Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-08-16][nuasmeninta nutartis byloje][T-340-224-2018].docx
Bylos nr.: T-340-224/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 188657363 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Procesiniai dokumentai
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

Byla Nr

Byla Nr. T-340-224/2018

Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00102-2008-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;

2.5.14

(S)

 

 

ALYTAUS  APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Alytus

 

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-176 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P. patvirtinimo klausimą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. 2009 m. spalio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

2. 2009 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 3 metams.

3. 2009 m. gruodžio 23 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 2 metams.

4. 2010 m. kovo 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 5 metams.

5. 2010 m. balandžio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

6. 2010 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 300 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies l punktą, 6, 7, 9 dalis, laisvės atėmimu 7 metams.

7. 2010 m. spalio 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 5, 9 dalis, laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams.

8. 2010 m. lapkričio 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

2011 m. kovo 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2010 m. lapkričio 10 d. ir 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams.

9. 2011 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesių.

Bausmės pradžia – 2009 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 18 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2010 m. liepos 9 d.

2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarimu Nr. 357-176 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis dėl lygtinio paleidimo pristatomas ketvirtą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir palyginti su paskirtąja bausme, likusi bausmės dalis yra nedidelė. Visos bausmės atlikimo metu stebimas nuteistojo elgesio ir mąstymo pokytis. Nors jis ir buvo baustas aštuonis kartus drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuobaudos negaliojančios, paskutinė nuobauda skirta 2013 m., vėliau nuteistasis pažeidimų nedarė, už nepriekaištingą elgesį yra paskatintas aštuonis kartus. Perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Jis į pareikštas pastabas reaguoja, stengiasi daryti išvadas, motyvuotas koreguoti elgesį teigiama linkme. Nuteistojo emocinė būsena stabili, jis turi ilgalaikius ateities planus, žino, kaip juos įgyvendinti. Laisvėje planuoja įsidarbinti statybose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, paskirtas užduotis atlieka laiku ir gerai. Vykdo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu yra atlyginęs 1 273,01 Eur sumą. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas ir prisiima atsakomybę už savo praeitį. Socialiniai ryšiai nenutrūkę, bendrauja su motina, seserimi, turi pastovią gyvenamąją vietą, laisvėje gyvens su motina. Teigia, jog ryšys su artimaisiais yra tvirtas, jaučia jų palaikymą ir laisvėje tikisi jų pagalbos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo, pirminio vertinimo metu rizika buvo 53 balai, o šiuo metu rizika yra 38 balai. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 357-176 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis V. P. yra atlikęs įstatyme nustatytą dalį bausmės – 2/3, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. P. vykdo ankstesnės Komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis kartus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu rizika yra žema – 38 balai pagal OASys. Nuteistasis turi ateities planus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą. Visa tai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis atlikęs didesnę dalį bausmės, o vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansines lėšas),  sprendžia, kad nuteistojo elgesio bei mąstymo akivaizdi pažanga nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir į tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 38 balų kintami yra net 18 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant, leidžianti spręsti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 2 dalis), anksčiau jis teistas net dvylika kartų ir nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis (sukčiavimai). Jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, vėl nusikalto. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Visa tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neįvertindavo ankstesnio patyrimo, kartodavo tas pačias klaidas. Jis kartais pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, pasielgia impulsyviai, ko paskui gailisi, linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes. Kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Šias nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes būtina įvertinti, nes netinkamas elgesio modelio pasirinkimas išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, o tai tik patvirtina jo elgesio nepakankamą korekciją teigiama linkme. Kaip minėta, vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, taip pat svarbios yra nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistojo V. P. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. birželio 3 d. ir iki 2013 m. rugsėjo 2 d. jis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka buvo baustas aštuonis kartus. Drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai, kad nuteistasis nevykdė režimo reikalavimų, jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis padarė išvadas iš jam paskirtų drausminio poveikio priemonių ir pradėjo koreguoti savo elgesį teigiama linkme, po paskirtos paskutinės drausminės nuobaudos jis buvo paskatintas šešis kartus. Visgi teismo nuomone, atsižvelgus į nuteistajam skirtas bausmės atlikimo metu drausminio poveikio priemones, jų ir paskatinimų skyrimo laiką ir skaičių, šiuo metu daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų teigiamą elgesio pasikeitimą ir jo galimybes pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį dar anksti. Atkreipiamas dėmesys, kad pataisos namų administracija įvertino nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir perkėlė nuteistąjį atlikti bausmę į lengvąją grupę tik 2017 m. gruodžio 5 d. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo nuostatos taip pat nėra pakankamai pasikeitusios, nes jis iki šiol laikosi kriminalinės subkultūros. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys paskutiniu metu keitėsi teigiama linkme, tačiau toks laiko tarpas tikrai nėra pakankamas šiuo metu konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą koreguojant elgesį bei mąstymą ir jo gebėjimą ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, ką patvirtina ir jau minėta aplinkybė, kad netinkamas elgesio modelio pasirinkimas yra kriminogeninis veiksnys. Tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gan didelė (bausmės pabaiga 2020 m. spalio 25 d.) ir nustatytas minėtas kriminogeninis veiksnys leidžia pagrįstai abejoti, kad šiuo metu taikoma nuteistajam probacija gali būti nesėkminga. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis visus nusikaltimus padarė grupėje, todėl būtina įvertinti ir aplinkybę, jog netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Komisija akcentavo, kad nuteistasis vykdo finansinius įsipareigojimus ir tai vertino kaip aplinkybę, leidžiančią spręsti, jog nuteistasis prisiima atsakomybę už savo praeitį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis atlygino 1 273,01 Eur žalos, tačiau liko neišmokėta labai didelė suma – 78 660,05 Eur ir atsižvelgus į tai, kad nemokėjimas tvarkyti finansines lėšas yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, nuteistasis daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, jam būdingas nusikaltimų modelis (sukčiavimas), kyla pagrįstos abejonės, kad lygtinai paleistas nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir sugebės vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.

Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau jos nėra pakankamos konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo V. P. asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Be kita ko, iš 2018 m. liepos 25 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-172 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, penki Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir du nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2018 m. liepos 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-176 dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

atsisakyti patvirtinti 2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-176 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

 

Teisėjas                                                                                        Jonas Malinauskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BVK
  • BPK
  • 1S-189-383/2017