Civilinė byla Nr. e2A-452-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00192-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1.2.3 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys civilinėje byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Validus energija“; uždaroji akcinė bendrovė „Lensora“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Betanet“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 3 284 280,42 Eur dydžio žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro Sedos g. 55, Mažeikiuose statybos“. Ieškovė, siekdama užtikrinti tinkamą tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties vykdymą, sudarė draudimo sutartis, susitarimus su tiekėjais ir pan. Atsakovė pranešimu ieškovę informavo, kad statybos rangos sutartis atsakovės valia vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. vasario 12 d. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ieškovė patyrė 383 288,87 Eur dydžio nuostolius. Taip pat ieškovė reikalauja sumokėti 1 294 342,43 Eur dydžio netesybas. Ieškovės teigimu, iš sutarties vykdymo ji būtų uždirbusi 2 900 991,55 Eur grynojo pelno. Šią sumą ieškovė taip pat laiko nuostoliais, patirtais dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, ir reikalauja ją priteisti iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų buvo aplinkybė, kad sutartyje numatytam projektui finansuoti 2019 ir 2020 metais nei iš valstybės, nei iš savivaldybės biudžetų lėšų nebuvo paskirta. Teismas pažymėjo, kad ši ginčui reikšminga aplinkybė buvo nustatyta ir anksčiau bylą nagrinėjant tarp tų pačių šalių dėl ginčo, kilusio iš tos pačios statybų rangos sutarties.

5.       Teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir UAB „Betanet“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės 383 288,87 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.

6.       Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl negauto pelno priteisimo, akcentavo, kad šalys susitarė, jog užsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jei sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad sutartyje numatytas projektas nebuvo įtrauktas į 2019 ir 2020 metų valstybės investicijų programą arba yra aplinkybių, patvirtinančių, kad valstybės finansavimas sutarčiai vykdyti nebus skirtas; taip pat į sutarties 12.11 papunktį buvo įrašytas šalių susitarimas, jog šalys atsisako reikalavimų dėl bet kokių nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu pagal šį punktą atlyginimo. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimą dėl rangos sutarties nutraukimo, nusprendė, kad sutarties nutraukimas yra teisėtas veiksmas, kadangi atitiko sutartyje numatytus sutarties nutraukimo būdą ir sąlygas.

7.       Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.219 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, sumažėjo darbuotojų skaičius, kontrahentai nutraukė sutartis su ieškove.

8.       Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos sąlygos: atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų (sutarties nutraukimas buvo teisėtas). Nesant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė BUAB „LitCon“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal 2021 m. sausio 25 d. tarp ieškovės ir UAB „Betanet“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ieškovė perleido UAB „Betanet“ visas reikalavimo teises, kurios yra susijusios su tiesioginių nuostolių atlyginimu, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

9.2.                      Statybos rangos sutartyje šalys sulygo, kad sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu investicinis projektas į valstybės programą nėra įtraukiamas du metus iš eilės – 2019 metais ir 2020 metais. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė finansavimą projektui vykdyti gavo, todėl statybos rangos sutarties 12.11 papunkčiu pasinaudojo neteisėtai nutraukdama sutartį.

9.3.                      Teismas nevertino rodymų, kurie pagrindžia, kad nutraukti rangos sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu atsakovė neturėjo teisės. Ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą dar gerokai iki sutarties nutraukimo ir ieškovė apie tai žinojo, tačiau tai netrukdė sutarties vykdymui ir negalėjo sukelti esminio sutarties pažeidimo ateityje. Apie ieškovės restruktūrizavimo procesą atsakovei buvo žinoma gerokai iki sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė ilgą laiką nevertino šios aplinkybės kaip keliančios riziką. Dar daugiau, teismas, kuris sprendžia restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo įsitikinti, kad bendrovė nėra nemoki ir galės įvykdyti įsipareigojimus, o sunkumai, su kuriais susiduriama, yra laikino pobūdžio. Be to, ieškovė buvo gavusi laidavimo raštą daugiau nei 1,6 mln. Eur sumai ir avansu buvo sumokėjusi daugiau nei 300 tūkst. Eur rangovams, todėl akivaizdu, kad ieškovė tinkamai pasiruošė sutarties vykdymui.

9.4.                      Teismas buvo akivaizdžiai šališkas. Priėmus ieškovės ieškinį, byla Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi buvo nutraukta, grindžiant šios bylos tapatumą su kita, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi išnagrinėta civiline byla Nr. e3K-3-298-969/2022. Ieškovė apskundė šią teismo nutartį atskiruoju skundu, kuris buvo tenkintas ir byla buvo grąžinta tolesniam nagrinėjimui pirmos instancijos teisme. Nepaisant ieškovės pateikto prašymo nu(si)šalinti, byla liko priskirta nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris nutraukdamas bylą aiškiai pasisakė dėl bylos esmės ir išreiškė aiškią poziciją dėl bylai svarbių klausimų dar net nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

10.       Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo BUAB „LitCon“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1.                      BUAB „LitCon“ perleido visas reikalavimo teises, kurios yra susijusios su tiesioginių nuostolių atlyginimu, į atsakovę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, jog nuo procesinės bylos baigties priklauso tolesnis reikalavimo teisių pasikeitimas pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

10.2.                      Susitarimo prie statybos rangos sutarties 12.11 punktas aiškiai numato, kad BUAB „LitCon“, net ir esant suinteresuotai ir pajėgiai įvykdyti sutartį (to šiuo atveju nebuvo ir teismas sprendime tą konstatavo), sutarties vykdymas negali būti pradėtas, kadangi neužtikrintas pilnas projekto finansavimas. BUAB „LitCon“, būdama profesionaliu verslo subjektu ir pasirašydama sutartį su tokia nuostata, negalėjo nesuprasti šios nuostatos turinio ir jos sukeliamų teisinių pasekmių bei, atitinkamai, prisiėmė absoliučiai visą iš to kylančią riziką.

10.3.                      Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo 2019 m. spalio 1 d. Nr. SR-397814 ir 2019 m. spalio 3 d. Nr. SR-400915 raštais informavo atsakovę apie tai, kad minėto projekto įgyvendinimui skirtos lėšos yra perskirstomos, numatant, jog 2020 m. lėšos nebus skiriamos, 2021 m. numatant skirti 200 000 Eur, o 2022 m. – 730 000 Eur sumą. Reikiamas finansavimas nebuvo gautas ir iš pačios Mažeikių rajono savivaldybės, kadangi jos 2019 m. biudžete finansavimas projektui nebuvo numatytas.

10.4.                      Tuo atveju, kai šaliai kyla abejonė dėl to, ar kita sutarties šalis gali pažeisti sutartį, šalis turėtų naudotis CK 6.220 straipsniu, o, kai tokių abejonių nebėra, – sutartį galima iš karto nutraukti pagal CK 6.219 straipsnį, nereikalaujant iš kitos sutarties šalies jokių papildomų patvirtinimų. Aplinkybės apie BUAB „LitCon“ prastą finansinę padėtį, netinkamai vykdomus kitus projektus, jos įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą aiškėjo viena po kitos ir, galiausiai, jokių abejonių atsakovei nepaliko.

10.5.                      Objektyviai nėra jokių duomenų, kurie galėtų sukelti nuogąstavimus dėl nešališko teismo proceso.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Vienas iš ieškovės argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra tas, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi bylą išnagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, o būtent, teisėjas, nagrinėdamas procesinį klausimą, aiškiai pasisakė dėl bylos esmės ir išreiškė aiškią poziciją dėl bylai svarbių klausimų dar net nepradėjęs bylos nagrinėjimo iš esmės.

13.       Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų, įtvirtintas CPK 5 straipsnyje kaip asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, nustatantis šios konstitucinės asmens teisės universalumą ir absoliutumą. Asmens teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai ir kt.).

14.       Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad civilinė bylą būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, kad tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016, 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 20 punktas ir kt.).

15.       Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka teismo sudėčiai įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 19 punktą). Atvejų, kai gali būti konstatuota, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 31 punktą).

16.       Teismo nepriklausomumas ir nešališkumas yra viena iš esminių teisėto civilinio proceso garantijų, nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje, Konstitucijos 31, 109 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje, CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi tiek Konvencijos nuostatomis, tiek šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo nešališkumas reiškia tai, kad teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje R. prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07).

18.       Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje C. A. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Tam, kad būtų pagrindas teisėjui nusišalinti ar nušalinti, nereikia nustatyti abiejų – subjektyvaus ir objektyvaus – nešališkumo pagrindų, pakanka konstatuoti tik vieną iš jų.

19.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškinio trūkumus, kurie buvo pašalinti ir 2023 m. vasario 23 d. ieškinys buvo priimtas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, o 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi – atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių.

20.       Bylą nagrinėjantis teisėjas 2023 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, rengdamasis bylos nagrinėjimui, susipažino su Šiaulių apygardos teisme 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu išnagrinėta civiline byla Nr. e2-194-883/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-230-798/2022 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022; bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė, kad visi nagrinėjamoje civilinėje byloje keliami klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pasiūlė ieškovės atstovui, nesutinkančiam su teismo pozicija, perskaityti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 105 punktą. Teismas nurodė, kad išeina į pasitarimų kambarį spręsti bylos nutraukimo klausimo (2023 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

21.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos pagal ieškovės BUAB „LitCon“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartį konstatavęs, kad teismas neteisingai įvertino pirmojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinių tapatumą ir neteisėtai bei nepagrįstai nutraukė bylą.

22.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (DOK-34198) cituodama Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutarties ištraukas ir argumentuodama tuo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinį nusistatymą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi prašymas dėl nušalinimo buvo atmestas.

23.       Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartyje spręsdamas dėl ieškinių tapatumo aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Bylą nagrinėjęs teismas citavo ieškovės pareikštą ieškinį ir nurodė, kad „šie teiginiai yra neteisingi“, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 105 punkte kontatuota, kad „atsakovė pagrįstai nutraukė Rangos sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu“. Teismas taip pat citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir pažymėjo, kad kasacinis teismas jau yra atlikęs atsakovės veiksmų, jai vykdant rangos sutartį, vertinimą. Teismas konstatavo, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyje konstatuota, kad nebuvo atsakovės neteisėtų veiksmų“.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl ieškinių tapatumo, reikalinga tik palyginti ieškinio šalis, dalyką ir faktinį pagrindą. O šiuo atveju buvo pasisakyta dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų ir nagrinėjamo ginčo esmės. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutarties neteisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka ir nutartis panaikinta, bylą nagrinėjusio teisėjo argumentai dėl ieškinio faktinio pagrindo sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylos šalims galėjo kilti pagrįsti nuogąstavimai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo išankstinio nusistatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, tiek ieškovei, tiek objektyviam stebėtojui leistų padaryti išvadą, kad teisėjas buvo tendencingas.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad, byloje egzistuojant abejonėms dėl teisėjo nešališkumo, siekiant įgyvendinti šalių teisę į nešališką teismą, teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba būti nušalintas. Tokiu būdu konstatuotina, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą, nes buvo iš esmės pažeistos civilinio proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26.       Grąžindama bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo pagrįstumu ir šių išlaidų dydžiu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                Aldona Tilindienė

                                                        Vigintas Višinskis