Nr. DOK-426

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01122-2022-7\

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 31 d.

n u s t a t ė :

Ieškovas „SA Horizon Capital Fund“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ginčijami mokėjimo pavedimai ir taikyta restitucija – ieškovei LUAB ,,Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iš atsakovo investicinio fondo „MUNDUS Bridge Finance“ priteista 1 408 000 Eur, o atsakovui suteikta teisė pareikšti tokios pačios sumos finansinį reikalavimą.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

           1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 4.37, 6.66 straipsnius, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovo nuomone, jokia teisės norma nenumato, kad nuginčijus bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, visas jų pagrindu įgytas turtas privalo būti grąžinamas į bankrutuojančios įmonės turto masę, net ir tais atvejais, kai nustatyta, jos turtas nuosavybės teise priklauso kreditoriui. Teismams nutarus ieškovui priklausančias lėšas be teisinio pagrindo perleisti bankrutuojančiai įmonei, kad iš to turto būtų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, iš esmės pažeidžiama ieškovo nuosavybės teisė.

            2. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.66 straipsnio taikymo bankrutuojančios įmonės atžvilgiu ir negalėjimo su kreditoriais atsiskaityti kitiems asmenims priklausančiu turtu yra nevienoda. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės ir aiškinimo taisyklę, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui (kasacinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. eK-3-91/2009). Viena vertus, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad ginčo lėšos nuosavybės teise priklausė ieškovui, kita vertus, konstatuota ir tai, jog iš šių lėšų skolininkė atliko mokėjimus atsakovui, kurie pripažinti negaliojančiais. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs kaip actio Pauliana  institutas turi būti taikomas tais atvejais, kai lėšos asmenims priklauso reikalavimo teise, tačiau nėra išaiškinimų, kai lėšos kitiems asmenims priklauso nuosavybės teise.

                 Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinio skundo argumentams dėl nevienodos kasacinio teismo praktikos CK 6.66 straipsnio taikymo klausimu pagrįsti cituojama kasacinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. eK-3-91/2009 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 2A-1319/2012, nenurodant teisinių argumentų dėl kasacinio teismo praktikos ginčo klausimu nevienodumo. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

            Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Horizon Capital Fund (registracijos kodas B218924) 11 535 (vienuolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 30 d., kodas ZN97536.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Donatas Šernas

                                                                                                             Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                             Jūratė Varanauskaitė