Civilinė byla Nr. 2A-220/2014

Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.3., 22.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3531-392/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei J. Š. dėl vekselio, laidavimo ir vykdomojo įrašo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys L. Z. ir D. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „Trakų akmuo“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2003-2007 metais sudarė 27 lizingo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš trečiųjų asmenų automobilius ir kitą bendrovės veikloje naudojamą techniką (turtą) bei perdavė juos ieškovui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyse numatytą kainą, turtas pereis bendrovei nuosavybės teise. Ieškovas nuo pat lizingo sutarčių sudarymo dienos vykdė pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Dėl ekonominės krizės pablogėjus bendrovės turtinei padėčiai ir bendrovei dėl šių nenumatytų aplinkybių nepajėgiant laiku mokėti įmokų lizingo sutartyse numatytais terminais, bendrovė ir atsakovas 2009 m. spalio 23 d. sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT085017/ĮMS bei 2010 m. birželio 14 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT087288/ĮMS. Įsiskolinimo sutartimis ieškovas ir atsakovas susitarė dėl įsiskolinimų pagal lizingo sutartis mokėjimo grafiko bei papildomų lizingo sutarčių vykdymą užtikrinančių priemonių pateikimo atsakovui. Atsakovas pareikalavo, kad bendrovė įsipareigojimų pagal 2010 m. birželio 14 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT087288/ĮMS vykdymą taip pat užtikrintų pasirašydama vekselį skolos, palūkanų ir sutarties mokesčio sumai, iš viso už 1 960 171,93 Lt. Bendrovė, norėdama išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, vekselį pasirašė, taip pat ieškovo vadovas B. Z. padarė vekselyje laidavimo įrašą. Atsakovas 2011 m. kovo 15 d. pateikė bendrovei pranešimą Nr. 01-30-6208, kuriame nurodė, kad atsakovas nuo 2011 m. kovo 15 d. vienašališkai nutraukia lizingo ir įsiskolinimo sutartis. Atsakovas pranešime taip pat nurodė, kad bendrovė iki 2011 m. balandžio 1 d. privalo padengti 915 260,96 Lt debitorinį įsiskolinimą bei įsiskolinimo sutartyje LT 087288 nurodytą įsiskolinimą už 1 262 527,02 Lt sumą. Iš viso iki nurodytos datos atsakovas pareikalavo grąžinti 2 177 787,98 Lt, o taip pat ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 23 d. perduoti lizingo sutartyse nurodytą turtą atsakovo įgaliotam atstovui. Bendrovė, nesutikdama su vienašališku sutarčių nutraukimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Bendrovei turint finansinių sunkumų, 2011 m. liepos 4 d. jai iškelta restruktūrizavimo byla (c.b. B2-3151-392/2012). 2011 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas bendrovės restruktūrizavimo byloje pateikė pareiškimą dėl reikalavimų 4 780 685,24 Lt sumai. Šiame atsakovo pareiškime finansinis reikalavimas bendrovei pagal vekselį pareikštas nebuvo.

2011 m. rugsėjo 23 d. bendrovė gavo atsakovo 2011 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. SL-SR-15580), kuriuo reikalaujama apmokėti 2010 m. birželio 17 d. vekselį. Bendrovė rašte nurodytų atsakovo reikalavimų nevykdė. 2012 m. sausio 4 d. bendrovė gavo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo iš bendrovės ir B. Z. reikalaujama išieškoti atsakovui 1 722 938,73 Lt.

Ieškovas UAB „Trakų akmuo“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais UAB „Trakų akmuo“ 2010 m. birželio 17 d. pasirašytą 1 960 171,93 Lt vekselį, kurio turėtojas yra UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovės Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10909, išduotą atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Vekselio negaliojimą ieškovas grindė CK 1.86 str., t. y. ieškovas vertino, kad vekselis yra laikytinas tariamu sandoriu, nes juo nebuvo siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių, CK 1.91 str., t. y. vekselis yra laikytinas pasirašytu dėl susidėjusių aplinkybių ir ekonominio spaudimo, nes, pablogėjus bendrovės finansinei padėčiai, ieškovas, siekdamas išsaugoti verslą, buvo priverstas pasirašyti minėtą vekselį, juo labiau, kad UAB „Swedbank lizingas“ grasino bendrovei ekonominiais padariniais, jei toks vekselis nebus pasirašytas. Ieškinyje taip pat keliami klausimai dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) vekselio pateikimo apmokėjimui nuostatų nesilaikymo, t. y. ieškovo nuomone, atsakovas praleido terminą pateikti apmokėjimui vekselį, kas lemia vykdomojo įrašo negaliojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiu UAB „Trakų akmuo“ 2010 m. birželio 17 d. pasirašytą 1 960 171,93 Lt vekselį, kurio turėtojas yra UAB „Swedbank lizingas“, ir Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10909, išduotą atsakovui UAB „Swedbank lizingas“.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad išrašius vekselį ir sukūrus naują civilinių teisių objektą pradinė prievolė sumokėti įsiskolinimą pagal įsiskolinimo sutartį transformuojasi prievole sumokėti tą patį įsiskolinimą pagal vekselį, kuris gali atlikti ir įsiskolinimo grąžinimo užtikrinimo funkciją. Pažymėjo, jog kreditorius netenka galimybės reikalauti tos pačios skolos išieškojimo tiek vekselio, tiek pirminio dokumento pagrindu. Nustatė, kad šiuo atveju atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės restruktūrizavimo byloje pateikė pareiškimą dėl reikalavimų 4 780 685,24 Lt sumai patvirtinimo, tačiau šiame atsakovo pareiškime finansinis reikalavimas bendrovei pagal vekselį pareikštas nebuvo. Taip pat nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. bendrovė gavo atsakovo 2011 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. SL-SR-15580, kuriuo reikalaujama apmokėti 2010 m. birželio 17 d. vekselį, o 2012 m. sausio 4 d. bendrovė gavo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo iš bendrovės ir B. Z. reikalaujama išieškoti 1 722 938,73 Lt. Teismas darė išvadą, kad atsakovas siekia tų pačių sumų išreikalavimo tiek pagal įsiskolinimo sutartį, tiek pagal vekselį. Tokią kreditoriaus poziciją teismas laikė nesąžininga, nes jis galėtų skolos reikalauti tik vieną kartą, t. y. vieno proceso metu arba pagal įsiskolinimo sutartį Nr. LT087288/ĮMS, arba pagal vekselį, arba pagal abu dokumentus vienu metu (pvz. restruktūrizavimo byloje), o ne dubliuoti skolos išieškojimo skirtingose procesuose. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu labai aiškiai patvirtino atsakovo poziciją, kad skola pagal vekselį yra savarankiška prievolė skolos pagal įsiskolinimo sutartį atžvilgiu. Nurodė, jog įsiskolinimo sutartimi ieškovas ir atsakovas, spręsdami dėl įsiskolinimo mokėjimo, siekė pakeisti prievolę, atsiradusią lizingo sutarčių pagrindu, kita prievole – prievole pagal įsiskolinimo sutartį Nr. LT087288/ĮMS, tačiau prievolė pagal įsiskolinimo sutartį vekseliu pakeista nebuvo, o ieškovo pasirašytas vekselis nebuvo paremtas jokiais savarankiškais naujais teisiniais santykiais. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad vekselis yra pasirašytas neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių ir pripažintinas tariamu (CK 1.86) bei sudarytu nesant ieškovo valios, todėl pripažino jį negaliojančiu. Pripažinus vekselį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas tenkino ir išvestinį reikalavimą, t. y. panaikino jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą. Vertino, kad išdėstyti argumentai yra pakankami patenkinti ieškinį, todėl dėl kitų ieškovo argumentų teismas nepasisakė. Papildomai nurodė, jog šiuo atveju notaro kaltė nekonstatuotina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti ir prijungti naujai pateikiamus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir pripažino vekselį negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, o abejonės ir prielaidos dėl UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo pagrindo ir apimties turėtų būti sprendžiami ieškovo restruktūrizavimo byloje, tvirtinant UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, o ne naikinant teisėtai sudarytus sandorius. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tiek ieškovas, tiek atsakovas vekselį suprato kaip realų ir vykdytiną. Ieškovas atliko teisinius veiksmus, gavo vekselio vykdomąjį įrašą ir taip įgijo reikalavimo teisę pagal vekselį. Tuo tarpu atsakovas taip pat suvokė vekselį, kaip realų ir vykdytiną sandorį, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant ieškovui pateikti vekselį apmokėjimui. Be to, kaip matyti iš įsiskolinimo sutarties 6.1.2. punkto, ieškovas vekselį išrašė siekdamas, kad įsigaliotų įsiskolinimo sutartis. Iš įsiskolinimo sutarties 6.1.2. punkto taip pat matyti, kad, išrašant vekselį įsiskolinimo sutarties skolos, palūkanų ir sutarties mokesčio sumai, šalių valia buvo vekseliu užtikrinti įsipareigojimų pagal įsiskolinimo sutartį vykdymą ir taip sukuriant prievolę pagal vekselį. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, šioje byloje nebuvo pagrindo pripažinti vekselio tariamu, taikyti CK 1.86 str. ir pripažinti vekselį negaliojančiu.             
2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvą, kad vekselis nebuvo paremtas jokiais savarankiškais naujais teisiniais santykiais ir kad prievolė pagal įsiskolinimo sutartį nebuvo pakeista vekseliu, grindė ta aplinkybe, kad UAB „Swedbank lizingas“ reikšdamas finansinį reikalavimą ieškovo restruktūrizavimo byloje reikalavimo pagal vekselį nereiškė. Tačiau teismas šią išvadą padarė neatsižvelgdamas į esminę bylos aplinkybę, kad tuo metu, kada UAB „Swedbank lizingas“ turėjo pareikšti ir pareiškė finansinį reikalavimą ieškovo restruktūrizavimo byloje, galiojo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5150- 661/2011 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios pateikti apmokėjimui vekselį. UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą pagal vekselį pareiškė, t. y pateikė jį apmokėjimui, iškart po to, kai 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pavėluotą vekselio pateikimą apmokėti nėra jokio pagrindo traktuoti kaip UAB „Swedbank lizingas“ nesąžiningus veiksmus, kuriais siekiama tų pačių sumų išreikalavimo tiek pagal įsiskolinimo sutartį, tiek pagal vekselį.
3. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad UAB „Swedbank lizingas“ siekia tų pačių sumų išieškojimo tiek pagal įsiskolinimo sutartį, tiek pagal vekselį, dubliuoja skolos išieškojimą ir taip elgiasi nesąžiningai, tėra prielaidos. Vadovaujantis Restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 3 punktu, nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir vykdomoji byla perduodama restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Esant tokioms aplinkybėms dvigubas skolos išieškojimas iš ieškovo ir procesų dubliavimas šiuo atveju yra neįmanomas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 4 d. gavo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą, tačiau nenurodė iš kur jį gavo. Prie ieškinio pridėtas antstolės 2011 m. gruodžio 29 d. raginimas įvykdyti sprendimą yra adresuotas ne ieškovui, o laiduotojui pagal vekselį B. Z.. Byloje nėra duomenų, kad iš ieškovo yra vykdomas išieškojimas pagal vekselį atskirai nuo restruktūrizavimo bylos. Iš prie apeliacinio skundo pateikiamų papildomų įrodymų matyti, kad šiai dienai išieškojimas iš ieškovo pagal vykdomuosius įrašus yra sustabdytas. Aplinkybė, kad vykdomajame įraše nurodyta suma yra mažesnė nei nurodyta vekselyje, taip pat patvirtina, kad atsakovas nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir nesiekia išieškoti iš ieškovo daugiau nei yra įsiskolinimas. Vadovaujantis ĮPVĮ 41 str. 3 d., sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Naudodamasis šia teise ieškovas gali užsitikrinti, kad būtų išvengta galimo dvigubo išieškojimo pagal įsiskolinimo sutartį ir vekselį.
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kreditorius netenka galimybės reikalauti tos pačios skolos išieškojimo tiek vekselio, tiek pirminio dokumento pagrindu. Tačiau tame pačiame sprendime nurodė priešingai, kad atsakovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo pagal abu dokumentus, tačiau tai turi daryti vienu metu (pvz. restruktūrizavimo byloje), o ne skirtinguose procesuose. Nei įsiskolinimo sutarties tekstas, nei teisės normos, nei teismų praktika nepatvirtina, kad išrašius vekselį kreditorius netenka galimybės reikalauti tos pačios skolos išieškojimo tiek vekselio, tiek pirminio dokumento pagrindu, t. y. kad vekselio išrašymas yra pradinės prievolės pasibaigimo pagrindas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisė pagal vekselį yra abstraktaus pobūdžio ir tai ženkliai apriboja galimybes skolininkui pateikti atsikirtimus dėl prievolės pagal vekselį vykdymo, tačiau tokie apribojimai nesaisto skolininko pateikiant atsikirtimus dėl pirminio sandorio vykdymo. Tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalauja vykdyti prievolę tiek pagal pirminį sandorį, tiek pagal vekselį, skolininkas gali nevaržomas pateikti atsikirtimus, kad pvz. pirminė prievolė yra iš dalies ar pilnai įvykdyta, nes skolininkas yra pilnai ar iš dalies apmokėjęs pirminės prievolės pagrindu išduota vekselį. Taip pat skolininkas gali pareikalauti, kad vykdant pirminę prievolę būtų atitinkamai atžymėta vekselyje apie dalies vekselio sumos apmokėjimą (ĮPVĮ 41 str. 3 d.).
5. CPK 314 str. numato, kad vienas iš pagrindų pateikti naujus įrodymus yra įrodymų pateikimo būtinybė iškilusi po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Prie apeliacinio skundo pridedami 2011 m. gruodžio 27 d. UAB „Swedbank lizingas“ raštas, kuriuo buvo pateikti antstolio vekselio vykdomieji įrašai, ir antstolio patvarkymas dėl vykdymo sustabdymo. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nurodžius, kad UAB „Swedbank lizingas“ elgiasi nesąžiningai vykdydamas dvigubą skolos išieškojimą iš ieškovo ir dubliuodamas procesus.

Atsakovė Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Ieškovas UAB „Trakų akmuo“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime iš esmė pakartoja argumentus, nurodytus ieškinyje ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Papildomai atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo nurodytas argumentas, kad jo kreditorinis reikalavimas pagal vekselį ieškovo restruktūrizavimo byloje nebuvo pateiktas tik todėl, kad teismas buvo uždraudęs pateikti vekselį apmokėjimui, patvirtina aplinkybę, jog atsakovas siekia dvigubos naudos, yra nesąžiningas.
2. Atsakovas neturėtų jokios teisės reikalauti iš bendrovės sumokėti 1 722 938,73 Lt pagal vekselį dėl praleisto reikalavimo termino bei pažeisto reikalavimo jį pateikti apmokėjimui (ĮPVĮ 36 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti vekselį apmokėjimui iki 2011 m. birželio 17 d., tačiau 2011 m. rugsėjo 23 d. bendrovė gavo atsakovo raštą, kuriuo reikalaujama apmokėti vekselį. Pažymėtina, kad pats vekselis, kaip tai numato ĮPVĮ, nebuvo pateiktas. Taigi atsakovas nepateikė vekselio pagal ĮPVĮ reikalavimus, o nuo vekselyje nurodytos išrašymo datos praėjo daugiau kaip vieneri metai.

Trečiasis asmuo L. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo L. Z. atsiliepime taip pat nurodo, jog visiškai palaiko ieškovo poziciją ir argumentus, nurodytus ieškovo atsiliepime į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Ieškovas UAB „Trakų akmuo“ ieškiniu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais UAB „Trakų akmuo“ 2010 m. birželio 17 d. pasirašytą 1 960 171,93 Lt vekselį, kurio turėtojas yra UAB „Swedbank lizingas“, ir Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, išduotą UAB „Swedbank lizingas“. Vekselio negaliojimą grindė CK 1.86 str., t. y. ieškovas vertino, kad vekselis yra laikytinas tariamu sandoriu, nes juo nebuvo siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių, CK 1.91 str., t. y. vekselis yra laikytinas pasirašytu dėl susidėjusių aplinkybių ir ekonominio spaudimo, nes, pablogėjus bendrovės finansinei padėčiai, ieškovas, siekdamas išsaugoti verslą, buvo priverstas pasirašyti minėtą vekselį, juo labiau, kad UAB „Swedbank lizingas“ grasino bendrovei ekonominiais padariniais, jei toks vekselis nebus pasirašytas. Ieškinyje taip pat keliami klausimai dėl ĮPVĮ vekselio pateikimo apmokėjimui nuostatų nesilaikymo, t. y. ieškovo nuomone, atsakovas praleido terminą pateikti apmokėjimui vekselį, kas lemia vykdomojo įrašo negaliojimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išaiškino, kad išrašius vekselį ir sukūrus naują civilinių teisių objektą pradinė prievolė sumokėti įsiskolinimą pagal įsiskolinimo sutartį transformuojasi prievole sumokėti tą patį įsiskolinimą pagal vekselį. Nustatė, kad įsiskolinimo sutartimi ieškovas ir atsakovas siekė pakeisti prievolę, atsiradusią lizingo sutarčių pagrindu, o įsiskolinimo sutartį – vekseliu, tačiau tai nebuvo padaryta. Vertino, kad ieškovo pasirašytas vekselis nebuvo paremtas jokiais savarankiškais teisiniais santykiais. Konstatavo, kad vekselis yra pasirašytas neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, ir dėl to šį vekselį pripažino tariamu bei negaliojančiu (CK 1.86 str.). Teismas, CK 1.86 str. pagrindu pripažinęs negaliojančiu ginčijamą vekselį, sprendė, kad yra tenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas, t. y. pripažintinas negaliojančiu ginčijamo vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas. Dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių bei reikalavimų, susijusių su vekselio bei vykdomojo įrašo negaliojimu, teismas nepasisakė. Su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina.

ĮPVĮ 2 str. 1 d. nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Iš 2010 m. birželio 14 d. įsiskolinimo sutarties, pasirašytos tarp bylos šalių, 6.1.2 p. matyti, kad ieškovas vekselį išrašė siekdamas, kad įsigaliotų įsiskolinimo sutartis, t. y. vekselis atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijamu vekseliu buvo siekiama pakeisti įsiskolinimo sutartį, o kartu nepagrįstai konstatavo, kad, vekseliui nepakeitus įsiskolinimo sutarties, vekselis buvo pasirašytas neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Atitinkamai tai leidžia teigti, kad vekselis, kaip sandoris, nebuvo tariamas, todėl nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu. Tai, kad vekselis, kaip sandoris, nebuvo tariamas ir kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vekselį suprato kaip realų ir vykdytiną, pagrindžia šalių atlikti teisiniai veiksmai. Konkrečiai ieškovo UAB „Trakų akmuo“ išduotame vekselyje buvo padarytas laidavimo įrašas (b. l. 21, t. 1), o atsakovas UAB  „Swedbank lizingas“ ėmėsi skolos išieškojimo pagal vekselį bei pagal laidavimo įrašą veiksmų ( b. l. 54-55, t. 2).

Ginčijamame teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ siekia tų pačių sumų išieškojimo tiek pagal įsiskolinimo sutartį, tiek pagal vekselį, dubliuoja skolos išieškojimą ir taip elgiasi nesąžiningai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselio davėjui nesudaro teisinio pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, siekdamas apginti savo pažeistas teises, pateikė kreditorinį reikalavimą skolininko UAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo byloje, kuris buvo patvirtintas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo, ir pateikė apmokėjimui vekselį vekselio davėjui UAB „Trakų akmuo“. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, tokie kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ veiksmai vertintini kaip teisėti ir neleidžiantys teigti, jog atsakovas siekė dvigubo skolos išieškojimo, kas lemtų jo nesąžiningumą. Ta aplinkybė, jog šiuo atveju skolininkas ir vekselio davėjas sutampa, nepaneigia šios išvados. Juo labiau, kad kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo teisė yra apribota, nes jis iš UAB „Trakų akmuo“ gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista. Pažymėtina, kad vykdomajame įraše nurodyta suma yra mažesnė nei nurodyta vekselyje, kas tik patvirtina, jog atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nepiktnaudžiauja savo reikalavimo teise. Be to, ir pats ieškovas gali užsitikrinti, kad iš jo nebūtų išieškota didesnė nei įsiskolinimo suma, t. y. ieškovas, sumokėjęs sumos dalį, pagal ĮPVĮ 41 str. 3 d. gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Išaiškintina, kad tuo atveju, jei vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinio dalį dėl 2010 m. birželio 17 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu atmesti.

Pažymėtina, kad ieškovas ginčijo vekselį ir CK 1.91 str. pagrindu, ieškiniu taip pat buvo prašoma pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą dėl ĮPVĮ vekselio pateikimo apmokėjimui nuostatų nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovo reikalavimų nepasisakė ir neatskleidė bylos esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje atmetus ieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, yra reikalinga papildomai įvertinti aplinkybes, susijusias su vykdomojo įrašo galiojimu/negaliojimu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje dalyje yra tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje tiek apeliantas UAB „Swedbank lizingas“, tiek ieškovas UAB „Trakų akmuo“ bei trečiasis asmuo L. Z. prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir bylos dalis yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ 2010 m. birželio 17 d. pasirašyto 1 960 171,93 Lt vekselio, kurio turėtojas yra uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu atmesti.

Likusią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Teisėjai                                                                      Konstantinas Gurinas

Danutė Milašienė

Egidija Tamošiūnienė