė